Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1241-867/2014 pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (ieškovas) pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1241-867/2014, kadangi sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodė, kad pareiškėjas (ieškovas) turi subjektinę teisę į 5,1 m veršidės, apie atsakovo tikslą įsigyti veršidę įgyjamosios senaties pagrindu nežinojo iki 2016-02-12, taip pat nebuvo informuotas apie vykstantį teismo procesą bei sprendimą, kuris turi įtakos pareiškėjo (ieškovas) teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad 1993-11-06 įvyko žemės ūkio bendrovės „Mataičiai“ visuotinis susirinkimas, kuriame nuspręsta parduoti bendrovei priklausančius pastatus bendrovės nariams, t. y. veršidę nuspręsta išdalinti lygiomis dalimis pagal bendrovės narių pageidavimą atsižvelgiant į turimą pajų. 1993-11-06 protokolu Nr. 6 aktu nutarė pareiškėjui (ieškovui) parduoti 5,1 m veršidės, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančios Duomenys neskelbtini, t. y. nuo 1993-11-06 pareiškėjas (ieškovas) turi subjektinę teisę į 5,1 m veršidės. Nurodė, kad 2016-02-12 iš Nekilnojamojo turto registro išrašo pareiškėjas (ieškovas) pastebėjo, kad 2014-07-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovas įgijo nuosavybės teisę į veršidę. Pareiškėjas (ieškovas) kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl kompensacijos, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė. R. R. prašė pareiškėjo (ieškovo) prašymą atmesti ir proceso neatnaujinti. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių tai, kad už veršidę pareiškėjas sumokėjo 319,72 Lt, byloje nėra, o tai reiškia, kad jis neturi teisių į ginčo objektą. Nurodė, kad apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje ir buvo pasiūlyta suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese, tačiau pareiškėjas į teismą nesikreipė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2014 metais, kuomet su savo seserimi kalbėjo apie jai priklausančios veršidės dalies pardavimą R. R., todėl yra praleistas CPK 368 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas, per kurį galima teikti prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1241-867/2014, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo liudytojais byloje apklausti S. J.. A. R. ir J, V., taip nesuteikdamas pareiškėjui galimybės įrodyti, kad jis įgijo pajininko teises į ginčo veršidę.

4.2. Pareiškėjas nepateikė pareiškimo įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu, kadangi pareiškėjas dėl gyvenimo ypatumų kaimo vietovėje, kur nėra interneto, neturi galimybės tikrinti elektroninio portalo, o R. R. sąmoningai pareiškėjo neįtraukė suinteresuotu asmeniu Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje.

4.3. Aplinkybė, kad R. R. vedė derybas su pareiškėju, įrodo, kad R. R. pareiškėją pripažino asmeniu, turinčiu pajininko teises į dalį ginčo veršidės.

4.4. Aplinkybė, jog pareiškėjo sesuo pardavė R. R. savo pajininko teisių dalį į ginčo veršides, teisiškai nėra reikšminga nustatant momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-1241-867/2014. Pareiškėjas apie pažeistas teises sužinojo tik 2016 m. vasario 12 d., gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašą.

R. R. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

5.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo atstovo prašymą apklausti S. J., A. R. ir J. V., nes šie asmenys su bylos atnaujinimu jokių aplinkybių paliudyti negali.

5.3. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1241-867/2014 neįrodė CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir praleido terminą prašymui paduoti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-09-19 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, No. 38368/04, judgment of 1 March 2007;Volkov v. Russia, No. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1241-867/2014 neįtraukęs apelianto, tokiu būdų buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto pareiškėjo teisių ir pareigų į ginčo objektą.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).Klaipėdos rajono teismas 2014-07-04 sprendimu nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas R. R., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. Duomenys neskelbtini, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – veršidę, nekilnojamojo daikto kadastro dokumentų bylos Nr. 55/60140 plane pažymėtą 1Ž1p, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, registro Nr. Duomenys neskelbtini. Pareiškėjas nurodo, teismas nepagrįstai nustatė minėtą juridinį faktą, kadangi jis nuo 1993 m. lapkričio 6 d. turi subjektinę teisę į 5,1 m veršidės, todėl teismas 2014-07-04 sprendimu nusprendė dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1993-11-06 žemės ūkio bendrovės „Mataičiai“ visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta veršidę išdalinti lygiomis dalimis pagal bendrovės narių pageidavimą, atsižvelgiant į turimą pajų. Taip pat komisija, susidedanti iš žemės ūkio bendrovės „Mataičiai“ ir likvidacinės komisijos narių S. J., A. Š., K. G., J. V., V. Š., surašė aktą, kuriuo žemės ūkio bendrovė „Mataičiai“ pagal 1993 m. lapkričio 6 d. protokolą Nr. 6 nutarė parduoti pajininkui Z. S. Mataičių veršidės dalį 5,1 m. už 342,31 Lt, Mataičių veršidės mėšlo transporterį už 4,87 Lt, viso suma už parduodamą turtą nurodyta 347,18 Lt. Z. S. minėtą aktą pasirašė 1993-11-29. Nors apeliantas teigia, kad veršidės dalis (5,1 m) jam priklauso turėtų pajų pagrindu, tačiau byloje esantis aktas įrodo, kad buvo nuspręsta 5,1 m veršidės dalį parduoti Z. S. už konkrečią pinigų sumą. Pažymėtina, kad šis aktas nėra nuginčytas, taip pat nėra duomenų dėl jo neautentiškumo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas sumokėjo nurodytą sumą už veršidę, taip pat nėra duomenų, jog Z. S. būtų įregistravęs savo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytojus S. J., A. R. ir J. V., kadangi nuosavybės teisė nustatoma rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nepateikė duomenų, jog jis turi tam tikrų teisių į ginčo objektą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Z. S. apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2014 metais. Tai, jog Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 metais sesuo jam pasakė, jog gavo 10 000 Lt iš R. R., neleidžia daryti išvados, jog būtent 2014 metais jis sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Z. S. nurodė, jog aplinkybę, kad R. R. įregistravo nuosavybės teises į veršidę, sesuo jam pasakiusi 2016 metų vasario mėn. Tai sužinojęs R. R. kreipėsi į advokatų kontorą, kurioje jam buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, kad veršidės nuosavybės teisės įregistruotos R. R. vardu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad apelianto sesuo pardavė R. R. savo nuosavybės teisę į ginčo veršidę, nėra reikšminga nustatant momentą, kada Z. S. sužinojo apie galimą savo teisės pažeidimą, todėl Z. S. sužinojimo apie savo teisės pažeidimą data laikytina 2016-02-12, tai yra R. R. nuosavybės teisės į ginčo veršidę išviešinimo registre data. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1241-867/2014 vadovavosi CPK 532 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir apie 2014-07-04 vyksiančio teismo posėdžio datą ir laiką 2014-06-05 paskelbė specialiame interneto tinklapyje. Teismas nustatė 14 dienų terminą, per kurį suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su pareiškimais dėl įtraukimo dalyvauti procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė CPK 532 straipsnio nuostatas. Apelianto nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007 nurodytu išaiškinimu nagrinėjamu atveju negalima vadovautis, kadangi kasacinis teismas aiškino apie skelbimų spaudoje, o ne specialiame interneto tinklapyje, ypatybes. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus darytina išvada, kad R. R. civilinės bylos 2-1241-867/2014 nagrinėjimo metu Z. S. nenurodė suinteresuotu asmeniu, kadangi turėjo pagrįstą lūkestį, jog kitų asmenų, turinčių nuosavybės teisę į ginčo veršidę, nėra, kadangi su visais, jo manymu, asmenimis buvo atsiskaitęs.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nustačius juridinį faktą civilinėje byloje Nr. 2-1241-867/2014 nebuvo pažeistos apelianto teisės ar teisėti interesai, kadangi Z. S. neįrodė, jog jis turi tam tikrų teisių į ginčo objektą.Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiąsias teisės normas. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu (2016-10-05 pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 817015). Pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus ir atsižvelgus, jog R. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nurodytų 8.16 p., R. R. patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo Z. S. (CPK 93 str. 1 d. ir 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Z. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų R. R. naudai.