Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. A2-399-198/2019

teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00186-2018-3

2019 m. gegužės 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) Z. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1149-844/2019 pagal pareiškėjos Z. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1547-1027/2018 pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei Z. Š., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Sutinka, kad sutarties sąlygos neįpareigoja S. Š. bendrauti su vaikais, tačiau įpareigoja laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. S. Š. visiškai nesilaikant sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos ir nesinaudojant suteiktomis galimybėmis, kurių jis pats taip siekė, ji taip pat neprivalo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, ką išsamiai išdėstė su pateiktais įrodymais 2019 m. vasario 25 d. prašyme „Dėl įrodymų pateikimo“, tačiau teismas kažkodėl jų neanalizavo.

10. Mano, jog palikti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kokia ji yra dabar, būtų nesąžininga ir neatsakinga jos bei vaikų atžvilgiu. Iš pateiktų įrodymų, priešingai nei teigiama nutartyje, matyti, kad S. Š. bendravimas su vaikais nevyksta, dėl ko nėra susiformavęs vaikų ryšys su tėvu, o patys vaikai nerodo noro su juo bendrauti. Taikos sutartį su ieškovu dėl vaikų bendravimo pasirašė suklaidinta jo ilgalaikio persekiojimo imituojant rūpestį vaikais. Tuomet nekilo jokių abejonių dėl noro ir siekio tėvo bendrauti su savo vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

14. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės bei ieškovo piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, bei pažymėdamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, priima šalių kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

16. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti civilinės bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo, motyvuodamas tuo, kad jos nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę reikšmę nagrinėtai bylai. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, nenuodugniai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

18. Ieškovas S. Š. (civilinė byla Nr. e2-1547-1027/2018) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2005 m. spalio 18 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2- 1770-724/2005 nurodytą bendravimo su dukra K. Š. tvarką bei nustatyti jo bendravimo su dukra K. Š. ir sūnumi G. Š. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2018 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą ieškovo S. Š. ir atsakovės Z. Š. taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.

19. Pareiškėja (atsakovė) pateikė prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Jos manymu, naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad nustatyta bendravimo tvarka ieškovui yra nereikalinga, kadangi su savo vaikais jis nebendrauja, o to negalima buvo numatyti taikos sutarties sudarymo metu.

20. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą, nenustatytos. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad atsakovės nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka 2, 3 ir 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme požymių, suformuluotų pateiktoje kasacinio teismo praktikoje.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant byloje klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tą faktą, kad pareiškėjai buvo žinoma (tą ji pati pripažįsta) ieškovo darbo specifika – dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Vadinasi, šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas aplinkybe, kuri buvo žinoma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir taikos sutarties tvirtinimo metu, todėl tai nėra naujai paaiškėjusi. Tuo pačiu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog, nors pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kuriuos nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip.

22. Apeliantės teigimu, sudaryta taikos sutartis tebuvo tik tariamas sandoris, siekiant visai kitų tikslų; žinodama, kad ieškovas nesiruošia ir visai nebendraus su vaikais, nesugebės netgi informuoti apie savo ketinimus lankytis pas vaikus, jokiu būdu nebūtų sutikusi pasirašyti su juo taikos sutartį, juo labiau tokiomis sąlygomis. Dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paprastai įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tačiau teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką būtent tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Taigi, šiuo atveju, jeigu pareiškėja iš tiesų mano, jog ieškovas nesilaiko taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. šalims nerandant kompromiso dėl bendravimo su dukra ir sūnumi tvarkos, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo arba reikšti pakartotinį ieškinį, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

23. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šiuo aspektu taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu dėl pareiškėjos galimybės kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo.

24. Apeliantė nurodo visą eilę ir kitų, jos nuomone svarbių argumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Visų pirma, kaip matyti, didžiąją dalį jos pateikto atskirojo skundo sudaro perkeltas tekstas iš 2019 m. vasario 25 d. prašymo „Dėl įrodymų pateikimo“. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje teismas į visus jos pateiktus įrodymus atsižvelgė ir, įvertinęs jų visumą, konstatavo, kad pateikti įrodymai, neįrodo, jog naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu pasirašant su S. Š. taikos sutartį. O būtent teismas pažymėjo, kad žinučių išklotinė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parodo, jog S. Š. domisi vaikų sveikata, informuoja pareiškėją, kad jis yra komandiruotėje; Visagino Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ yra pažymėta, kad bendravimas tarp tėvo ir vaikų yra, kalbamasi telefonu, perduodamos vaikams dovanos, vaikai išsako nuomones dėl susitikimo su tėvu, įvyksta susitikimai; 2018 m. balandžio 6 d. Visagino Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, E. K. ir A. Š. liudijimai, teismui pateiktos taikos sutartys bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė taip pat neįrodo, kad buvo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dar kartą pasisakyti dėl tų pačių įrodymų, dėl kurių pagrįstas išvadas padarė teismas, nėra pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su jų vertinimu ir turi kitą nuomonę, savaip interpretuodama, nėra priežastis laikyti netinkamais teismo argumentus. Tuo pačiu pažymėtina, kad, jeigu, apeliantės manymu, teismas turėtų kažkaip išsamiau detalizuoti kiekvieną jos paaiškinimą, tai teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

26. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad priimta nutartis galimai yra šališka, kadangi paaiškėjo, jog teisėjas V. Vasiliauskas nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio dirbo Visagino miesto apylinkės prokuratūroje kartu su S. Š. advokatu A. M.. Apeliacinės instancijos teismas tokias apeliantės keliamas abejones laiko niekuo nepagrįstomis ir deklaratyviomis. Nors pateiktos teisėjo bei advokato biografijos patvirtina jų darbą nurodytu laikotarpiu kartu, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas vertinti kaip teismo šališkumo iš esmės remiantis vien tuo, kad šiuo atveju pareiškėjai priimtas nepalankus sprendimas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose tarp šalių, atstovaujant S. Š. advokatui A. M., vyko eilė teisinių ginčų, kai kuriuos nagrinėjo tas pats teisėjas V. Vasiliauskas, tačiau pareiškėja niekad nereiškė nušalinimų, įskaitant ir šioje ginčo byloje. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, o byloje esantys duomenys to nepatvirtina, kas leistų spręsti apie bylą nagrinėjusio teisėjo galimą suinteresuotumą ir pagrindą jam nušalinti (CPK 65, 66 straipsniai). Tuo pačiu sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta pozicija, kad aplinkybė, jog prieš 10 metų teisėjas bei ieškovo atstovas advokatas buvo bendradarbiai, nepagrindžia šališkumo, kadangi priešingu atveju daugelyje Lietuvos teismų dėl analogiškų situacijų negalėtų būti nagrinėjamos bylos, nes pakankamai didelė dalis Lietuvos teisininkų praeityje yra kartu studijavę ar dirbę skirtingose teisinės profesijos srityse.

27. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia apeliantės dėmesį, jog teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai teigia apie skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakė į pagrindinius pareiškimo dėl proceso atnaujinimo klausimus, todėl priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą ieškovas S. Š. sumokėjo 200 Eur. Šias išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos ieškovui priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.