Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-10-28 · Civilinė byla Nr. eB2-281-544/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-28
Bylos Nr.
eB2-281-544/2022
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00215-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Ramunė Čeknienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
V. K., VMI prie LR Finansų ministerijos
Atsakovas
UAB "Varvas"
Pareiškėjas
UAB "Varvas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-281-544/2021Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00215-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.2.2.3; 3.4.3.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varvas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ įgalioto asmens D. Z. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varvas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Varvas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“ įgaliotas asmuo D. Z., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 punkto, 20 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BUAB „Varvas“ bankrotą tyčiniu.

2. Procesiniuose dokumentuose nemokumo administratorė nurodė, kad BUAB „Varvas“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, jos vadovu ir akcininku buvo V. K. (toliau – ir Suinteresuotas asmuo). 2020 m. vasario 5 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastinto bankroto procesas, patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 239 6342,58 Eur vertės finansiniai reikalavimai. Paaiškino, kad BUAB „Varvas“ direktorius nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto neperdavė. Susipažinusi su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialiųjų užduočių valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ikiteisminis tyrimas) duomenimis, paimtais įmonės dokumentais nustatė, kad yra tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, todėl teikia pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

3. Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo nemokumo administratorė nurodė, kad, susipažinusi su Ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatė, kad įmonė veiklą vykdė 2019 m. kovo - gegužės mėnesiais. Per 2019 m. balandžio - gegužės mėnesius Bendrovė už paladžio, platinos, sidabro granules išrašė PVM sąskaitas faktūras 8 391 306,51 Eur. UAB „Singorai“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų vertė buvo 8 329 156,00 Eur (2019 m. balandžio mėn. – 4 408 877,00 Eur, gegužės mėn. - 3 920 279,00 Eur), tačiau pagal šias sąskaitas buvo apmokėti tik 310 413 Eur (2019 m. kovo 20, 26, 27, 28, 29, balandžio 1, 3, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 25, gegužės 3, 6, 7, 8, 14, 17 20 d. mokėjimo pavedimai). UAB „Noviterai“ 2019 m. gegužės mėnesį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų vertė 62 150,51 Eur, pagal kurias apmokėta buvo tik 39 099,94 Eur (2019 m. gegužės 3,7,13 d. mokėjimo pavedimai). Išrašiusi PVM sąskaitas faktūras UAB „Varvas“ turėjo pareigą sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), tačiau šios pareigos nevykdė, todėl bankroto byloje yra patvirtintas VMI prie LR FM 239 634,58 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio 2 296 008,11 Eur nesumokėtas PVM ir 100 334,47 Eur delspinigiai. Todėl mano, kad Bendrovė išrašydavo galimai fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kad minėtos įmonės galėtų pasinaudoti PVM įstatyme numatyta lengvata. Tyrimas dėl galimai susijusių asmenų veikų atliekamas Ikiteisminiame tyrime. Be to, Bendrovė už parduodamus tauriuosius metalus dar 2019 m. balandžio mėnesį išrašė 4 408 877,00 Eur PVM sąskaitą faktūrą UAB „Singorai“, nors pati pagal turimus 2019 m. kovo – balandžio mėnesių dokumentus jokių tauriųjų metalų nebuvo įsigijusi ir juos įsigijo tik 2019 m. gegužės mėnesį iš Lankershire LP už 96 000 Eur, per banką 2019 m. gegužės 6 d. sumokėdama 44 000 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. – 40 000 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. – 12 000 Eur. Taigi Bendrovė per 2019 m. kovo - gegužės mėnesius už tauriuosius metalus išrašė PVM sąskaitas faktūras 8 391 306,51 Eur, nors realiai tik 2019 m. gegužės mėnesį jų įsigijo tik už 96 000 Eur. Todėl vertina, kad tokiu būdu Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, dėl ko šiai dienai yra apsunkinta galimybė nustatyti tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę veiklą, jos finansinės būklės rezultatus bei turtą. Dėl to tvirtina, kad tokia veikla atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinį bankroto požymį - netinkamą ir (ar) apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą.

4. Dėl nuostolingų sandorių sudarymo nemokumo administratorė paaiškino, kad pagal Bendrovės banko sąskaitų duomenis vien per 2019 m. kovo - gegužės mėnesius Bendrovė gavo 349 512,94 Eur lėšų, kurias ženkliomis dalimis pervedė kitoms įmonėms kaip avansą. UAB „Žemaitijos daržovėms“ 2019 m. kovo 20 d., kovo 26 d., gegužės 20 d. pavedimais buvo pervesta 44 413,00 Eur avansas, nors nerasti jokie dokumentai, pagrindžiantys avansinių mokėjimų pagrindą. UAB „Martyno investicijų valdymui“ 2019 m. kovo 27, 28, 29 d., balandžio 1, 3, 10, 16, 17 d., gegužės 7, 14 d. mokėjimo pavedimais buvo sumokėta 85 000 Eur. Tarp pirkimo suvestinės buvo rasta informacija, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą iš UAB „Martyno investicijų valdymas“ 2019 m. balandžio 30 d. buvo gauta 3 630 Eur sąskaita už 2019 m. balandžio mėnesį, o 2019 m. gegužės 31 d. gauta 3 630 Eur sąskaita už 2019 m. gegužės mėnesį. Taip pat rasta 2019 m. balandžio 1 d. paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Varvas“ suteikė UAB „Martyno investicijų valdymas“ 200 000,00 Eur paskolą, tačiau jau 2019 m. kovo mėnesį šiai bendrovei nežinia už ką buvo pervesta 25 000 Eur. Pažymėjo, kad per 2019 m. kovo - gegužės mėnesius iš Bendrovės banko sąskaitos buvo išimta 31 800,00 Eur grynųjų pinigų, tačiau negalima nustatyti, kur jie buvo panaudoti. Todėl tvirtina, kad Bendrovė sudarinėjo nuostolingus sandorius, pinigines lėšas naudojo neaiškiais pagrindais ir tikslais, tuo pažeidžiant ne tik Bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus, šiuo atveju - VMI prie LR FM interesus, nes jai nebuvo sumokėtas PVM. Dėl to laiko, kad tai atitinka vieną iš tyčinio bankroto požymių - nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą.

5. Nemokumo administratorės nuomone, bendrovė buvo valdyta netinkamai, nes jos buhalterinės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nebuvo mokamas PVM, buvo sudarinėjami nuostolingi sandoriai. Bendrovės vadovas galimai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ką patvirtina jo atžvilgiu atliekamo Ikiteisminio tyrimo duomenys. Suinteresuotam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Dėl to laikytina, kad Bendrovės bankrotas galėjo kilti dėl sąmoningo vadovo netinkamo Bendrovės valdymo, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Atsiliepimas

6. Buvęs Bendrovės vadovas, suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime prašė nemokumo administratorės prašymo UAB „Varvas“ bankrotą pripažinti tyčiniu netenkinti.

7. Paaiškino, kad 2019 metais jis ieškojo darbo, o E. Š. pasiūlė už jo pinigus įsigyti bendrovę UAB „Varvas“ ir tapti jos akcininku, sakydamas, jog vėliau jam bus pasiūlytas darbas. 2019 m. vasario mėnesį bendrovę nupirko, visi bendrovės dokumentai buvo perduoti E. Š., kuris pasakė, kad jis vėliau bus įdarbintas, o įmonės dokumentus tvarkys kvalifikuoti specialistai. Atlyginimo ir įpareigojimų dėl darbo negavo, buvo pranešta, kad bendrovė kol kas dar nedirba, todėl pradėjo ieškoti kito darbo ir 2019 m. gegužės mėnesį išvyko į užsienį. 2019 m. rugpjūčio mėnesį grįžęs iš užsienio sužinojo apie pradėta Ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Varvas“ veiklos. 2019 m. spalio mėnesį mokesčių inspekcijos pareigūnai pasakė, kad jis turėtų Bendrovei paskelbti bankrotą, todėl surinktus dokumentus perdavė į VMI prie LR FM dėl bankroto bylos iškėlimo. 2019 m. lapkričio 6 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Varvas“. VMI prie FM 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo už neinicijuotą bankroto bylą UAB „Varvas“ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jis buvo nubaustas 1 400 Eur bauda, kurią sumokėjo. Kadangi dėl UAB „Varvas“ ir dėl kitų su ja susijusiu įmonių veiklos atliekamas Ikiteisminis tyrimas, mano, kad bankrotą pripažinti tyčiniu nėra prasmės, nes visi UAB „Varvas“ atlikti sandoriai ir visa jos veikla Ikiteisminiame tyrime pripažįstami kaip sukčiavimas, turto pasisavinimas ir iššvaistymas pagal BK 182, 183, 184 straipsnius. Dėl visų išdėstytų priežasčių mano, kad pareiškėjos prašymas pripažinti UAB „Varvas“ bankrotą tyčiniu yra neteisėtas, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

8. Kreditorė VMI prie LR FM atsiliepime nurodė, kad, atsižvelgiant į nemokumo administratorės UAB „Reniva“ pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus, atsiliepime nurodytą teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, mano, kad prašymas pripažinti UAB „Varvas“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.

9. Papildomai paaiškino, kad VMI prie FM 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį V. K. už tai, kad jis, nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. eidamas UAB „Varvas“ vadovo pareigas, laiku neinicijavo Bendrovei bankroto bylos. Teismas 2020 m. sausio 14 d. nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė 1400,00 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

10. Prašymas pripažinti BUAB „Varvas“ bankrotą tyčiniu tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-45-544/2022 dėl UAB „Varvas“ bankroto (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d., UAB „Varvas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“. 2019 m. vasario 5 d. teismo nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorės VMI prie LR FM 2 396 342,58 Eur vertės kreditorinis reikalavimas, taikytas supaprastinto bankroto procesas ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. 2020 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o likvidavimo terminas pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

12. Kadangi bankroto byla UAB „Varvas“ iškelta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d., ir veiksmai, kuriais įrodinėjami tyčinio bankroto požymiai, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo, byloje taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

13. Teismo vertinimu, remiantis BUAB „Varvas“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ pateiktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti BUAB „Varvas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 dalyse numatytais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

14. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

15. ĮBĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu <...> kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nustatytas esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, t. y. turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma ir (ar) nuosekli veiksmų eiga, kuria sistemingai objektyviai patvirtinamas blogas įmonės valdymas, privedęs prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

Dėl nemokumo momento

17. Sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, svarbu nustatyti Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Nemokumo administratorė nenurodė momento, nuo kurio, jos vertinimu, Bendrovė tapo nemokia, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal byloje surinktų įrodymų visumą.

19. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Varvas“ šiame registre įregistruota 2018 m. rugsėjo 20 d.; įmonės akcininku nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 1 d. buvo UAB „Ugnuva“, nuo 2019 m. vasario 1 d. – V. K.; įmonės direktoriais buvo: nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 1 d. – I. G., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. – V. K., kuris nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. tapo įmonės likvidatoriumi; įmonės veiklos tikslai ir rūšys – namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba, išduota licencija užsiimti su metalais ir brangakmeniais susijusia veikla.

20. Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-45-544/2022 dėl UAB „Varvas“ bankroto duomenys rodo, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi VMI prie LR FM nurodydama, kad Bendrovė nuo 2019 m. gegužės mėnesio nepilnai mokėjo PVM į valstybės biudžetą, todėl 2019 m. spalio 8 d. susidarė 2 296 008,11 Eur mokestinė nepriemoka. Iš VMI prie LR FM 2019 m. birželio 20 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2019 m. rugpjūčio 28 d. VMI prie LR FM sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir prievolių ataskaitų nustatyta, kad pagal 2019 m. gegužės 27 d., birželio 25 d., liepos 25 d. pateiktas PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. UAB „Varvas“ turėjo sumokėti 1 530 842 Eur PVM mokesčio, 22 269,23 Eur delspinigių, viso – 1 553 111,23 Eur, kurių pagal bylos duomenis nesumokėjo. VMI prie LR FM 2019 m. birželio 20 d. sprendimą išieškoti 766 084,47 Eur mokestinę nepriemoką iš turto buvo pateikusi vykdyti antstoliui priverstine tvarka, tačiau skolos išieškoti taikant priverstinio išieškojimo priemones nepavyko, antstolis 2019 m. rugsėjo 9 d. surašė aktą apie išieškojimo negalimumą, nes skolininkė neturi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai. Nustatyta, kad savo veiklos laikotarpiu įmonė registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, pinigų likutis AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje buvo 0,42 Eur, Swedbank, AB sąskaitoje – 0,01 Eur. Pagal juridinių asmenų registrui pateikto vienintelio balanso už 2018 metus duomenis į balansą įrašyto įmonės turto vertė buvo 2 405 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 89 Eur, ataskaitinį laikotarpį bendrovė baigė su 184 Eur nuostoliu.

21. Nemokumo administratorės iš Ikiteisminio tyrimo duomenų gauti duomenys rodo, kad įmonė per 2019 m. balandžio - gegužės mėnesius už paladžio, platinos, sidabro granules išrašė kitoms įmonėms PVM sąskaitas faktūras 8 391 306,51 Eur. UAB „Singorai“ buvo išrašytos išrašytų PVM sąskaitos faktūros 8 329 156,00 Eur, pagal šias sąskaitas buvo apmokėti 310 413 Eur. UAB „Noviterai“ 2019 m. gegužės mėnesį buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 62 150,51 Eur, pagal kurias buvo sumokėta 39 099,94 Eur. Taigi per 2019 m. kovo - gegužės mėnesius Bendrovė iš minėtų dviejų įmonių gavo 349 512,94 Eur pajamų lėšų. Nėra duomenų, kad bendrovė būtų gavusi likusius 8 041 793,57 Eur apmokėjimus pagal sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Singorai“ ir UAB „Noviterai“, ar kad teisinėmis priemonėmis būtų reikalavusi jų apmokėjimo, todėl šios sumos nėra pagrindo priskirti prie realaus įmonės turėto turto. Ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, kad 2019 m. kovo ir gegužės mėnesiais 44 413,00 Eur buvo pervesti UAB „Žemaitijos daržovėms“, 85 000 Eur - UAB „Martyno investicijų valdymui“. Be to, iš Bendrovės banko sąskaitos buvo išimta 31 800,00 Eur grynųjų pinigų. Bendrovė 2019 m. gegužės mėnesį iš Lankershire LP įsigijo brangiųjų metalų už 96 000 Eur. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą UAB „Martyno investicijų valdymas“ 2019 m. balandžio 30 d. Bendrovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 3 630 Eur už 2019 m. balandžio mėnesį, o 2019 m. gegužės 31 d. - 3 630 Eur sąskaita už 2019 m. gegužės mėnesį. Šių nemokumo administratorės nurodytų faktinių aplinkybių suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime neginčijo.

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 14 d. nutarimo duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. K., būdamas UAB „Varvas“ vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie LR FM bei kitiems kreditoriams, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, kuri buvo nemoki jau 2019 m. balandžio 30 d.. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad Bendrovės vadovas V. K., vadovavęs Bendrovei nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir, jeigu jis šią pareigą būtų įvykdęs, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu jis pažeidė kreditorės VMI prie LR FM interesus. Teismas pripažino, kad V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime V. K. nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir gailisi, kad tampant direktoriumi nebuvo tinkamai informuotas apie blogą UAB „Varvas“ finansinę padėtį, kad UAB „Varvas“ jokio turto neturėjo ir buvo įsteigta siekiant išvengti privalomų valstybės biudžeto mokesčių. Nebuvo informuotas apie fiktyvią UAB „Varvas“ veiklą, todėl, atsiradus didelei mokestinei nepriemokai, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Varvas“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims ir asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

23. Teismo vertinimu, šios nutarties 19-22 punktuose nurodyti duomenys rodo, kad Bendrovės finansinė padėtis esminiai pablogėjo ir tapo vis labiau kritinė nuo 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos, nes nuo tada susidarė ir iki 2 396 342,58 Eur išaugo kreditorės VMI prie FR FM finansinis reikalavimas, kuriam padengti Bendrovė neturėjo turto ir/ar pajamų.

24. Teismo nuomone, byloje surinktų faktinių duomenų pagrindu yra pagrindas vertinti, kad nuo 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos Bendrovė tapo nemoki.

Dėl tyčinio bankroto požymio, numatyto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte

25. Nemokumo administratorės nuomone, byloje yra pagrindas BUAB „Varvas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes Bendrovės vadovas suinteresuotas asmuo V. K. sąmoningai netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai ir/ar apgaulingai, nebuvo mokamas PVM, ką patvirtina suinteresuoto asmens atžvilgiu atliekamas Ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teismas su šiuo nemokumo administratorės vertinimu iš esmės sutinka.

26. Minėta, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. Bendrovės akcininku ir vadovu, o nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. – ir likvidatoriumi, buvo suinteresuotas asmuo V. K..

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalį, 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodyta ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą atsako įmonės vadovas. BAĮ 19 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad būtent ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos dokumentų, apskaitos registrų išsaugojimą, apskaitos organizavimą.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

29. Aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimu tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

30. Teismo vertinimu, šiuo atveju BUAB ,,Varvas“ buvęs vadovas V. K. pažeidė jam CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas bendrovei, netinkamai organizavo įmonės veiklą, neužtikrino, kad įmonė veiktų teisėtai ir vykdytų jai Mokesčių administravimo įstatyme ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti PVM į valstybės biudžetą, dėl ko susidarė 2 396 342,58 Eur PVM mokestinė nepriemoka, kuri dėl to išaugo 100 334,47 Eur dėl priskaitytų delspinigių ir kuri vėliau bankroto byloje buvo patvirtinta kaip finansinis reikalavimas, kuriam padengti Bendrovė neturėjo turto ir/ar pajamų (2019 m. rugsėjo 9 d. aktas apie išieškojimo negalimumą).

31. Suinteresuotas asmuo V. K. neužtikrino teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo atitinkamoms institucijoms, sąmoningai ir tyčia netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos organizavimą, nes jis pats minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje patvirtino, kad pripažįsta pažeidimą, kad žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie LR FM bei kitiems kreditoriams, kad UAB „Varvas“ jokio turto neturėjo ir buvo įsteigta siekiant išvengti privalomų valstybės biudžeto mokesčių.

32. Ikiteisminiame tyrime suinteresuotam asmeniui V. K. (bankroto byla Nr. eB2-45-544/2022, 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, 2022 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo raštas Nr. 25/5-3-19-3241) yra pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iš ikiteisminiame tyrime paimtų įvairių įmonių, įskaitant ir UAB „Varvas“ finansinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su UAB „Singora“ vadovais ir kitais grupės nariais ir siekdamas PVM mokesčio mokėjimo išvengimo, nuo 2019 m. kovo 20 d. iki balandžio 30 d. dalyvavo įforminant fiktyvius prekių įsigijimus įtraukiant minėtų asmenų valdomos UAB „Varvas“ dokumentus ir į PVM deklaracijas įrašant neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius ir atskaitomą pirkimo PVM, o, šias deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis pateikus VMI, prisidėjo prie 1 072 096 Eur mokėtinos PVM sumažinimo UAB „Singorai“.

33. ĮBĮ 7 straipsnyje buvo numatyta, kad, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. ĮBĮ 8 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

34. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

35. Minėta, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. Bendrovės akcininku ir vadovu, o nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. – ir likvidatoriumi, buvo suinteresuotas asmuo V. K., kuris šios nutarties 33 punkte jam nustatytų pareigų neįvykdė, ką įrodo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. 2020 m. sausio 14 d. nutarimo duomenys rodo, kad suinteresuotas asmuo V. K., būdamas UAB „Varvas“ vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie LR FM bei kitiems kreditoriams, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, kuri buvo nemoki jau 2019 m. balandžio mėnesio pabaigai. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad Suinteresuotas asmuo, vadovavęs Bendrovei nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir, jeigu jis šią pareigą būtų įvykdęs, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu jis pažeidė kreditorės VMI prie LR FM interesus. Tokiu būdu V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Suinteresuotas asmuo šioje byloje kaltę pripažino, nutarimo neapskundė, baudą sumokėjo.

36. Apibendrinęs šios nutarties 26-35 punktuose nustatytus duomenis, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad byloje nustatytas pagrindas vertinti, jog nuo 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos Bendrovė tapo nemoki, suinteresuotas asmuo V. K., kaip įmonės administracijos vadovas (direktorius) ir vėliau likvidatorius, nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, sąmoningai toliau blogai valdė Bendrovę, neužtikrino tinkamo jos veiklos organizavimo ir buhalterinės apskaitos vedimo, pažeidė lojalumo pareigą, nes išvyko į užsienį ir Bendrove nesidomėjo, sudarinėjo finansinės apskaitos dokumentais nepagrįstus sandorius, nevykdė fiduciarinės pareigos atsižvelgti į kreditorių interesus, nors jam pagal pareigas buvo (turėjo būti) žinoma, kad toks veikimas (neveikimas) pažeidžia kreditoriaus teises ir (ar) jų teisėtus interesus, nes jis, įmonei tampant nemokiai, netenka galimybės patenkinti kreditorinį reikalavimą. Todėl bankroto pripažinimo tyčiniu požymis, numatytas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatytas.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte

37. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė pagrįstai tvirtina, kad yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą požymį.

38. Iš Ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų nustatyta, kad jo metu buvo apimti UAB „Varvas“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2022 m. vasario 28 d. raštas Nr. 25/5-3-19-3241, bankroto byla eB2-45-544/2022). Įrodinėdama apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą, kaip tyčinį Bendrovės bankroto požymį, nemokumo administratorė nurodė, kad, susipažinusi su Ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatė, kad: įmonė veiklą vykdė 2019 m. kovo - gegužės mėnesiais; per 2019 m. balandžio - gegužės mėnesius Bendrovė už paladžio, platinos, sidabro granulių pardavimą išrašė PVM sąskaitas faktūras 8 391 306,51 Eur (UAB „Singorai“ - 8 329 156,00 Eur (2019 m. balandžio mėn. – 4 408 877,00 Eur, gegužės mėn. - 3 920 279,00 Eur), pagal šias sąskaitas buvo apmokėti tik 310 413 Eur (2019 m. kovo 20, 26, 27, 28, 29, balandžio 1, 3, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 25, gegužės 3, 6, 7, 8, 14, 17 20 d. mokėjimo pavedimai), UAB „Noviterai“ - 62 150,51 Eur, pagal kurias apmokėta buvo 39 099,94 Eur (2019 m. gegužės 3,7,13 d. mokėjimo pavedimai); išrašiusi PVM sąskaitas faktūras UAB „Varvas“ nevykdė pareigos sumokėti valstybei PVM, todėl bankroto byloje yra patvirtintas VMI prie LR FM 2 239 634,58 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio 2 296 008,11 Eur nesumokėtas PVM ir 100 334,47 Eur delspinigiai; už parduodamus tauriuosius metalus Bendrovė 2019 m. balandžio mėnesį išrašė 4 408 877,00 Eur PVM sąskaitą faktūrą UAB „Singorai“, nors pati Bendrovė pagal 2019 m. kovo – balandžio mėnesių dokumentus jokių tauriųjų metalų nebuvo įsigijusi ir juos įsigijo tik 2019 m. gegužės mėnesį iš Lankershire LP už 96 000 Eur, per banką 2019 m. gegužės 6 d. sumokėdama 44 000 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. – 40 000 Eur, 2019 m. gegužės 8 d. – 12 000 Eur; per 2019 m. kovo - gegužės mėnesius Bendrovė gavo 349 512,94 Eur lėšų, iš kurių 44 413 Eur pervedė UAB „Žemaitijos daržovėms“ 2019 m. kovo 20 d., kovo 26 d., gegužės 20 d. pavedimais, nors nerasti jokie dokumentai, pagrindžiantys avansinių mokėjimų pagrindą; UAB „Martyno investicijų valdymas“ 2019 m. kovo 27, 28, 29 d., balandžio 1, 3, 10, 16, 17 d., gegužės 7, 14 d. mokėjimo pavedimais buvo sumokėta 85 000 Eur; už buhalterinės apskaitos tvarkymą iš UAB „Martyno investicijų valdymas“ 2019 m. balandžio 30 d. buvo gauta 3 630 Eur sąskaita už 2019 m. balandžio mėnesį, o 2019 m. gegužės 31 d. gauta 3 630 Eur sąskaita už 2019 m. gegužės mėnesį, bet jau 2019 m. kovo mėnesį šiai bendrovei ne-žinomu pagrindu buvo pervesta 25 000 Eur; 2019 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Varvas“ suteikė (ketino suteikti) UAB „Martyno investicijų valdymas“ 200 000,00 Eur paskolą; per 2019 m. kovo - gegužės mėnesius iš Bendrovės banko sąskaitos buvo išimta 31 800,00 Eur grynųjų pinigų, tačiau nėra dokumentų, kur jie buvo panaudoti. Todėl nemokumo administratorė vertina, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, dėl ko šiai dienai yra apsunkinta galimybė nustatyti tikrąją Bendrovės ūkinę, komercinę veiklą, jos finansinės būklės rezultatus bei turtą.

39. Šių nutarties 38 punkte pagal Ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „Varvas“ paimtus apskaitos duomenis nemokumo administratorės nustatytų aplinkybių Suinteresuotas asmuo neginčijo, nepaneigė (CPK 178 straipsnis) ir, kaip jau minėta, pats administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pripažino, kad UAB „Varvas“ jokio turto neturėjo ir buvo įsteigta siekiant išvengti privalomų valstybės biudžeto mokesčių. Kaip jau išsamiau pasiakyta nutarties 32 punkte, suinteresuotas asmuo, atstovaudamas savo valdomą įmonę, ne tik neužtikrino, kad ji pati vykdytų pareigą mokėti PVM į valstybės biudžetą, bet ir aktyviais veiksmais su kitais asmenimis, pasinaudodamas vadovaujamos Bendrovės vardu surašytais fiktyviais finansinės apskaitos dokumentais, prisidėjo prie to, kad UAB „Singorai“ mokėtinas PVM galimai buvo sumažintas 1 072 096 Eur.

40. ,Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodyta ir juridinio asmens veiklos organizavimas. BAĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto vadovas, o ne pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. BAĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl įmonės vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui ar apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Suinteresuotas asmuo negali gintis nuo galimos atsakomybės atsiliepime remdamasis tuo, kad Bendrovės dokumentai buvo perduoti E. Š., kuris jam pasakė, jog įmonės dokumentus tvarkys kvalifikuoti specialistai, nes būtent įmonės vadovas turėjo pareigą kontroliuoti kaip vykdomos jo pavestos vykdyti funkcijos tvarkant buhalterinę apskaitą.

41. Todėl apibendrinant, teismo vertinimu, apgaulingą ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą pažeidžiant BAĮ reikalavimus, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, šiuo atveju patvirtina tai, kad jos registruose buvo apskaitomos PVM apmokestinamos prekės (paslaugos) dalyvaujant sukčiavimo sandorių grandinėje, fiksuojant fiktyvias ūkines operacijas, susijusias ne su realia ūkine komercine veikla, bet su labai tikėtinu sukčiavimu PVM srityje, fiksuojant tariamą prekių pirkimą pardavimą, nors realiai šiomis prekėmis įmonė nedisponavo kaip savininkė. Toks elgesys ir pagal bendruosius principus yra nesąžiningas, nes Bendrovė, atstovaujama vadovo, žinojo arba turėjo žinoti apie savo dalyvavimą sukčiavime PVM srityje. Be to, pagal bylos duomenis apskaitoje neužfiksuoti dokumentai, patvirtinantys, kur buvo panaudoti iš Bendrovės kasos išimti grynieji pinigai ir kokiu pagrindu tretiesiems asmenims pervestos ženklios pinigų sumos. Tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Nustačius, kad UAB „Varvas“ apskaita buvo vedama epizodiškai, klaidingai, aplaidžiai ir/ar apgaulingai, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų realios apimties, tampa sudėtingesnis ar net negalimas įmonės nemokumo priežasčių nustatymas, galimų neteisėtų sandorių nustatymas, vertinimas ir galimas ginčijimas, debitorių skolų nustatymas ir išieškojimas ar galimo žalos atlyginimo reikalavimas.

42. Pažymėtina, kad, nors netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ne visais atvejais patvirtina tyčinio bankroto požymį, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditorei (valstybei), nes labai tikėtina, kad buvo siekiama nuslėpti įmonės lėšų ir (ar) turto perleidimą susijusioms įmonėms, galimą lėšų, įstatymo draudžiamus atsiskaitymus, vengimą mokėti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą bei sudaryti galimybes susijusioms įmonėms pasinaudoti PVM mokėjimo lengvata. Pagal tai, kas pateikta į bylą, Ikiteisminio tyrimo duomenys apie įmonės veiklą ir jos buhalterinę apskaitą nėra pakankami įvertinti aplinkybes, sukėlusias bankrotą, nustatyti įmonės turtą, patikrinti dokumentų teisingumą. Pirminių apskaitos dokumentų nebuvimas, neišsaugojimas ar praradimas trukdo nemokumo administratorei visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius bei struktūrą, turto sudėtį, trukdo efektyviai bankroto proceso eigai, pažeidžia įmonės kreditorės interesus, kadangi apribota jos galimybė atgauti skolas iš bankrutavusios įmonės.

43. Teismas, įvertinęs bylų duomenis, sprendžia, jog byloje yra įrodytos aplinkybės, kad tyčiniais valdymo organo veiksmais nevykdant nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, aplaidžiai ir (ar) apgaulinga tvarkant buhalterinę apskaitą, o ne dėl verslo nesėkmės, UAB „Varvas“ buvo privesta prie tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina prašymą pripažinti BUAB „Varvas“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius.

44. Teismo vertinimu, šioje byloje nesurinkta pakankamai patikimų faktinių duomenų, sudarančių pagrindą BUAB „Varvas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą (buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai).

45. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nenurodė ir iš minėtų bylų duomenų teismas nenustatė ekonomiškai nenaudingų sandorių, kurių vykdymas Bendrovei būtų sukėlęs didelę finansinę naštą, kurie būtų sudaryti dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo ir būtų priežastiniame ryšyje su įmonės nemokumu ar nemokios įmonės padėties pabloginimu.

46. Nemokumo administratorė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį grindė nutarties 3-4 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, tačiau, teismo vertinimu, jos įeina į ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio sudėtį ir kito savarankiško bankroto pripažinimo tyčiniu požymio nesudaro. Minėtos aplinkybės labiau patvirtina fiktyvius, tariamus, realiai nevykusius, o ne ekonomiškai nenaudingus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme sandorius. Nemokumo administratorė nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų duomenų ir nenurodė argumentų, kad procesiniuose dokumentuose minimas 2019 m. gegužės mėnesį sudarytas sandoris, pagal kurį bendrovė iš Lankershire LP už 96 000 Eur nusipirko tauriuosius metalus, buvo ekonomiškai nenaudingas ir lėmė įmonės nemokumą ar nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimą. Vien dokumentų, patvirtinančių, kokių sutarčių ar kokių dokumentų pagrindu pinigų sumos buvo pervestos kaip avansas kitoms bendrovėms, taip pat patvirtina netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o ne ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymą. Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad Bendrovės 2019 m. balandžio 1 d. sutartis su UAB „Martyno investicijų valdymas“ dėl 200 000 Eur paskolos suteikimo buvo realiai įvykdyta, t. y. kad paskola buvo suteikta. 2019 m. kovo - gegužės mėnesiais iš Bendrovės banko sąskaitos atliktas 31 800,00 Eur grynųjų pinigų paėmimas nėra sandoris nei CK, nei ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Iš Ikiteisminio tyrimo duomenų galima pagrįstai vertinti, kad Bendrovė net neturėjo tikslo per ekonomiškai naudingus sandorius vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir iš jos gauti pelno, nes buvo įgyta tam, kad kartu su susijusiomis minėtomis bendrovėmis dalyvautų PVM mokėjimo valstybei išvengimo ir sukčiavimo schemoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais

nutaria:

tenkinti BUAB „Varvas“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ pareiškimą ir BUAB „Varvas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankrotą pripažinti tyčiniu.

Šią bylą pridėti prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.eB2-45-544/2022 dėl BUAB „Varvas“ bankroto.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė