Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros atstovės prokurorės L. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantų Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-482/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas be nereikalingo delsimo, teismas neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nenustatė. Tačiau prieštaraudamas sau, teismas padarė išvadą, kad būtent Kauno apygardos teismo veiksmai, kuomet savo 2005 m. kovo 9 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto surašymui, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. vasario 14 d. nutartimi šią apygardos nutartį panaikino – nelaikytini atitinkančiais valdžios institucijų pareigą imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti Konvencijos nuostatų laikymąsi ir vertintini kaip bereikalingas proceso delsimas, pažeidęs ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią procesą. Teismas šiuos veiksmus pripažino neteisėtais ir pripažino ieškovo teisę žalos atlyginimui pagrįsta, tačiau kuo pasireiškė Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 9 d. veiksmų neteisėtumas teismas savo sprendime nemotyvuoja.

1. Be laikino sulaikymo ieškovui ikiteisminiame tyrime taikytos ir kitos procesinės prievartos priemonės - nušalinimas nuo pareigų, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepateisinamos objektyviu būtinumu ir pernelyg suvaržė teises, todėl jis patyrė žalą. Baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo veiksmai, perduodant bylą prokurorui kaltinamojo akto surašymui, apeliacinį skundą išnagrinėjus vieno kaltinamojo A. K. atžvilgiu, kompiuterio gedimai, techninės kliūtys, pertraukų skelbimas dėl atostogų bei prokuroro veiksmai apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje surašymas praleidus nustatytą terminą, delsimas pateikti teismo reikalaujamus dokumentus, laikytini valstybės civilinės atsakomybės už per ilgą baudžiamojo proceso trukmę pagrindu, padarę didžiulę neigiamą ir neatitaisomą įtaką ieškovo asmenybei.

4. Teismas pagrįstai nustatė, kad, ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, jis išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš ieškovą baigties būseną, minėtoji procesinė padėtis neigiamai veikė emocinę būklę, sveikatą, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų pažįstančių žmonių akyse. Teismas taip pat teisėtai nustatė, kad tokia padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ir užtrukusio bylos nagrinėjimo teisme. Nurodo, kad ieškovo veiksmuose, elgesyje, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir taip ilgai nagrinėjama baudžiamoji byla, nei teismas, nei darbdavys nenustatė kaltės, nebuvo nustatytas nei aplaidumo ar neatsargumo tarnyboje faktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria ieškovui A. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteista 19 708, 54 Eur turtinės žalos dėl nušalinimo nuo pareigų ir atšaukimo iš ES misijos atlyginimas bei 266, 57 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios apskųstos sprendimo dalies.

Dėl ieškovo laikino nušalinimo nuo pareigų teisėtumo vertinimo

Laikinas nušalinimas nuo pareigų (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 str.) yra viena iš procesinės prievartos priemonių, kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui parnešimas apie įtarimą įteiktas 2004-03-01, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo, suklastoto dokumento realizavimo (1 t. b. l. 26). Ieškovui A. K. einant Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto pamainos viršininko pareigas, Kauno apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nutartimi ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno skyriaus nusikaltimų tyrimo poskyrio 2004 m. kovo 5 d. raštu Nr. 4-7-225 „Dėl pareigūnų nušalinimo nuo pareigų“ ieškovas buvo nušalintas nuo šių pareigų 6 mėnesiams BPK 157 straipsnio pagrindu (b. bylos 8 t. b. l. 104-113). Ieškovas buvo apskundęs Kauno apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nutartį, tačiau Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 18 d. nutartimi ji palikta galioti (b. b. 8 t. b. l. 119), Toks ieškovo nušalinimas nuo pareigų pasibaigė 2004 m. birželio 7 d., kai ieškovas pagal 2004 m. birželio 7 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr.1P-329K buvo grąžintas į ankstesnes pareigas (1 t.b.l. 36). Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu buvo palikta nepakeista Marijampolės rajono aylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis, kuria ieškovas buvo išteisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios procesinės prievartos priemonės metu negautas darbo užmokestis yra susijęs su proceso delsimu, tačiau visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų ir tikslingumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas jos taikymui bei tikslingumas buvo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas be nereikalingo delsimo, o procesinės prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų – ieškovui buvo taikoma tik ikiteisminio tyrimo metu ir truko tik tris mėnesius, todėl šių aplinkybių nustatinėti iš naujo nereikia (CPK 182 str. 2 p.).

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; kt.).

Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti žalą grindė neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nesant pagrindo procesinių prievartos priemonių skyrimui ir pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint duomenų apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, o pareigūnai, priėmę sprendimą dėl pranešimo apie įtarimą įteikimo, nevykdė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

Ieškovui 2004 03 03 buvo pareikštas įtarimas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 str. 1 dalyje padarymu, t. y. kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, realizavo suklastotus dokumentus, t.y. būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-20 laikotarpyje nuo 9:00 val. iki 15:00 val., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto pamainos viršininku, esančiame Marijampolės r. sav. Salaperaugio kaime, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č., inspektoriumi L. P., Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - pastarojo pažįstamam E. B., kartu su G. B. ir A. V. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-02-20 apie 14:10val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142.31 litų vertės, tyčia nekontroliavo pamainos darbo, bei netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. K. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 36.1, 36.2, 36.5, 36.12, 36.22 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo bei kitas užduotis, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas. Kaltinamasis aktas surašytas 2004 m. spalio 14 d. kaltinant ieškovą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl 2 epizodų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-23-537/2005, A. K. buvo išteisintas pagal LR BK 228 str. 1 d. (dėl 2003 11 21, 2004 02 20 veikų) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pirmos instancijos teismas baudžiamoje byloje tokią savo išvadą grindė ištyręs byloje esančius įrodymus, laikydamas neįrodyta tą aplinkybę, koks kiekis baldų kiekvienu iš atvejų buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką, kokia šių įvežtų baldų tikroji vertė ir ar tuo tikrai buvo pažeistas 1997-03-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 199 „Dėl muitų vežimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“, bei taip pat teismas, įvertinęs tarp kaltinamųjų užfiksuotus pokalbius konstatavo, kad jie nepatvirtina kaltinimo pateiktų įrodymų, dėl neteisėtų veiksmų. Nuosprendį apskundė Kauno apygardos prokuratūra apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. išteisinimo paliko nepakeistą.

Akivaizdu, kad nusikaltimas, kuriuo buvo įtartas (kaltinamas) ieškovas (dėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi), tiesiogiai susijęs su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, tačiau jau pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu ši priemonė nebuvo tikslinga ir būtina. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo eigos, telefonų išklotinės buvo pateiktos į bylą iki įtarimų ieškovui pateikimo, pareikštame įtarime įvežtų baldų kiekis į Lietuvą ir jų vertė buvo žinoma nuo krovinio sulaikymo, telefonų išklotinėse ieškovo tyčinių veiksmų įrodymų nebuvo. Po ieškovo nušalinimo nuo pareigų jokie dokumentų poėmiai ar ikiteisminio tyrimo veiksmai renkant kaltinimo įrodymus (išskyrus ieškovo akistatą su kitu įtariamuoju (b. b. 9 t. b.l. 36) nebuvo atliekami.

Kasacinio teismo nutartyse pažymėta, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl vien tai, kad asmuo vėliau procese išteisinamas dėl nusikaltimo, kurio įtarimu buvo grindžiamas atitinkamų procesinės prievartos priemonių taikymas, savaime nedaro visų atliktų procesinių veiksmų neteisėtų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo išteisinimo priežastis, yra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, įtvirtintą BPK, nes jau pateikiant įtarimą ieškovui buvo galima nustatyti aplinkybes, kurių pagrindu Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Buvo aiškus įvežamų prekių Todėl darytina išvada, jog yra visos būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumas (CK 6.246 str.).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2004-03-04 iki 2004-06-07 negautas darbo užmokestis už laikotarpį, kai buvo nušalintas nuo pareigų – 6648,81 Lt (1925,3 Eur), t. y. 3 mėn. x 2216,27 Lt (641,88 Eur). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija iš Kauno teritorinės muitinės gavo 2016 05 25 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detaliai apskaičiuotas A. K. neišmokėtas darbo užmokestis jo nušalinimo laikotarpiu, išmokėtina suma - 1974, 50 Eur (į rankas), kuri neviršija skundžiamu sprendimu ieškovui priteistos turtinės žalos dydžio (1925,3 Eur), todėl priteistas žalos dydis yra pagrįstas.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nušalinimo nuo pareigų negauto darbo užmokesčio priteisimo, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis ieškovo reikalavimas patenkintas, t.y. ieškinio reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio už laikotarpį, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų – 6648,81 Lt (1925,3 Eur), t. y. 3 mėn. x 2216,27 Lt (641,88 Eur) paliktina nepakeista (CPK 185 str.).

Dėl ES misijos

Kauno apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde nurodyta, kad vertinant atšaukimo iš ES paramos misijos Moldovoje aplinkybes byloje nėra duomenų apie priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta skirti ieškovą ekspertu misijoje Moldovoje. Šios funkcijos nebuvo tiesiogiai susijusios su užimamomis pareigomis, ieškovas neprivalėjo jų vykdyti ir dalyvavo atrankoje savo iniciatyva, todėl nėra pagrindo atlyginti tariamai negautų pajamų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2004-03-01 kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir truko iki 2010-12-23, kuomet įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-03-09 išteisinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu, jog byla kelis kartus buvo nagrinėjama tiek apeliacine tiek kasacine tvarka. Bendra baudžiamojo proceso trukmė – 6 metai 9 mėnesiai 22 dienos (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 7 mėnesiai 13 d. (nuo 2004-03-01 iki 2004-10-14, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – 6 metai 2 mėn. 9 dienos (nuo 2004-10-14 iki 2010-12-23). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jeigu teismai nebūtų padarę baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla du kartus buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat jeigu procesas antrą kartą apeliacinės instancijos teisme būtų vykęs operatyviau, bylos proceso trukmė būtų buvusi gerokai trumpesnė. Teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovo, dėl kurio vyko baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena nebuvo kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą, taip pat nebuvo įgyvendintas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas, todėl valstybei atsirado pareiga ieškovui atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje. Todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių plačiau neaptarinėja.

Ieškovas ieškinyje bei atsiliepime į atsakovės atstovų apeliacinius skundus nurodo, kad esant priimtam, bet dar neįsigaliojusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo jis buvo išteisintas, dalyvavo atrankoje ir 2006-06-14 buvo atrinktas Europos sąjungos pasienio paramos misijos Moldovoje ir Ukrainoje administracijos vadovo sprendimu bei 2006-06-22 gavo pranešimą vykti į ES pasienio paramos misiją Moldovoje, skatinamas savo tiesioginio vadovo bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus (2006-04-27 Muitinės departamento prie LR FM tarnybinis pranešimas „Dėl misijos Ukrainoje ir Moldovoje"). Dalyvavimas atrankoje buvo besąlygiškai susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu. Dalyvavimu Misijoje eksperto pareigose būtų padaręs tarnybinę karjerą, atstovavęs Lietuvą. Tačiau jo dalyvavimas misijoje buvo atšauktas dėl nesibaigusio baudžiamojo proceso jo atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas, tenkino ieškinio reikalavimą dėl 19 800 Eur negautų planuotų pajamų už dalyvavimą ES misijoje, pagrindu ieškiniui tenkinti pripažino per ilgą baudžiamojo proceso trukmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos aplinkybių ir įrodymų visumos nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (neveikimu) dėl per ilgo baudžiamojo proceso trukmės nulėmė turtinės žalos (19 800 Eur negautų planuotų pajamų ) atsiradimą (CK 6.247 str.).

Ieškovo prie patikslinto ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai: tarptautinio personalo reikalavimai, 2006 m. birželio 13-20 dienomis siųsti el. laiškai (N. G. pranešimas, kvietimas) dėl Lietuvos kontingento komandiravimo EUBAM, ieškovo 2006 06 27 pateikta paraiška vizai į Ukrainą gauti (2 t.b.l. 21-41), patvirtina, jog ieškovas turėjo norą išvykti į ES misiją, tačiau jo išvykimo klausimas galutinai dar nebuvo išspręstas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas raštu užklausė Muitinės departamentą prie LR Finansų ministerijos (3 t.b.l. 72), į kurį gautas atsakymas bei pateikti duomenys apie ieškovo A. K. perkėlimo/neperkėlimo ekspertu į ES pasienio paramos misiją Moldovoje ir Ukrainoje aplinkybes (3 t.b.l. 73-79). Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos 2016 03 21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų perkėlimo“ Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkas A. K. laikinai nuo 2006 m. liepos 9 d. iki 2007 m. sausio 9 d. perkeltas ekspertu į ES pasienio paramos misiją Mokdovoje ir Ukrainoje, mokant nustatytą darbo užmokestį, o sekančią dieną - 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P240 „Dėl pareigūnų perkėlimo“ 2 p. minėtas 2006 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 1P-238 pripažintas netekusiu galios, šias aplinkybes patvirtina prie rašto pateiktų įsakymų kopijos. Ieškovas į bylą pateikė 2006 05 08 bei 2006-06-05 prašymų, adresuotų Muitinės departamentui dėl sutikimo būti perkeltu į ES misiją Ukrainoje ir Moldovoje (3 t.b.l. 88-89). Šie duomenys leidžia konstatuoti, kad ieškovo neišvykimo į ES misiją priežastis buvo Muitinės departamento sprendimas, kuris kaip darbdavys turėjo diskrecijos teisę spręsti jam pavaldžių pareigūnų laikino perkėlimo klausimus. Duomenų, kad ieškovas būtų skundęs jam nepalankų 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų perkėlimo“ 2 p. LR valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atranka į ES misiją Moldovoje buvo pradėta 2006 m. birželio 14 d., t. y. jau po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. vasario 14 d. byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo statusas baudžiamosios bylos procese buvo nepasikeitęs. Byloje nėra duomenų, kad jis 2006 m. laikotarpiu (atrankos į ES laikotarpiu) būtų kreipęsis į Kauno apygardos teismą, kuriam buvo grąžinta nagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo, su prašymais dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pakeitimo ar panaikinimo. Aplinkybės dėl užtrukusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei kardomosios priemonės galiojimo laikotarpiu buvo tiek ieškovą atrenkant į ES misiją, tiek Muitinės departamentui priimant sprendimus, susijusius su ieškovo išvykimu į ES misiją.

Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala, dėl atšaukimo iš misijos yra akivaizdžiai neteisinga, kadangi ieškovas, dirbdamas ES paramos misijoje, nebūtų gavęs atlyginimo, kuris jam buvo mokamas Lietuvoje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais teiginiais.

Ieškinyje nurodoma, kad už dalyvavimą misijoje ieškovas būtų gavęs 3300 Eur atlyginimą. Remiantis į bylą pateikto susirašinėjimo duomenimis, į misiją siunčiamiems ekspertams, tarp jų ir A. K., 3300 eurų mėnesinė išmoka turėjo būti mokama iš misijos biudžeto (t. 2, b. l. 31). Tačiau ieškovui neišvykus į misiją, visą tą neišvykimo į misiją laikotarpį jis dirbo ir gavo darbo užmokestį, tai patvirtina Kauno teritorinės muitinės 2015 m. kovo 16 d. pažyma apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2006 m. liepos 9 d. – 2007m. sausio 9 d. laikotarpį (2 t. b. l. 158), todėl spręstina, jog ieškovui faktiškai turtinė žala nepadaryta (CPK 178 str., CK 6. 249 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo šį reikalavimą, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimas dėl 19 800 Eur negautų planuotų pajamų patenkintas, naikintina ir ieškinio reikalavimas dėl šio reikalavimo atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pirmosios instancijos teismo priteistas 86 678,70 Lt (25103,89 Eur) turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 5304 Eur (25103,89 Eur - 19 800 Eur). Atitinkamai perskaičiuotinos ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.) .

Atitinkai sumažintinos pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 631 Eur (2179, 03 Lt) iki 138 Eur (476, 66 Lt ). Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2269,83 Lt (657,39 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino 96 proc. (86 678, 70 Lt kas atitinka 25 103, 88 Eur), o šia nutartimi sumažinus priteistą turtinės žalos sumą iki 5304 Eur, lieka patenkinta 21 proc. (ieškinio turtinis reikalavimas 90 163, 50 Lt (26 113 Eur).

Apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė priteisti 117, 46 Eur kelionės išlaidas (už automobilio nuomą vykimui iš Vilniaus į Kauną 2 kartus) (3 t.b.l. 91-92). Teisingumo ministerijos atstovas dalyvavo 2016 02 22 ir 2016 04 14 teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, tačiau į bylą pateikti duomenys patvirtina turėtas 58, 73 Eur išlaidas, dėl kitos sumos įrodymų nepateikta, todėl 58, 73 Eur suma kelionės išlaidoms pripažintina kaip pagrįstos ir būtinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą -79 proc. (5304x100:25103,89), iš ieškovo A. K. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai priteistina 46, 40 Eur kelionės išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą bei 2016 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitą apie jo turėtas 100 Eur išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (3 t. b.l. 97). Ieškovo atstovė dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 val.. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.19 p.- už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, – 0,1 koeficientas, maksimalus dydis 75,69 Eur/val. (756,90 x 0,1 = 75,69 Eur). Atsižvelgiant į ieškovui teiktų teisinių paslaugų apimtį, konstatuotina, jog 100 Eur atstovavimo išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 21 proc.- ieškovui priteistinos 21 Eur išlaidos už advokato teiktas teisines paslaugas iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas pakeisti, ieškovui A. K. priteistą sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5304 Eur, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 138 Eur. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. K. 46, 40 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui A. K..

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.