- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- AN2-211-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00071-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. R. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020-07-08 administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį V. B. buvo surašytas už tai, kad jis vykdydamas individualią veiklą ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, laikotarpiu nuo 2020-06-22 iki 2020-06-25, leido dirbti S. J. ir V. Š. poilsio namukuose (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad V. B. apie šių asmenų įdarbinimą neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį., 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir tai atitinka nelegalaus darbo pažeidimo sudėtį, nurodytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020-08-06 nutarimu pripažino V. B. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrė jam administracinę nuobaudą – 600 Eur dydžio baudą.
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-08-06 nutarimą ir V. B. paskirti administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose. Su skundžiamu nutarimu nesutinka dėl toliau nurodomų argumentų.
3.1. Skunde nurodoma, jog V. B. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas. ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
3.2. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Skundžiamu nutarimu V. B. buvo paskirta 600 Eur bauda, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga V. B. padarytam pažeidimui.
3.3. ANK 34 straipsnio 5 dalis (turėtų būti – ANK 34 straipsnio 6 dalis) numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybė, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinė nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
3.4. Apelianto vertinimu byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl institucijos, kontroliuojančios nelegalų darbą, vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su iš nusižengimo gauta nauda, tai darbus darbdavio naudai dirbo net du nelegaliai dirbantys asmenys. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, jei darbdavys ar atsakingi asmenys nesilaiko įstatymų normų.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Pirmosios instancijos teismas V. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino, kad asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo labai gailisi, įvertino tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimą jis baudžiamas pirmą kartą, nusižengimo pobūdis yra formalus ir netyčinis, nusižengimas truko trumpai ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Institucija nesutinka, kad šios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios V. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda.
3.6. Institucija pažymi, jog nelegalus darbas visais atvejais sukelia neigiamas pasekmes dirbančiajam asmeniui ir valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, daro žalą valstybei Ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Institucijos vertinimu šiuo atveju skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, o paskirta administracinė nuobauda neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo ir baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas dėl V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinės nuobaudos (600 Eur dydžio baudos), siekiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose numatyto dydžio bauda. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
10. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
11. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Ši skundžiamo nutarimo dalis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad
V. B. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, nes nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Taip pat sutiktina su tuo, jog byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl institucijos, kontroliuojančios nelegalų darbą, vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su iš nusižengimo gauta nauda.
13. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
14. Apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti V. B. mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgė į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į dvi V. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad byloje nėra duomenų apie padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius metus V. B. būtų padaręs tos pačios ar kitos rūšies administracinių nusižengimų. Įvertinęs visa tai teismas nusprendė, jog už padarytą pažeidimą numatytas minimalus baudos dydis V. B. būtų per didelis, neproporcingas padarytam pažeidimui ir pasekmėms, todėl jam paskyrė 600 Eur dydžio baudą, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nustatytos nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios pažeidėjo V. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti jam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina, kad V. B., vykdydamas individualią veiklą ir būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymų imperatyvų. Nagrinėjamu atveju darbdavį atstovaujantis asmuo turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju V. B. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, tačiau pažymėtina, kad vykdant individualią veiklą nelegaliai buvo įdarbinti net 2 darbuotojai. Todėl teigti, jog nelegalus darbas nesukėlė jokių pasekmių (žalos), nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodyta Institucijos skunde, nelegalus darbas bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Nagrinėjamu atveju išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.
16. V. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, už tokio pobūdžio nusižengimus per pastaruosius metus nebuvo baustas. Byloje nėra duomenų, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, o šeimos finansinė padėtis sunki. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pažeidėjas turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams, kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims. Todėl daroma išvada, kad administracinė nuobauda, laikantis sankcijos ribų, jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodyta Institucijos skunde, dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl V. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįstai ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą nuobaudą. Nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimui nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama ir V. B. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skiriama minimali sankcijoje nurodyta bauda – 1000 Eur.
18. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino V. B. kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą tačiau sprendimo dėl V. B. kaltės nutarimo rezoliucinėje dalyje nesuformulavo. Todėl ši klaida turi būti ištaisyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 638 straipsnio 1 dalimi, teisėja
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo V. B., nutarimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.