- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- AN2-15-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00150-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. R. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020-11-03 administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį E. V. buvo surašytas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-10-27 00 val. 00 min. iki 2020-10-28 14 val. 00 min. jis, būdamas individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savininku ir vadovu, atstovaudamas juridinio asmens interesus, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojų E. S. ir A. V. įdarbinimą savo įmonėje mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnį, 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020-11-23 nutarimu pripažino E. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies (turėtų būti – ANK 34 straipsnio 6 dalies) nuostatas, paskyrė jam administracinę nuobaudą – 400 Eur dydžio baudą.
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-11-23 nutarimą ir E. V. paskirti administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose.
3.1. Skunde nurodoma, jog E. V. yra E. V. individualios įmonės, įm. kodas (duomenys neskelbtini), savininkas, įmonė įsteigta (duomenys neskelbtini). E. V. būdamas individualios įmonės savininku, taip pat vadovu yra darbdavį atstovaujantis asmuo, kuris privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymo imperatyvių teisės normų. Darbdavį atstovaujantis asmuo turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinės atsakomybės atsiradimui.
3.2. Institucija nurodo, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Pažymi, kad visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes dirbančiajam asmeniui ir valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, daro žalą pačiai valstybei. Ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe atveju, nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama bauda ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 34 straipsnio 6 dalis reglamentuoja išimtinę teisę. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
3.3. Institucija nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, mano, kad ji yra neproporcinga dėl toliau nurodomų aplinkybių, kurios apibūdina padaryto pažeidimo padarymo pavojingumą, jo aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po pažeidimo.
3.4. Skunde nurodoma, jog 2020-10-28 apie 13.30 val. neplaninio patikrinimo metu statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje (vykdomi žemės kasybos darbai) rasti du asmenys: A. V. ir E. S.. Asmenys dėvėjo darbo drabužius. A. V. raštu paaiškino, kad yra bedarbis, t. y. niekur nedirba, E. S. nurodė, kad dirba savarankiškai. Patikrinimo metu asmenys buvo tikrinti pagal jų asmens duomenis Valstybinio socialinio fondo valdybos sistemoje, duomenų, kad asmenys dirbtų, nebuvo. Asmenys informuoti, kad dirbant be individualios pažymos ar verslo liudijimo yra numatyta administracinė atsakomybė, taip pat, kad bus patikrinta, kokiam subjektui pavesta atlikti (duomenys neskelbtini). Šilutėje rekonstravimo darbus, tačiau asmenys kategoriškai neigė kažkam dirbantys. 2020-10-28 apie 15 val., pakartotinai pagal asmenų duomenis patikrinus Valstybinio socialinio fondo valdybos sistemoje, nustatyta, kad minėti asmenys dirba E. V. įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbo pradžios laikotarpis nuo 2020-10-27. Buvo kreiptasi į Valstybinio socialinio fondo valdybą dėl informacijos apie tai, kada (kokią dieną ir kokią valandą) buvo pateiktas pranešimas apie A. V. ir E. S. įdarbinimą gavimo. Buvo gautas atsakymas, kad asmenys įdarbinti 2020-10-28 tarp 14.30 val. ir 15 val., t. y. po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo.
Šalies argumentai
3.5. Apeliantas nurodo, jog 2020-11-03 E. V., atvykęs į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių pateikti paaiškinimo, raštu nurodė, kad A. V. ir E. S. jo įmonėje dirba nuo 2020-10-27. Asmuo pateikė tai patvirtinantį 2020 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbo sutartis. Paklausus, kodėl apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešė tik 2020-10-28, nurodė, kad pranešė el. būdu 2020-10-27, bet pranešimo nepriėmė, o kad pranešimas nepriimtas pamatė tada, kai jo darbuotojai 2020-10-28 popiet pranešė apie Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimą. Asmuo raštu patvirtino, kad darbuotojų įdarbinimo klausimus visada sprendžia asmeniškai, ir šioje srityje patirties turi. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 2 dalimi apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. T. y. net jei E. V. ir bandė Valstybinio socialinio fondo valdybą informuoti apie asmenų įdarbinimą 2020-10-27, darbo pradžia laikant 2020-10-27, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vis tiek padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnyje. Skunde pažymima, jog nei Valstybinei darbo inspekcijai, nei teismui E. V. nepateikė jokių įrodymų, kad Valstybinio socialinio fondo valdybai apie asmenų įdarbinimą bandė pranešti 2020-10-27. Institucijos nuomone tai yra vien asmens teiginiai, tikėtina, siekiant sulaukti palankesnio teismo vertinimo ir sprendimo.
3.6. Institucija nurodo, jog 2020-10-28 buvo gauti rašytiniai dviejų E. V. individualios įmonės darbuotojų A. V. ir E. S. paaiškinimai, kuriuose jie nepripažįsta kažkam dirbantys, darbdaviu E. V. individualios įmonės nenurodė. Nors, remiantis E. V. pateiktomis darbo sutartimis, tiek A. V., tiek E. S. darbo sutartis su jo įmone yra pasirašę 2020-10-26, pradėję dirbti nuo 2020-10-27. Šie rašytiniai paaiškinimai pagrindžia, kad darbo sutarčių su asmenimis sudarymas, kaip ir pranešimas Valstybinio socialinio fondo valdybai apie asmenų įdarbinimą, buvo įvykdytas po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo, t. y. 2020-10-28 ar net vėliau, bet tikrai ne 2020-10-26, kaip yra nurodoma E. V. pateiktose darbo sutartyse. E. V. leido dirbti nelegaliai 2 asmenims ir neaišku, ar be kontrolės veiksmų, t. y. be Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo, šie darbo santykiai būtų paviešinti.
3.7. Skunde pažymima, kad apygardų teismai yra suformavę tokias taisykles, į kurias taip pat atsižvelgiama, kai nustatomas skiriamos nuobaudos dydis: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gaunamos pajamos yra nedidelės, o šeimos finansinė padėtis sunki; duomenys, jog pažeidėjas turi didelių finansinių įsiskolinimų bankams, kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims. (Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-06 nutarimas priimtas administracinėje byloje Nr. AN2-211-380/2020). Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. (Panevėžio apygardos teismo 2019-12-18 nutarimas priimtas administracinėje byloje Nr. AN2-176-350/2019). Byloje nėra duomenų, kad E. V. būtų sunki materialinė padėtis dėl mažų pajamų ar didelių įsiskolinimų, taip pat asmens elgesys bandant nuslėpti nusižengimą yra akivaizdus ir neabejotinas. Apeliantas pritaria faktui, kad teismas nustatė lengvinančią aplinkybę – atsakomybėn trauktinas asmuo gailisi, pripažįsta padarytą nusižengimą, bet ši aplinkybė tik sudaro sąlygas skirti nuobaudą nuo minimalios nuobaudos ribos iki vidurkio, tačiau byloje nėra nustatyta išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios pateisintų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Todėl skundžiamo nutarimo dalis, kuria skirta mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda, yra nepagrįsta ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas dėl E. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinės nuobaudos (400 Eur dydžio baudos), siekiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose numatyto dydžio bauda. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
8. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
10. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
11. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Ši skundžiamo nutarimo dalis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad
E. V. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, nes nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl institucijos, kontroliuojančios nelegalų darbą, vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su iš nusižengimo gauta nauda.
13. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
14. Apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti E. V. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgė į tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertino tai, jog jis vieną kartą baustas administracine tvarka už nelaikytiną labai pavojingu Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (b. l. 5). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nelegalus darbas truko neilgai, nes darbo sutartys su darbuotojais E. S. ir A. V. sudarytos 2020-10-26, jie pradėjo dirbti nuo 2020-10-27, o pranešimas apie įdarbinimą Sodroje gautas 2020-10-28 14.48 val. Įvertinęs visa tai teismas E. V. paskyrė 400 Eur dydžio baudą, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios pažeidėjo E. V. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina, kad E. V., vykdydamas individualią veiklą ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymų imperatyvų. Nagrinėjamu atveju darbdavį atstovaujantis asmuo turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju E. V. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, tačiau pažymėtina, kad vykdant individualią veiklą nelegaliai buvo įdarbinti net du darbuotojai, todėl nėra pagrindo teigti, jog nelegalus darbas nesukėlė jokių pasekmių. Kaip teisingai nurodyta Institucijos skunde, nelegalus darbas bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Nagrinėjamu atveju išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.
16. E. V. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, už tokio pobūdžio nusižengimus per pastaruosius metus nebuvo baustas. Byloje nėra duomenų, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, o šeimos finansinė padėtis sunki. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pažeidėjas turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams, kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims. Todėl daroma išvada, kad administracinė nuobauda, laikantis sankcijos ribų, jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl E. V. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą nuobaudą. Nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimui nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama ir E. V. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda – 1000 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies (turėtų būti – ANK 34 straipsnio 6 dalies) nuostatų taikymo E. V. ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jam paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.