Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui P. L., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, AB „Citadele“ bankui, UAB „Panevėžio Aurida“, dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. L. ieškiniu prašo pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0788 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį gyvenamosios paskirties pastato: plytų mūro gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į ½ dalį kitų statinių/kiemo statinių/(šulinio, šaligatvio, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastato: metalo šiltnamio 2Š1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2000-11-02 sutuoktiniai A. L. ir P. L. sudarė santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kurią pasidalino santuokoje įgytą turtą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame buvę baldai bei įranga. 2001-03-28 pirkimo – pardavimo sutartimi D. M. išsimokėtinai, lygiomis dalimis pardavė ieškovei ir S. N. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), už 128000,00 Lt. Sudarant sutartį S. N. sumokėjo pardavėjai 64 000,00 Lt, o likusią dalį (64 000,00 Lt) ieškovė įsipareigojo sumokėti pardavėjai D. M. iki 2001-07-31. Ieškovė 2001-04-20 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą su virtuvės baldais ir gautus pinigus perdavė D. M. Taigi ieškovė ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Ieškovės atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovė paneigė rašytiniais įrodymais, atsakovo ir liudytojo parodymais. Teigė, kad iki ginčo turto įsigijimo galiojo LR santuokos ir šeimos kodeksas, kuriame siekiant turtą pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe reikėjo tik įrodyti, kad turtas įsigytas už asmenines lėšas, t. y., nereikėjo įrodyti, kad buvo aiškiai išreikšta valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais baldais. Ieškovė su savo motina S. N. lygiomis dalimis pirko žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini). S. N. už savo nekilnojamojo turto dalį sumokėjo iš karto, o ieškovė už savo dalį sumokėjo gavusi pinigus už butą ir virtuvės baldus. Buto ir virtuvės baldų pardavimo data sutampa su likusios sumos už žemės sklypo ir namo dalį sumokėjimo data. Be to, buto pirkimo – pardavimo sutarties 4 punkte yra nurodyta, kad butas parduodamas su virtuvės baldais, o liudytojas V. R. teismo posėdyje patvirtino, kad už virtuvės baldus sumokėjo papildomai pagal atskirą susitarimą 8000,00 Lt. Taigi ieškovė už perkamo nekilnojamojo turto dalį D. M. iš viso sumokėjo 64000,00 Lt. Ieškovės valia įsigyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn nebuvo aiškiai išreikšta sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi tuo metu nebuvo reikalaujama į sutartis įrašyti valios išraišką. Tačiau iš visos sandorių grandinės, iš to, kad ieškovei kitą dalį turto perleido jos tėvai, sudarydami dovanojimo sutartį, kad turtas buvo įregistruotas ieškovės vardu, ji viena dalyvavo sudarant buto ir dalies žemės sklypo bei pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, rūpinosi įsigytu turtu ir jį prižiūrėjo, patvirtina, kad turtas buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise. Be to, sudarant nurodytus sandorius nebuvo pažeisti kreditorių interesai, kadangi ieškovė ir atsakovas tuo metu kreditorinių įsipareigojimų neturėjo.

Atsakovas P. L. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir nurodytos ieškinyje. Papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad jis neprisidėjo savo lėšomis įsigyjant namą ir žemės sklypą, ieškovė įsigijo namo ir žemės sklypo dalį panaudojusi lėšas, gautas pardavus jai asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, įsigytą nekilnojamąjį turtą pati išlaikė. Ieškovė butą pardavė kartu su virtuvės baldais, kurie buvo pagaminti pagal specialų užsakymą. Už virtuvės baldus ieškovė gavo papildomai 8000,00 Lt, kuriuos taip pat panaudojo įsigyjant žemės sklypo ir namo dalį. Be to, buto pirkėjai 56000,00 Lt už butą ir 8000,00 Lt už virtuvės baldus padavė ieškovei. Pasidalinus santuokoje įgytą turtą 2000-11-02 sutartimi, iš ieškovės gautą kompensaciją jis panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, o asmeniniais tikslais, advokato veiklai vykdyti. Gyvendami santuokoje su ieškove daugiau jokio turto neįgijo. Sudarydami sutartį, kuria pasidalino santuokoje įgytą turtą, kreditorinių įsipareigojimų neturėjo ir negalėjo žinoti, kad ateityje jų turės.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios pagrindu ieškovė įgijo turtą, nėra išreikšta ieškovės valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad turtas buvo įgyjamas asmenine nuosavybės teise, byloje nėra. Paaiškino, kad atsakovas P. L. yra banko skolininkas, jis daugiau jokio turto neturi, todėl tenkinus ieškinį būtų pažeisti banko interesai, nes sumažėtų galimybė atgauti skolą. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, antstolis Tomas Ubartas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba civilinę bylą nutraukti. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/15/00147 dėl 3945,28 Eur skolos išieškojimo iš P. L. pagal 2015-01-05 Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JK-45 išieškotojo AB „Citadele“ bankas naudai, vykdomoji byla Nr. 0136/15/01158 pagal 2015-04-30 Panevėžio m. 9 notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. R-2730 ir vykdomoji byla Nr. 0136/15/01710 pagal 2015-06-18 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-6182-949 dėl iš viso 4305,43 Eur skolos išieškojimo UAB „Panevėžio Aurida“ naudai. Antstolis 2015-05-21 turto arešto aktu areštavo skolininkui P. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį. Šiuos antstolio veiksmus skolininkas apskundė, tačiau 2015-08-04 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6273-883/2015, neteisėtų antstolio veiksmų nenustatė. Pabrėžė, kad ieškovė dalį namo ir žemės sklypo įsigijo už 64000,00 Lt, o pardavė jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą už 56000,00 Lt, taigi namo ir žemės sklypo daliai įsigyti panaudojo ir santuokoje įgytas lėšas. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2015-08-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-6273-883/2015, nustatė turto režimą, t.y., kad dalis žemės sklypo ir namo priklauso sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi ir galioja, todėl ginčas galimas tik dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Mano, kad ieškinys pareikštas su tikslu išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš santuokoje įgyto turto, ką parodo ir tai, kad ieškovė neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų.

Trečiojo asmens antstolio Tomo Ubarto atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė nepaneigė sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Teigė, kad šioje byloje negalima remtis liudytojo parodymais, nes tai, kad turtas priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, galima įrodyti tik rašytiniais įrodymais.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Panevėžio Aurida“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad turtas buvo įgytas asmeninės ieškovės nuosavybės teise, turtas įgytas santuokos metu, ieškovė kartu su atsakovu gyvena santuokos metu įsigytame name. Teigia, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį teisme, siekia išvengti priverstinio išieškojimo iš santuokoje įgyto turto. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB „Citadele“ bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, nedalyvavimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-11-02 ieškovė A. L. ir atsakovas P. L. sudarė santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kurią ieškovės nuosavybėn atiteko butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šalių įvertintas 50000,00 Lt, bei įvairūs kilnojamieji daiktai – baldai ir buities prietaisai, o ieškovė sumokėjo atsakovui už jai tenkantį turtą 33250,00 Lt piniginę kompensaciją (4 b. l.). 2001-03-28 ieškovė A. L. ir S. N. sudarė su D. M., veikiančia pagal A. M. įgaliojimą, 0,0788 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Nr. (duomenys neskelbtini)), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė ir S. N. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatus lygiomis dalimis ir už perkamą žemės sklypą ir pastatus S. N. sumokėjo pardavėjai 43100,00 Lt iki sutarties pasirašymo, 20900,00 Lt įsipareigojo sumokėti AB Lietuvos Žemės ūkio bankui, o ieškovė įsipareigojo iki 2001-07-30 sumokėti likusią dalį pinigų (64000,00 Lt). 64000,00 Lt D. M. iš A. L. gavo 2001-04-20 (5-7 b. l.). 2001-04-20 ieškovė sudarė su V. R. ir E. R. buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė perleido butą V. R. ir E. R. už 56000,00 Lt, buto pirkėjai pinigus už butą perdavė ieškovei iki sutarties pasirašymo, pagal sutarties 4 punktą šalių susitarimu bute paliekami: virtuvės baldai, elektros energijos, dujų, šalto ir karšto vandens skaitikliai, bei visi santechnikos įrengimai (8 b. l.). 2003-06-10 ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu S. N. ir T. N. perleido nuosavybės teisę į jiems priklausiusią žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį (9 b. l.). Ieškovė 2001-03-28 įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2001-03-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, 2001-05-30 įregistravo nuosavybės teisę į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2001-03-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ir 2004-04-28 įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2003-06-10 dovanojimo sutarties pagrindu (11-13 b. l.). Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad šią nekilnojamojo turto dalį įgijo iš lėšų, gautų pardavus jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtas - ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (šulinio, šaligatvio, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje. Ginčas byloje kilo dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė savo ieškinį grindžia sandoriais, kurie sudaryti iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), t. y. galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK 3 knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Už asmenines lėšas ar už lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybės teise turėtą turtą, santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.). Visgi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str.1 d. 1 p.). Pagal šiuo metu galiojantį CK asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas vieno sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas (asmenines ar bendras), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 kt.). Taigi pagal teismų praktiką nustačius, kad turtas nors ir buvo įgytas santuokos metu, tačiau už lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą ir kad šis turtas buvo registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra pakankamas pagrindas vertinti, kad sutuoktinis buvo išreiškęs valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 2000-11-02 santuokoje įgyto turto dalybų sutarties pagrindu (4 b. l.). Sutuoktinių susitarimu jų bendras turtas gali būti padalytas bet kuriuo metu galiojant santuokai. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį (SŠK 23 str. 3 d., CK 3.116 str. 1 d.), kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Teismo posėdyje atsakovo ir ieškovės atstovo duoti paaiškinimai patvirtina, kad sandorio sąlygas lėmė šalių tarpusavio santykiai, jų asmeniniai interesai, šalių sudaryta turto pasidalijimo sutartis nepažeidė trečiųjų asmenų teisių (sutuoktiniai tuo metu neturėjo kreditorinių įsipareigojimų), imperatyviųjų įstatymų normų, įrodymų, paneigiančių šias šalių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Taigi butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės teigimu, ji nurodytą butą pardavė 2001-04-20 (8 b. l.) ir už jį gautas pinigines lėšas panaudojo ginčo nekilnojamam turtui įsigyti (5-7 b. l.). Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, buto pirkimo - pardavimo sandoris sudarytas vėliau (2001-04-20) nei žemės sklypo ir pastatų dalies pirkimo – pardavimo sandoris (2001-03-28), tačiau sutampa buto pardavimo ir atsiskaitymo už įsigyjamą ginčo nekilnojamojo turto dalį data (2001-04-20) (7, 8 b. l.). Kaip jau minėta, 2001-03-28 sutarties pagrindu įgytą turto dalį ieškovė įregistravo savo vardu ir jį valdė nuosavybės teise, tai patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (10-13 b. l.).

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Tomas Ubartas teigia, kad šalys nepaneigė aplinkybės, jog ginčo nekilnojamam turtui įsigyti buvo panaudotos ne tik asmeninės ieškovės lėšos, bet ir bendros sutuoktinių lėšos, nes ieškovei pardavus butą (už 56000,00 Lt) ji neturėjo pakankamai lėšų sumokėti už perkamą nekilnojamąjį turtą (64000,00 Lt). Tačiau byloje esanti buto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad butas buvo parduotas kartu su jame buvusiais virtuvės baldais (sutarties 4 punktas). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad bute buvo pagal specialų užsakymą sumontuoti virtuvės baldai, kuriuos ieškovė teigė pardavusi buto pirkėjams už 8000,00 Lt, ir tokiu būdu gavo trūkstamą sumą sumokėti už perkamą nekilnojamąjį turtą. Šią aplinkybę taip pat patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. R., kuris nurodė, kad jis su sūnumi prašė butą parduoti kartu su miegamojo kambario ir virtuvės baldais, ir kad pavyko susitarti tik dėl virtuvės baldų įsigijimo už papildomą 8000,00 Lt ar 9000,00 Lt kainą. Įvertinęs tai, kad virtuvės baldai pagal 2000-11-02 turto padalijimo sutartį asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei A. L., o byloje įrodymų, patvirtinančių, jog turto įsigijimui galėjo būti panaudotos kokios nors kitos abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausančios piniginės lėšos, nėra, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė už įsigyjamą ginčo nekilnojamojo turto dalį atsiskaitė piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nepaneigta. Minėti trečiojo asmens teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis asmuo antstolis Tomas Ubartas taip pat nurodė, kad šiuo atveju negalima ieškinio įrodinėti liudytojo parodymai, nes fakto, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės nustatytos CK 3.89 straipsnio 2 dalyje: šis faktas gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Nurodyta teisės norma nedraudžia remtis liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus, tačiau tai galima daryti tik išimtinais įstatyme nurodytais atvejais. CPK 177 str. 3 d. nustatytos įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės, pagal kurias bylos aplinkybės, kurios pagal taisykles turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindines aplinkybes (kad butas jai priklausė asmenine nuosavybės teise, kad jį pardavė liudytoju apklaustam V. R. ir jo sūnui E. R., kad pirko ginčo nekilnojamąjį turtą, atsiskaitymo pagal sudarytas sutartis,) įrodinėjo rašytiniais įrodymais, tik atsiskaitymo už baldų pardavimą aplinkybes ir gautų lėšų dydį įrodinėjo liudytojo V. R., apklausto teismo posėdyje, parodymais. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, į tai, kad pateikti teismui įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojo parodymai neprieštarauja vieni kitiems, draudimas panaudoti liudytojų parodymus nagrinėjamu atveju prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Kaip ir buvo minėta aukščiau, SŠK nereikalavo aiškaus valios įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn išreiškimo, todėl valią, įsigyti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo ir pastatų dalį) asmeninės nuosavybės teise ieškovė įrodinėjo tuo, kad ji viena dalyvavo sudarant nekilnojamojo turto dalies pirkimo - pardavimo sandorį, atsakovas, įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, nedalyvavo ir piniginėmis lėšomis neprisidėjo, jokių reikalavimų dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atitinkamo įregistravimo nereiškė, ginčo nekilnojamojo turto dalį ieškovė įsigijo iš lėšų, gautų pardavus jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį turtą, o likusią nekilnojamojo turto dalį padovanojo jos tėvai, tokiu būdu visas nekilnojamasis turtas buvo perduotas ieškovės asmeninėn nuosavybėn ir įregistruotas tik ieškovės vardu, kas atitiko tikrąjį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutarčių turinį ir šalių valią. Jau sudarydamos 2000-11-02 turto padalijimo sutartį šalys aiškiai buvo išreiškusios valią, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas turi atitekti ieškovei A. L. asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kad byloje vertinamų sandorių sudarymo metu 2000-2001 m. šalys būtų turėjusios kreditorinių įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog sudarydamos minėtus sandorius šalys būtų galėjusios siekti pažeisti kreditorių ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Taigi įvertinus visų byloje vertinamų sandorių turinį ir jų sudarymo seką, sandorių šalis, sandorių išviešinimą, yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės ginčo turto nuosavybės prezumpcija yra paneigta. Trečiųjų asmenų argumentai, kad ieškiniu ieškovė ir atsakovas siekia išvengti priverstinio skolinių įsipareigojimo išieškojimo iš jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, ginčo turtas yra vienintelis turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo padaryti priešingų nei aukščiau nurodytos išvadų byloje. Tai, kad atsakovas šiuo metu turi kreditorinių įsipareigojimų, nepaneigia, ieškovės teisės ginti savo interesus teisme ir įrodinėti, kad turtą ji įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Trečiasis asmuo antstolis Tomas Ubartas prašė ieškinį atmesti arba bylą nutraukti, nurodydamas, jog sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-04 civilinėje byloje Nr. 2-6273-883/2015 priimta nutartis. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-6273-883/2015 Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjo atsakovo P. L. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, t.y., dėl to, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš P. L., areštavo ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). 2015-08-04 nutartyje teismas konstatavo, kad ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra įgyta santuokos metu, o prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, byloje nėra paneigta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje byloje teismas nesprendė ginčo dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, tik konstatavo, kad kol nėra įrodyta priešingai - ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. P. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta UAB „Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje Nr. 3K-3-657/2015; kt.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-04 civilinėje byloje Nr. 2-6273-883/2015 priimta nutartis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjant šią bylą. Be to, nenustatyta, kitų bylų, kuriose buvo (būtų) nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto turto režimo, todėl nutraukti bylą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo (CPK 293 str.).

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nustatyti visi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyti turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe pagrindai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, ir ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažintina asmenine ieškovės A. L. nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista (21 b. l.) ir kurias sudaro 556,00 Eur žyminis mokestis, 138,96 Eur išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (63, 77 b. l.) ir 12,85 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti asmenine ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kitų statinių (šulinio, šaligatvio, tvoros), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2001-03-28 pirkimo – pardavimo sutarties Nr.1988 pagrindu.

Priteisti iš atsakovo P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 556,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, 138,96 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų, 96 centų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 12,85 Eur (dvylikos eurų 85 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.