Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. (J. D.) ieškinį atsakovui O. D. (O. D.), trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei B. V., dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ieškovo teisės paveldėti

Dėl praleisto termino palikimui priimti

9. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovo nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir tai, kad jos sudaro pagrindą nurodytą terminą pratęsti, todėl šios ieškovo reikalavimo dalies netenkino (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

10. Teismas pažymėjo, kad įvertina ir tai, jog ieškovas iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme atsisakė bet kokių savo teisių ir pretenzijų į paveldimą mirusios motinos turtą, t. y. butą.

Dėl paveldėjimo teisės ginčijimo

11. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, tirtus byloje įrodymus, nusprendė, jog ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. gegužės 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo viešajame registre data – 2016 m. gegužės 26 d., t. y. nuo tada ieškovas turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė atsakovas, ir ieškovas turėjo galimybę per vienerių metų nustatytą terminą pasinaudoti įstatymų nustatyta teise realizuoti nurodytas teises. Pažymėjo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jis buvo suimtas, jog negalėjo gauti teisinių konsultacijų, jog abejojo, ar galės suprasti teisinių paveldėjimo santykių reglamentavimą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės bei įtakos nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžiai bei eigai ir pabaigai, tuo labiau jog ieškovas pats pripažįsta, jog būdamas suimtas jis svarstė apie paveldėjimo teisinius santykius.

12. Teismas konstatavo, kad įstatymo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju baigėsi 2017 m. gegužės 26 d. Nurodė, jog ieškinio senatis praleista, ieškovas įrodinėja, jog nėra praleidęs ieškinio senaties, atnaujinti praleisto termino neprašo. Pažymėjo, jog ieškovo veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip nepriklausiusius nuo jo valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusius jam atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus ir realizuoti savo teises.

13. Teismas nusprendė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nesant svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo, atsakovui prašant taikė ieškinio senatį, ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas J. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Apeliantas teigia, kad trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl psichikos sveikatos būklės, objektyviai sutrukdžiusios priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu.

14.2. Esant įrodytoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su apelianto sergama (duomenys neskelbtini) liga ir jos priverstiniu gydymu, neprotinga, neteisinga ir nesąžininga jų teisiškai nevertinti kaip svarbių priežasčių praleistam palikimo priėmimo terminui atnaujinti.

14.3. Teismas pats pripažino, kad trijų mėnesių laikotarpiu po motinos mirties apeliantas negalėjo suprasti būtinybės pačiam arba per atstovą dėl palikimo priėmimo trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą. Todėl teismo argumentas, jog apeliantas nesirūpino gauti teisinę konsultaciją paveldėjimo klausimais, yra nepagrįstas.

14.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad „ieškovas iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme atsisakė bet kokių savo teisių ir pretenzijų į paveldimą mirusios motinos turtą, t. y., butą“. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui; įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jei nagrinėjant bylą žodžio proceso tvarka apeliantas būtų pareiškęs, kad atsisako motinos palikimo, toks atsisakymas būtų buvęs niekinis, kadangi palikimo atsisakoma ne žodžiu, o notarine forma.

14.5. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. gegužės 26 d. nei sužinojo, nei turėjo sužinoti apie tai, kad motinos palikimą priėmė atsakovas. Teismo siūlymas tikrinti viešojo registro duomenis yra visiškai nepagrįstas. Neįmanoma įsivaizduoti „rūpestingo“, tačiau (duomenys neskelbtini) sergančio, paveldėjimo teisinio reglamentavimo negalinčio suprasti asmens, kuris kasdien tikrina Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad pastebėtų, ar į paveldėtiną turtą nuosavybės teisių neįregistravo kitas asmuo.

14.6. Apeliantas teigia, kad CK 5.8 straipsnyje numatytas vienerių metų senaties terminas prasidėjo 2018 m. birželio 1 d. Atsakovas konkrečios datos, nuo kada esą turėtų būti pradedamas skaičiuoti šis terminas, nenurodė. 2016 m. gegužės 26 d. datą pirmosios instancijos teismas parinko išimtinai savo iniciatyva. Teismas, nereikalaudamas iš atsakovo pateikti įrodymų, kad apeliantas apie palikimo priėmimą sužinojo anksčiau nei 2018 m. birželio 1 d., atsižvelgė išimtinai tik į atsakovo interesus.

14.7. Prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atsakovas pateikė pavėluotai. Abstraktus prašymas taikyti ieškinio senatį, nenurodant nei koks terminas galbūt praleistas, nei kada jis galėjo prasidėti, nei to, kad pareikštas pavėluotai, nėra tinkamas teisės reikalauti taikyti senatį įgyvendinimas.

14.8. Apeliantas nurodo, jog atsakovas paveldėtą nekilnojamąjį turtą pardavė ir, neturėdamas pagrindo abejoti pirkėjų sąžiningumu, 2018 m. sausio 16 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties neginčija. Prašo priteisti apeliantui iš atsakovo 10 000,00 Eur, t. y. pusę sumos, kurią atsakovas gavo pardavęs paveldėtą motinos turtą.

15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Nusikaltimo padarymo metu (duomenys neskelbtini) apeliantas buvo veiksnus. Veiksnus yra ir šiuo metu.

15.2. Klaipėdos apygardos teismas 2017m. kovo 23 d. nutartimi apeliantui taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Atliekant nurodytus procesinius veiksmus apeliantui buvo skiriama antrinė teisinė pagalba ir jam atstovavo advokatas. Dėl palikimo priėmimo apeliantas galėjo pasinaudoti antrine teisine pagalba. Tačiau to nepadarė ir nesiekė jokiais veiksmais.

15.3. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki šios dienos apeliantui paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Apelianto teiginys, kad dėl laisvės apribojimo jis negalėjo gauti teisinės konsultacijos paveldėjimo klausimais, prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsniui, 2 straipsnio 10, 11 punktams.

15.4. Nepakaltinamumo sąvoka pagal BK ir neveiksnumas pagal CK nėra tapačios sąvokos.

15.5. Byloje duomenų, kad apeliantas dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti ir būti pripažintas neveiksniu, nėra.

15.6. Ekspertizės metu (2019 gruodžio 17 d.–2020 m. vasario 14 d.) apeliantas buvo suinteresuotas dėl jam palankios ekspertizės, nes yra visapusiškai orientuotas, psichikos būsena pakankamai stabili. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančiu įrodymu ištyrimu.

15.7. Apeliantas praleido terminą palikimui priimti. Teismas teisingai vertino įrodymus ir padarė teisingą išvadą, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus bei apelianto elgesį, kad nėra pagrindo ieškovo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis, ir netenkino jo prašymo pratęsti terminą palikimui priimti. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovas neginčijo atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl atsisakymo nuo palikimo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme ir nereiškė jokių teisių ir pretenzijų į paveldimą mirusios motinos turtą – butą. Nurodytos aplinkybės rodo, kad jis apie palikimo priėmimą suprato ir žinojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo J. D. ieškinys dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Byloje nustatyta, jog šalys yra broliai, mirusioji K. D. yra šalių motina.

20. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog ieškovas J. D. (duomenys neskelbtini) nužudė savo motiną nukentėjusiąją K. D., J. D. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, būdamas nepakaltinamas. Konstatavus, kad J. D. nužudė savo motiną K. D., t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamumo būsenos, J. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini).

21. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo paskirta teismo kompleksinė psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos 2016 m. gruodžio 12 d.–2017 m. sausio 12 d. ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) konstatavus, kad J. D. ir veikos padarymo metu, tai yra (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės atlikimo metu dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje J. D. pagal kaltinamąjį aktą buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pradėtas priverčiamųjų priemonių taikymo procesas.

22. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 23 d. teismo nutartyje nurodyta, jog baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (duomenys neskelbtini) nutartimi J. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kardomosios priemonės terminą nustatant vienam mėnesiui; 2016 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kardomosios priemonės terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 4 d.; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 4 d.; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 4 d.; kardomosios priemonės – suėmimo – terminas baigėsi 2017 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje ekspertams pateiktus duomenis apie J. D. psichikos būseną, siekiant užtikrinti socialinį tiek visuomenės, tiek J. D. aplinkos saugumą, J. D. paguldytas į psichiatrijos ligoninę – VšĮ (duomenys neskelbtini)

23. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, jog J. D. psichikos būklė išlikusi (duomenys neskelbtini): nors agresijos režimo pažeidimų nestebėta, tačiau išlikę kliedėjimo idėjos, permainingos nuotaikos, ligonis nekritiškas ligai, padarytai veikai, tęsiamas aktyvus gydymas, VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas tenkintas ir pratęsta J. D. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini).

24. Ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje 2019 m. liepos 11 d. nutartimi buvo paskirta ieškovo J. D. teismo ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė, ekspertams pavedant nustatyti ieškovo psichikos būseną, atsakyti į klausimus: Kokiomis psichikos ligomis ieškovas sirgo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ar ieškovas dėl savo psichikos sveikatos būklės laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) galėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimą (būtinybę pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą)? Ar ieškovas šiuo metu gali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje? Ar ieškovui tikslinga skirti stacionarinę psichiatrijos ekspertizę? 2019 m. gruodžio 17 d.–2020 m. vasario 14 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 išvadomis, ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini); J. D. dėl savo psichikos sveikatos būklės laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo (būtinybės pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą); J. D. nerekomenduojama kviesti dalyvauti teismo posėdyje, kadangi dėl minėto psichikos sutrikimo jis nebus visavertis teismo proceso dalyvis, be to, dalyvavimas teisme gali pabloginti jo psichikos būklę; J. D. nereikia skirti stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės.

25. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi, psichikos būklei stabilizavusis ir pagerėjus, griežto stebėjimo sąlygos pakeistos į sustiprinto stebėjimo sąlygas. 2019 m. spalio 4 d. griežto stebėjimo sąlygos pratęstos ir šiuo metu J. D. gydomas (duomenys neskelbtini) sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

26. Remiantis Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, jog, mirus K. D., atsakovas O. D. (duomenys neskelbtini) pareiškimu priėmė palikimą. Palikimo priėmimo faktas Testamentų registre registruotas (duomenys neskelbtini) nurodant palikimą priėmusį asmenį – atsakovą O. D.. (duomenys neskelbtini) atsakovo O. D. prašymu atsakovui išduotas 2016 m. gegužės 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. spalio 29 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 2016 m. gegužės 26 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas įregistravo nuosavybės teisę į palikėjos butą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. sausio 16 d. minėtą butą atsakovas pardavė pagal pirkimo–pardavimo sutartį už 20 000,00 Eur (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

27. Ginčas byloje kilo dėl to, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir nuginčyti dalį paveldėjimo teisės liudijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.

28. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą neatnaujindamas termino palikimui priimti. Apeliantas teigia, kad trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl psichikos sveikatos būklės, objektyviai sutrukdžiusios priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. gegužės 26 d. nei sužinojo, nei turėjo sužinoti apie tai, kad motinos palikimą priėmė atsakovas. Be to, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Šiuos ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

29. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus daroma išvada, jog byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

30. Šioje byloje vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų yra praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad asmuo galėtų pareikšti reikalavimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, jis turi turėti teisę priimti palikimą. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas nužudė savo motiną, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamumo būsenos. Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu, kad ieškovas turi teisę paveldėti pagal įstatymą po savo mamos mirties, nes teismo nėra nustatyta, jog ieškovas tyčia atėmė palikėjai gyvybę arba kėsinosi į šio asmens gyvybę.

31. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba priimti palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (CK 5.57 straipsnis). Kasacinio teismo praktika bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Nurodytos kategorijos bylose kasacinis teismas akcentuoja būtinybę užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir siekti šių santykių dalyvių interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727).

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad esant faktinėms aplinkybėms, susijusiomis su apelianto sergama psichikos liga ir jo priverstiniu gydymu, neprotinga, neteisinga ir nesąžininga jų teisiškai nevertinti kaip svarbių priežasčių praleistam palikimo priėmimo terminui atnaujinti.

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalių motiną K. D. ieškovas nužudė (duomenys neskelbtini) K. D. mirties liudijime jos mirties diena įrašyta (duomenys neskelbtini) CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas ieškovui baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 14 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys teismui, kuriuo ieškovas prašo atnaujinti praleistą įstatymo terminą palikimui priimti, pateiktas daugiau kaip po 2 metų, taigi ieškovo praleistas terminas palikimui priimti sudaro beveik 31 mėn.

35. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą motinos palikimui priimti iš esmės grindė aplinkybėmis, kad būdamas suimtas ir laikomas kardomojo kalinimo vietoje ieškovas neturėjo galimybių gauti teisinių konsultacijų palikimo priėmimo klausimais, be to, nemanė, jog dėl savo psichikos sveikatos būklės galėtų jas suprasti ir jomis pasinaudoti; tik pagerėjus dėl gydymo sveikatai, nutarė pradėti savo teisių į paveldėjimą įgyvendinimą; apie tai, kad atsakovas priėmė motinos palikimą, sužinojo 2018 m. birželio 1 d. pradėjęs atnaujinti savo ryšius su giminėmis, pažįstamais. Atsakovas nesutiko, nurodė, jog ieškovo nurodomo priežastys nesvarbios ir byloje neįrodytos, todėl terminas neatnaujintinas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo ieškovo nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir to, kad jos sudaro pagrindą nurodytą terminą pratęsti, todėl šios ieškovo reikalavimo dalies netenkino.

37. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos 2016 m. gruodžio 12 d.–2017 m. sausio 12 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavus, kad J. D. ir veikos padarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės atlikimo metu dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje J. D. pagal kaltinamąjį aktą buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pradėtas priverčiamųjų priemonių taikymo procesas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatęs, jog J. D. nužudė savo šeimos narį (savo motiną) būdamas nepakaltinamas, pripažino J. D. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, esant nepakaltinamumo būsenos, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, J. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi pakeitė J. D. priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) griežto stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir gydymą nurodė tęsti. Byloje duomenų, jog teismo nustatyta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi, nepateikta. Pažymėtina, kad, remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties duomenimis, matyti, jog ekspertė, be kita ko, paaiškino, kad J. D. nėra sutrikusio intelekto asmenybė, jis ne tik gali formaliai pasakoti įvykius, bet juos ir pasakoja, nurodo, dėsto faktus, kurie vyko su juo, ir šias faktines aplinkybes gali patvirtinti.

38. Ieškovo prašymu teismas byloje jam paskyrė psichiatrijos ekspertizę, klausimus ekspertui formulavo ir pateikė ieškovas. Remiantis (duomenys neskelbtini), teismo psichologijos ekspertizės akto 2019 m. gruodžio 17 d.–2020 m. vasario 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini)2019 duomenimis, matyti, kad nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. ieškovas gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini). Minėto teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini) ir dėl savo psichikos sveikatos būklės laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo (būtinybės pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, jog, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, teismas pripažįsta, kad įrodyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo (būtinybės pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą).

39. Pažymėtina, jog psichikos ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y. remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi) nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad realus asmens negalėjimas suprasti (iš dalies suprasti) savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas (1979 m. spalio 24 d. sprendimas Winterwerp prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6301/73). Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

40. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė ne tik ekspertizės akto išvadomis, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų , jog ieškovas būtų buvęs pripažintas neveiksniu (ribotai veiksniu). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskirtos ekspertizės išvadas ir kitus byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai nėra pakankami pagrįsti ieškovo praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), taip pat kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį pratęsti, t. y. ieškovo ligos, dėl kurios ieškovas nesuprato / negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo, ar pripažinti, kad tam tikros priežastys lėmė / galėjo lemti, jog ieškovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teisėjų kolegija laiko tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrįstomis.

41. Apeliantas nurodo, kad teismas pats pripažino, kad trijų mėnesių laikotarpiu po motinos mirties jis negalėjo suprasti būtinybės pačiam arba per atstovą dėl palikimo priėmimo trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą. Todėl teismo argumentas, jog apeliantas nesirūpino gauti teisinę konsultaciją paveldėjimo klausimais, yra nepagrįstas.

42. Pažymėtina, kad laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu atveju individualiai įvertina ne tik praleisto termino trukmę, praleidimo priežastis, bet ir terminą praleidusio įpėdinio elgesį sužinojus apie palikimą.

43. Šioje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas nužudė savo mamą. Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai konstatuotina, kad ieškovas apie mamos mirties faktą žinojo. Vadinasi, atsižvelgus į ieškovo asmeniniame gyvenime tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, manytina, jog jis galėjo numanyti apie savo motinos palikimą. Ieškovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. daugiau kaip po dvejų su puse metų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, kad sulaikymo / suėmimo / priverstinio gydymo faktas bei jo / jų trukmė neriboja asmens, esančio tokiomis ieškovo nurodytomis sąlygomis, teisių / galimybių naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis konsultuotis, gauti teisinę konsultaciją bet kokiais gyvenimo, taip pat ir paveldėjimo teisės klausimais. Ieškovas įrodinėdamas šias aplinkybes neteikė jokių duomenų bei įrodymų, jog norėjo / pageidavo / siekė gauti šias konsultacijas, tačiau jam tai buvo trukdoma atlikti, ir (ar) šios konsultacijos nebuvo teikiamos, taip pat nėra duomenų, jog ieškovas bandė / siekė pasinaudoti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugomis ir gauti valstybės apmokamas teisines konsultacijas paveldėjimo teisės klausimais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pasyvus elgesys rodo, kad jis valios priimti savo mamos palikimą niekada nebuvo išreiškęs.

44. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2016 m. gegužės 26 d. nei žinojo, nei turėjo sužinoti apie tai, kad motinos palikimą priėmė atsakovas. Teigia, kad apie tai, kad atsakovas priėmė motinos palikimą, sužinojo 2018 m. birželio 1 d., pradėjęs atnaujinti savo ryšius su giminėmis, pažįstamais. Pažymėtina, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kito apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių palikimą priėmusio atsakovo nesąžiningų veiksmų ar to, jog ieškovui nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jo motinos mirties. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas anksčiau aptartus ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

45. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

46. Teisėjų kolegija pažymi kad pratęsus terminą palikimui priimti vis dėlto būtų pažeisti atsakovo, tinkamai ir laiku po mamos mirties priėmusio palikimą, ir sąžiningo buto pirkėjo interesai, t. y. tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, o ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jų nepaisyti.

47. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam laiku įgyvendinti teisę priimti palikimą. Dėl to, atsižvelgiant į siekį išsaugoti teisinių santykių stabilumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu

48. Nagrinėjamoje byloje ieškinyje buvo reiškiami trys reikalavimai: 1) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti; 2) pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, paliekant galioti šio paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl kitos buto dalies paveldėjimo; 3) priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas netenkino minėtų reikalavimų. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektą – asmenį, pretenduojantį į palikimą, kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris vienu iš įstatyme nustatytų būdų priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas galimas ir tada, kai teismas pratęsia terminą palikimui priimti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismui nepratęsus ar neatnaujinus termino palikimui priimti, ieškovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, tai yra jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjekto, galinčio ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, požymių. Nesant teisinių pagrindų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl 1/2 dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančia atmetė pagrįstai.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

52. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.