Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-358-445/2017

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-04
Bylos Nr.: e2-358-445/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00189-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalis Žilionis
Ieškovas: D. N.
Atsakovas: O. N.
Advokatai: Angelė Ikasalienė, Stasė Jovaišienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-358-445/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00189-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.1 (S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant ieškovei D. N., jos atstovei advokatei Stasei Jovaišienei,atsakovui O. N., jo atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui O. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (pateiktas 2017-03-03) bei 2017-11-15 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo prašo pakeisti 2012-12-27 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-1144-445/2012, nustatytą nepilnametės V. N. išlaikymo dydį ir priteisti iš O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą dėl infliacijos indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės V. N. lėšų tvarkytoja nustatyti jos motiną – ieškovę D. N., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp jos ir atsakovo santuoka nutraukta 2012-12-27 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012. Jie turi bendrą vaiką - dukrą V. N., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė. Jų santuoka su atsakovu buvo nutraukta bendru sutarimu, kartu buvo sudaryta ir nurodytu teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei nustatytas dukros išlaikymas iš tėvo – periodinės išmokos po 300 Lt, kas šiuo metu sudaro 86.86 Eur, kas mėnesi nuo 2012-12-01 iki dukros pilnametystės, o taip pat išlaikymas turtu – atsakovo dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė D. N. nurodo, kad išlaikymo nustatymo laiku dukra V. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, jos materialiniai poreikiai buvo gerokai mažesni, nei dabar. Tačiau šiuo metu, kai dukra jau lanko mokyklą (mokosi (duomenys neskelbtini)), jos poreikiai gerokai padidėję. Be to, yra ženkliai padidėję kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų kainos, todėl dukros išlaikymui Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu nustatytos sumos jau nebepakanka. Papildomo dukros išlaikymo tėvas neteikia. Nepilnametė dukra V. N. mokosi (duomenys neskelbtini), jos poreikiai yra gerokai didesni, nei išlaikymo priteisimo metu. Daugiau išlaidų reikia skirti vaiko aprangai, maistui, laisvalaikiui. Be pagrindinio lavinimo, ieškovė daug dėmesio skiria papildomam dukros lavinimui bei ugdymui. Ji lanko šokių būreli „(duomenys neskelbtini)“ bei plaukimo užsiėmimus Varėnos daugiafunkciniame centre. Į baseiną vaikštoma labai dažnai, nes dukrai tai labai patinka, be to, tai stiprina dukros imunitetą bei lavina fiziškai. Du kartus per savaitę jai vyksta nemokami užsiėmimai, bet labai dažnai papildomai einama į baseiną, už ką jau reikia mokėti, vienas apsilankymas kainuoja 4 eurus. „(duomenys neskelbtini)“ būrelis nėra mokamas, tačiau būna išvykos į kitus miestus, šokių konkursus, tai kainuoja tiek pati išvyka, tiek dalyvavimas konkurse (konkurso dalyvio mokestis). Viena tokia išvyka kainuoja apie 20-30 Eur, o jos vyksta maždaug kartą per pusmetį.

Ieškovė nurodo, kad vidutinės mėnesio dukros išlaikymo išlaidos yra tokios: maistui apie 150 Eur; drabužiams, avalynei – 60 Eur; mokymosi ir lavinimo priemonėms – 20 Eur; papildomam ugdymui – 40 Eur; sveikatos priežiūrai ir higienos prekėms – 30 Eur; laisvalaikiui -20 Eur; dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis - 50 Eur (ieškovė su dukra gyvena dviese, šildymo sezono laiku komunaliniai mokesčiai bei mokesčiai už internetą, televiziją sudaro apie 120 Eur, kitu sezonu – apie 80 Eur, vidutiniškai mėnesiui apie 100 Eur, vienam asmeniui tenkanti dalis – 50 Eur); nenumatytoms išlaidoms - 20 Eur.

Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį yra skirtina MMA dydžio suma, kas šiuo metu sudaro 380 Eur. Tokia suma faktiškai yra reikalinga ir nepilnametės V. N. poreikių tenkinimui, kuri turi būti dalinama ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, po 190 Eur kiekvienam, bet, kadangi iš atsakovo 2012-12-27 sprendimu buvo priteistas išlaikymas ir turtu – ½ buto dalimi, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis per mėnesį.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei jos. Ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jai yra nustatytas minimalus darbo užmokestis. Kito nekilnojamojo turto, išskyrus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį, ieškovė neturi. Nurodo, kad turi papildomų išlaidų, kadangi mokosi (duomenys neskelbtini), studijų kaina semestrui 319 Eur. Šiais metais rašo diplominį darbą, nurodo, kad šių metų studijų kaina – 300 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovei nėra žinoma kokio dydžio darbo užmokestį jis gauna, tačiau įvertinant tai, kad be darbo užmokesčio, jis dar gauna komandiruotpinigius, jo pajamos yra ženkliai didesnės, nei ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo dar yra nustatytas dukros išlaikymas turtu – buto, kuriame ieškovė su dukra gyvena, dalimi, ieškovė sutinka, kad šiuo metu reikalingas išlaikymas būtų iš atsakovo 150 Eur, o likusi dalis – ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad 2012-12-27 sprendimu buvo patvirtinta ieškovės D. N. ir jo O. N. sutartis dėl santuokos nutrakimo pasekmių, kuria jų nepilnametei dukrai V. N. buvo nustatytas išlaikymas turtu – ½ dalimi dviejų kambarių buto su patogumais ir periodinėmis išmokomis po 300 Lt (dabar po 87 Eur) per mėnesį. Nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis atsakovas moka reguliariai kas mėnesį, pravesdamas į ieškovės sąskaitą banke, priverstinio išieškojimo proceso nebuvo. Išlaikymas turtu taip pat vykdomas realiai – atsakovo nuosavybės teisė į butą išregistruota. Atsakovas iš buto išsikėlęs. Ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad padidėjo vaiko poreikiai, o papildomo dukros išlaikymo tėvas neteikia, yra išgalvoti ir melagingi. Atsakovas nurodo, jog tai, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dar nereiškia, kad jos poreikiai yra taip ženkliai padidėję, lyginant su laikotarpiu, kai buvo nustatomas išlaikymo dydis. Nuo išlaikymo formos ir dydžio nustatymo praėję pilnai ketveri metai, tai nėra didelis laiko tarpas. Sudarydama susitarimą, ieškovė žinojo, kad vaikas pradės lankyti mokyklą ir turėjo įvertinti tas aplinkybes. Ieškovė savo ieškinyje visas aplinkybes dėsto taip, lyg vaikui nebūtų priteistas išlaikymas ir turtu – 1/2 buto dalimi, kad vaikas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Jeigu toks išlaikymas ieškovės netenkina ir ji nori gauti ieškinyje nurodytą sumą vaiko išlaikymui, tai, visų pirma, turi būti keičiama išlaikymo forma – panaikintas išlaikymas turtu, grąžinant nuosavybės teisę į 1/2 buto atsakovui. Tik tokiu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo. Dėl ieškinyje nurodytų nepilnamečio vaiko poreikių, atsakovas nurodo, kad ieškovė neturi jokių papildomų išlaidų dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, bei dėl vaiko ugdymo. Ji nepateikė jokių įrodymų dėl tokių išlaidų. Į šokių būrelį nepilnametę jų dukrą užrašė ir nuvedė jos močiutė – atsakovo motina N. N., už šį būrelį nėra jokio mokesčio, tai patvirtinama (duomenys neskelbtini) 2017- 04-19 pažyma Nr. 83. Taip pat nurodo, kad už išvykas į konkursus ieškovė nemokėjusi, nes tai kompensuoja Varėnos kultūros centras, tai patvirtinama minėta (duomenys neskelbtini) 2017-04-19 pažyma Nr. 83. Dėl plaukimo užsiėmimų nurodoma, kad Varėnoje veikiantis baseinas priklauso Biudžetinei įstaigai Varėnos sporto centras, ši įstaiga 2017-04-19 pažyma Nr. SD-25 patvirtino, kad V. N. Varėnos sporto centro vykdomose programose nedalyvauja. Mergaitė turėjo galimybę lankyti baseiną nemokamai, mokytis plaukti. Į baseiną, neprieštaraujant vaiko motinai – ieškovei, ją buvo nuvedusi močiutė N. N., tačiau šiuo atveju į minėtą centrą turėjo ateiti vaiko motina ir pateikti prašymą. Ieškovė į centrą nenuėjo, prašymo nepateikė, todėl vaikas, negalėjo lankyti baseine užsiėmimų. Nors ieškovė jau nuo 2017 m. vasario mėn. rengė šį ieškinį, tačiau į bylą nepateikė nei vieno pirkto bilieto į baseiną. Dukros sveikatos priežiūrai nėra jokių išlaidų, mergaitė sveika, specialių poreikių neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų gydymas Lietuvoje nemokamas. Dėl būsto išlaikymo, komunalinių mokesčių – ieškovė melagingai teigia, kad bute gyvena tik su dukra. Atsakovas nurodo, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. pabaigos pas ieškovę gyveno G. Š. ir teikė lėšas buto išlaikymui. Tai buvo jo pareiga, nes jis naudojosi jam nuosavybės teisėmis nepriklausančiu būstu, be to, naudojosi komunalinėmis paslaugomis, todėl turėjo už tai mokėti. Nuo 2017 m. į butą, kur gyvena ieškovė ir nepilnametė dukra, atsikėlė gyventi kitas vyriškis - D. P., kuris dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš dukros sužinojo, kad D. P. skiria lėšas buto išlaikymui, nupirko televizorių, tai rodo, kad su šiuo asmeniu ieškovė veda bendrą ūkį. Kadangi D. P. naudojasi nepilnametei dukrai nuosavybės teisėmis priklausančia buto dalimi, tai jis turi pareigą už tai mokėti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė neteisingai ieškinyje dėsto faktus dėl mokesčių už būstą. Ieškovės pateikti kvitai dėl mokesčių už elektrą, buto šildymą, vandenį, namo bendrijai nepaneigia nurodytų faktų, kad iš minėtų asmenų ji gaudavo lėšų šiems mokesčiams. Ieškovė moka mokesčius savo vardu, nes ji, kaip buto savininkė su tiekėjais sudariusi atitinkamas sutartis, taigi, sąskaitos rašomos jos vardu. Pažymėtina, kad mokestis už internetą - 8,50 Eur niekaip neatitinka nepilnametės dukros interesų, ji nėra tokio amžiaus, kad jai reikėtų tokios paslaugos. Ieškovė išvardijusi vidutines mėnesio dukros išlaikymo išlaidas, kurių bendra suma sudaro 390 Eur. Tačiau ieškovė, išskyrus kvitus už komunalines paslaugas, nepateikia jokių įrodymų, kad dukros išlaikymui reikalinga ir faktiškai išleidžiama tokia suma. Ieškovės gaunamas vidutinis atlyginimas pagal pateiktą pažymą sudaro 349,84 Eur, dar kas mėnesį vaiko išlaikymui ji gauna 87 Eur, visos pajamos – 436,84 Eur (349,84+87), atskaičius ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui reikalingą sumą - 390 Eur, ieškovei liktų 46,84 Eur. Tačiau, kaip matyti ieškovės pateiktų dokumentų, ji moka už savo mokslą, savo dalį už komunalines paslaugas, nors už 46,84 Eur tai yra nerealu. Ieškovė neįrodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ir faktiškai patiriama suma yra 390 Eur. Savo ieškinyje dėl išlaikymo vaikui padidinimo, ieškovė, remdamasi teismų praktika, priteistino dydžio kriterijumi nurodo minimalią mėnesinę algą. Tačiau tai tik orientacinis kriterijus, kiekviena byla yra individuali ir kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs, nustatomi konkrečioje byloje. CK 6.461 str. 2 d. nuostatos apibrėžia ne vaiko, o suaugusio žmogaus poreikius. Ieškinyje nenurodoma konkreti teismų praktika šiuo klausimu, tik paminima, kad tokia praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Verta priminti, kad LAT praktika šiuo klausimu buvo formuojama nuo 2004 m. (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kai MMA buvo 130 Eur, tačiau šis dydis iki šio laikotarpio gerokai keitėsi (nuo 130 € iki 380 €), tačiau tai nereiškia, kad taip kilo ir vaikų poreikių vertė, todėl teismų praktika šiuo klausimu negalima vadovautis formaliai, neatsižvelgiant į gyvenime įvykusius realius pokyčius. Ieškovė neįrodė, kad devynerių metų dukros išlaikymui kas mėnesį ji išleidžia 380 Eur.

Atsakovas nurodo, kad jis nuolat ir glaudžiai bendrauja su dukra V.. Dirbdamas (duomenys neskelbtini), į komandiruotes išvykdavo 6 savaitėms, tris savaites praleisdavo namuose, tuo metu dukrą pasiimdavo pas save. Laikotarpiais, kai dukra gyvendavo su atsakovu, ji būdavo pilnai jo išlaikoma, atsakovas iš savo lėšų ją maitindavo, organizuodavo pramogas, ekskursijas - į (duomenys neskelbtini), Palangą, Klaipėdą, pirkdavo žaislus, drabužius. Kasmet keičiantis sezonams, atsakovas įvertina dukros turimus drabužius, papildo jos garderobą reikalingais drabužiais pagal sezoną, ypatingą dėmesį skirdamas jos šiltiems drabužiams. Žiemos laikotarpiui nuperka atitinkamus šiltus drabužius: striukę, kelnes, megztinį, kepurę, kojines, pirštines, kitas smulkmenas, vasaros sezonui - sportines kelnes, sportbačius, maudymuisi kostiumėlį, 2016 m. nupirko juodą sezoninį paltuką, 2017 m. rausvą šiltą striukę. Be to, parūpina dukrai iš draugų ir nenaujų, bet tvarkingų įvairių drabužių, kuriuos išaugę jų vaikai. Dukrai perkamos dovanos Kalėdų, Velykų, jos gimtadienių proga. Iš kelionių atsakovas parveža dukrai įvairių lauktuvių - vaisių, sulčių, įvairių skanėstų. Paminėtini nupirkti tokie dalykai: kalnų dviratis, pirktas Kretingoj už 40 Eur pagal skelbimą, skraidanti lėlė (kainavusi apie 100 Lt, pirkta 2014 m. Kalėdų proga), mobilaus ryšio telefonas už 130 Eur (vaiko motina prisidėjo 45 Eur), Sony ausinukas - grotuvas, pirktas 2013 m. Kalėdų proga už 109,99 Lt, yra išlikęs pirkimo čekis, riedučiai, pirkti 2017-04-14 už 13,99 Eur, išlikęs pirkimo čekis. Atsakovas nerinko pirkinių dokumentų, atsitiktinai išlikę tik du minėti pirkinių čekiai. Dėl vaiko išlaikymo buvo sutarta bendru sutarimu, atsakovas po skyrybų palaikė su dukra nuolatinius ryšius, rūpinosi ja, Varėnoje gyvena ir atsakovo motina - V. močiutė, kuri taip pat daug dėmesio skiria anūkei. Esant tokiems santykiams, atsakovas nesitikėjo, kad ieškovė kels reikalavimą dėl periodinių išmokų padidinimo, todėl tam nesirengė, nerinko dokumentų, nefiksavo išlaidų. Atsakovas domisi dukros V. mokymusi, lankosi mokykloje, bendrauja su mergaitės klasės vadove, yra padengęs išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu ir pasirengęs ateityje sumokėti už reikalingas mokyklines prekes. Tokiu būdu paneigiamas ieškovės teiginys, kad papildomo dukros išlaikymo tėvas neteikia.

Ieškinyje nurodytas motyvas dėl kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų kainų padidėjimo yra diskusinis ir neįrodytas. Tokių oficialių duomenų nėra. Maisto prekių yra įvairių ir nebūtina pirkti brangiausių. Išlaidos vaiko maitinimui per ketverius metus nėra tiek padidėjusios, kad reikėtų keisti išlaikymo dydį. Drabužių, avalynės kainos periferijoje nėra aukštos, apie tai pastaruoju metu daug rašoma internete, pateikiami pavyzdžiai. Dėl paslaugų kainų, tai ieškovė turėtų pateikti duomenis palyginimui su tuo laikotarpiu, kada buvo nustatomas išlaikymas vaikui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taigi motyvas dėl kainų neįrodytas ir atmestinas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad po išlaikymo šalių nepilnametei dukrai nustatymo atsakovo materialinė padėtis ženkliai pasikeitė. Pas jį atsirado dar vienas išlaikytinis, tai - dukra M. N., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios jis susilaukė su dabartine gyvenimo drauge K. G.. Santuokos jie dar neįregistravę, bet gyvena kartu faktinėje šeimoje. Atsakovas, perleidęs savo buto dalį dukrai V. kaip išlaikymą, neturėdamas kito būsto, ir turėdamas pareigą pasirūpinti savo nauja šeima, paėmė paskolą būstui ir įsigijo (duomenys neskelbtini) butą, kuriame apsigyveno 2017 m. sausio mėn. Atsakovo paskoliniai santykiai patvirtinami 2015 m. vasario 24 d. kreditavimo sutartimi Nr. 2418-2015- 99348. Sumokėti pradinį įnašą ir įsirengti butą atsakovo dabartinei šeimai padėjo jo dukros M. seneliai - K. G. tėvai. Atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius yra 433 Eur. Taigi atsakovo turtinė padėtis lyginant su ieškovės nėra žymiai geresnė, nes iš gaunamo užmokesčio jis kas mėnesį moka V. išlaikymui 87 Eur, grąžina dalį paimtos paskolos būstui apie 300 Eur, išlaiko dukrą M., todėl, jeigu nepadėtų pragyventi atsakovo tėvai, faktiškai pragyvenimui lėšų neliktų.

Ieškovės turtinė padėtis lyginant su laikotarpiu kai buvo nustatytas išlaikymas dukrai V., likusi stabili. Jos išlaidos mokslams nėra būtinos ir atsakovas neturi pareigos kompensuoti ieškovės išlaidų studijoms. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju įstatyme numatyto pagrindo padidinti priteisto išlaikymo dydį nėra, todėl ieškinys atmestinas, tuo pačiu netenkinant ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė 2017-11-15 patikslintus reikalavimus, nurodydama, kad jos ir atsakovo dukrai išlaikymo dydis keistinas dėl padidėjusių dukros poreikių. Nurodė, kad dukros išlaikymui reikia 380 Eur per mėnesį. Prašo padidinti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 150 Eur per mėnesį, kadangi nutraukiant santuoką tarp šalių buvo nustatytas dukros išlaikymas po 300 Lt (šiuo metu 86,86 Eur) kas mėnesį nuo 2012-12-01 iki dukros pilnametystės, o taip pat išlaikymas turtu –1/2 dalimi buto. Atsakovas priteistą išlaikymą moką pastoviai, įsiskolinimo nėra. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vaikui pereinamasis laikotarpis, vaikas auga, todėl auga ir jo norai spektakliams, kino teatrams. Atsakovo turtinė padėtis taip pat pagerėjo. Ieškovė teigia, kad nutraukiant santuoką jai nebuvo žinomos atsakovo gaunamos pajamos, o dabar ieškovė pastebėjo, kad atsakovas uždirba daugiau. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos atskaičius mokesčius 350 Eur per mėnesį. Išlaikymo padidinimas dukrai reikalingas, kadangi ji lanko mokyklą, padidėję vaiko poreikiai maistui, aprangai (150 Eur per mėnesį), atsiradusios mokymosi, lavinimo bei papildomo ugdymo išlaidos. Finansinę pagalbą teikia ieškovės tėvai, tačiau kokia suma tėvai padeda nurodyti negali, nes neskaičiuojanti. Atsakovas tik vienkartiniais atvejais prisideda prie išaugusių vaiko poreikių, t. y. nupirko dukrai striukę, telefoną. Atsakovo giminaičiai yra nupirkę dukrai rudeninius batus. Ieškovė nurodo, kad išlaidos laisvalaikio praleidimui savaitgaliais sudaro 50 Eur. Dukra lanko šokių ir molio būrelius, kurie nemokami, tačiau, jeigu šokių būrelis dalyvauja konkurse, tuomet reikia vykti į kitus miestus, o tai sudaro papildomas išlaidas. Ieškovė nurodo, kad turi draugą, tačiau su juo kartu negyvena, bute gyvena tik su dukra. Nurodo, kad atsakovas bendrauja su dukra ypač paskutiniu metu, pasiima dukrą ir vakarui, dukra lankosi pas atsakovą jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kol atsakovas neturėjo gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), tai dukra lankėsi pas senelius, atsakovo tėvus (duomenys neskelbtini), nurodo, kad atsakovas buvo pasiėmęs dukrą atostogų 3-4 dienoms, buvo dukrą nusivežęs 2-3 dienoms prie jūros. Atsakovas nuperka dovanų švenčių proga. Nurodo, kad dukra neturi rimtų sveikatos problemų, tik serga sezoninio pobūdžio ligomis. Ieškovė nurodo, kad buto, kuriame gyvena su dukra, vertė yra 20 000 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šalims nutraukiant santuoką buto vertė buvo 37 229 Lt (18 415 Eur), todėl atsakovo skirta išlaikymo dalis ½ buto dalimi sudaro 118 Lt (34 Eur) per mėnesį.

Teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad galima padidinti periodinę išmoką, sutinka kiekvieną mėnesį mokėti po 102 eurus. Atsakovas nurodo, kad gyvena faktinėje šeimoje, kurioje augina vieną nepilnametę dukrą M. N., gimusią (duomenys neskelbtini), jo draugė šiuo metu nedirba, tačiau ieškosi darbo, gauna pašalpą. Nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra 500 Eur per mėnesį, nurodo, kad gauna dienpinigius, tačiau negali nurodyti kokio dydžio dienpinigiai yra, kadangi tai priklauso nuo išvykos. Jų šeimai finansiškai padeda draugės tėvai, anksčiau atsakovas turėjo santaupų. Nurodo, kad jis turi nekilnojamojo turto, t. y. butą (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui paimtas 77 000 Eur dydžio kreditas, kreditą moką nuo 2015 metų, taip pat turi žemės sklypą Alytaus r. sav., automobilio neturi. Atsakovas nurodo, kad nutraukiant santuoką su ieškove, jis viską paliko ieškovei. Atsakovas bendrauja su dukra ir anksčiau lankydavosi pas dukrą. Kai dukra lankė darželį, jis dukrą pasiimdavo ir kokioms dviem savaitėms. Visada teikė išlaikymą, taip pat nupirkdavo ir drabužių, t. y. striukę, kelnes, kepurę, praeitais metais yra nupirkęs žieminę striukę, nuperka ir kitų drabužių, kuriuos parveža iš (duomenys neskelbtini). Šiais metais dukra Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus šventė kartu su atsakovu. Atsakovas negali nurodyti kiek konkrečiai laiko jis praleidžia su dukra, tačiau nurodo, kad 4 dienoms buvo dukrą nusivežęs prie jūros, taip pat dukra lankosi pas atsakovą per atostogas, kurią jis pats atvykęs pasiima. Nurodo, kad už vaiko vadovėlius vienais metais sumoka ieškovė, kitais metais jis. Dukrai jis ir jo giminaičiai yra nupirkę dviratį, riedučius, riedį, rogutes, slides, garso kolonėlę. Nurodo, kad buto, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamete dukra V., vertė yra 25 000 Eur. Nurodo, kad dukros V. lankomi būreliai yra nemokami, o baseino dukra šiuo metu nelanko. Atsakovo išlaidas sudaro: 50-60 Eur per mėnesį už dukros M. darželį, 50 Eur transporto išlaidos, 100 – 110 Eur buto išlaikymo išlaidos, 300 Eur kreditas. Atsakovas nurodo, kad jo ir ieškovės dukra V. yra išranki maistui. Atsakovas nurodo, kad kai susitinka su dukra kartais duoda jai pinigų smulkioms išlaidoms, kurios sudaro nuo 2 iki 10 Eur. Nurodo, kad jo darbo užmokestis nuo 2012-12-01, kuomet buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nėra pasikeitęs, padidėjęs. Visas gaunamas pajamas išleidžia šeimos poreikių tenkinimui, galimybių susitaupyti nėra.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė palaikė atsakovo atsiliepimą ir posėdžio metu išdėstytus argumentus, nurodė, kad atsakovas sutinka, kad išlaikymas būtų padidintas iki 102 Eur per mėnesį.

Liudytoja A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškovės motina, atsakovas jos buvęs žentas. Atsakovo teikiamas išlaikymas mažas, t. y. 83 Eur per mėnesį, todėl ieškovė ir prašo padidinti išlaikymą. Dukra namuose anūkei ruošia pusryčius, dukra su anūke būna ir pas ją, tuomet kartu gaminasi valgyti. Liudytoja nurodė, kad ji duoda ieškovei pinigų, kad ši galėtų apipirkti anūkę. Nurodo, kad jos dukra D. gauna minimalų atlyginimą. Atsakovas bendrauja su dukra, jis pasiima dukrą 1-2 paroms ir nusiveža į (duomenys neskelbtini) pas save į namus. Šiais metais tėvas dukrą pas save buvo pasiėmęs kokius 3-4 kartus, seneliai (atsakovo tėvai) taip pat bendrauja su anūke, tik rečiau nei tėvas. Nei atsakovas, nei atsakovo tėvai ar kiti giminaičiai papildomai neprisideda prie anūkės išlaikymo pinigais, atsakovas moka priteistą išlaikymo sumą, yra nupirkęs anūkei striukę, batelius, dviratį, riedučius, riedį.

Institucija teikianti išvadą Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeima nėra įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeinių, auginančių vaikus, apskaitą, šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas - V. N.. Apie šeimą VTAS yra žinoma dėl 2014-02-10 O. N. kreipimosi į VTAS su prašymu dėl D. N. elgesio. Vyras nurodė, kad vaiko motina neteikia jam informacijos apie dukrą, blokuoja jo skambučius, draudžia vaikui bendrauti su jo tėvais, skiria dukrai mažai laiko, palieka dukrą su kitais asmenimis. įvertinus pateiktą mergaitės ugdymo įstaigos informaciją apie V. N. priežiūrą, po pokalbio su motina, nebuvo nustatyta V. N. teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Be O. N. nusiskundimų, VTAS nėra gavęs informacijos iš trečiųjų asmenų, kad D. N. netinkamai rūpintųsi savo dukra, pažeidinėtų vaiko teises ar teisėtus interesus. VTAS taip pat nėra gavęs informacijos apie O. N. šeimą, kuris turi dar vieną nepilnametę dukrą M. N., gimusią (duomenys neskelbtini).

Nuo išlaikymo dydžio priteisimo teisme V. N. praėjo beveik 5 metai. Mergaitė mokyklinio amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), plaukimo užsiėmimus. Papildomi plaukimo užsiėmimai, išvykos koncertuoti, reikalauja papildomų išlaidų. Tikėtina, kad suma reikalinga mergaitės poreikiams tenkinti yra didesnė, nei išlaikymo priteisimo metu.

Šalies argumentai

VTAS, susipažinęs su Varėnos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškovės D. N. ieškiniu, kuriame prašo padidinti dukrai V. N. išlaikymo dydį, pakeičiant Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu priteistą 86.86 eurų išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, vaiko amžių, teikia išvadą, kad tėvo mokamas išlaikymas yra nepakankamas, didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo institucijos poziciją, nurodytą išvadoje, kad didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad atsakovas O. N. yra V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. V. N. motina yra ieškovė D. N.. 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012 buvo patvirtinta ieškovės D. N. ir atsakovo O. N. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas O. N. įsipareigojo savo nepilnametės dukros V. N. išlaikymui nuo 2012-12-01 iki jos pilnametystės mokėti 86,86 Eur (300 Lt) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, o taip pat išlaikymas turtu – O. N. turimo turto dalimi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu tėvo mokamas išlaikymas yra 87 eurai per mėnesį. 86,86 Eur (300 Lt) išlaikymas buvo nustatytas teismui 2012-12-27 sprendimu patvirtinus tarp šalių pasirašyta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė prašo pakeisti 2012-12-27 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje priteisto išlaikymo dydį ir prileisti iš atsakovo dukrai išlaikyti po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-03-03 iki jos pilnametystės.

Byloje šalys sutinka, kad nepilnametės dukros poreikiai yra padidėję ir jiems tenkinti yra reikalinga didesnė, negu 2012-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012 nustatyta 86,86 Eur (300 Lt) per mėnesį išlaikymo suma, tačiau šalys nesutaria kokia konkreti suma yra reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 ir kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 ir kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintina, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukros poreikiais, kadangi dukra lanko mokyklą, mokosi (duomenys neskelbtini), jos poreikiai gerokai padidėję nei išlaikymo priteisimo metu, be to ženkliai padidėjusios kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė nurodžiusi, kad daugiau išlaidų reikia skirti vaiko aprangai, maistui, lavinimui, ugdymui, dukra lanko šokių būrelį (duomenys neskelbtini)bei molio būrelį. Ieškovė nurodžiusi, kad jos manymu, atsakovo materialinė padėtis yra kur kas geresnė negu jos, ji dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį, kito nekilnojamojo turto, išskyrus ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), neturinti, mokosi (duomenys neskelbtini), mokslas yra mokamas, todėl sunku tinkamai patenkinti nepilnametės dukros poreikius, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo dydis turi būti didesnis.

Atsakovas teigia, kad ieškovė neturi papildomų išlaidų dėl to, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, bei dėl vaiko ugdymo, tačiau sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 102 Eur per mėnesį. Nurodo, kad už dukros lankomą šokių būrelį nėra jokio mokesčio, už išvykas į konkursus ieškovė nėra mokėjusi, nes tai kompensuoja Varėnos kultūros centras. Dukros sveikatos priežiūrai nėra jokių išlaidų, mergaitė yra sveika, specialių poreikių neturi. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), faktinėje šeimoje, bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau būsto (su parkavimo vieta bei sandėliuku) įsigijimui paimtas 77 000 Eur kreditas, turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti, jo gyvenimo draugė nedirba. Jis vienas išlaiko šeimą, taip pat papildomai remia ir nepilnametę dukrą V., perka jai įvairius daiktus, drabužius, pasiima pas save į namus, nusiveža prie jūros. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 500 Eur per mėnesį atlyginimą bei dienpinigius, kurių dydžio nurodyti negalintis, kadangi tai priklauso nuo to į kurią šalį vykstama.

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Tokia tėvų pareiga yra abipusė, jie negali nuo jos nusišalinti.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2012-12-27 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2017, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu šalys pripažinę, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise į gijo nekilnojamąjį turtą, t. y. dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 70 000 Lt vertės, įregistruotą D. N. ir O. N. vardu; žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 12 000 Lt vertės; nekilnojamąjį turtą automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9000 Lt vertės, registruotą D. N. vardu. Po santuokos nutraukimo šalys susitarė, kad buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatoma asmeninė nuosavybė po ½ dalį D. N., ir O. N.; O. N. nuosavybės teisė į šio turto dalį pripažįstama priteistu išlaikymu nepilnametei dukrai V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir pripžįstama nepilnametės dukros V. N. asmenine nuosavybe; O. N. nuosavybėje lieka žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilis BMV 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka), negyvenamoji patalpa – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka), žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota hipoteka), žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW 520, kurios būsena „išregistruota“ ir draudžiamas šios transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, tačiau išregistravus transporto priemonę, jos turtinės teisės nesikeičia, ji ir toliau išlieka jos savininko nuosavybė, tik negali dalyvauti viešajame eisme. Savo nuožiūra ją galima parduoti, dovanoti ar panašiai. Nustatyta tvarka atlikus jos privalomąją techninę apžiūrą, apdraudus privalomuoju draudimu ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus, galima ir vėl su ja dalyvauti viešajame eisme (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2043, 27 straipsnis).

Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Ieškovė darbo sutarties pagrindu dirba (duomenys neskelbtini) neterminuotam laikotarpiui, jai mokama minimali alga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2017-06-20 dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro 500 Eur, tačiau mokami dienpinigiai, kurių dydis priklauso nuo šalies, į kurią vykstama. Atsakovas nesukonkretino į kurias šalis jis vyksta komandiruojamas, todėl neįmanoma nustatyti net minimalių komadiruotėms skiriamų dienpiniginių dydžio.

Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, kurios vidutiniškai sudaro 350 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 26), ir atsakovo gaunamas pajamas, kurios vidutiniškai sudaro 1360 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 14-15), bei į šalių turimą turtą, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir aiškiai geresnė nei ieškovės, nes vien jo gaunamos vidutinės mėnesio pajamos yra beveik keturis kartus didesnės nei ieškovės. Nepilnametė dukra auga ir jos poreikiai nuolat didėja, ieškovė moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Aplinkybė, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, susijusių su būsto įsigijimu (paėmė 77 000 Eur būsto kreditą, dėl ko jis kiekvieną mėnesį privalo mokėti bankui 300 Eur per mėnesį kredito įmokas), tačiau pažymėtina tai, kad būsto kreditas ir grąžinimas periodinėmis išmokomis reiškia asmens nekilnojamojo turto įsigijimą arba jo gausinimą ir tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios, šiuo atveju sunkesnės nei ieškovės, atsakovo turtinės padėties.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Bylos medžiagoje esantys įrodymai iš esmės patvirtina ieškinio aplinkybes apie V. N. išlaikymui patiriamas išlaidas. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro 390 Eur. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, paaiškinimus posėdžio metu teismas, sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos dukros maistui – 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, mokymosi ir lavinimo priemonėms – 20 Eur, papildomam ugdymui – 40 Eur, sveikatos priežiūrai ir higienos prekėms – 30 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur, dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 50 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur, yra realios, kasdieninės šalių dukros gyvenime bei atitinka protingumo principą. Ieškovė į bylą yra pateikusi sezoninių drabužių (bliuzelių, tamprių, apatinio trikotažo, maudymosi kostiumėlio, skrybėlės ir kt.), pratybų sąsiuvinių, vykusios klasės ekskursijos į (duomenys neskelbtini), vaiko kambariui reikalingų daiktų – kilimo, įvairių žaislų pirkimą, vaiko pramogų praleidimą 2017 metų vasaros atostogų metu patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius dukros poreikiams tenkinti reikalingų daiktų pirkimą, laisvalaikio ir pramogų praleidimą (t. 1, b. l. 85-95). Atsakovas yra pateikęs kvitą, patvirtinantį jo turėtas išlaidas už nepilnametei dukrai V. suteiktas odontologo paslaugas (t. 1, b. l. 107), vaiko atostogų prie jūros ir pramogų praleidimą patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 16-17), patvirtinančius, kad atsakovas papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas be dukros V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), dar turi vieną dukrą – M. N., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas privalo išlaikyti. Ieškovė šiai dienai (2017-12-04) turi vieną dukrą V. N., tačiau į bylą pateiktu medicininių dokumentų išrašu patvirtinama, kad ieškovė D. N. nėščia ((duomenys neskelbtini) dienų nėštumas, numatomas gimdymas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 27-28). Tai leidžia teigti, kad netolimoje ateityje (išėjus vaiko priežiūros atostogų) ieškovės gaunamos pajamos sumažės), atsiras papildomų išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį sprendžia, kad iš atsakovo priteistos 87 Eur dydžio išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, sumos nepakanka nepilnametei dukrai V. N. išlaikyti, kadangi nepilnametės dukros poreikiai nuo 2012-12-27 padidėjo dėl jos amžiaus, taip pat besikeičiančios ekonominės situacijos, todėl yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą iki 140 Eur, tokią sumą mokant iki vaiko pilnametystės.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas ir tai, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja – (duomenys neskelbtini) šalių dukrai V. sueis (duomenys neskelbtini), augantis vaikas, ją reikia aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, sezoniniais drabužiais bei avalyne, maistu, išleisti į mokyklines ekskursijas, kino teatrą ir pan., atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą iki 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017-03-03) iki V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Ši suma laikoma pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma.

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnametės V. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė D. N. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas iš dalies (išlaikymo suma padidinta nuo 87 Eur iki 140 Eur), todėl šiuo atveju iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,31 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė pateikė įrodymus apie byloje patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos (t. 1, b. l. 25, t. 2, b. l. 31-32), tenkinant ieškinį iš dalies ieškovei D. N. priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis), sudaro 16,07 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteistina 13 Eur (pašto siuntimo išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-12-27 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-445/2012 priteistą iš atsakovo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį nepilnametei dukrai V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų), indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017-03-03 iki dukros pilnametystės.

Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. N. naudai 420 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27.31 Eur bylinėjimosi išlaidų (14.31 Eur žyminio mokesčio bei 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybės naudai.

Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis ŽilionisValstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas