- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-06
- Bylos Nr.
- 2FB-16167-797/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02005-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- P. L.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., Valstybinei mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, asociacijai (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. B.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant L. N., dalyvaujant pareiškėjui P. L., suinteresuotam asmeniui G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini), asociacijai (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. B. OU, veikiančiam per Lietuvos filialą, ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB, B. R., N. V., G. B., antstoliui A. B., A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašymą palaiko, prašo iškelti jam bankroto bylą, nes jis dėl nemokumo negali kreditoriams vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma yra 39 340,66 Eur. Bankroto administratoriumi prašo kirti UAB (duomenys neskelbtini), patvirtinti 625 Eur sumą per mėnesį jo būtiniems poreikiams tenkinti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi, skolininkų nėra, išlaikomų asmenų ar nepilnamečių vaikų neturi, kad per paskutinius trejus metus nėra sudaręs jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje numatytų sandorių, žalingų įpročių neturi, nėra teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Pareiškėjas apskaičiavo, kad būtiniesiems poreikiams patenkinti jam reikalinga 625,00 Eur per mėnesį, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. nebevykdo (duomenys neskelbtini) veiklos, o dėl amžiaus ir prastos sveikatos būklės ilgą laiką negalėjo susirasti kito darbo. 2024-10-28 Užimtumo tarnybos raštas patvirtina, jog P. L. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. asmeniui buvo suteiktas užimto asmens statusas.
Pareiškėjas paaiškino, kad ilgai dirbo (duomenys neskelbtini), sekėsi gerai, aptarnavo įmones, gavo nemažas pajamas, buvo PVM mokėtojas, tačiau (duomenys neskelbtini) m. - (duomenys neskelbtini) m. veikla sumažėjo iki minimumo ir buvo didžiulė skola VMI – PVM skola apie 30 tūkstančių. Jis teikė paslaugas įmonėms: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gal (duomenys neskelbtini) m., su ja buvo abonentinė (kas mėnesį) sutartis 700 litų (ar eurų) pagal sutartį plius gaudavo už bylas po 1000 Eur; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gal aptarnavo (duomenys neskelbtini) m., pajamos per mėnesį buvo nuo 3000 iki 5000 gal litų (tiksliai nežino), bet jai buvo bankrotas, ar bankroto procesas pabaigtas – nežino; teikė paslaugas įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje pajamos buvo geros nuo 5000 iki 7000 valiutos nežino, ar eurais, ar litais, bet ši įmonė apsidraudė skolas ir jis jai nebebuvo reikalingas, kuriais metais nutraukė su ja sutartį negali atsakyti; dirbo su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, pajamų nepamena, taip pat turėjo pavienes įmones. Pareiškėjas paaiškino, kad vėliau įmonėms jo pagalbos neprireikė, nes jos pradėjo dirbti su (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo pajamų apie 10 000 litų ar eurų, bet pajamos nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo mažėti, jis mokėjo mokesčius VMI, Sodrai, išlaikė kontorą, pirko įrangą darbui, išlaikė šeimą. Iš gautų pajamų jis turėjo išlaidų apie ketvirtadalį savo pajamų, vėliau teigė, kad išlaidos buvo didesnės – apie trečdalį. Pinigų dar likdavo, pirko dukrai automobilį. Jis ieškojo naujų klientų, jų atsirado, su fiziniais asmenimis jam dirbti netiko ir nepatiko, pajamos buvo mažesnės, todėl jis pradėjo skolintis iš fizinių ir juridinių asmenų, tikėdamasis, kad sugebės grąžinti, tačiau finansiškai nepavyko atsigauti, sušlubavo psichinė sveikata, buvo išbrautas iš (duomenys neskelbtini) sąrašų. Teigė, kad buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) sąrašų dėl skundų, kurie išgalvoti, nepripažįsta savo kaltės, sprendimo neskundė. Po to įregistravo individualią veiklą, iš jos 2019 m. nebuvo pajamų, 2020 m. per pažįstamus susirado (duomenys neskelbtini) darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet buvo atleistas, nes pati įmonė nebevykdė veiklos. 2021 m. jis dirbo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, iš kurios per metus gavo 2150 Eur pajamas. 2022 m. nurodo, jog pajamų nebuvo, nerado klientų, o nuo 2023 m. įsidarbino pagal darbo sutartį ir atliko (duomenys neskelbtini) darbus, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti visą dieną, todėl buvo įdarbintas ketvirčiui etato už 200 Eur. Teigė, kad yra MB ,, (duomenys neskelbtini)“ narys, buvo jos vadovu, bet pajamų negavo, piniginis įnašas 100 Eur buvo ne jo pinigai, vėliau nutarė įregistruoti likviduojamos įmonės statusą. Paaiškino, jog gyveno ir šiuo metu gyvena su sutuoktine, namas priklauso jai, veda bendrą ūkį, bet yra sudarę Vedybų sutartį, turtą buvo pasidalinę apie 2000 m. Teigė, kad pasidalinti turtą reikėjo, nes sutuoktinė pasakė, kad visko gali atsitikti, gali išsiskirti, norėjo turėti būstą, skolų dar tuo metu neturėjo, jos atsirado vėliau. Teigė, kad sutuoktinė nepadeda grąžinti skolų kreditoriams, nes yra sudarę Vedybų sutartį, ji neatsako už jo skolas. Paaiškino, kad nemokiu save laiko nuo 2015 m. – 2016 m., kitame teismo posėdyje teigė, kad nuo 2013 m. pabaigos - 2014 m. Nemokumo priežastimis nurodo (duomenys neskelbtini) veiklos sumažėjimą, kuri vėliau visai nutrūko, vertėsi individualia veikla, bet iš jos pakankamai pajamų nebuvo, o dėl amžiaus sunkiau buvo susirasti darbą. Nemokumo priežastimi laiko ir (duomenys neskelbtini) m. priimtą sprendimą, kuriuo jis buvo pašalintas iš (duomenys neskelbtini), teigia, kad tai turėjo įtakos nemokumui susidaryti. Nuo (duomenys neskelbtini) m. pajamų jis negavo, jam padėjo sutuoktinė, Užimtumo tarnyboje nebuvo užregistruotas, į ją nesikreipė, nes tikėjosi atsigauti. 2019 m. vertėsi individualia veikla 2023 m. dirbo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ už 201 Eur, dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 600 Eur per mėnesį iki 2024-11-19, išėjo iš darbo dėl didelio krūvio ir pablogėjusios sveikatos būklės. Dirbant jo pajamos per mėnesį su 450 Eur senatvės pensija buvo 1050 Eur. Patiria išlaidas vaistams, būsto šildymui, todėl per mėnesį jo būtiniausiems poreikiams reikia virš 600 Eur. Teigia, kad žalingų įpročių neturi, yra pateikęs pažymą, kad per 5 metus nesikreipė dėl priklausomybių, kodėl skolos didėjo, negali atsakyti, negalėjo atsakyti, kodėl gaudamas j-pajamas, nemokėjo mokesčių, teigė, kad siekė atsiskaityti su valstybe, tačiau fiziniams asmenims nėra skolų grąžinęs. Teigia, kad turtą perleido sutuoktinei, bet tai buvo jo reikalas, tvirtino, kad kitų kreditorių neturi. Dėl V. Š. paaiškino, jog jis yra geras pažįstamas, kuris gyvena užsienyje apie pora metų, netikslinga jį apklausti liudytoju, kadangi teikė jam kaip dovaną, paramą, neprašydamas grąžinti, nurodydamas paskirtį, bet jis nėra jo skolininkas, pervesdavo nedideles sumas, nes žinojo jo sveikatos būklę, jo finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. B. su pareiškimu nesutinka, paaiškino, kad yra paskolinęs P. L. pinigų, kuris žadėjo grąžinti skolą per trumpą laiką, bet negrąžino, skolą išieško antstolis, o jis yra III eilės išieškotojas. Prašo atmesti prašymą, nes pareiškėjas tokią situaciją sukūrė tyčia, nes visą turtą perrašė sutuoktinei, nors jie kartu gyvena prabangiame name, veda bendrą ūkį, pareiškėjo gaunamos pajamos leidžia jam atsiskaityti su kreditoriais, nėra pagrindo jam kelti bankroto bylos, nes tai pažeistų kreditorių interesus. Nors pareiškėjas 1050 Eur pajamas gauna, bet skolos negrąžina. Kadangi gyveno kaimynystėje, todėl matė, kad nuo 2017 m. iki 2021 m. pareiškėjas dažnai vartodavo alkoholį, būdavo neblaivus, vos pro vartelius įeidavo, parduotuvėse dažnai perka alkoholį, 2016 m. vartojo alkoholį, bet ne taip dažnai. Iš bylos duomenų paskaičiavo, kad po 2016 m. pareiškėjo skolos vis didėjo, yra ir daugiau kreditorių, bet pareiškėjas skolinosi be raštelio. Mano, kad turto atsisakė, nes norėjo tapti beturčiu, kad nereiktų grąžinti skolų, todėl laiko jį nesąžiningu.
Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdžius neatvyko, pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su prašymu sutinka, prašo iškelti sutuoktiniui bankroto bylą, nurodo, kad pareiškėjas yra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, stengėsi uždirbt, bet ekonominė situacija buvo sunki. Kol jis turėjo galimybę, išlaikė šeimą, pirko dukrai automobilį, baldus, skyrė pinigus už mokslą, maistą, mokėjo nuomos mokestį, rūpinosi vaikų sveikata, skirdamas pinigų odontologinėms problemoms spręsti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo neprieštaraus, jei teismas nustatytų, kad yra pakankamai įrodymų bankroto bylai iškelti.
Iš suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, jog bankroto byla gali būti iškelta ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir nustačius, kad bankroto bylos iškėlimas nepažeis kreditorių interesų ir viešojo intereso.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas P. L. turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nuo (duomenys neskelbtini) d. dirbo (duomenys neskelbtini), kol buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) sąrašo, šiuo metu nedirba nuo 2024-11-19, teigia išėjęs iš darbo dėl sveikatos būklės, yra MB ,, (duomenys neskelbtini)“ narys, nuo 2024 m. kovo 9 d. gauna 458,89 Eur senatvės pensiją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas nuosavybės teise per paskutinius 5 metus įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėjo vardu nėra įregistruotų ir nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių. Pareiškėjas nurodo, jog išlaikomų asmenų ir nepilnamečių vaikų neturi, gyvena sutuoktinei A. L. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Pareiškėjas nurodo, jog turi skolų 39 340,66 Eur sumai.
Pateikti pareiškėjo duomenys apie jo kreditorius, iš kurių matyti, jog kreditorei (duomenys neskelbtini) skola yra 691,00 Eur ir tai administracinių nusižengimų baudos, 1 167,81 Eur gyventojų pajamų mokesčio skola, 815,95 Eur PVM skola ir 16,38 Eur delspinigiai už gyventojų pajamų mokesčio skolą, iš viso 3 398,95 Eur. Pareiškėjo skola (duomenys neskelbtini) skyriui yra 5 161,33 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo draudimo įmokos, delspinigiai ir palūkanos. Kreditoriui P. B. OU, veikiančiam per filialą Lietuvoje, skola yra 3 604,79 Eur, ji buvo priteista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra skolingas kreditorei (duomenys neskelbtini) 1 046,03 Eur sumą, nesumokėjus nario mokesčio įmokų ir kuri buvo priteista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 3 586,25 Eur skola už teisinių pasaugų pagal 2013 m. vasario 1 d. šalių sudarytą sutartį dėl teisinės pagalbos nesuteikimą, ji priteista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo skolą kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 1 781,79 Eur pagal vekselį, pagal kurį 2016 m. lapkričio 14 d. išduotas vykdomasis įrašas. Skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1 831,12 Eur, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra skolingas kreditorei N. V. 2 917,61 Eur, pagal vekselį ir pagal jį išduotą 2016 m. spalio 21 d. vykdomąjį įrašą. Kreditorei B. R. yra 1 017,61 Eur skola taip pat pagal vekselį ir pagal jį išduotą 2016 m. spalio 6 d. vykdomąjį įrašą, Kreditoriui G. B. yra 1 511,00 Eur skola, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo skola kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1 812,47 Eur, kuri susidarė pareiškėjui sumokėjus, bet nesuteikus teisinių pasaugų, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 660,76 Eur pagal notaro 2015 m. balandžio 3 d. vykdomąjį įrašą. Į kreditorių sąrašą pareiškėjas įtraukė ir skolą kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 730,05 Eur sumai, kuri priteista Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kreditoriui A. B. 2 952,00 Eur suma, priteista Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo skola kreditorei ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB yra 6 120,85 Eur pagal notaro 2015 m. sausio 5 d. vykdomąjį įrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui suteikta teisė naudotis LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.). Iš jų matyti, jog pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-28 preliminarų sprendimą iš pareiškėjo yra priteista 800 Eur skola su palūkanomis kreditorei I. M., byloje išduotas vykdomasis raštas, duomenų apie jo įvykdymą byloje nėra, ši kreditorė nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, pareiškėjas teigė, kad nurodė visus kreditorius (FABĮ 4 str.)
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste - FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų.
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924,00 Eur.
Iš pareiškėjo pateikto kreditorių ir skolų sąrašo matyti, jog atėmus pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nenurašomus reikalavimus - šiuo atveju 691,00 Eur, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas sumokėti, tačiau to nepakanka, nes FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias turi vertinti teismas ir, joms esant, privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama ir su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu.
Žemesnės instancijos teismas
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Minėto straipsnio 3 punktas numato, kad bankroto byla nekeliama, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių.
Kasacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, papildė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktiką ir išaiškino, kad: „kasacinio teismo iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo laikas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo laikas nesutampa, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokiu laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokiu priežastis“.
Pareiškėjas teigia, kad jis tapo nemokiu nuo 2013 m. pabaigos, prieš tai tvirtino, jog nuo 2015-2016 m., nemokumo priežastimis nurodė (duomenys neskelbtini) veiklos sumažėjimą, kuri vėliau visai nutrūko, vertėsi individualia veikla, bet iš jos pakankamai pajamų nebuvo, pripažino tą aplinkybę, kad jo nemokumui įtakos turėjo (duomenys neskelbtini) m. jo pašalinimas iš (duomenys neskelbtini).
Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).
Iš byloje esančių duomenų teismas sprendžia, kad nemokiu pareiškėjas tapo (duomenys neskelbtini) m., kai buvo priimtas (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) posėdyje buvo svarstomas (duomenys neskelbtini) d. sprendimas panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą pripažinti pareiškėją (duomenys neskelbtini) ir išbrauti iš (duomenys neskelbtini) ir buvo nuspręsta panaikinti sprendimą pripažinti pareiškėją (duomenys neskelbtini) ir išbraukti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) sąrašo nuo (duomenys neskelbtini).
Taip teismas sprendžia iš įrodymų visumos, atsižvelgdamas į skolų susidarymo aplinkybes, susitarimus dėl turto pasidalijimo, turto įsigijimo aplinkybes, susitarimus su sutuoktine. Į bylą pateiktas kreditorių ir skolų sąrašas 1 t. b. l. 120, iš kurio matyti, jog skolos kreditoriams buvo (duomenys neskelbtini) m., tačiau kodėl jis skolinosi, nors gavo pajamas ir kodėl jis nemokėjo mokesčių valstybei, jis negalėjo atsakyti. Pareiškėjas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), gavo pajamas, išlaikė šeimą ir turėjo nekilnojamojo turto dalį, todėl spręsti, jog (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas jau buvo nemokus, nėra teisinio pagrindo, nes turėdamas skolų, jis turėjo nekilnojamojo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, taip pat gavo pajamas (CPK 178, 185 str.). Tokią teismo išvadą pagrindžia nustatytos faktinės aplinkybės: iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė A. L. ir atsakovas P. L. sudarė santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kurią ieškovės nuosavybėn atiteko butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šalių įvertintas 50000,00 Lt, bei įvairūs kilnojamieji daiktai – baldai ir buities prietaisai, o ieškovė sumokėjo atsakovui už jai tenkantį turtą 33250,00 Lt piniginę kompensaciją; teismo sprendime nustatyta, jog ,,turtas - ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (šulinio, šaligatvio, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje“. Sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) m. ir turtas buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo. Pareiškėjas P. L. teisme su sutuoktinės ieškiniu sutiko, o teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą ir ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine pareiškėjo sutuoktinės nuosavybe.
LITEKO duomenys Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog sutuoktiniai prieš kreipimosi į teismą siekė pasidalinti turtą, kreipdamiesi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau toks jų prašymas buvo atmestas. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu pareiškėjas P. L. jau turėjo skolų kreditoriams, tačiau turėjo ir nekilnojamojo turto dalį, į kurią galėjo būti nukreiptas išieškojimas, todėl jį laikyti nemokiu, nuo (duomenys neskelbtini) m., nėra pagrindo. Nekilnojamojo turto teisinio režimo pasikeitimas įvyko praėjus (duomenys neskelbtini) metų nuo turto įsigijimo, iki tol jis buvo nekilnojamojo turto bendraturtis ir skolų išieškojimas galėjo būti nukreiptas į jo nekilnojamojo turto dalį. Tai patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog antstolis buvo nukreipęs išieškojimą į pareiškėjo nekilnojamojo turto dalį, po šio veiksmo teisme buvo inicijuotas pareiškėjo sutuoktinės ieškinys dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo.
Po (duomenys neskelbtini) m. teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas nebeturi nekilnojamojo turto, tačiau jis toliau verčiasi (duomenys neskelbtini) veikla, gauna pajamas, paima iš klientų pinigus už teisines paslaugas, tačiau paslaugų nesuteikia, pinigų negrąžina, turi skolų, bet toliau skolinasi, prisiima naujus skolinius įsipareigojimus, su kreditoriais neatsiskaito, nemažina skolų, nors pajamas gauna. Tokie pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), veiksmai lėmė tai, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) posėdyje buvo priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti pareiškėją (duomenys neskelbtini) ir išbraukti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) sąrašo nuo (duomenys neskelbtini) d. Būtent ši faktinė aplinkybė ir lėmė pareiškėjo nemokumą, šią aplinkybė, lėmusią jo nemokumą, pripažįsta ir pats pareiškėjas.
Nors pareiškėjas neigia, jog turėjo ar turi žalingų įpročių, tačiau byloje yra duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. piktnaudžiavo alkoholiu, tai tvirtino suinteresuotas asmuo G. B., kuris gyveno kaimynystėje. Nors byloje yra iš gydymo įstaigos pažyma, jog pareiškėjas penkerius metus dėl priklausomybių nesikreipė (joje nurodyta, kad bazėje nekaupiama informacija apie asmenis gydytus neatskleidžiant tapatybės), tačiau tai nepaneigia suinteresuoto asmens paaiškinimo apie piktnaudžiavimą alkoholiu, paaiškina tą aplinkybę, kodėl pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), staiga nebemoka mokesčių, pradeda skolintis pinigus, vengia skolas grąžinti (CPK 178, 185 str.)
LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjas vengė skolų kreditoriams grąžinimo ir tai įrodo jo pateikta Vedybų sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y., kai išieškotojas VMI kreipėsi į teismą dėl turto dalies nustatymo. Tai matyti iš teismo nutarties, priimtos 2018-05-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Joje nustatyta, kad: ,,antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1945,39 Eur (bendra suma vykdomosiose bylose) skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko P. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė R. A. nustatė, kad skolininkas pajamų negauna, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jo sutuoktinė A. L. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 13 d. antstolė R. A. priėmė patvarkymus minėtose vykdomosiose bylose, kuriais areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas 660,69 Eur bendrai sumai ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš Vedybų sutarties matyti, jog ji sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. kitą dieną po pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Pagal Vedybų sutarties sąlygas pareiškėjo sutuoktinė neatsako už jo skolas ir išieškojimo nukreipimas į jos turtą negalimas, o santuokoje įgytos lėšos laikomos asmenėmis sutuoktinių lėšomis. Tai rodo, jog Vedybų sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad atsiskaitymas su kreditoriais iš bendro turto (gaunamų lėšų) nebūtų galimas, taip siekiant, kad su kreditoriais nebūtų galima atsiskaityti iš bendro sutuoktinių turto – gaunamų sutuoktinės pajamų (CPK 178, 185 str.).
Iš byloje esančių duomenų teismas sprendžia, jog pareiškėjas tapo nemokus (duomenys neskelbtini) m. anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, kai (duomenys neskelbtini) m. buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) sąrašo. Sprendimas nebuvo skundžiamas, jis galiojantis, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina nesąžiningus pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), veiksmus su klientais, pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, skolinantis pinigus, pažadant skolas grąžinti, bet piktybiškai vengiant jas grąžinti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), paėmęs pinigus, nesuteikdavo klientams paslaugų ir negrąžindavo pinigų. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas skolinosi neatsakingai, vis didindavo skolas, nebegalėdamas vykdyti jau turimų skolinių įsipareigojimų, todėl elgėsi nesąžiningai jau esamų kreditorių atžvilgiu, skolos susidarė dar tuo metu, kai jis dirbo ir turėjo pajamų, bet jas leido savo poreikiams tenkinti, nemokėdamas mokesčių. Todėl pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nors jie ir nepatenka į šioje teisės normoje nurodytą (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį. Būtent šie veiksmai yra esminė pareiškėjo tapimo nemokiu priežastis.
Byloje yra duomenų ir tuo laikotarpiu apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu, kas taip pat galėjo turėti įtakos jo nemokumui (CPK 178, 185 str.).
Pareiškėjas, teikdamas pareiškimą teismui, neįtraukė visų kreditorių, nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas iš fizinio asmens V. Š., nors jos ir buvo mažos, bet ši faktinė aplinkybė rodė jo nesąžiningumą, neteikiant teismui išsamios informacijos. Teismas V. Š. neapklausė liudytoju, nes pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus, kurie buvo gauti iš pareiškėjo dėl V. Š., kaip gero pažįstamo, pervedamų mažų lėšų, kurios laikytinos parama. Po 2024-11-14 teismo posėdžio nustačius, kad jis gauna apie 1050 Eur pajamų, nuo 2024-11-19 nutraukė darbo sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jo prašymu, nors teigė, kad dėl pablogėjusios sveikatos, bet šios aplinkybės nepagrindė įrodymais CPK 178 str.). Pareiškėjas teikė paaiškinimus, jog nuo (duomenys neskelbtini) m. negavo pajamų, neįsidarbino, nebuvo Užimtumo tarnybos registre, nes vis dar planavo persikvalifikuoti, bet vėliau pradėjo dirbti nekvalifikuotą darbą, tai taip pat parodė, jog jis nesiekė įsidarbinti, nepakankamai dėjo pastangų, kad turėtų galimybę mažinti skolas kreditoriams ar jas grąžinti, tai pagrindžia pateiktos Pajamų mokesčių (duomenys neskelbtini) m. deklaracijos, Sodros pateikti duomenys, Užimtumo tarnybos raštai.
Teismas sprendžia, jog nors pareiškėjo finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo sąlygą, tačiau nustatytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindas, todėl prašymas atmestinas ir atsisakytina pareiškėjui iškelti bankroto bylą (FABĮ 2 str. 2 d., 5 str. 8 d., CPK 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimis, 5 straipsnio 8 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti pareiškėjui P. L. bankroto bylą.
Nutarties kopiją siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.
Įsiteisėjus nutarčiai, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai ir nutarties kopijas išsiųsti antstoliams, kuriems pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš P. L. ar jo turto arešto ir kredito įstaigoms, kur yra pareiškėjo sąskaitos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.