Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-177-826/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-21
Bylos Nr.: e2A-177-826/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01402-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: V. Ž.
Atsakovas: D. P.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.1.1.2.11Rungimosi principas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-177-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01402-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 3.1.1.2.11; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 2 300 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. paskolino atsakovui 2 500 Eur jo asmeniniams tikslams, praloštoms sumoms ir paskoloms padengti. Paskola buvo suteikta atlikus pavedimą iš jos sąskaitos į atsakovo sąskaitą. Ji ir anksčiau skolindavo atsakovui pinigų įvairiomis sumomis. 2017 m. birželio mėnesį žodžiu pareikalavo iš atsakovo grąžinti 2 500 Eur paskolą. Atsakovas 2017 m. birželio 29 d. grąžino 200 Eur, tačiau 2300 Eur suma negrąžinta iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

2.1. Ieškovei nepateikus teismui jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl tariamai ieškovės atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovei jos 2017 m. vasario 20 d. pervestą sumą, taip pat kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių paskolos sandorio sudarymo įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas 2017 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymas ir pinigų perdavimo atsakovui faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius. Teismas nustatė, kad būtent ieškovė prieš tai skolinosi iš atsakovo 2 500 Eur sumą. Kad 2 500 Eur atsakovui būtų pervesti kitu tikslu nei jam paskolos grąžinimas, teismas nenustatė.

2.2. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Ieškovė V. Ž. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir išnagrinėti bylą iš esmės – tenkinti jos ieškinį. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

3.1. Ji pateikė 2017 m. vasario 20 d. mokėjimo pavedimą, kuris pagrindžia, kad ji paskolino atsakovui 2 500 Eur. Jokia rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas pripažįsta, jog pinigus gavo. Paskirtyje ir buvo nurodyta kaip atsakovo „skola“. Dalį pinigų jis gražino 2017 m. birželio 29 d. mokėjimo pavedimu 200 Eur, nurodydamas „kaip sutarta“. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Jos pateikti duomenys patvirtina, jog jos finansinė padėtis buvo gera ir jai nebuvo pagrindo skolintis iš atsakovo pinigų. O atsakovo finansinė padėtis buvo bloga, tad buvo pagrindas jam paskolinti pinigus.

3.2.1. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad turėjo skolinių įsipareigojimų, kuriuos privalėjo mokėti, t. y. būsto kreditas, vartojamasis kreditas – BnP Finanse, AB „Bobutės paskola“, AB SEB banko lizingas automobiliui. Po išėjimo iš UAB „Aros Marine“ jis niekur nedirbo. Atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. išlaidos sudarė 26 231,50 Eur, įplaukos 23 030,42 Eur. Iki 2017 m. vasario 20 d. jis gavo 11 643,32 Eur išeitinę išmoką iš UAB „Aros Marine“, 2017 m. vasario 10 d. – (duomenys neskelbtini)17 Eur nedarbingumo pašalpą. Atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. išlaidos sudarė 7 267,28,50 Eur, įplaukos 5 630,85 Eur. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 20 d. gavo 12 020,49 Eur, o išlaidos – 15 194,45 Eur. Vadinasi, jo išlaidos viršijo gautas pajamas. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 20 d. aktyviai žaidė interneto kazino, t. y. užfiksuoti per šį laikotarpį net 23 kartai, kai žaidė interneto kazino, ir kartą, t. y. 2017 m. vasario 13 d., žaidė kazino esančiame viešbutyje „Amberton“. 2017 m. birželio 14 d. atsakovas pasiskolino 2 612,00 Eur iš jos tėvo V. Ž. (V. Ž.).

3.2.2. Jos finansinė padėtis buvo gera ir jai paskolos nereikėjo. Tai patvirtina rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, jog už atsakovą sumokėjo už skrydžio bilietus į Hamburgo miestą, sumokėjo Bremeno, Amsterdamo ir Hamburgo miestuose už nakvynes viešbučiuose. 2017 m. sausio 20 d. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 1 513,76 Eur, o banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 702,96 Eur, todėl 2017 m. sausio 19 d. nebuvo jokio poreikio skolintis iš atsakovo 2 500,00 Eur. 2017 m. vasario 10 d. gavo 9 056,86 Eur išeitinę išmoką iš buvusios darbovietės UAB „Aras Marine“.

3.2.3. Atsakovas neįrodė, kad jis jai paskolino 2 500,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktu UAB „Krasta auto“ pasiūlymu. Ši pateikta automobilio remonto sąmata neturėjo būti laikoma pakankamu įrodymu, nes dokumentas nepasirašytas UAB „Krasta auto“ ir jos pačios. UAB „Krasta auto“ pateiktas pasiūlyme nurodyta 3 864,44 Eur suma. Atsakovo teigimu, jis grynaisiais pinigais paskolino 2 500,00 Eur. Kodėl ši suma skiriasi, teismas nesiaiškino.

Atsiliepimas

4. Atsakovas D. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Mokėjimo pavedime, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl skolos priteisimo, nurodyta mokėjimo paskirtis „skola“, o ne „paskola“. Jo paties atliktame mokėjimo pavedime paskirtis nurodyta „kaip sutarta“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai neįrodo dalinio paskolos grąžinimo. Juos siejo artimi santykiai, tad buvo įprasta vienas kitam skolinti pinigus, nepasirašant skolos raštelių. 2017 m. sausio 19 d. paimtus 2 500,00 Eur jis paskolino ieškovės automobilio remontui. Kai ji gavo išeitinę išmoką, ji pinigus jam grąžino, nurodydama paskirtyje „skola“. Ji neneigia, kad jos automobilis remontuoti buvo pristatytas į UAB „Krasto auto“ Klaipėdos padalinį. Nors ieškovė savo sąskaitoje turėjo apie 4 000,00 Eur, tačiau visų pinigų negalėjo išleisti, nes tuo metu skyrėsi su savo vyru ir turėjo sumokėti už automobilio remontą, o tuo metu niekur nedirbo.

4.2. Pateikti duomenys patvirtina, jog jis 2016 m. gavo 77 477,61 Eur pajamų, 2017 m. sausio 4 d. iš buvusios darbovietės UAB „Aros Marine“ gavo dar 11 643,32 Eur. Skolintis jam iš ieškovės jokio pagrindo nebuvo. Apeliantės atstovas jo išlaidoms nepagrįstai priskyrė 2017 m. sausio 18 d. bankinę operaciją – 1 040,00 Eur pervedimą į kitą banko sąskaitą, 2017 m. sausio 20 d. – 2 000,00 Eur išgryninimą. Banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, jog jam būtinai reikėjo skolintis iš ieškovės 2017 m. vasario 20 d. 2 500,00 Eur. Ginčo laikotarpiu neturėjo brangių pirkinių, jų neplanavo ir neįsigijo. Iš SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo žaidžiama tik laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. vasario 13 d., žaidimui išleista 2 080,00 Eur, laimėta – 1 600,00 Eur, pralošta 480,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

8. Ieškovė pateikė prašymą pridėti prie civilinės bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus – paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir sąskaitas už automobilio remontą. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 14 d. paprastas neprotestuotinas vekselis, kurio suma 2 612 Eur, patvirtina, jog atsakovas vekselyje nurodytą sumą pasiskolino iš jos tėvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šį dokumentą priimti. Sąskaitos patvirtina, kad ji 2017 m. vasario 22 d. sumokėjo gerokai mažesnę sumą už automobilio remontą, nei įrodinėjo atsakovas. Šios aplinkybės paaiškėjo tik paskutiniame posėdyje ir šių aplinkybių teismas nesistengė išsiaiškinti. Jos manymu, šių įrodymų pridėjimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes.

9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog nėra pagrindo priimti vekselį kaip naują įrodymą. Jis jokios įrodomosios vertės neturi, nes tokį pat vekselį buvo pasirašiusi ir ieškovė, tik jos tėvo įmonė jai jį grąžino. Jis nepatvirtina ir nepaneigia ieškovės ieškinio reikalavimo jam. Ieškovės pateiktos sąskaitos patvirtina tik detalių pirkimą, bet ne automobilio taisymą. Tad jokio pagrindo pridėti apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus nėra.

10. Įvertinusi prašomo pridėti dokumento turinį, apeliantės paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti neprotestuotiną vekselį, nes jis nei patvirtinta, nei paneigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl prašymas netenkintinas.

11. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. vasario 20 d. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedė 2 500 Eur sumą į atsakovo D. P. debetinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Mokėjimo paskirtis nurodyta „skola“. Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

13. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

14. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis), tačiau įstatymų leidėjas nėra detaliai sureguliavęs nei paskolos rašto turinio, nei tokių raštų skaičiaus, tai palikta šalių susitarimui.

15. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtina, kad jokios rašytinės paskolos sutarties ar paskolos raštelio dėl 2 500 Eur sumos jie nėra pasirašę (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra šalių ginčo, jog šias lėšas atsakovas gavo, tačiau, jo teigimu, jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes tai buvo ieškovės skola jam, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą darė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, apeliantės teigimu, teismo išvada nepagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, neatsižvelgta į šalių finansinę padėtį pinigų perdavimo momentu.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir jais patvirtinamų aplinkybių. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, patvirtina ištirtų įrodymų visetas. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

17. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nesant sudarytos rašytinės paskolos sutarties, susitarimo turinį teko įrodinėti apeliantei. Įrodinėjimo pareigos apeliantė neginčija.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

20. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Pavyzdžiui, atsiskaitymo ar mokėjimo priemonėse gali nebūti tikslios informacijos apie ūkinę operaciją, kurios pagrindu atliekamas mokėjimas ir pan. Įvertinant įrodymų patikimumą, į tokias aplinkybes atsižvelgiama. Kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad pervestos lėšos buvo ne skolinamos, o jomis grąžinama skola atsakovui. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktu UAB „Krasta auto“ pasiūlymu kaip įrodymu, jog atsakovas paskolino jai 2 500,00 Eur automobilio remontui. Šiuo atveju atsakovas, teigiantis, jog jis paskolino ieškovei pinigus, turėjo pareigą įrodyti šį teiginį. Ieškovė neneigė fakto, kad 2017 m. sausio mėnesį kelyje sugedo jos automobilis BMW, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad automobilis buvo sutvarkytas (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog atsakovas 2017 m. sausio 19 d. pasiėmė banke grynaisiais 2 500,00 Eur, šios aplinkybės niekas neginčija. Vertinant UAB „Krasta auto“ 3 864,44 Eur sumos sąmatą matyti, jog šis atsakovo pateiktas dokumentas nėra pasirašytas pačios įmonės atstovo ir apeliantės. Tad šis dokumentas paliudija tik galimybę teikti automobilio remonto paslaugas, bet ne faktą, jog ši įmonė suremontavo ieškovei automobilį ir atliko darbą už šią sumą.

23. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. sausio 19 d. turėjo 4 216,72 Eur (sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 513,76 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 702,96 Eur), atsakovas – 5 523,05 Eur (sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys patvirtina, jog apeliantės finansinė padėtis tą dieną buvo gera tačiau įvertinus tai, kad apeliantei iš buvusios darbovietės nebuvo pervestos su jos darbo santykių nutraukimu susijusios lėšos, darytina išvada, kad pakankamai didelės išlaidos automobilio remontui būtų pabloginusios apeliantės finansinę padėtį.

24. Ieškovės 2017 m. vasario 20 d. atliktame mokėjimo pavedime mokėjimo paskirtis nurodyta „skola“. Lingvistiškai aiškinant šią sąvoką, tai piniginė prievolė, kurią įvykdyti turi debitorius kreditoriui. Apeliantė paaiškinti, kodėl ji nurodė ne paskola, o skola, negalėjo. Vidutiniškai rūpestingas, atidus ir dėmesingas asmuo skolindamas žmogui pinigus nebūtų mokėjimo paskirtyje nurodęs „skola“, o būtų nurodęs „paskola“. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad 2017 m. pirmą pusmetį juos siejo draugiški, artimi santykiai, jie ne kartą keliavo į užsienį, lankydavosi įvairiose pasilinksminimo vietose, tarp jų ir lošimų salonuose, kartu dirbo UAB „Avola“, skolindavo vienas kitam pinigų įvairiomis sumomis nepasirašydami paskolos raštelių, pasitikėdami vienas kitu (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų atsakovo banko sąskaitos išrašų nustatyta, jog 2017 m. vasario 20 d. jo finansinė padėtis buvo gera, jis turėjo 1 442,72 Eur (sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 1 021,07 Eur; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 421,65 Eur). Nesant kitų įrodymų, teisėjų kolegijos nuomone, iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, šalių paaiškinimų labiau tikėtina, jog 2017 m. vasario 20 d. mokėjimo pavedime nurodyta pervedimo paskirtis „skola“ patvirtina ne atsakovui pinigų skolinimo faktą, o ieškovės skolos grąžinimą atsakovui. Nutartyje aptarta įvykių seka leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas 2017 m. sausio mėnesį paskolino ieškovei 2 500,00 Eur, kuriuos apeliantė atsakovui grąžino 2017 m. vasario 20 d. (CPK 185 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, nes ieškovė neįrodė, jog paskolino atsakovui 2 500,00 Eur.

25. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų, nors ir netiesioginių, visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

28. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

29. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 450,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalaus dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti apeliantės ir atsakovo pateiktus papildomus įrodymus ir jų nevertinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. P. iš ieškovės V. Ž. 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų nulis centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė