Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-16167-797/2024 pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, asociacijai Lietuvos advokatūra, UAB „Alnida“, UAB „Atenergo“, UAB „Šiaulių naujienos“, UAB „Jonvira“, UAB „Panevėžio Aurida“, PlusPlus Baltic OU, veikiančiam per Lietuvos filialą, ,,GelvoraSergel“ UAB, B. R., N. V., G. B., antstoliui A. B., A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) P. L. (toliau ir pareiškėjas, skolininkas) teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti nemokumo administratoriumi UAB „Verslo konsultavimo biuras“ fizinio asmens bankroto bylai administruoti, patvirtinti 625,00 Eur sumą kas mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo (taip pat ir atskirojo skundo; CPK 338 straipsnis) ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Toks draudimas, be kita ko, užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025, 62 punktas).

23. Šiame kontekste aktualios ir CPK 180 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas.

24. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.

Dėl atskirojo skundo

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, konstatavus jo nesąžiningumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė jo nemokumo momentą, kuris, apelianto nuomone, turi būti laikomas 2015 metų pradžia, nors teismas padarė išvadą, kad jis tapo nemokiu 2018 metais, kai 2018 m. gegužės 18 d. buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.

32. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

34. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 180-193).

35. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).

36. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).

38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas yra nemokus, kad jo skolos viršija 25 MMA. Apelianto argumentai, kad I. M. nebegali būti apelianto kreditore nustatant bendrą kreditorių reikalavimų sumą šiuo atveju nėra reikšmingi, nes ir be šios kreditorės 800 Eur dydžio reikalavimo sumos, apelianto turimos skolos kreditoriams viršija 25 MMA, tai yra viršija 41 tūkst. eurų. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pradelstų skolų dydžio plačiau nepasisako ir vertina žemiau nurodomas faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui.

39. Nekilnojamojo turto pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturėjo ir neturi. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad 2024 m. balandžio 3 d. duomenimis pareiškėjo vardu registruotų ir nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 19–20).

40. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-78-949/2016, ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinta asmenine A. L. nuosavybe. Teismas minėtoje byloje nustatė, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (šulinio, šaligatvio, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2001 m., ieškovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris apelianto sutuoktinei atiteko 2000 m. lapkričio 2 d. santuokoje įgyto turto dalybų sutarties pagrindu. Nors minėtas turtas įgytas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje ir turtas buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau apelianto sutuoktinė 2015 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą dėl minėto turto pripažinimo asmenine apelianto sutuoktinės nuosavybe Pareiškėjas P. L. teisme su sutuoktinės ieškiniu sutiko, todėl jo sutuoktinės ieškinys buvo patenkintas (2 t., b. l. 150 –156). Minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas ir šiai dienai yra įsiteisėjęs.

41. Taigi, aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nors iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliantui nuosavybės teise priklausė dalis nekilnojamojo turto, tačiau skolų išieškojimas iš šio turto nevyko, nes antstoliams kreipusis į teismą dėl apelianto dalies nustatymo bendrame turte, buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo visas nekilnojamasis turtas pripažintas asmenine apelianto sutuoktinės nuosavybe.

42.1. – 3 398,95 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kuri susideda iš 691,00 Eur baudų už administracinius nusižengimus, 1 167,81 Eur nesumokto gyventojų pajamų mokesčio, 815,95 Eur PVM skolos ir 16,38 Eur delspinigių už gyventojų pajamų mokesčio skolą;

42.2. – 5 161,33 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, kurią sudaro valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo draudimo įmokos, delspinigiai ir palūkanos;

42.3. – 3 604,79 Eur skola kreditoriui PlusPlus Baltic OU, veikiančiam per filialą Lietuvoje, kuri priteista iš apelianto Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-364-650/2016;

42.4. – 1 046,03 Eur skola kreditorei Asociacijai Lietuvos advokatūra, kuri atsirado nesumokėjus nario mokesčio įmokų ir kuri buvo priteista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018m. rugsėjo 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-12690-650/2018;

42.5. – 3 586,25 Eur skola kreditorei UAB „Atenergo“ už nesuteiktas teisines paslaugas pagal 2013 m. vasario 1 d. šalių sutartį dėl teisinės pagalbos, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2552-1003/2018;

42.6. – 1 781,79 Eur skola kreditorei UAB „Alnida“ skola pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą 2016 m. lapkričio 14 d. vykdomąjį įrašą;

42.7. – 1 831,12 Eur skola kreditorei UAB „Šiaulių naujienos“, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-7015-772/2016;

42.8. – 2 917,61 Eur skola kreditorei N. V. pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą 2016 m. spalio 21 d. vykdomąjį įrašą;

42.9. – 1 017,61 Eur skola kreditorei B. R. pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą 2016 m. spalio 6 d. vykdomąjį įrašą;

42.10. – 1 511,00 Eur skola kreditoriui G. B., kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-3630-291/2016;

42.11. – 1 812,47 Eur skola kreditorei UAB „Panevėžio Aurida“ už nesuteiktas teisines pasaugas, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-8204-949/2015;

42.12. – 3 660,76 Eur skola UAB „Panevėžio Aurida“ pagal notaro 2015 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą;

42.13. – 730,05 Eur skola kreditorei UAB „Jonvira“, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2015m. liepos 7 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-5316-797/2015;

42.14. – 2 952,00 Eur skola kreditoriui A. B., kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2015m. vasario 13 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-2030-949/2015;

42.15. – 6 120,85 Eur skola kreditorei UAB ,,Gelvora Sergel“ pagal notaro 2015 m. sausio 5 d. vykdomąjį įrašą.

43. Taigi, antstolių dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo (apelianto) skolos kreditoriams, išskyrus VMI, atsirado 2014 – 2016 metų laikotarpiu pagal pateiktus vykdyti teismų sprendimus, notarų vykdomuosius įrašus, t. y. tuo metu, kai apeliantas dar buvo praktikuojantis advokatas ir gaudavo iš to pajamas.

44. Šią išvadą patvirtina ir pateiktos į bylą metinės gyventojo pajamų deklaracijos. Iš 2014 metų Metinės pajamų deklaracijos matyti, kad apeliantas tais metais gavo 25 255,96 Eur pajamų, turėdamas pareigą sumokėti valstybei 3 578 Eur mokesčių (2 t., b. l. 146-147); 2015 metais gavo 4 114 Eur pajamų, turėdamas sumokėti valstybei 617 Eur mokesčių (2 t., b. l. 157–158). Duomenų apie apelianto gautas pajamas po 2016 metų byloje nėra, nors jis dar dirbo advokatu ir tokias pajamas galėjo gauti.

45. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu apeliantui P. L. buvo skirta drausminė nuobauda – siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti P. L. advokatu. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdyje 2018 m. gegužės 17 d. priimtu sprendimu nuspręsta panaikinti sprendimą pripažinti P. L. advokatu ir išbraukti jį iš asmenų, pripažintų advokatais sąrašo ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2018 m. gegužės 18 d. (2 t., b. l. 52–56).

46. Iš paminėtų sprendimų turinio matyti, kad 2017 m. pirmame pusmetyje Lietuvos advokatūroje buvo gauti keturių pareiškėjui skundai, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas, būdamas advokatu, su klientu pasirašė atstovavimo sutartį byloje, pinigus paėmė, tačiau jokių teisinių paslaugų nesuteikė, taip pat skolinosi pinigų, tačiau sutartu laiku jų negrąžindavo, jam buvo suteiktos automobilio remonto paslaugos, tačiau už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui, kaip advokatui, buvo iškeltos dvi drausminės bylos. Advokatų garbės teismas pažymėjo, kad advokato neatsakingu ir nebendradarbiaujančiu elgesiu padaryti etikos pažeidimai yra itin šiurkštūs ir netoleruotini, jis neatitinka advokato veiklai keliamų reikalavimų (neturi tinkamos kontoros, nepriima korespondencijos, elgiasi nesąžiningai, negrąžina skolų ir kt.), <...> kad advokato elgesys rodo, jog tai ne atsitiktiniai pažeidimai, o sąmoningi ir sistemingi pažeidimai, todėl Taryba nusprendė, kad toks asmuo negali būti advokatu.

47. Taigi, paminėtu įsiteisėjusiu Advokatų garbės teismo sprendimu yra konstatuoti apelianto, kaip advokato, nesąžiningi veiksmai, sąmoningas skolų kreditoriams negrąžinimo faktas. Kaip matyti iš minėto sprendimo, naujų skolų susidarymą lėmė atstovavimo sutarčių su klientais sudarymas, pinigų iš klientų paėmimas, tačiau sąmoningas teisinių paslaugų nesuteikimas ir kt.

48. Nors apeliantas nepateikė teismui duomenų, ar gavo ir kokio dydžio pajamas po 2016 metų, kad jis laiko, jog nemokiu tapo jau 2015 metais, tačiau byloje esantys įrodymai teikia pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties, nes jam nebuvo atimta teisė teikti teisines paslaugas iki minėto 2018 m. gegužės 17 d. Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokiu apeliantas tapo po 2018 m. gegužės 17 d., tačiau į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2024 metais.

49. Vertinant apelianto elgesį po 2018 metų gegužės mėn., nustatyta, kad jis ir toliau nesiekė atsiskaityti su savo kreditoriais, ilgą laiką nesiėmė veiksmų, kad gautų pajamų, susijusių su darbo santykiais. Iš Užimtumo tarnybos pažymos matyti, kad nuo 2022 m. spalio 4 d. apeliantui buvo suteiktas bedarbio statusas, o nuo 2023 m. lapkričio 3 d. jis įsidarbino UAB „Corpus A“, gaudamas už 3 mėnesius po 201 Eur pajamų per mėnesį (2 t., b. l. 86–87, 1 t., b. l. 38). Nuo 2024m. kovo 9 d. pareiškėjas gauna senatvės pensiją, kuri siekia 458,89 Eur (1 t., b. l. 39).

50. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo mažosios bendrijos (MB) „Namatas“ dalyvis su 100 Eur dydžio įnašu. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2022 metus, tačiau byloje nėra duomenų, ar apeliantas, kaip šio juridinio asmens dalyvis ir vadovas, gavo kokias nors pajamas (2 t., b. l. 192–196).

51. Apeliantas nurodo, kad dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta (byloje yra tik radiogramų tyrimai). Gydytojų 2024 m. kovo 19d. pažymose nurodyta, kad pareiškėjui atlikus radiogramas, nustatyti stuburo dalies juosmeninėje dalyje nedideli-vidutiniai tarpslankstelinės osteochondrozės požymiai ir susiaurėjęs klubo sąnarinis tarpas (1 t., b. l. 41–42).

52. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. vykdė individualią veiklą – teisinę veiklą. Iš VMI pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad tais metais apeliantas pajamų negavo. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 ir 2021 metus patvirtina, kad minėtais metais apeliantas atitinkamai gavo 3 502,95 Eur ir 2 150 Eur pajamų. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad tais metais apeliantas pajamų negavo (3 t., b. l. 2-8).

53. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokias pajamas apeliantas gaudavo nuo 2016 metų iki 2019 metų; jog dėl sveikatos problemų jis negalėjo dirbti ir negavo jokių pajamų. Iš individualios veiklos gautos pajamos buvo nedidelės, todėl neaišku, iš kokių pajamų apeliantas tenkino įprastus kiekvienam asmeniui būdingus poreikius (maistas, rūbai, higiena, sveikatos priežiūra, turto išlaikymas ir kt.). Šios aplinkybės teikia pagrindo abejoti apelianto sąžiningumu, nes, daugiau tikėtina, kad tokiu būdu skolininkas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, jos nesiekia pagerinti, tokiu būdu vengdamas vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

54. Bylos duomenimis, pareiškėjas su sutuoktine A. L. 2018 m. balandžio 4 d. pasirašė Vedybų sutartį, pagal kurią susitarė, jog nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas (nekilnojamasis turtas, visų rūšių pajamos ir kt.) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (3 t., b. l. 108–111).

55. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad turi vieną banko sąskaitą, kurioje piniginių lėšų nėra. AB „Swedbank“ banko išraše nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis yra 0,00 Eur (1 t., b. l. 43). Tačiau teismui buvo pateiktas ir kitos AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 25 d. sąskaitoje vyko pinigų judėjimas. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad į sąskaitą pareiškėjui buvo pervedamas darbo užmokestis iš UAB „Corpus A“, V. Š. sistemingai (kartą per mėnesį ar dažniau) pervesdavo apeliantui po 50 Eur, po 100 Eur. Minėtu laikotarpiu kas mėnesį buvo gaunamos pajamos iš VSDFV (340,47 Eur; 321,22 Eur). Pastebėtina, kad visos piniginės lėšos po jų apskaitymo apelianto sąskaitoje netrukus buvo pervedamos į jo sutuoktinės A. L. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – ūkio išlaidoms. Periodo pabaigoje apelianto banko sąskaitoje liktis buvo 5,86 Eur (2 t., b. l. 100–102). Nepateikus tokio elgesio motyvų, teismas daro išvadą, kad apeliantas sąmoningai siekė (veikė), kad jo sąskaitos būtų „tuščios“, taip apsunkinant bent kokį skolų išieškojimą, vykdomą antstolių.

56. Nors apeliantas teismui nurodė, kad V. Š. neatlygintinai pervestos į banko sąskaitą lėšos buvo panaudojamos pareiškėjo gydymui ir/ar pragyvenimui, tačiau, kaip minėta, gautas iš šio asmens ir kitų asmenų lėšas apeliantas iš karto pervesdavo savo sutuoktinei A. L., nors vedybine sutartimi šie asmenys susitarė, kad kiekvieno asmeniškai gautos pajamos yra jų asmeninis turtas. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo abejoti apelianto argumentų nuoširdumu ir sąžiningumu, nes akivaizdu, kad apeliantas nesuinteresuotas rodyti savo pajamas, taip išvengdamas bet kokio atsiskaitymo su savo kreditoriais.

57. Anot apelianto teismas padarė nepagrįstą ir vieno kreditoriaus G. B. paaiškinimais paremtą išvadą, kad jis (apeliantas) vartojo alkoholį, neturėdamas jokių kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundas argumentas nėra tiek reikšmingas, kad paneigtų prieš tai teismo aptartas ir juridinę reikšmę nagrinėjamam klausimui spręsti turinčias aplinkybes, kad neatsakingais skolindamasis, apgaudinėdamas kreditorius (nesuteikdamas jiems sutartų paslaugų), nevykdydamas savo įsipareigojimų ir sąmoningai slėpdamas savo turtinę padėtį, apeliantas elgėsi nesąžiningai. Be to, kaip rodo bylos duomenys, skolos kreditoriams atsirado dar tuo metu, kai apeliantas dirbo, turėjo pakankamas pajamų, bet jas leido tik savo poreikiams tenkinti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie pareiškėjo veiksmai/neveikimas vertintini kaip nesąžiningi pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nors jie ir nepatenka į šioje teisės normoje nurodytą 3 metų laikotarpį, bet pagal kasacinio teismo išaiškinimą, būtent šie veiksmai yra esminė pareiškėjo tapimo nemokiu priežastis.

58. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo 2025 m. sausio 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jo priedus (DOK-1098) atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.