Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-587-221/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-04Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
e2A-587-221/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00189-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
O. N.
Ieškovas
D. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-587-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00189-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui O. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012 nustatytą nepilnametės dukros V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. N. po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą dėl infliacijos indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės dukros V. N. lėšų tvarkytoja nustatyti ieškovę, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka bendru sutarimu nutraukta Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012. Nurodytu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukros V. N. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatytas dukros išlaikymas iš tėvo – periodinės išmokos po 300 Lt (86,86 Eur) kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki dukros pilnametystės, taip pat išlaikymas turtu – atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)). Išlaikymo nustatymo laiku dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu, kai dukra lanko mokyklą, jos poreikiai gerokai padidėję. Be to, yra žymiai padidėjusios kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Vidutinės mėnesio dukros išlaikymo išlaidos yra apie 390 Eur: maistui – apie 150 Eur, drabužiams, avalynei – 60 Eur, mokymosi ir lavinimo priemonėms – 20 Eur, papildomam ugdymui – 40 Eur, sveikatos priežiūrai ir higienos prekėms – 30 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur, dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jai mokamas minimalus darbo užmokestis. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog vaikas pradėjo lankyti mokyklą, nereiškia, kad vaiko poreikiai yra žymiai padidėję, lyginant su laikotarpiu, kai buvo nustatomas išlaikymo dydis. Sudarydama susitarimą, ieškovė žinojo, kad vaikas pradės lankyti mokyklą ir turėjo įvertinti šią aplinkybę. Ieškovė ieškinyje aplinkybes dėsto taip, lyg vaikui nebūtų priteistas išlaikymas ir turtu – 1/2 buto dalimi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad turi papildomų išlaidų dėl to, jog vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl vaiko ugdymo. Ieškovė taip pat neįrodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ir faktiškai išleidžiama suma yra 390 Eur. Po išlaikymo šalių nepilnametei dukrai nustatymo pasikeitė atsakovo materialinė padėtis, nes jis turi dar vieną išlaikytinį – dukrą M. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas paėmė paskolą būstui ir įsigijo butą Vilniuje. Atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 433 Eur. Taigi atsakovo turtinė padėtis, lyginant su ieškovės, nėra žymiai geresnė, nes iš gaunamo užmokesčio jis kas mėnesį moka 87 Eur dukros V. N. išlaikymui, grąžina dalį paimtos paskolos būstui (apie 300 Eur), išlaiko dukrą M. N.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai V. N. ir priteisė iš atsakovo 140 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. kovo 3 d. iki dukros pilnametystės; priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo ieškovei 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 27,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka), negyvenamoji patalpa – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė „BMW 520“, kurios būsena „išregistruota“ ir draudžiamas šios transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovė darbo sutarties pagrindu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jai mokama minimali alga, atsakovas nuo 2017 m. birželio 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, jo darbo užmokestis sudaro 500 Eur, taip pat atsakovui mokami dienpinigiai, kurių dydis priklauso nuo šalies, į kurią vykstama. Atsižvelgęs į ieškovės gaunamas pajamas, kurios vidutiniškai sudaro 350 Eur per mėnesį, ir atsakovo gaunamas pajamas, kurios vidutiniškai sudaro 1 360 Eur per mėnesį, į šalių turimą turtą, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir aiškiai geresnė nei ieškovės, nes vien jo gaunamos vidutinės mėnesio pajamos yra beveik keturis kartus didesnės nei ieškovės. Teismas sprendė, kad šalių nepilnametė dukra auga ir jos poreikiai nuolat didėja, ieškovė moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su būsto įsigijimu (atsakovas paėmė 77 000 Eur būsto kreditą, todėl jis kiekvieną mėnesį privalo mokėti bankui 300 Eur kredito įmokas), tačiau būsto kreditas ir grąžinimas periodinėmis išmokomis reiškia asmens nekilnojamojo turto įsigijimą arba jo gausinimą ir tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios, šiuo atveju sunkesnės nei ieškovės, atsakovo turtinės padėties.

6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, paaiškinimus posėdžio metu, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukros išlaikymui yra realios, atitinkančios protingumo principą. Teismas nustatė, kad atsakovas be dukros V. N., turi dar vieną dukrą – M. N., kurią privalo išlaikyti, tačiau ieškovė yra nėščia (numatomas gimdymas (duomenys neskelbtini)), todėl netolimoje ateityje (išėjus vaiko priežiūros atostogų) ieškovės gaunamos pajamos sumažės, atsiras papildomų išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, šalių turtinę padėtį, sprendė, kad iš atsakovo priteistos 87 Eur dydžio išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, sumos nepakanka nepilnametei dukrai V. N. išlaikyti, kadangi nepilnametės dukros poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) padidėjo dėl jos amžiaus, taip pat besikeičiančios ekonominės situacijos, todėl yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą iki 140 Eur, tokią sumą mokant iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą, iš atsakovo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai V. N. sumažinant iki 110 Eur kas mėnesį, perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nenustatytas įstatyminis pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, t. y. teismas nenustatė, kad būtų iš esmės pasikeitę nepilnamečio vaiko poreikiai ar iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Atsakovas teismo posėdyje sutiko mokėti 15 Eur didesnį išlaikymą, todėl teismas neturėjo pagrindo padidinti išlaikymą didesne suma. Vien ieškovės nurodytas faktas, kad vaiko poreikiai išaugo dėl amžiaus, yra nepakankamas pagrindas vertinti, jog vaiko poreikiai padidėjo iš esmės. Dukros poreikiai nėra esmingai pasikeitę, nes iki mokyklos ji lankė darželį, už jį kas mėnesį reikėjo mokėti, lankant mokyklą, tokių mokėjimų nėra. Sumos už baseiną, išvykoms, pietums nėra didesnės, nei mokėtas darželio mokestis. Vaikiškų drabužių kainos yra panašios. Ieškovė nepagrindė 380 Eur dydžio išlaidų, reikalingų kas mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui. Į bylą pateikti dokumentai nepatvirtinta tokių išlaidų. Prekių pirkimo kvitai buvo teikiami jau bylos nagrinėjimo metu atsakovui nepripažinus ieškinio, teikiant ieškinį nebuvo dokumentų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas išlaidas. Po (duomenys neskelbtini), kai buvo nustatytas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo.

1.2. Neteisingai vertinta šalių turtinė padėtis. Atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovės. Jo gaunamas atlyginimas yra ne 1 360 Eur per mėnesį, o vidutiniškai 448,21 Eur, atskaičius mokesčius. Nustatydamas darbo užmokesčio dydį, teismas nepagrįstai priskaitė darbovietės mokamus dienpinigius, kurie mokami į užsienį komandiruojamiems darbuotojams. Komandiruotės dienpinigiai yra ne pajamos, o kompensacija, išnaudojama komandiruotėje konkretiems tikslams. Vienintelis vertingas atsakovui priklausantis turtas yra Vilniuje esantis butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau šis turtas įgytas paėmus 77 700 Eur paskolą ir finansiškai prisidėjus atsakovo dabartinei gyvenimo draugei bei jos motinai. Be to, atsakovas turi 0,18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Automobilių atsakovas neturi, naudojasi visuomeniniu transportu. Teismo sprendime aprašytas automobilis „BMW“ seniai netinkamas eksploatacijai, neremontuotinas ir sunaikintas, todėl negali būti pripažintas atsakovo turtu.

1.3. Tinkamai neįvertinta aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – dukrą M. N. Gimus dukrai M. N., atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, nes atsirado dar vienas išlaikytinis.

1.4. Nepakankamai vadovautasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl aplinkybių, į kurias atsižvelgtina, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį. Atsakovas, turėdamas įsipareigojimą išmokėti 77 700 Eur paskolą už butą, yra žymiai sunkesnėje turtinėje padėtyje nei ieškovė, šiuo metu neturinti skolų. Po išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Ji dirba toje pačioje darbovietėje, gauna reguliarų atlyginimą. Nors ieškovė teigia, kad gaunamas atlyginimas nedidelis, tačiau ji turi galimybes uždirbti papildomai, nes turi keletą profesijų – plaukų kirpėjos, manikiūrininkės, be to, gali pakeisti darbo pobūdį, nes įgijo teisininko specialybę. Po šalių santuokos nutraukimo ieškovei ir nepilnametei dukrai (kaip išlaikymas) atiteko šalių turėtas dviejų kambarių butas Varėnos mieste. Dukrai priklausanti buto dalis gali būti nuomojama ir iš to gaunama nuolatinių pajamų. Ieškovė yra sukūrusi naują faktinę šeimą, tai įrodo faktas, kad ieškovė yra nėščia. Ieškovės sugyventinis turi pareigą prisidėti prie buto išlaikymo. Sprendime nepagrįstai pasisakyta, kaip pasikeis ieškovės turtinė padėtis po gimdymo, nes tai yra tik prielaidos.

1.5. Neįvertinta, kad išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistas dviem formomis – turtu ir periodinėmis išmokomis. Nutraukiant santuoką, šalių sutarimu dviejų kambarių buto vertė nustatyta 70 000 Lt (20 273,4 Eur). Nepilnametės dukros V. N. išlaikymui priteistos 1/2 buto dalies vertė – 10 136,7 Eur. Ši suma per vieną mėnesį viso išlaikymo laikotarpiu atitinka 64,56 Eur, skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 1 d. (išlaikymo priteisimo) iki (duomenys neskelbtini) (dukros pilnametystės). Šios sumos teismas neįskaitė, padidindamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl neteisingai taikė materialinės teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196, 3.201 straipsnius. Priteistas išlaikymas 140 Eur periodinėmis išmokomis ir turtu, kurio vertė vieno mėnesio laikotarpiui atitinka 64,56 Eur, iš viso sudaro 204,56 Eur per mėnesį. Ši suma gerokai viršija pareikštą ieškinį ir realius vaiko poreikius. Nors vaikui priteistą buto dalį reikia išlaikyti, o vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingi pinigai, tačiau tokias išlaikymo formas pasirinko ieškovė. Be to, bylos eigoje buvo nustatyta, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda papildomai.

1.6. Nesivadovauta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Šalių santuokos nutraukimo metu šalių dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dabar ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dėl to žymiai padidėjo išlaidos būtiniesiems vaiko poreikiams – mitybai, drabužiams, higienai. Be to, nuo 2012 metų yra žymiai padidėjusios maisto produktų kainos. Byloje yra pateikta nemažai rašytinių įrodymų, patvirtinančių naujų drabužių, avalynės pirkimą, kitas būtinąsias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Šalių dukrai pradėjus lankyti mokyklą, padidėjo išlaidos jos lavinimui ir ugdymui, laisvalaikiui. Nors byloje surinktų įrodymų pagrindu ir negalima tiksliai suskaičiuoti, kiek išlaidų kiekvieną mėnesį ieškovė turi dukros išlaikymui, tačiau įrodymų visuma rodo, kad ieškovė rūpinasi visapusišku dukros ugdymu, jos fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimu.

8.2. Dukros laiko praleidimas su tėvu nėra dažnas, todėl jo teikiamas papildomas išlaikymas nėra esminis, vertinant žymiai išaugusius dukros poreikius.

8.3. Nepriklausomai nuo to, kad dienpinigiai mokestinių įstatymų prasme nėra vertinami kaip apmokestinamos pajamos, tačiau tai yra realios atsakovo pajamos, kurias jis turi galimybę naudoti savo poreikių tenkinimui. Dienpinigiai buvo įskaičiuoti kaip realios atsakovo pajamos jam suteikiant 77 700 Eur kreditą būstui įsigyti. Būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkesnės nei ieškovės atsakovo turtinės padėties. Be to, atsakovui pragyvenimui, šeimos poreikiams dar lieka daugiau nei 1 000 Eur. Atsakovas taip pat turi jokiais apribojimais neapsunkinto nekilnojamojo turto – 0,18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat už kreditą įgytą vertingą nekilnojamąjį turtą – butą Vilniuje ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atsakovo atsisakymas teikti didesnį išlaikymą dukrai V. N., motyvuojant turtine padėtimi, taip pat ir dukros M. N. išlaikymu, pažeidžia ne tik dukros V. N. interesus, bet ir vaikų lygiateisiškumo principą.

8.4. Dėl nėštumo ieškovė artimiausiu metu negalės pakeisti darbo (numatomas gimdymo laikas – (duomenys neskelbtini)). Ieškovės būsimo vaiko tėvas neturi pareigos prisidėti prie ieškovės dukros išlaikymo, taip pat prie buto išlaikymo, nes jame jis negyvena.

8.5. Šiuo metu nepilnametei dukrai reikalingas išlaikymas sudaro 380 Eur kas mėnesį. Esant vienodai abiejų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas turėtų būti užtikrintas abiejų tėvų lygiomis dalimis (po 190 Eur). Įvertinus iš atsakovo priteistą išlaikymą turtu, periodinių išmokų iš atsakovo suma turėtų sudaryti 125,44 Eur. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, tai sudaro pagrindą (CK 3.192 straipsnio 3 dalis) nustatyti skirtingą išlaikymo iš tėvų dydį (atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 204,56 Eur, ieškovei – 175,44 Eur).

9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012 nutraukta šalių santuoka bendru jų sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys susitarė, kad dukra gyvens su motina, tėvas įsipareigojo teikti dukters išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur), indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat turtu – 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butą šalys buvo įvertinę 70 000 Lt (20 273,40 Eur).

12. 2017 m. kovo 3 d. D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti nutarties 11 punkte minėtu sprendimu priteistą išlaikymą iki 190 Eur, motyvuodama tuo, kad pasikeitė dukters poreikiai, padidėjo prekių kainos, atsakovo turtinė padėtis geresnė. Patikslinusi reikalavimus, ieškovė prašė priteisti po 150 Eur išlaikymą dukrai.

13. Pirmosios instancijos teismas pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai V. N. (86,89 Eur), jį padidino ir nuo 2017 m. kovo 3 d. iki dukros pilnametystės priteisė iš atsakovo po 140 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, motyvuodamas tuo, kad pasikeitė šalių nepilnametės dukros poreikiai, atsakovo turtinė padėtis geresnė.

14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino dukros poreikių pasikeitimą, šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis turi dar vieną dukrą, kad išlaikymas šalių dukrai yra priteistas ir turtu.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).

16. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

17. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

18. Apelianto teigimu, dukros poreikiai iš esmės nepasikeitė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktas skaičiuotes, kvitus, pažymas ir kt.), sprendė, kad šalių nepilnametė dukra auga ir jos poreikiai nuolat didėja, ieškovė moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, be to, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl, kaip minėta, tenkino ieškinį iš dalies – priteistą išlaikymą padidino iki 140 Eur.

19. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, kad būtų lavinami jo gabumai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie dukros amžių, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į ieškovės pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Įrodymų visuma rodo, kad ieškovė rūpinasi visapusišku dukros ugdymu, jos fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimu. Be to, sutiktina, kad išaugo maisto produktų kainos.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pats nurodo, jog teismo posėdyje sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas 15 Eur, o apeliaciniame skundė prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 110 Eur , o tai yra 23 Eur daugiau negu buvo priteista Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas pripažino, jog dukros poreikiai pasikeitė.

21. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

22. Apeliacinis teismas sutinka, kad šiuo metu nepilnametei dukrai reikalingas išlaikymas sudaro 380 Eur kas mėnesį. Dukros poreikių apimtis, kuri bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu faktiškai atitiko minimalios mėnesinės algos dydį, nelaikytina nerealia bei nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti darbingi tėvai. Orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 400 Eur (2017 m. spalio 11 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 814), teismo sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur (2016 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 644).

23. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jai mokama minimali alga, atsakovas nuo 2017 m. birželio 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, jo darbo užmokestis sudaro 500 Eur, taip pat atsakovui mokami dienpinigiai, kurių dydis priklauso nuo šalies, į kurią vykstama. Tokiu būdu atsakovo vidutinis atlyginimas sudaro virš 1 300 Eur į mėnesį. Sutiktina su ieškove, kad, nepriklausomai nuo to, jog dienpinigiai mokestinių įstatymų prasme nėra vertinami kaip apmokestinamos pajamos, tačiau tai yra realios atsakovo pajamos, kurias jis turi galimybę naudoti savo poreikiams tenkinti.

24. Apelianto teigimu, jis augina dar vieną mažametę dukrą, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, todėl jo padėtis yra blogesnė nei ieškovės, kuri neturi skolų, gali dirbti geriau apmokamą darbą, išnuomoti dukrai priklausančią buto dalį.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini) (kita dalis buto yra šalių dukros nuosavybė), jokio kito registruotino turto ieškovė neturi. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl dukrai priklausančios 1/2 dalies buto nuomos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas yra dviejų kambarių, 45,69 kv. m bendro ploto, jame gyvena ieškovė su dukra, todėl, išnuomojant dalį buto, būtų sudarytos blogesnės sąlygos šalių dukrai gyventi.

26. Iš bylos duomenų spręstina, kad apeliantas turi jokiais apribojimais neapsunkintą nekilnojamąjį turtą – 0,18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), dalį automobilių stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo (šiam turtui įregistruota hipoteka), kurį įsigijo po santuokos nutraukimo. Apelianto teigimu, jis turi mokėti paskolą už butą, kas rodo jo sunkesnę padėtį. Apeliacinis teismas su tokiais argumentais nesutinka.

27. Nors apelianto po santuokos nutraukimo įgytas nekilnojamasis turtas (butas, dalis automobilių stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo) įsigytas gavus kreditą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad būsto kreditas ir grąžinimas periodinėmis išmokomis reiškia asmens nekilnojamojo turto įsigijimą arba jo gausinimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios, šiuo atveju sunkesnės nei ieškovės, atsakovo turtinės padėties.

28. Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis turi dar vieną dukrą M. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad ieškovė taip pat laukiasi kito kūdikio. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į byloje pateiktą Vaiko priežiūros ir ugdymo darželyje paslaugų teikimo sutartį, sudarytą 2017 m. gegužės 16 d., iš kurios matyti, kad vien tik už M. N. darželio lankymą nustatytas 250 Eur mėnesinis mokestis (tuo metu M. N. buvo tik (duomenys neskelbtini) metai). Tuo tarpu dukros V. N., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, nustatyti poreikiai iš viso sudaro 380 Eur į mėnesį.

29. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, pažymėtina, kad išlaikymo pareiga yra imperatyvi. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

31. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

32. Apeliantas teigia, kad ieškovė gali susirasti geriau apmokamą darbą, turi galimybes užsidirbti papildomai. Pastebėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė laukiasi kūdikio, todėl sutiktina su ieškove, kad artimiausi metu ji tokios galimybės neturi. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas dukros išlaikymui. Jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis taip pat privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

33. Sutiktina su apeliantu, kad, nutraukiant šalių santuoką, dukrai išlaikymas buvo priteistas ne tik periodinėmis išmokomis (po 86,89 Eur), bet ir turtu (1/2 dalimi buto, kuris šalių buvo įvertintas 70 000 Lt (20 273,4 Eur). Taigi nepilnametės dukros išlaikymui priteistos 1/2 buto dalies vertė – 10 136,7 Eur. Ši suma viso išlaikymo laikotarpiu yra po 64,56 Eur į mėnesį. Tokiu būdu su ginčijamu sprendimu priteista periodinėmis išmokomis išlaikymo dalimi (140 Eur) išlaikymas dukrai V. N. sudaro 204,56 Eur į mėnesį.

34. Esant vienodai abiejų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas turėtų būti užtikrintas abiejų tėvų lygiomis dalimis, t. y, po 190 Eur. Įvertinus iš atsakovo priteistą išlaikymą turtu, periodinių išmokų iš atsakovo suma turėtų sudaryti 125,44 Eur. Kadangi byloje pagrįstai nustatyta, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tai sudaro pagrindą nustatyti skirtingą išlaikymo iš tėvų dydį (atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 204,56 Eur, ieškovei – 175,44 Eur). CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

35. Pažymėtina, kad šalių dukra gyvena su motina, todėl jai tenka didesnė mergaitės išlaikymo, rūpesčių, priežiūros našta nei apeliantui, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

36. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

37. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Marini v. Albania).

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti priimto sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 200 Eur. Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto O. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė