- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-2102-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15844-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.29Paskola
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo ir 2024 m. birželio 25 d. papildomo sprendimo ir atsakovės V. M. apeliacinį skundą 2024 m. birželio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. (V. M.) patikslintą ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. M., dėl lėšų priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, teismo prašė priteisti iš atsakovės 72 906,06 Eur (47 200 Eur negrąžinta paskola, 706,06 Eur delspinigiai, 20 000 Eur negrąžintas avansas, 5 000 Eur bauda) skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d. šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovei paskolino 47 200 Eur, o atsakovė šią sumą turėjo grąžinti iki 2023 m. liepos 27 d. 2022 m. liepos 29 d. šalys sudarė preliminarią sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už 45 120 Eur ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 29 d. sudarant pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Sutartyje nustatyta, jog ieškovas sumoka 20 000 Eur avansą, kuris įskaitomas į turto kainą. Teigė, jog atsakovė nei vienos iš nurodytų sutarčių nevykdė.
3. Nurodė, kad ieškovas tinkamai įvykdė paskolos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą ir į atsakovės banko sąskaitą, kuri nurodyta paskolos sutartyje, pervedė 47 200 Eur sumą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė. Paskolos sutarties 7 punkte įtvirtinta paskolos negrąžinimo laiku pasekmė – delspinigiai, kurie laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. spalio 27 d. sudaro 706,06 Eur.
4. Teigė, jog ieškovas tinkamai įvykdė ir preliminarią sutartį, kurios pagrindu atsakovei pervedė 20 000 Eur avansą ir kuris turėjo būti įskaitytas į pagrindinę kainą. Nurodė, jog šalys sutarties 10 punkte numatė, kad tuo atveju, jei būsimasis pardavėjas numatytomis sąlygomis atsisakys parduoti turtą ar nepateiks visų reikiamų sandoriui sudaryti dokumentų, leidimų, būsimasis pardavėjas įsipareigoja grąžinti pagal sutarties 3 p. gautus pinigus ir papildomai sumokėti būsimajam pirkėjui 5 000 Eur dydžio sumą, kuri laikytina minimalių nuostolių atlyginimu dėl sutarties nevykdymo. Todėl, anot ieškovo, atsakovei kyla pareiga grąžinti ne tik 20 000 Eur avansą, tačiau ir sumokėti 5 000 Eur baudą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė V. M. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo I. K. susitarė dėl jungtinės veiklos – atsakovei ir kitiems bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų (kadastriniai adresai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių įsigijimo, perleidimo ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybėn. Buvo susitarta dėl šių žemės sklypų dalių įsigijimo ir perleidimo ieškovo bei I. K. nuosavybėn: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog kelios žemės sklypų dalys priklausė atsakovei, o kelios kitiems savininkams. Susitarė, jog atsakovė už ieškovo ir jo partnerio paskolintus pinigus įsigis žemės sklypų dalis iš kitų savininkų ir jas įkeis ieškovo ir jo partnerio naudai. Taip pat buvo susitarta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo už tas pačias paskolos lėšas, įsigis žemės sklypų dalis, kurios priklauso atsakovei.
6. Siekiant nurodytų tikslų, šalys 2022 m. liepos 26 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas, I. K. įsipareigojo atsakovei paskolinti 94 400 Eur sumą. Paskolos tikslas – įsigyti žemės sklypų dalis. Taip pat šalys ir trečiasis asmuo 2022 m. liepos 29 d. sudarė preliminarią sutartį dėl pagrindinės žemės sklypų dalių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovui perleisti jai nuosavybės teise priklausančias žemės sklypų dalis už 45 120 Eur. Sutartyje buvo nurodyta, jog pirkėjas pardavėjai yra sumokėjęs 20 000 Eur avansą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, jog pagal paskolos sutartį ieškovas, trečiasis asmuo 2022 m. liepos 27 d. atsakovei pervedė po 47 200 Eur į jos banko sąskaitą, esančią Swedbank, o atsakovė liepos 28 d. pervedė 20 000 Eur iš pervestos sumos į Šiaulių banko sąskaitą, kas patvirtina, jog avansas buvo įskaičiuotas į bendrą paskolos sumą.
8. Atsakovė, vykdydama sutartį, 2022 m. liepos 25 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį su I. B. dėl žemės sklypų dalių įsigijimo už 31 800 Eur; pirkimo pardavimo sutartį su A. B. dėl žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo už 17 520 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį su A. B. dėl žemės sklypo dalies pirkimo už 13 860 Eur bei rugpjūčio 8 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį su G. G., N. K. dėl žemės sklypo dalių įsigijimo už 8 520 Eur.
9. Teigė, jog šalių susitarimą, kuris apėmė paskolos bei preliminarią sutartis, galima kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą.
10. Nurodė, jog paskolos sutartyje buvo įtvirtinti keturi žemės sklypai, kurių dalių įsigijimui buvo suteikta paskola, tačiau faktiškai pinigai buvo pervesti 3 žemės sklypų dalių įsigijimui (išskyrus (duomenys neskelbtini)). Tie pats žemės sklypai buvo įvardinti preliminarioje sutartyje. Paskolos sutartyje buvo nurodyta vykdymo tvarka – atsakovė įsipareigojo sudaryti preliminarias sutartis, kai nusipirks žemės sklypų dalis iš kitų savininkų, įneš nusipirktą nekilnojamąjį turtą kaip turtinį įnašą į įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Nurodė, kad atsakovė sudarė sutartis su kitais savininkais, tačiau nespėjo įsteigti uždarosios akcinės bendrovės ir padidinti nusipirktu nekilnojamuoju turtu jos įstatinį kapitalą.
11. Teigė, jog atsakovė įvykdė visas paskolos sutarties sąlygas, o pats ieškovas pažeidė paskolos, preliminarios sutarties nuostatas, nes 2023 m. birželio 27 d. informavo atsakovę, kad jo bendra veikla su atsakove nebedomina. Pažymėjo, jog atsakovė jau buvo įsigijusi žemės sklypų dalis už 71 280 Eur ir nebeturėjo perduotų paskolos lėšų, kurias būtų galėjusi grąžinti ieškovui, trečiajam asmeniui, nes jos išleistos žemės įsigijimui.
12. Nurodė, jog atsakovė neatsisako sumokėti 20 000 Eur avanso, tačiau nesutiko, kad ji neturėtų būti įskaityta į paskolos sumą (94 400 Eur). Pasisakydama dėl 5 000 Eur sumos reikalavimo, nurodė, jog toks reikalavimas nepagrįstas, nes atsakovė sutarties nepažeidė.
Šalies argumentai
13. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. M. 5 000 Eur dydžio baudą ieškovės V. M. naudai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, jog paskolos sutartis reguliavo piniginių lėšų paskolinimą dėl kitiems žemės sklypų dalių savininkams priklausančių dalių įsigijimo ir perleidimo atsakovui ir trečiajam asmeniui. Preliminari sutartis reguliavo teisinius santykius atsakovui ir trečiajam asmeniui įsigyjant ieškovei priklausančių žemės sklypų dalių. Atsakovas, trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei paskolinti 94 400 Eur sumą žemės sklypų iš kitų savininkų įsigijimui. Dėl sutartyje įvardinto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris nebuvo vykdomas. Sutarta, jog žemės sklypo aro kaina negali viršyti 12 000 Eur. Atsakovas įsipareigojo ieškovei nupirkti žemės sklypų dalis už 45 120 Eur kainą. Suma panaudota įsigyjant žemės sklypų dalis pagal preliminarią sutartį.
15. Teigė, jog paskolos sutartis pagal savo esmę yra komiso sutartis, todėl jai turėtų būti taikomos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXVIII skyriaus nuostatos.
16. Nurodė, jog atsakovas pagal preliminarios sutarties sąlygas sumokėjo 20 000 Eur avansą už jai priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau pabrangus žemei, atsakovas ir trečiasis asmuo atsisakė vykdyti ne tik paskolos sutartį, tačiau ir pirkti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal preliminariąją sutartį. Preliminarios sutarties 10 p. nurodoma, kad tuo atveju, jei būsimasis pirkėjas atsisakys pirkti sutartyje nurodytą turtą, būsimasis pirkėjas sumoka būsimajam pardavėjui 5000 Eur baudą.
Atsiliepimas
17. V. M. pateiktu atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti ir tenkinti jo ieškinį. Nurodė, kad priešieškinis pareikštas tik dalyje dėl preliminarios sutarties vykdymo/nevykdymo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo. Teigė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad preliminari sutartis būtų įvykdyta. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog kreditoriai iš atsakovės reikalavo paskolos sutarties įvykdymo. Atsakovė neįvykdė paskolos sutarties. Teigė, jog argumentai, susiję su tuo, kad paskolos sutartis turėtų būti kvalifikuojama kitaip, neturi teisinės reikšmės. Nurodė, jog kur ir kaip atsakovė yra išleidusi pinigines lėšas, neįtakoja jos pareigos grąžinti jas ar kitų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.
18. Teigė, jog atsakovė melagingai nurodo, kad byloje bendraieškoviu yra I. K.. I. K. dalyvavo tik šalių santykiuose, kylančiuose iš paskolos sutarties, o ginčas tarp I. K. ir atsakovės, yra išspręstas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas jau yra vykdomas. I.K. nėra preliminarios sutarties šalis.
19. Nurodė, jog nei viena sutartis nebuvo įvykdyta dėl galimai pasikeitusio atsakovės subjektyvaus apsisprendimo, dėl kurio ji prarado interesą parduoti nuosavybę už sutartimi sulygtą kainą. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra įvykdžiusi paskolos sutartį.
20. Tretysis asmuo D. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad nei iš ieškovo, nei iš I. K. piniginių lėšų jokiomis aplinkybėmis ir jokia forma nėra gavęs. Nurodė, kad palaiko atsakovės pareikštą priešieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui V. M. iš atsakovės V. M. 47 200 Eur skolos, 706,06 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (47 906,06 Eur) sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui V. M. iš atsakovės V. M. 9 176,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. ir I. K. bei V. M. 2022 m. liepos 26 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu V. M. ir I. K. V. M. susitarė paskolinti 94 400 Eur: kiekvienas kreditorius po 47 200 Eur sumą turėjo pervesti į skolininkės sąskaitą iki 2022 m. liepos 27 d..
24. Teismas nustatė, kad paskolos sutartis buvo tikslinė ir turėjo būti panaudota tik nurodytų žemės sklypų dalių, kurių kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalys susitarė, kad apskaičiuojant skolininko už perkamą žemės sklypo dalį mokamą kainą, ji negali viršyti 12 000 Eur vieną arą.
25. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 27 d. V. M. pervedė atsakovei 47 200 Eur sumą pagal paskolos sutartį.
26. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2022 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog V. M. pervedė sau 20 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtis „pervedimas tarp sąskaitų“.
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad V. M. ir V. M. 2022 m. liepos 29 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl pagrindinės žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau – preliminari sutartis), kuria būsimasis pardavėjas įsipareigojo parduoti, o būsimasis pirkėjas įsipareigojo nuosavybės teise nupirkti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis: žemės sklypų dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būsimojo pardavėjo turima dalis sudaro 1,31 aro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būsimojo pardavėjo turima dalis sudaro 1,66 aro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būsimojo pardavėjo turto dalis sudaro 0,79 aro, už 45 120 Eur ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo pardavimo sudaryti iki 2023 m. liepos 29 d. Pagal sutarties 3 punktą, būsimasis pirkėjas sumokėjo būsimajam pardavėjui 20 000 Eur, kuriuos, būsimojo pardavėjo pareiškimu ir būsimojo pirkėjo patvirtinimu, būsimasis pardavėjas gavo iš būsimojo pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį.
28. Teismas nustatė, kad atsakovė po paskolos sutarties sudarymo vykdė pirkimo-pardavimo sandorius ir jų pagrindu įgijo dalį nekilnojamojo turto, kuriam įgyti ieškovas skolino pinigines lėšas, tačiau atsakovė šio turto neperleido ieškovui. Tuo pačiu teismas nenustatė, kad pasiektas paskolos sutartyje nustatytas tikslas, kadangi trečiajam asmeniui nepavyko susitarti, jog visus sklypus iš savininkų galima bus supirkti paskolos sutartyje nurodyta kaina.
29. Teismas atsakovės argumentus dėl jungtinės veiklos santykių atmetė, nes jokia rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos nebuvo sudaryta. Teismas nurodė, kad šalys sudarė pavienes sutartis (paskolos, preliminarią) ir susitarimus dėl įmonės įsteigimo bei sklypų perdavimo į įmonės turtą. Kadangi įstatymas numato rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, o tokia tarp šalių nebuvo sudaryta, teismas tarp šalių susiklosčiusių santykių nelaikė jungtine veikla.
30. Įvertinęs, kad atsakovė nereiškė reikalavimo dėl sklypų nuosavybės teisės perkėlimo ieškovui, kad pinigus faktiškai ji gavo, tačiau įsipareigojimų taip ir neįvykdė, kad nurodė, jog ketina sklypus parduoti ir atsiskaityti su ieškovu, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl paskolos yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovės priteisė 47 200 Eur skolą pagal paskolos sutartį.
31. Dėl 20 000 Eur avanso priteisimo teismas pažymėjo, kad preliminariosios sutarties 3 punkte nenurodyta nei avanso sumokėjimo būdas (pavedimu, grynais), nei sumokėjimo konkreti data. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad grynųjų pinigų perdavimas būtų įformintas kokiu nors pakvitavimu ar rašteliu. Nors pačioje preliminarioje sutartyje nurodyta, kad V.M. perdavė 20 000 Eur sumą V. M., tačiau, anot teismo, tai neatitinka paties ieškovo parodymų teismo posėdžio metu. Įvertinęs, kad sutarties tekstą rengė trečiasis asmuo, kuris derino sąlygas su ieškovu, teismas tikėtinai sprendė, kad atsakovė iki galo nesuprato, jog sutartyje nurodyta 20 000 Eur suma nėra susijusi su jos sau pačiai pervesta pinigų suma.
32. Teismas, įvertinęs dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, taip pat tai, kad anot ieškovo, 20 000 Eur avansą jis perdavė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, kuris neigia jų gavimą, kad atsakovė neigė pinigų gavimą iš trečiojo asmens, kad atsakovė minėtuose sandoriuose dalyvavo pakankamai pasyviai, o 20 000 Eur sumą atsakovė dieną iki preliminarios sutarties pasirašymo pervedė, jos teigimu, iš paskolos sutarties gautų pinigų, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog preliminariojoje sutartyje nurodyto ir grynais pinigais sumokėto 20 000 Eur avanso atsakovė negavo, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.
33. Į bylą nesant pateiktų įrodymų ir pagal šalių paaiškinimus teismui nenustačius, kad atsakovė ar ieškovas būtų atsisakę sudaryti pagrindinę sutartį, kad sutartis buvo nesudaryta dėl nepasisekusio projekto, kurio įgyvendinimas priklausė ir nuo kitų asmenų valios, parduodant jiems priklausantį turtą, kad šalys iš esmės nesusitarė, kas bus, jei atsakovei nepavyks įsigyti sklypų už sutartą kainą, teismas nenustatė atsakovės ar ieškovo kaltės, nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl nei vieno reikalavimo dėl 5 000 Eur baudos priteisimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
34. Ieškovas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti/pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. civilinėje byloje priimtą sprendimą dalyje - priteisti iš atsakovės V. M. ieškovui V. M. 20 000 Eur avansą bei 5000 Eur baudą (tenkinant ieškinį visiškai). Panaikinti/pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. civilinėje byloje priimtą papildomą sprendimą ir priimant naują sprendimą priteisti iš atsakovės V. M. ieškovui V. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas visoje apimtyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
34.1. Byloje surinkti įrodymai bei nustatytų aplinkybių visuma buvo daugiau nei pakankami konstatuoti atsakovės pareigą grąžinti ieškovo pagal preliminarią sutartį jai sumokėtą avansą bei priteisti netesybas (baudą) už atsakovės nesąžiningą preliminarios sutarties nevykdymą (atsisakymą sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį).
34.2. Sprendime pateiktas aiškinimas ir išvados nėra teisingos ir iš esmės yra grindžiamos tik pačios atsakovės bei jai palankaus teismo sprendimo priėmimu suinteresuoto D. M. parodymais, kurių nepagrindžiant jokiems kitiems objektyviems įrodymams, nepakako daryti išvadai, kad reikalavimas dėl avanso priteisimo yra nepagrįstas.
34.3. Teismo išvados, kad labiau tikėtina, jog preliminarioje sutartyje nurodyto ir grynais pinigais sumokėto 20 000 Eur avanso atsakovė negavo, yra ydingos ir nelogiškos.
34.4. Vertina, kad pati teismo išvadų formuluotė yra prieštaringa, nes teismas nurodo „sutartyje nurodyto ir grynais pinigais sumokėto avanso <...> negavo“, t. y. teismas daro išvadą, kad tikėtinai atsakovė negavo avanso, tačiau teismas nedaro išvados, kad tokio avanso ieškovas nesumokėjo ir nevykdė preliminarios sutarties.
34.5. Pačios preliminarios sutarties nuostatos visiškai priešingai negu sprendime nurodo teismas, patvirtina faktą, kad ieškovas sumokėjo preliminarioje sutartyje numatytą 20 000 Eur avansą ir kad atsakovė jį gavo. Todėl atsakovei neįvykdžius preliminarios sutarties, jai kilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą.
34.6. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, susiklostė ydinga situacija, nes atsakovei pripažįstant, kad avanso mokėjimas buvo numatytas ir toks buvo sumokėtas (tik neva pagal paskolos sutartį gautais pinigais), tai yra jai pačiai pripažįstant preliminarios sutarties nuostatų dėl avanso mokėjimo tikrumą ir šalių susitarimo dėl tokio avanso mokėjimo tikrumą ir šalių susitarimo dėl tokio avanso mokėjimo realumą, sprendimu tokį avansą buvo atsisakyta priteisti.
34.7. Pastebėjo, kad atsakovė nedarė preliminarios sutarties korekcijų ar patikslinimų, niekuomet iki bylos iškėlimo teisme nekėlė jokių su tuo susijusių klausimų, neginčijo preliminarios sutarties nuostatų, susijusių su avanso mokėjimu ir gavimu.
34.8. Akivaizdu, kad ieškovui nemokėjus preliminarioje sutartyje numatyto avanso, tokiu būdu būtų buvę laikoma, kad ieškovas netinkamai vykdo sutartį, tačiau atsakovė preliminarios sutarties nevykdymo iš ieškovo pusės šiuo aspektu byloje net neįrodinėjo.
34.9. Preliminarios sutarties nuostatos patvirtina avanso sumokėjimo ir jo gavimo, o ne tiesioginį ieškovo pinigų perdavimą atsakovei faktą, kaip sprendime nurodė teismas. Avanso perdavimas pačios atsakovės įgaliotam veikti jos vardu trečiajam asmeniui niekaip nepaneigia preliminarios sutarties nuostatų įgyvendinimo ir tinkamo vykdymo iš ieškovo pusės ir atsakovės patvirtinimo dėl pinigų gavimo.
34.10. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas papildomai būtų aiškinęs atsakovei preliminarios sutarties nuostatų reikšmę ar prasmę, todėl nesuprantamas teismo pateiktas vertinimas, jog įvertinus, kad sutarties tekstą rengė ir sąlygas su ieškovu derino trečiasis asmuo, tikėtina, kad atsakovė iki galo nesuprato, kad 20 000 Eur suma nėra susijusi su jos sau pačiai pervesta pinigų suma. Šiuo atveju yra neaišku, kaip su tokiu tariamai netinkamu vertinimu yra susijęs ieškovas ir kodėl jis turėtų būti už tai atsakingas. Akivaizdu, kad jeigu avansinis mokėjimas nebūtų atliktas ir gautas, preliminarioje sutartyje nebūtų buvusių nuostatų dėl jo sumokėjimo ir gavimo.
34.11. Be tiesiogiai avanso sumokėjimą patvirtinančių preliminarios sutarties nuostatų, šį faktą kaip ir atsakovės pareigą grąžinti sumokėtą avansą byloje patvirtino ir kitos aplinkybės, kurias teismas, priimdamas sprendimą, tiesiog ignoravo. Atsakovė buvo pasirinkusi ir laikė trečiąjį asmenį savo atstovu, kuriuo pasitikėjo ir kuriam leido veikti nurodytų sutarčių vykdymo tikslais. Taigi ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti trečiuoju asmeniu ir galvoti, kad jis galėtų neperduoti atsakovei pagal preliminarią sutartį sumokėto avanso.
34.12. Priešingai negu vertino teismas, net ir nustačius, kad pakilus turto kainai ieškovas prarado suinteresuotumą turto įsigijimu, tai savaime nepaneigia atsakovės neveikimo ir pareigų, prisiimtų preliminaria sutartimi, vykdymo, taigi, atitinkamai ir atsakomybės už šių pareigų nevykdymą taikymo jos atžvilgiu.
34.13. Ieškovo įsitikinimu, teismas nevertino svarbiausios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti netesybas ir priteisti iš atsakovės 5000 Eur baudą - visiškai nepriklausomai nuo to, ar paskolos sutartis būtų vykdoma, šiuo atveju liko neįvertinta tai, kad pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis objektyviai negalėtų būti sudaryta atsakovei, kaip turto savininkei, neatlikus privalomų veiksmų. Atsakovė patvirtino ne tik nesiūliusi ieškovui sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį ir neorganizavusi tokios sutarties pasirašymo pas notarą, tačiau tuo pačiu patvirtino neatlikusi ir privalomų pagal įstatymą veiksmų, be kurių notarinės sutarties pasirašymas net ir negalėjo būti organizuojamas. Tai yra, atsakovė patvirtino neteikusi pasiūlymų/pranešimų bendraturčiams dėl jai priklausančių žemės sklypų dalių įsigijimo, realizuojant pirmenybės teisę, kaip to reikalaujama pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.79 str. 1 d.). Esant atsakovės kaltei dėl preliminarios sutarties nevykdymo, jai kyla ne tik pareiga grąžinti pagal sutartį gautą avansą, bet ir sumokėti šioje sutartyje numatytas netesybas.
34.14. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra kaltas dėl preliminarios sutarties neįvykdymo. Jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sutrukdę pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui ir iš savo pusės atliko veiksmus, išreiškiančius jo valią sudaryti sutartį.
34.15. Atsisakydamas taikyti preliminarioje sutartyje įtvirtintas netesybas, teismas tokiu būdu ne tik paneigė dispozityvią šalių valią, tačiau įtvirtino ir šalies atleidimą nuo atsakomybės bei galimybes vienašališkai atsisakyti sutarties vykdymo netaikant dėl to jokių teisinių pasekmių.
34.16. Nurodė, kad byloje priimtu papildomu sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta priteisti ieškovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovės viso 9 176,49 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sumažindamas pagal ieškovo pateiktą 2023 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) atlygintinų išlaidų dydį 632,50 Eur dydžio išlaidomis, bei pagal pateiktą 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) atlygintinų išlaidų dydį iki 844,12 Eur sumos. Pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo sumažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų toje dalyje, kurioje šias išlaidas sumažino pirmosios instancijos teismas. Ieškovo vertinimu, visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo protingo dydžio, visi atlikti veiksmai ir jam suteikta teisinė pagalba buvo išsamiai detalizuota teismui pateiktose ataskaitose.
Atsiliepimas
35. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
35.1. Ieškovas ir jo partneris I. K. 2022 m. liepos 27 d. pervedė atsakovei po 47 200 Eur, išviso — 94 400 Eur. Ši suma atitinka sutartų sumų, nurodytų 4 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse atsakovės sudarytose su kitomis bendrasavininkėmis, visumą — 71 280 Eur (31 380+17 520+13 860+8 520) bei pridedant 20 000 Eur dydžio avansą pagal preliminarią sutartį dėl atsakovei priklausančios žemės perleidimo. Gaunama suma yra lygi 91 280 Eur. Likusi pervesta suma iš 94 400 Eur, t. y. 31 120 Eur, buvo numatyta papildomos išlaidoms, įteisinant nekilnojamojo turto sandorius.
35.2. 94 400 Eur pavedimas padarytas 2022 m. liepos 27 d., o Preliminari sutartis — 2022 m. liepos 29 d., o taigi iki sutarties sudarymo atsakovė jau buvo gavusi 20 000 Eur avansą, dėl ko sutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad atsakovė avansą yra gavusi. Šiuos teiginius patvirtina ir atsakovės atliktas 20 000 Eur pervedimas į savo banko sąskaitą. Jokių papildomų mokėjimų atsakovė ar trečiasis asmuo iš ieškovo ar I. K. negavo.
35.3. Atkreipė dėmesį ir į ieškovo į bylą pateiktą įrodymą — per notarą išsiųstą ieškovo ir I.K. pareiškimą atsakovei dėl 94 400 Eur grąžinimo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų skolinga ne 94 400 Eur, o 114 400 Eur, kurių ieškovas reikalauja šioje byloje, tokiame pareiškime, išsiųstame per notarą, ši suma būtinai būtų nurodyta. Taigi reikalavimą dėl 20 000 Eur grąžinimo ieškovas sugalvojo pateikiant ieškinį teismui.
35.4. Ieškovas pateikia daug išvedžiojimų, mėgindamas pagrįsti reikalavimą atsakovei sumokėti 5000 Eur baudą už preliminarios sutarties nevykdymą, tačiau ieškovas niekada nereikalavo, kad atsakovė sudarytų pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir parduotų jam savo žemę. Taigi pats ieškovo elgesys ir kitos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės kainai (duomenys neskelbtini) pakilus virš 12 000 Eur, ieškovas ir I. K. prarado suinteresuotumą ir nenorėjo įsigyti nurodytų žemės sklypų dalių, įskaitant ir atsakovei priklausančią žemę.
35.5. Pažymėjo, kad atsakovė visas ieškovo ir I. K. pervestas pinigines lėšas panaudojo paskolos sutartyje ir preliminarioje sutartyje numatytiems tikslams - 74 400 Eur kitų bendrasavininkų žemei įsigyti ir 20 000 Eur persivedė į savo sąskaitą už savo perleidžiamą ieškovui žemę.
35.6. Pažymėjo, kad atsakovė įvykdė paskolos sutarties nuostatas, įsigydama visą nurodytą nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovas toliau vykdyti sutartį atsisakė. Tai, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji ketina sklypus parduoti ir atsiskaityti su ieškovu, neįrodo, kad ji pripažįsta savo kaltę ar kad paskolos lėšas skolinosi savo reikmėms, nes atsakovė niekada neslėpė savo ketinimo grąžinti pinigines lėšas atsakovui, tiktai šiuo metu jų neturi, nes yra jas išleidusi ieškovo reikmėms.
35.7. Paskolos sutartį vykdyti atsisakė ieškovas, kuris prarado suinteresuotumą ją įgyvendinti, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti perduotas pinigines lėšas kaip paskolą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias paskolos sutarties nuostatas pažeidė atsakovė, kada jas pažeidė, todėl teismo sprendimas priteisti netesybas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
36. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui ne daugiau kaip 4507,29 Eur patirtų išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
36.1. Civilinė byla nepriskirtina prie sudėtingų, nes buvo sprendžiamas ginčas dėl dviejų civilinių sutarčių vykdymo ir nutraukimo. Šios sutartys buvo sudarytos tarp fizinių asmenų, jos sumos buvo nedidelės.
36.2. Nurodė, kad nagrinėjant ieškovo atstovų pateiktas ataskaitas matyti, kad jie priskaičiavo darbo užmokestį už dokumentų analizę ir tolimesnių veiksmų identifikavimą ne pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) reikalavimus. Taip pat kai kurios išlaidos susidarė dėl ieškovo atstovų nekompetencijos ir kaltės, todėl atsakovė jų atlyginti neprivalo. Išlaidos dėl komunikacijos su ieškove dėl taikaus ginčo sprendimo neatlygintinos, nes ieškovo atstovai neatliko jokių veiksmų, kad ginčas būtų išspręstas taikiai. Taip pat nurodė, jog kai kurie ieškovo atstovų ruošti dokumentai yra mažos apimties, nėra sudėtingi, todėl išlaidos už jų parengimą taip pat turi būti mažinamos.
Atsiliepimas
37. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės V. M. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
37.1. Ieškovas, laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų, byloje pateikė motyvuotą prašymą bei įrodymus, pagrindžiančius, kad jo patirtos išlaidos sudarė 13 030,02 Eur sumą. Papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovės tik 9 176,49 Eur jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad nėra absoliučiai jokio pagrindo dar labiau mažinti ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, ieškovui priteistos išlaidos turėtų būti padidintos, priteisiant jas absoliučiai visa apimtimi.
37.2. Pabrėžė, kad apeliaciniame skunde net nėra kritikuojamas teismo papildomame sprendime atliktas vertinimas ir nėra įrodinėjamas skundžiamo sprendimo nepagrįstumas. Atsakovė kritikuoja ieškovo prašymą, jo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau toks jos nesutikimas su prašomomis priteisti išlaidomis privalėjo būti teikiamas dar bylos nagrinėjimo metu. Apeliacijos dalyką sudaro ne ieškovo prašymas, bet teismo atliktas vertinimas. Vertina, kad atsakovė netinkamai naudojasi savo apeliacijos teise. Vien jau dėl to apeliacinis skundas yra atmestinas kaip absoliučiai nepagrįstas.
37.3. Nurodė, kad Rekomendacijos apskritai nėra laikytinos privalomomis ir atskirais atvejais yra galimi tiek mažesni, tiek didesni nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs atlygio už advokato suteiktas paslaugas dydžiai.
37.4. Apeliaciniame skunde yra pateiktas subjektyvus atsakovės vertinimas dėl bylos sudėtingumo ir ginčo sutarčių paprastumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo atlikti jokie pertekliniai veiksmai, buvo pateikta tiek procesinių dokumentų, kiek jų buvo būtina ir kokį poreikį ieškovas matė pateikti ginant savo pažeistą interesą.
37.5. Akivaizdžiai matyti, kad ieškovo patirtos išlaidos yra netgi ženkliai mažesnės negu yra Rekomendacijose numatytos maksimalios.
Atsiliepimas
37.6. Atsakovė melagingai skunde nurodo, kad ieškovas (jo atstovai) neatliko jokių veiksmų, kad ginčas būtų išspręstas taikiai. Ieškovo atstovai ne kartą kreipėsi į atsakovės atstovą, komunikavo su juo telefonu, vykdė tarpinę komunikaciją ir su ieškovu dėl gautos atsakovės atstovo pozicijos.
37.7. Visos sąskaitose nurodytos paslaugos ieškovui buvo suteiktos ir jis objektyviai tą patvirtino apmokėdamas jam pateiktą aptariamą sąskaitą už teisines paslaugas. Visos šios išlaidos buvo būtinos realizuojant ieškovo teisę į pažeistų interesų gynybą.
38. Ieškovas 2024 m. spalio 22 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsiliepimu atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai bando realizuoti apeliacijos teisę, kuri galėjo būti realizuojama tik įstatymo nustatytu terminu, teikiant savarankišką apeliacinį skundą, kurio atsakovė neteikė; kad atsiliepime yra pateikiamas klaidingas faktinių aplinkybių pristatymas bei vertinimas, taip pat dėstomi argumentai, kurie nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku. Nurodo, jog teikiamais paaiškinimais ieškovas siekia atkreipti teismo dėmesį į nesąžiningą atsakovės elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
39. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
40. Ieškovas apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą dėstomus argumentus, nurodo, jog jais siekia atkreipti teismo dėmesį į nesąžiningą atsakovės elgesį.
41. Spręsdamas dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų priimtinumo, apeliacinės instancijos teismas remiasi CPK 302 straipsnyje nurodyta norma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje išdėstytoms taisyklėmis. Sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, atsižvelgtina į specialiosiose apeliacinio proceso normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose nustatytus draudimus bei ribojimus.
42. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
43. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. M. ir I. K. bei atsakovė V. M. 2022 m. liepos 26 d. sudarė tikslinę paskolos sutartį, kurios pagrindu V. M. ir I. K. V. M. susitarė paskolinti 94 400 Eur - kiekvienas kreditorius po 47 200 Eur sumą.
45. Paskolos sutarties 3 punktu šalys susitarė, jog paskola turi būti panaudota tik joje nurodytų žemės sklypų dalių, kurių kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalys taip pat susitarė, kad apskaičiuojant skolininko – V.M. už perkamą žemės sklypo dalį mokamą kainą, ji negali viršyti 12 000 Eur už vieną arą. Paskolos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad galutinis paskolos sumos grąžinimo terminas – 2023 m. liepos 27 d. Pagal sutartį (3 punktas) šalys taip pat įsipareigojo: per 5 darbo dienas nuo žemės sklypų dalies įsigijimo sudaryti preliminarią nusipirktos žemės sklypų dalies sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigotų perleisti ieškovui ir I. K. sklypo dalį už kainą, kuri būtų tapati buvusiam savininkui sumokėtai kainai; bei per 20 darbo dienų nuo atitinkamos žemės sklypų dalies įsigijimo, šia dalimi kaip turtiniu įnašu padidinti juridinio asmens įstatinį kapitalą ir akcijas įkeisti ieškovo ir trečiojo asmens naudai, taip užtikrinant paskolos grąžinimą.
46. Byloje esantis 2022 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10 patvirtina, kad V. M. pervedė atsakovei 47 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurdydamas, jog tai mokėjimas pagal 2022 m. liepos 26 d. sutartį. Į bylą pateiktas 2022 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 71 patvirtina, kad V. M. padarė 20 000 Eur sumos pavedimą tarp savo sąskaitų.
47. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas V. M. ir atsakovė V. M. 2022 m. liepos 29 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl pagrindinės žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria būsimasis pardavėjas V. M. įsipareigojo parduoti, o būsimasis pirkėjas V. M. įsipareigojo nuosavybės teise nupirkti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypų dalis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būsimojo pardavėjo turima dalis sudaro 1,31 aro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būsimojo pardavėjo turima dalis sudaro 1,66 aro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būsimojo pardavėjo turto dalis sudaro 0,79 aro, už 45 120 Eur ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo pardavimo sudaryti iki 2023 m. liepos 29 d.
48. Preliminarios sutarties dėl pagrindinės žemės sklypų dalių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 3 punkte nurodyta, kad būsimasis pirkėjas sumokėjo būsimajam pardavėjui 20 000 Eur, kuriuos, būsimojo pardavėjo pareiškimu ir būsimojo pirkėjo patvirtinimu, būsimasis pardavėjas gavo iš būsimojo pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
49. Apeliantas teigia, kad byloje surinkti įrodymai bei nustatytų aplinkybių visuma buvo pakankami konstatuoti atsakovės pareigą grąžinti ieškovo pagal preliminarią sutartį jai sumokėtą avansą bei priteisti netesybas (baudą) už atsakovės nesąžiningą preliminarios sutarties nevykdymą - atsisakymą sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį.
50. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
51. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių santykius, šalių pasirašytas pavienes sutartis (tiek paskolos, tiek preliminarią sklypų pirkimo pardavimo), reikia vertinti ne atsietai, bet kompleksiškai, bendrai, kadangi antrosios sutarties pasirašymas buvo numatytas pirmoje – paskolos sutartyje, kaip paskolos sutarties tikslo įgyvendinimas bei įvertinus tarp trečiojo asmens D. M. ir ieškovo V. M. suplanuotą projektą dėl žemės sklypų supirkimo ir jų perleidimo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių susitarimas iš esmės buvo toks, kad ieškovas pirks iš atsakovės turtą pagal preliminarią sutartį, jei pavyks įsigyti ne tik atsakovei priklausančias dalis, bet ir likusį turtą, t. y. visą žemės sklypą, nes atsakovei priklausė tik dalis ieškovo siekiamo įsigyti turto, kuris, beje, nurodytas abiejuose sutartyse, tik preliminarioje žemės sklypų dalių pirkimo pardavimo sutartyje detalizuojant atsakovei priklausančių sklypų dalis.
52. Apeliantas teigia, kad preliminarios sutarties 3 punktas patvirtina faktą, kad ieškovas sumokėjo preliminarioje sutartyje numatytą 20 000 Eur avansą ir kad atsakovė jį gavo, todėl atsakovei, neįvykdžius preliminarios sutarties, kilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą. Teismo posėdyje tikslindamas pinigų perdavimo aplinkybes, nurodė, jog pinigai buvo perduoti grynais trečiajam asmeniui.
53. Nurodyti apelianto argumentai – kad 20 000 Eur avansą ieškovas perdavė grynais, yra mažai įtikinami, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl avanso sumokėjimo galėjo konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagrįsto įsitikinimo standartas reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
54. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik preliminariosios sutarties tekstą, bet abiejų sutarčių tekstus, sutarčių sudarymo tikslus, šalių ketinimus, sutarčių pasirašymo aplinkybes, paskolos atsakovei suteikimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus, šalių paaiškinimus bei elgesį, atsakovės pastangas vykdyti sutartis, įsigijant sutartyje nurodytų žemės sklypų dalis, t. y. įvertinęs įrodymų visetą, iš įrodymų visumos padarė labiau tikėtinas (labiau įtikinamas) išvadas apie tai, kad nenustatyta, jog atsakovė 20000 Eur sumą gavo grynais, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 20 000 Eur atmetė.
56. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, juolab, kad vertindamas įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas įsitikino, jog ne tik kad nepakanka duomenų išvadai, kad avanso suma atsakovei buvo sumokėta grynais ir atskirai nuo paskolos sutarties, o ne buvo įskaičiuota į paskolos sumą, bet ir byloje ieškovas nepašalino esminius prieštaravimus, paneigiančius tokias išvadas.
57. Pažymėtina, kad preliminari žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta rašytine forma, tačiau ji nebuvo patvirtinta notaro, antra, atsakovė šios sutarties teksto neruošė, trečia, atsakovė neigė gavusi 20 000 Eur sumą grynais; ketvirta, trečiasis asmuo D. M. neigė šią sumą gavęs iš ieškovo; penkta, sutartyje nėra pasirašyto patvirtinimo/pakvitavimo, jog nurodytą sumą atsakovė gavo; šešta, labiau tikėtina, jog nurodyta pinigų suma buvo įskaičiuota į paskolos sumą, kadangi byloje esančios žinutės, ieškovo atsiųstos D. M. su pastabomis, kas įeina į 94 400 Eur paskolos sumą, leidžia pagrįstai manyti, jog 20 000 Eur suma buvo „avansas už V. 3,76 aro“. Taigi, vien pažodinio preliminarios sutarties 3 punkto teksto nepakanka pagrįsti ieškovo nurodytoms aplinkybėms, kad jis atsakovei grynais sumokėjo 20 000 Eur avansą. Pažodinis sutarties tekstas, įvertinus bendrąsias CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, leidžia daryti išvadą, jog nurodyta suma buvo sumokėta, tačiau nesant rašytinių pakvitavimų apie būtent šios sumos gavimą, nesant mokėjimo pavedimų nurodytai sumai, esant esminiams prieštaravimams dėl šios sumos perdavimo ir gavimo, esant ieškovo žinutei, patvirtinančiai, kad į paskolos sumą įeina ir 20 000 Eur avansas, esant tokiai įvykių chronologijai, pagal kurią iš pradžių pasirašoma tikslinė paskolos sutartis, atsakovei pervedama paskolos suma, tada atsakovė į savo sąskaitą persiveda 20 000 Eur ir tik po to pasirašoma preliminari sutartis dėl pagrindinės žemės sklypų dalių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, negalima teigti, jog 20 000 Eur sumą ieškovas grynais sumokėjo atsakovei per trečiąjį asmenį. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarties teksto, kitų įrodymų bei nepagrįstai nepriteisė ieškovui avanso. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui jo atsakovei paskolintą pinigų sumą – 47 200 Eur, į kurią įeina ir 20 000 Eur avansas. Papildomos pinigų sumos priteisimas apeliantui suponuotų jo nepagrįstą praturtėjimą.
58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl šalis siejusių teisinių santykių, dėl to pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės paskolos sumą bei delspinigius.
59. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam iš atsakovės nepriteisė baudos už preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.
60. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas buvo suinteresuotas viso sklypo pirkimu, kad jis nebuvo suinteresuotas tik atsakovei priklausančio turto dalies įsigijimu, kad ieškovo nesuinteresuotumas sklypų įsigijimu paaiškėjo per pusę metų nuo sutarčių pasirašymo, trečiajam asmeniui pranešus ieškovui, kad už paskolos sutartyje nurodytą sumą nepavyks įsigyti viso ieškovo pageidaujamo turto pagal sutartas kainas, atsižvelgęs į tai, jog šalys susitarė, kad baudų mokėjimas yra nustatytas tuo atveju, jei būsimasis pardavėjas ar pirkėjas sutartyje numatytomis sąlygomis atsisakys parduoti/pirkti turtą, byloje nesant įrodymų, kad atsakovė ar ieškovas būtų atsisakę sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgęs į tai, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl nepasisekusio projekto, kurio įgyvendinimas priklausė ir nuo kitų asmenų valios, parduodant jiems priklausantį turtą ir šalims nesusitarus, kas bus, jei atsakovei nepavyks įsigyti sklypų už sutartą kainą, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei atsakovės, nei ieškovo kaltės, nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, šalių reikalavimo dėl 5 000 Eur baudos priteisimo netenkino.
61. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nurodo, jog net ir nustačius, kad pakilus turto kainai ieškovas prarado suinteresuotumą turto įsigijimu, tai savaime nepaneigia atsakovės neveikimo ir pareigų, prisiimtų preliminaria sutartimi, vykdymo, taigi, atitinkamai ir atsakomybės už šių pareigų nevykdymą taikymo jos atžvilgiu.
62. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Bylos medžiaga neleidžia konstatuoti atsakovės kaltės ar atsisakymo vykdyti sutartį. Priešingai, išaiškėjus, jog vieno iš ketinamų pirkti sklypo kaina viršija sutartą ir apie tai informavus ieškovą, būtent pastarasis nurodė nebesantis suinteresuotas projektu, o tai reiškia, jog iki 2023 m. liepos 29 d. nesudarius pagrindinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
63. Pažymėtina, kad taikant sutarčių aiškinimo taisykles sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atkreipia dėmesį į tai, kad preliminariosios sutarties 10 punkte įtrauktos sąlygos dėl netesybų taikymo atsisakius parduoti turtą ar nepateikimą visų reikiamų dokumentų ir leidimų yra siejamos ir su paskolos 3 punktu, kuriame šalys susitarė paskolos suteikimo tikslinę paskirtį – konkrečių žemės sklypų dalių įsigijimui bei perkamos žemės kainą už arą – ne daugiau nei 12 000 eurų, taip pat atsakovės įsipareigojimus, panaudojant suteiktą paskolą – įsigijus sutartų sklypų dalis, sudaryti su ieškovu preliminariąją nusipirktos žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią skolininkas įsipareigos parduoti, o kreditorius įsipareigos nupirkti atitinkamą žemės sklypo dalį už kainą, kuri yra tapati skolininko buvusiam pardavėjui sumokėtai žemės sklypo dalies kainai. Šie duomenys, minėta, sudaro pagrindą vertinti, kad abi sutartys yra glaudžiai viena su kita susietos sutartys ir negali būti aiškinamos atsietai.
64. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokio pagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nenustatė, kaip ir nenustatė atsakovės nesąžiningo elgesio ir kaltės dėl atsisakymo ją sudaryti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą netesybų priteisimo dalyje.
66. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 25 d. priimtu papildomu sprendimu, kuriuo teismas atsisakė priteisti ieškovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
67. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės viso 9 176,49 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
68. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo prašomų priteisti 2 812,70 Eur pagal 2023 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ieškovas šioje byloje siekia, kad jam būtų priteistos 230 Eur išlaidos už 2023 m. rugsėjo 1 d. dokumentų analizę ir tolimesnių veiksmų identifikavimą, 57,50 Eur už atstovavimo sutarčių parengimą bei 345 Eur už pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, komplektavimą ir pateikimą civilinėje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog ieškovas 2023 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymas buvo išduotas. Skolininkei V. M. pateikus prieštaravimus, teismas nurodytoje byloje nustatė terminą ieškiniui pateikti, tačiau kreditorius ieškinio per nustatytą terminą nepateikė, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas.
69. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovas kitoje byloje per teismo nustatytą terminą ieškinio nereiškė, dėl ko teismo įsakymas buvo panaikintas, o ieškinį pareiškė kitoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. eL2-7552-786/2023, iš viso 632,50 Eur (230 Eur +57,50 Eur + 345 Eur) šioje civilinėje byloje nepriteisė.
70. Ieškovas prašė priteisti 1 370,54 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. (duomenys neskelbtini) už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu šias išlaidas sumažino iki Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, t. y. iki 844,12 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam pateiktų bylinėjimosi išlaidų sumažinimui, kadangi Rekomendacijų 8.16 p. nurodoma, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 0,4. Vadinasi, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių maksimali rekomenduojama suma yra 844,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo prašyta priteisti suma už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viršijo Rekomendacijų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją sumažino.
71. Kadangi ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 11 871,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (10 498,10 Eur už teisines paslaugas + 1 373 Eur žyminis mokestis), todėl ieškinį tenkinus 65,71 proc. bei atlikus mokėtinų sumų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė 9 176,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
72. Dėl kitų apelianto ieškovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
73. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia papildomą sprendimą ir prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui ne daugiau kaip 4507,29 Eur patirtų išlaidų.
74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius.
75. Kaip matyti iš skundžiamo papildomo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad patirtos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino, kurias išlaidas priteisti, kurias mažinti, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantė net nenurodė argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas yra keistinas iš dalies, apsiribodama iš esmės ieškovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir ieškovo atstovų vykdytos bylos vedimo strategijos kritikavimu.
76. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kokią procentinę dalį iš pagrįstomis pripažintų išlaidų už teisinę pagalbą turi teisę gauti kiekviena iš šalių, apskaičiavo, kad patenkinta 65,71 proc. ieškinio reikalavimų, įvertino, jog priešieškinis atmestas. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.
77. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotas prašymas netenkinti ieškovo apeliacinio skundo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti nevertinamas, kadangi toks prašymas sudaro apeliacijos dalyką ir atskirai įstatymo nustatyta tvarka apeliaciniu skundu nebuvo teikiamas.
Dėl procesinės bylos baigties
78. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai išnagrinėjo ginčo teisinius santykius, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamus teisėtus ir pagrįstus sprendimus naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
80. Atmetus apeliacinius skundus, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo ir 2024 m. birželio 25 d. papildomo sprendimo atmesti.
Atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. papildomo sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir 2024 m. birželio 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.