Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-02-21 teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės V. Ž. ieškinys atsakovui D. P., kuriuo ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2300 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2017-02-20 paskolino atsakovui 2500 Eur jo asmeniniams tikslams, praloštoms sumoms ir paskoloms padengti. Paskola buvo suteikta atlikus pavedimą iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą. Ieškovės teigimu ji ir anksčiau skolindavo atsakovui pinigų įvairiomis sumomis. Ieškovė 2017 m. birželio mėnesį žodžiu pareikalavo atsakovo grąžinti 2500 Eur paskolą. Atsakovas 2017-06-29 ieškovei grąžino 200 Eur, tačiau 2300 Eur suma ieškovei negrąžinta iki šiol. Ieškovė teigia, kad ji nesiskolino iš atsakovo nurodytų sumų jos automobilio BMW remontui, kadangi pinigų ji turėjo pakankamai, be to remontui nebuvo reikalinga tokia didelė suma, be to ieškovė BMW automobilį remontavo ne UAB „Krasto auto“, kuri buvo išrašiusi itin didelę sąmatą automobilio remontui, o kituose autoservisuose (viso sumokėta apie 1180 Eur). Ieškovė nesutinka su atsakovo atstovės teiginiais, kad 2017-02-20 pavedimas D. P. tai paskolos jam grąžinimas. Ieškovės atstovas pažymi, kad tai, kad 2017-02-20 mokėjimo nurodymo paskirtyje klaidingai nurodyta „skola“, ne paskola nereiškia, kad tai ieškovės atsakovui grąžinama kažkokia skola ar paskola, o ne ieškovės atsakovui suteikta paskola. Be to pažymima, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų (rašytinės paskolos sutarties ar pavedimo), kad paskolino ieškovei 2500 Eur sumą, kurią jis išsigrynino banke.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį ir 178 straipsnį šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo šalis 2017 m. pirmą pusmetį siejo draugiški, artimi santykiai, jie ne kartą keliavo į užsienį, lankydavosi įvairiose pasilinksminimo vietose, tarp jų ir lošimų salonuose, be to šie asmenys kartu dirbo UAB „Avola“. Tiek ieškovė tiek atsakovas teigia, kad skolindavo vienas kitam pinigų įvairiomis sumomis nepasirašydami paskolos raštelių, pasitikėdami vienas kitu.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2017-02-20 ieškovė V. Ž. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedė 2500 Eur sumą į atsakovo D. P. debetinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Mokėjimo paskirtis nurodyta „skola“. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė šiuo pavedimu skolino atsakovui 2500 Eur sumą ar ši suma buvo ieškovei atsakovo 2017-01-19 grynais suteiktos paskolos grąžinimas kaip teigia atsakovas. Byloje taip pat kilo ginčas, ar ginčo šalys ketino jų nurodytomis datomis ir minėtą 2500 Eur sumą skolintis vienas iš kito, ar šiuos pinigus pervedė ar perdavė vienas kitam ir naudojo bendriems tikslams ir bendroms išlaidoms (kelionėms, pasilinksminimo vietoms, UAB „Avola“ pradiniam įnašui ar kitoms reikmėms) laikotarpiu kai šalis siejo draugiški artimi santykiai. Tiek viena tiek kita ginčo šalis teigė, kad tuo laikotarpiu turėjo pakankamai pinigų, nes abu turėdavo darbus, neseniai abu buvo išėję iš darbo UAB „Aros Marine“, kur gavo dideles išeitines išmokas (2017-01-04 D. P. gavo 11 643,32 Eur, 2017-02-10 V. Ž. gavo 9056,86 Eur).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ir banko pavedimas gali būti pripažintas paskola, jeigu įrodomos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Reikia pastebėti, kad sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu, tačiau būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 str. 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad vien faktas, jog ieškovė 2017-02-20 pervedė atsakovui pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Tiek ieškovė tiek atsakovas patvirtina, kad jokios rašytinės paskolos sutarties ar paskolos raštelio 2500 Eur sumai jie nėra pasirašę. Be to ginčo šalys nenurodė konkretaus tariamos paskolos suteikimo ar paėmimo tikslo, taip pat nenurodė, kokiam laikotarpiui skolina pinigus, ar skolinama suma be palūkanų. Tiek iš ieškovės tiek iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jie vienas kitam perduodavo įvairaus dydžio sumas laikotarpiu kol juos siejo draugystė ir artimas ryšys. Ginčo šalys nors ir teigė, kad skolino vienas kitam pinigus ir jų nedovanojo, tačiau faktiškai kol jų santykiai buvo geri iš jų paaiškinimų matyti, kad jie net neketino šių sumų išsiieškoti vienas iš kito. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad jie paskolos raštelių nepasirašinėdavo, konkrečios pinigų grąžinimo datos nenumatydavo, o reikalavimai vienas kitam dėl tam tikros sumos pervedimo ar grąžinimo buvo teikiami tik žodžiu ir vykdomi geranoriškai.

Ieškovė, teikdama paaiškinimus, nesant jokios rašytinės paskolos sutarties 2500 Eur sumai, nenurodė, kodėl 2017-02-20 mokėjimo pavedime nėra aiškiai nurodyta pervedimo paskirtis – kad tai paskola atsakovui. Taip pat ir atsakovo 2017-06-29 mokėjimo pavedime 200 Eur sumai kaip mokėjimo paskirtis nurodyta „kaip sutarta“, o ne dalinis paskolos grąžinimas ar skola, iš kurių galima būtų aiškiai spręsti, kad atsakovas šiuo pavedimu grąžina ieškovei jos nurodomą paskolą (jos dalį) ir kad kartu faktiškai pripažįsta tokios paskolos sutarties egzistavimą. Priešingai atsakovas, kuris nors ir nesudarė rašytinės paskolos sutarties 2500 Eur sumai, pateikia teismui rašytinius įrodymus, kad 2017-01-19 nusiėmė banke grynais šią sumą, kurią kaip jis nurodė paskolino (perdavė) ieškovei konkrečiam tikslui – jos 2017 m. sausio mėnesį kelyje sugedusio automobilio BMW remontui iki to laikotarpio, kai ieškovė turės pakankamai pinigų juo grąžinti atsakovui, t.y. kai gaus išeitinę išmoką iš UAB „Aros Marine“. Ieškovė neneigia, kad 2017 m. sausio mėnesį kelyje buvo sugedęs jos automobilis BMW, kurį ji pradžiai buvo pristačius į UAB „Krasto auto“, ir kadangi ši bendrovė pateikė automobilio remonto sąmatą didelei sumai, ji automobilį apie kelis mėnesius su atsakovo pagalba remontavo kituose autoservisuose. Tai, kad atsakovas 2017 m. pradžioje gavo didelę išeitinę išmoką iš UAB „Aros Marine“ (11 643,32 Eur), taip pat tai kad jis nuolat gaudavo nemažas pajamas (2016 m. pajamų deklaracija, 2017-01-01 – 2017-06-30 atsakovo sąskaitų išrašai) ginčo laikotarpiu rodo, kad nepaisant to, kad atsakovas lošdavo įvairiomis sumomis (dažniausiai iki 100 Eur sumos ir dažniausiai nurašant šiuos pinigus jam nuo kreditinės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke) rodo, kad atsakovas 2017 m. sausio mėnesį turėjo ne tik pakankamai lėšų pragyvenimui, paskolų dengimui, bet turėjo galimybę paskolinti ieškovei 2017-01-19 iš savo debetinės sąskaitos nuimtą 2500 Eur sumą. Tai, kad šalis tuo metu siejo artimi draugiški santykiai leido ieškovui pasitikėti ieškove, kad net ir nesudarius rašytinės paskolos sutarties, nepaėmus pakvitavimo ar neatlikus pavedimo per banką atsakovas gali tikėtis geranoriško ieškovei suteiktos paskolos grąžinimo. Kadangi ieškovė ir atsakovas buvo sudaręs santuokas su kitais asmenimis, taip pat kadangi nėra duomenų, kad ginčo šalys tuo laikotarpiu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, negalima teigti, kad 2500 Eur sumą atsakovas dovanojo, o ne skolino ieškovei ir nesitikėjo šios sumos grąžinimo. Reikia pastebėti, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad ieškovė 2017 m. sausio mėnesį iš tiesų buvo pristačiusi savo automobilį BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) remontui į UAB „Krasto auto“, kuri atsižvelgiant į automobilio gedimus nurodė sąmatoje, kad už detales ir paslaugas mokėtina viso 3864,44 Eur su PVM suma. Ieškovė, teigdama, kad už BMW automobilio remonto sumą sumokėjo gerokai mažesnę sumą, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių dokumentų (CPK 178 str.).

Nei iš ginčo šalių paaiškinimų nei iš atsakovo į bylą pateiktų jo sąskaitų išrašų nenustatyta, kad 2017-01-19 išgrynintą 2500 Eur sumą atsakovas būtų panaudojęs kitu tikslu, todėl visa tai įvertinus pripažintina, kad būtent atsakovas 2500 Eur sumą paskolino ieškovei jos automobilio remontui, o 2017-02-20 ieškovės pavedimas 2500 Eur sumai atsakovui, nurodant, kad tai (grąžinama) “skola” yra būtent atsakovo jai 2017-01-19 suteiktos tokiai pat sumai paskolos grąžinimas (CPK 185 str.). Ieškovės pateiktas 2017-06-29 mokėjimo pavedimas atsakovui 200 Eur sumai (“kaip sutarta”), taip pat atsakovo pateiktas 2017-07-04 mokėjimo pavedimas ieškovei 50 Eur sumai (“skola”), kadangi ginčo šalis tuo metu dar tebesiejo draugiški santykiai, be to juos siejo ir darbinai santykiai UAB “Avola”, šalims teigiant, kad jie nuolat vienas kitam pervesdavo tam tikras sumas, faktiškai net nelaikydami, kad tai paskola (nebuvo griežtai reikalaujama nei tos pačios sumos grąžinimo, nebuvo numatomi ir konkretūs grąžinimo laikotarpiai) vertintini tik kaip vienas kitam konkrečiam tikslui suteiktų pinigų grąžinimas (už jų bendras keliones ir viešbučius, už tam tikras kito asmens apmokėtas prekes ar paslaugas ir pan.).

Ieškovei nepateikus teismui jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl tariamai ieškovės atsakovui suteiktos paskolos grąžinimo, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovei jos 2017-02-20 pervestą sumą, taip pat kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių paskolos sandorio sudarymo įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas 2017-02-20 mokėjimo nurodymas ir pinigų perdavimo atsakovui faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius (CK 6.193, 6.870 straipsniai). Teismas nustatė, kad būtent ieškovė prieš tai skolinosi iš atsakovo 2500 Eur sumą. Kad 2500 Eur atsakovui būtų pervesti kitu tikslu nei jam paskolos grąžinimas teismas nenustatė (CPK 185 str.).

Įvertinus nurodytą, pripažintina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atmestus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Teismas nepasisako dėl kitų ginčo šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Ieškovės ieškinį atmestus, atsakovui iš ieškovės priteistina 500 Eur jo turėtų atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokatės ruoštus dokumentus bei atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Ieškovės ieškinį atmetus jos už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.