Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-482/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 90 163,50 Lt turtinės ir 90 000 litų neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 2-11).

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl atlygintinos žalos

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje. Remiantis minėtu straipsniu civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Padarytos ir atlygintos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (CK 6.249 straipsnis).

Teismų praktikoje nustatyta, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

Kauno apygardos prokuratūros apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad proceso trukmė užtruko ir dėl pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų veiksmų. Tačiau prieštaraudamas sau, teismas darė ir kitą išvadą. T.y. kad teismo veiksmai, kai baudžiamoji byla perduodama kaltinamojo akto surašymui, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-02-14 nutartimi šią apygardos nutartį panaikino - nelaikytini atitinkančiais valdžios institucijų pareigą imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti Konvencijos nuostatų laikymąsi ir vertintini kaip bereikalingas proceso delsimas, pažeidęs ieškovo teisę į įmanomai trumpiausią procesą. Nurodo, kad teismas nenurodė kuo pasireiškė veiksmų neteisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vien faktas, kad ieškovas buvo sulaikytas, nepagrindžia ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo. Nurodė, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas be nereikalingo delsimo. Byloje nėra duomenų, kad buvo pateikti skundai dėl ikiteisminio tyrimo. Nagrinėjant bylą teismuose, proceso trukmė užtruko ir dėl pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų veiksmų. Tačiau teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto surašymui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-02-14 nutartimi šią apygardos nutartį panaikino) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-03 nutartis rodo, kad pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą. T.y. nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Teismų praktikoje nustatyta, jog neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2004-03-01 kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir truko iki 2010-12-23, kuomet įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-03-09 išteisinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu, jog byla kelis kartus buvo nagrinėjama tiek apeliacine tiek kasacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą. T.y. pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl ko atsirado pagrindas žalos atlyginimui.

Ieškovo teigimu turtinę žalą sudaro negautos pajamos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2004-03-04 iki 2004-06-07 (6648,81 Lt), žala dėl atšaukimo iš ES paramos misijos Moldovoje (68 292,29 Lt (19 800 Eur)), išlaidos nagrinėjant bylą dėl atsisakymo išduoti leidimą (3484,80 Lt), kelionės išlaidos (1377,60 Lt), išlaidos advokato pagalbai apmokėti (10254 Lt) bei kopijavimo išlaidos (106 Lt).

Apeliaciniais skundais keliamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės egzistavimo nagrinėjamu atveju. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas žalos atlyginimui, toliau pasisakytina dėl priteistų sumų pagrįstumo.

Apeliaciniais skundais nėra keliamas klausimas dėl žalos, padarytos dėl nušalinimo nuo pareigų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala, dėl atšaukimo iš misijos yra akivaizdžiai neteisinga, kadangi ieškovas, dirbdamas ES paramos misijoje, nebūtų gavęs atlyginimo, kuris jam buvo mokamas Lietuvoje. Šiuo atveju teismas ieškovui faktiškai priteisė dvigubą atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. Ieškovui parnešimas apie įtarimą įteiktas 2004-03-01 (t.1, b. l. 26). 2006 m. vyko atranka dalyvauti misijoje užsienyje, kurioje dalyvavo ir A. K., kuris buvo atrinktas dalyvauti misijoje (t.2, b.l. 31). Misija turėjo prasidėti 2006-07-09 (10). Ieškinyje nurodoma, kad už dalyvavimą misijoje ieškovas būtų gavęs 3300 Eur atlyginimą. Byloje pateikti tarptautinio personalo reikalavimai (t.2, b.l. 24-26). Minėtuose reikalavimuose nustatyta, jog misijos pagrindinis personalas (aukščiausioji ir viduriniojo lygmens vadovybė, centrinio lygio konsultantai, analitikai ir vietos biurų vadovai) gaus, skirtingai nei vietose dirbantis personalas, konkurencingą (prieš mokesčius) atlyginimą iš Misijos biudžeto ir todėl turėtų būti „atskirti nuo savo tarnybos šio paskyrimo metu (paprastai forminamos „neapmokamos atostogos“). Šis atlyginimas bus atleistas nuo mokesčių Ukrainoje ir Moldovoje, tačiau darbuotojai patys atsakys už tai, kad jie sumokės bet kokius nacionalinius mokesčius/sveikatos draudimo ar socialinio draudimo mokesčius (draudimo mokesčiai vietose bus dengiami iš Misijos biudžeto). Remiantis į bylą pateikto susirašinėjimo duomenimis, į misiją siunčiamiems ekspertams, tarp jų ir A. K., 3300 eurų mėnesinė išmoka turėjo būti mokama iš misijos biudžeto (t.2, b. l. 31). Todėl remiantis į bylą pateiktais tarptautinio personalo reikalavimais, darytina išvada, jog misijos laikotarpiu A. K. būtų gavęs tik išmoką iš misijos biudžeto lėšų, o atlyginimas Lietuvoje nebūtų mokamas. Buvo numatyta, kad misija turėtų prasidėti 2006-07-09 (10) ir trukti šešis mėnesius. Byloje nėra ginčo, kad šiuo laikotarpiu ieškovas dirbo Lietuvoje, gavo atlyginimą. Todėl pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priteisdamas visą prašomą sumą, kurią ieškovas būtų gavęs išvykęs į misiją, faktiškai priteisė dvigubą atlyginimą. Todėl siekiant nustatyti tikrąją žalą, kurią ieškovas patyrė dėl negalėjimo dalyvauti, reikia iš atlyginimo, kurį jis būtų gavęs dalyvaudamas misijoje, atimti atlyginimą, kurį ieškovas gavo nurodytu laikotarpiu dirbdamas Lietuvoje. T.y. priteistiną sumą, sudaro A. K. darbo užmokesčio ES paramos misijoje ir Lietuvoje skirtumas. Mėnesinė išmoka dalyvaujant misijoje buvo numatyta 3300 Eur (neatskaičius mokesčių) (t.2, b.l. 24, 31). Kauno apygardos teismui pateikta Kauno teritorinės muitinės duomenys, kad A. K. už laikotarpį nuo 2006-07-09 iki 2007-01-09 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 18 629,07 Lt (5395,35 Eur). Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovo patirta žala dėl negalėjimo dalyvauti misijoje Moldovoje sudaro 14383,46 Eur (68292,29 Lt-18629,07 t.y. 49663,22 Lt).

Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra rašytinių duomenų apie priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta skirti ieškovą ekspertu misijoje Moldovoje, tačiau įvertinus Muitinės departamento 2006-06-14 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 38), kuriame nurodoma, jog A. K. buvo atrinktas dalyvauti misijoje, pateiktus susirašinėjimus, kuriuose tikslinamos aplinkybės, susijusios su dalyvavimu misijoje, kad buvo 2006-06-27 užpildyta paraiška vizai gauti (t.2, b.l. 30-41), laikytinas pagrįstu ieškinio argumentas, jog ieškovas dėl nepateisinamai ilgai besitęsiančio baudžiamojo proceso buvo atšauktas iš dalyvavimo ES paramos misijoje Moldovoje.

Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde teigiama, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų yra procesinės prievartos priemonė, kurios neteisėtumas taip pat turi būti įrodinėjamas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų ir tikslingumo, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių sprendė, jog jos metu negautas darbo užmokestis kažkokiu būdu yra susijęs su proceso delsimu, nepaisant to, jog šiuos laikotarpius skyrė beveik vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvo pažeistos ieškovo teisės į įmanomai trumpiausią procesą, yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, apeliacinio skundo argumentai, kad priimat sprendimą nepasisakyta dėl laikino nušalinimo kaip procesinės prievartos priemonės pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 straipsnis). Remiantis teismų praktika, tai atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014).

Byloje nustatyta, jog buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, pažeidimas apima visą baudžiamojo proceso laikotarpį. Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ieškovas patyrė kopijavimo, kelionės, advokato atstovavimo išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai pripažino ieškovo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą.

Atmestinas kaip nepagrįstas Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentas, jog neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškinio reikalavimas dalyje dėl pažeistų teisių gynimo 3484,80 Lt atsisakant išduoti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija neįrodytas, šį reikalavimą atmetė.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog ieškovui iš atsakovo priteistina turtinė žala sudaro 19 708,54 Eur (68 049,63 Lt).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, todėl nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sulaikytas, dėl ko apribota jo laisvė sulaikymas nepagrįstas ir neteisėtas, negalėjo dalyvauti sūnaus dešimtajame gimtadienyje, sulaikymas sukėlė dvasinius išgyvenimus, dėl ko pablogėjo sveikata, nušalintas nuo pareigų, atleistas iš pareigų ir vėl priimtas, pažemintas pareigose, negalėjo dalyvauti Europos Sąjungos pasienio paramos misijoje, spaudoje apie jį buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija ir kt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas sulaikytas buvo neilgą laiką, turėjo galimybę atidėti gimtadienio šventę, jam buvo parinkta pati švelniausia kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, darbinė karjera nebuvo sužlugdyta, todėl vien sulaikymo faktas didesnių neigiamų nepatogumų ieškovui nesukėlė. Ieškovo pateikta Kauno teritorinės muitinės 2001-02-11 padėka už ilgametę tarnybą ir nuveiktus darbus Lietuvos muitinės kūrimosi ir vystymosi kelyje rodo, kad jo darbinė karjera nebuvo sužlugdyta, o sėkmingai tęsiama (t.2, b.l. 42). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sugriuvo jo gyvenimo planai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos dydį. Be to, papildomai pažymėtina, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004-03-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atleidimo iš tarnybos A. K. atleistas iš pareigų ((duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininko pareigų) panaikinus pareigūno pareigybę (t., b.l. 37). Nuo 2004-08-04 ieškovas skirtas į posto pamainos viršininko pareigas (duomenys neskelbtini) geležinkelio poste (t.1, b.l. 38). T.y. nepaisant atliekamo ikiteisminio tyrimo A. K. nebuvo atimta galimybė dirbti. Buvo atleistas iš pareigų ne dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo proceso, o panaikinus pareigybę. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad hipertoninė liga išsivystė dėl pardėto ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminis trynimas pradėtas 2004-02-27. A. K. apie įtarimą pranešta 20014-03-01 (t.1, b.l. 26). Jau 2004-03-06 ieškovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio priežastimi nurodoma hipertoninė liga. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad šių negalavimų jis neturėjo ir anksčiau. T.y. nepateikta duomenų, jog liga išsivystė būtent dėl pradėto baudžiamojo proceso.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą iš naujo išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė atsakovas Teisingumo ministerija, įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Byloje buvo pareikšti ieškinio reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimas atlyginti 90 163,50 Lt (26 113,15 Eur) turtinę žalą patenkintas iš dalies – priteista 19 708,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, taigi tenkinta 75,50 proc. reikalavimo atlyginti turtinę žalą, tai sudaro 37,77 proc. viso ieškinio. Reikalavimas atlyginti 90 000 Lt (26065,80 Eur) neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, iš viso priteistina 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, tai atitinka 5,55 proc. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ir 2,78 proc. viso ieškinio. Sudėjus tenkintinus reikalavimus iš viso tenkinama 40,55 proc. ieškinio. Todėl ieškovui priteistina 40,55 proc. jo turėtų išlaidų atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 43, 84) ir 269,83 Lt už vertimo paslaugas (t.2, b.l. 44,85). Viso 2269,83 Lt (657,39 Eur). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 266,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prašė priteisti kelionės išlaidas, kurios pateiktais duomenimis sudaro 279,52 Lt (80,95 Eur) (t.2, b.l. 69). Todėl iš ieškovo A. K. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai priteistina 48,12 Eur kelionės išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 19 708,54 Eur turtinei žalai atlyginti, 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 266,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos naudai.