Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nakana“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nakana“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi priimtas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Nakana“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto vizija“ prašymas pripažinti LUAB „Nakana“ bankrotą tyčiniu dėl suinteresuoto asmens G. K. veiksmų (neveikimo), informuoti prokurorą apie G. K. atliktas nusikalstamas veikas ir iki 5 metų apriboti jam teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Pagrindą LUAB „Nakana“ bankrotą pripažinti tyčiniu sudaro ir tai, jog įmonei jau esant nemokiai, toliau buvo didinamos skolos kreditoriams, iš jų gaunant paslaugas, tačiau už jas neatsiskaitant, pvz. kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skolos išieškojimas pradėtas 2023 m. gegužės 18 d., o skola kreditorei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsirado tik 2024 m. rugpjūčio 5 d., kai įmonei jau buvo iškelta bankroto byla. Taigi, nors įmonės skolos buvo nemokamos vėliausiai nuo 2023 m. gegužės 18 d., tačiau į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatymų nustatyta kreiptasi nebuvo.

Prašymas iki 5 metų G. K. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu grindžiamas tuo, jog G. K., būdamas LUAB „Nakana“ vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

Suinteresuotas asmuo G. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymą nepateikė. Prašymas, 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo suinteresuotam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalimi, įteikti asmeniškai 2025 m. sausio 7 d. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2025 m. sausio 27 d. (įskaitytinai).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-567/2023).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos bankroto bylos Nr. eB2-416-950/2025 duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Nakana“ atskirąjį skundą, minėtą nutartį paliko nepakeistą, UAB „Nakana“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto vizija“. 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nutarta įmonę likviduoti dėl bankroto, pavedant nemokumo administratorei atlikti įmonės likvidatorės funkcijas. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 16 d.

UAB „Nakana“ paskutiniu vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo G. K.. Paskutiniai UAB „Nakana“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti už 2022 m. laikotarpį. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m. yra pateikti LUAB „Nakana“ bankroto byloje su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria UAB „Nakana“ buvo iškelta bankroto byla, panaikinimo. Nors G. K. 2024 m. spalio 7 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimis yra paskirtos dvi baudos, kurių bendrą sumą sudaro 2 000 Eur, už LUAB „Nakana“ dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei, tačiau duomenų, kad JANĮ numatytą pareigą perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis G. K. būtų įvykdęs, byloje nėra pateikta iki šiol.

Nemokumo administratorė tyčinį LUAB „Nakana“ bankrotą grindžia požymiais dėl įmonės dokumentų ir turto jai neperdavimo, kas, jos nuomone, atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, apgaulingo ir (ar) netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolimesne tokios įmonės veikla bloginant įmonės turtinę padėtį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl LUAB „Nakana“ nemokumo momento nustatymo

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne) egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

JANĮ 2 dalies 7 punktas numato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

LUAB „Nakana“ nemokumo byloje 2024 m. liepos 1 d. nutartimi yra konstatuota, jog įmonės balanso už 2022 m. duomenys patvirtina, kad LUAB „Nakana“ 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 429 231 Eur (ilgalaikis turtas – 4 107 Eur, kurį sudarė materialusis turtas (3 957 Eur) ir finansinis turtas (150 Eur); trumpalaikis turtas – 425 124 Eur, kurį sudarė atsargos (157 631 Eur), per vienus metus gautinos sumos (58 949 Eur), trumpalaikės investicijos (100 000 Eur) ir pinigai ir pinigų ekvivalentai (108 544 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 374 745 Eur (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 349 244 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 25 501 Eur). Atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės pelną sudarė 38 647 Eur.

Nustatyta, kad LUAB „Nakana“ 2021 m. turto turėjo mažiau nei 2022 m. – 411 199 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos (141 957 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (114 965 Eur), trumpalaikės investicijos (100 164 Eur)), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo didesni nei 2022 m. – 397 394 Eur ir beveik visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos (371 893 Eur).

Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad LUAB „Nakana“ atžvilgiu 2021 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. vykdomojo rašto pagrindu, 2021 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. išduoto teismo įsakymo pagrindu, 2022 m. sausio 14 d. VMI 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindu, 2022 m. kovo 1 d. VMI 2022 m. sausio 10 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindu, 2022 m. kovo 23 d. VMI 2022 m. vasario 15 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindu, 2022 m. balandžio 19 d. VMI 2022 m. kovo 15 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindu, 2024 m. vasario 27 d. VMI 2024 m. sausio 22 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindu 2024 m. birželio 5 d. VMI 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindu, 2024 m. liepos 27 d. VMI 2024 m. birželio 3 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, tačiau skolos kreditoriams neišieškotos iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo momento.

Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne) mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne) mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023. Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023).

Įvertinus tai, kad jau 2021 m. kreditoriai buvo kreipęsi į antstolius dėl skolų, kurių nepavyko išieškoti iki pat bankroto bylos iškėlimo, išieškojimo iš LUAB „Nakana“ priverstine tvarka, o įmonės didžiąją turimo turto dalį 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio galimybės išieškoti skolas kreditoriams laikytinas gana ribotu, todėl tai patvirtina faktą, jog pareiškėja jau 2021 m. nebuvo pajėgi padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, taigi, įmonės finansinė padėtis buvo sunki ir įmonė atitiko nemokumo sąlygas.

Dėl tyčinio bankroto požymių

Nemokumo administratorė prašyme nurodo, jog G. K. nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydamas žalą kreditoriams.

Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Taip pat įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Pastarieji veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Nagrinėjamu atveju iš šioje nutartyje aptartų duomenų matyti, jog įmonės skolos buvo tokios apimties, kad įmonė jau 2021 m. buvo nemoki, tačiau G. K. nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, didino įmonės finansinius įsipareigojimus, pvz., 2024 m. įsigydamas naują ar apynaujį (teismas neturi tikslių automobilio gamybos metų duomenų, tačiau įsigyto automobilio modelio metai (2020 m.) leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog automobilis galimai buvo naujas) prabangią transporto priemonę, ir tokiu būdu iš esmės blogino įmonės padėtį. Taigi, šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Nakana“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos UAB „Nakana“ iškėlimo kaip tyčinio bankroto požymis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) šiuo atveju laikytinas įrodytu.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi, nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, kad dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023).

Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad buvęs LUAB „Nakana“ vadovas G. K. teisės aktų nustatyta tvarka neteikė Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. ir vėlesnį laikotarpį. Tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai pripažintini sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Dėl kalto asmens nustatymo

Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tai lėmė būtent suinteresuoto asmens – buvusio bendrovės vadovo G. K. veiksmai (neveikimas), šis asmuo laikytinas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį LUAB „Nakana“ bankrotą.

Pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi).

JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios sąlygos, todėl teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas, esant bent vienai iš nurodytų sąlygų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška nagrinėjamu atveju taikytinoms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalių nuostatoms) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė nemoki laikytina nuo 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau įmonės vadovas dėl nemokumo bylos iškėlimo nesikreipė, bankroto bylos iškėlimą inicijavo VMI. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Taip pat nustatyta, jog įmonės dokumentai ir įmonės turtas nemokumo administratorei nėra perduoti, o po UAB „Nakana“ bankroto bylos iškėlimo (2024 m. liepos 1 d.) G. K. vadovauja kitam juridiniam asmeniui (UAB (duomenys neskelbtini)), kuris Juridinių asmenų registre yra įregistruotas 2024 m. liepos 10 d., kurio vienintelis akcininkas yra būtent G. K. ir kuris praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui nuo veiklos pradžios jau turi 17 000 Eur viršijančius įsiskolinimus valstybinėms institucijoms, kas tik patvirtina, kad G. K. yra linkęs nevykdyti įstatymuose numatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad egzistuoja pagrindas buvusio įmonės vadovo atžvilgiu taikyti nemokumo administratorės prašomą nurodytą sankciją.

Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu bei atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022), sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo penkeriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

tenkinti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ prašymą ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nakana“, juridinio asmens kodas 303259064, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nakana“ bankrotą, yra G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti suinteresuoto asmens G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, 5 (penkeriems) metams.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, bei suinteresuotam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu pateikiant duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.