Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-2994-486/2020, M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės laikotarpį:1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal pasirašytą su nukentėjusiąja abipusį susitarimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-329-865/2022, M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, pastarajam paskiriant įpareigojimus: 1) dirbti, tęsti darbą arba įsidarbinti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo vykdymą sutikimo; 3) per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą (5948,53 Eur pasisavintų piniginių lėšų bei 778,98 Eur įgytus sukčiavimo būdu) (duomenys neskelbtini) kontorai.

Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo rizika pakarotinai nusikalsti yra vidutinė: 47 balai iš 168 balų ir nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, dėl pažeidimų rizika pakartotinai nusikalsti linkusi didėti: 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. rugsėjo 12 d., 2024 m. gruodžio 9 d. pervertinus probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė, vertinimo rezultatas 57 balai (padidėjo 10 balų), naujų probleminių sričių neatsirado, tačiau balų skaičius padidėjo srityse: „Lėšų tvarkymas“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“, didelės žalos rizika išliko ta pati, t. y. vidutinė didelės žalos rizika visuomenei.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti, pažeidimai mažareikšmiai, vienodo pobūdžio, nuteistasis dirba.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas netenkintinas.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tai yra, padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai vykdant paskirtą bausmę (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1S-1755-498/2015). Vertinant, ar yra tikslinga nuteistąjį pasiųsti realiai atlikti nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, reikia nustatyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Teismas, susipažinęs su Probacijos tarnybos teikimu, asmens byloje pateiktais duomenimis bei teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovės, prokuroro ir probuojamojo asmens bei jo gynėjo advokato pateiktais paaiškinimais, nustatė, kad M. R. elgesio probacijos laikotarpiu negalima laikyti nepriekaištingu.

Iš teismui pateikto Probacijos tarnybos teikimo bei nuteistojo M. R. asmens bylos matyti, kad pastarajam Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi subendrinus bausmes paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. R. įpareigotas: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo vykdymą, sutikimo; 4) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal pasirašytą su nukentėjusiąja J. Č. abipusį susitarimą; 5) per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą (5 948,53 Eur pasisavintų piniginių lėšų bei 778,98 Eur, įgytus sukčiavimo būdu) (duomenys neskelbtini) kontorai (a. b. l. 92-94). Taip pat paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu patvirtintą 2021 metų spalio mėnesio šalių susitarimą, kuriuo M. R. įsipareigojo 1 470,00 Eur sumą išmokėti J. Č. per dvylika mėnesių ir procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukė.

Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2022 m. gegužės 4 d. Pastarajam sudarytas Individualaus probuojamojo priežiūros planas, buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, tvarka, vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (a. b. l. 32-36). Minėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad M. R. buvo žinoma jam taikomos probacijos tvarka, paskirti įpareigojimai, tenkanti pareiga jų laikytis ir gresianti atsakomybė už šių įpareigojimų nevykdymą.

Iš Probacijos tarnybos teikimo ir šiam teikimui nagrinėti reikšmingos medžiagos matyti, kad nepaisant nuteistajam išaiškintų pareigų bei už jų nevykdymą gresiančios atsakomybės, pastarasis padarė probacijos pažeidimų.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nustatyta, kad probuojamasis, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo dienos, įvykdė šiuos administracinius nusižengimus, o būtent – 2024 m. gegužės 15 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas), 2024 m. gegužės 23 d., 2024 m. birželio 26 d., 2024 m. birželio 27 d., 2024 m. liepos 26 d., 2024 m. liepos 27 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d., 2024 m. rugpjūčio 13 d., 2024 m. rugpjūčio 21 d., 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 16 d. pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį (Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas padarytas pakartotinai), paskirtos baudos, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, 2024 m. rugsėjo 30 d. pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį (Neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose), paskirtas įspėjimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismui Probacijos tarnybos pateiktame teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis pažeidė ir probacijos sąlygas, t. y. periodiškai šaukiamas į probacijos tarnybą neatvykdavo bei kartą pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nes 2024 m. rugsėjo 25 d., 23.35 val. nerastas gyvenamojoje vietoje. Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 10 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų registro duomenimis 2024 m. spalio 11 d. buvo pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad pastarasis, iki 2024 m. rugsėjo 13 d., vis dar nukentėjusiajai neatlygino 1470,00 Eur padarytos turtinės žalos, o (duomenys neskelbtini) kontorai iš 6727,51 Eur turtinės žalos sumos antstolių buvo išskaičiuota tik 1413 Eur.

2024 m. gruodžio 10 d. nuteistojo elektroniniu paštu išsiųstame paaiškinime Probacijos tarnybos atstovei nurodoma, kad „gydytoja išrašydama siuntimą, pažymėjo, kad rugsėjo 25 d. buvo nuvykęs į gydymo įstaiga dėl (duomenys neskelbtini) pakeitimo, bet nenurodė tiksliai laiko <...> (duomenys neskelbtini), gyvena jau nuo rugsėjo mėnesio. Spalio mėnesio pradžioje automobilį turėjo pasiimti į metalo laužą iš (duomenys neskelbtini) g. Automobilis jau daugelį mėnesiu buvo nevažiuojantis. Kada tiksliai paėmė, nežino. Dėl žalos atliginimo gali informuoti, kad dedamos visos pastangos, kad galėtų pradėti atliginti žalą, tam yra bandoma kalbėti su antstole, jai rašomi raštai, bet jokio atsakymo iš antstolės negaunama. Tik kai pavyksta susiskambinti sužino, kad pastoviai yra keičiami limitai. <...> Informuoja, kad išėjau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jam netinkamo grafiko ir iškarto įsidarbinau UAB „(duomenys neskelbtini)“ (asmens b. l. 169).

Anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad nuteistasis M. R. per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ne visai tinkamai vykdė teismo jam paskirtus įpareigojimus, o taip pat darė administracinius nusižengimus. Kita vertus, teismas, įvertinęs nuteistojo tiek teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų turinį, tiek pastarojo asmens bylos ir Probacijos tarnybos teikimo duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistasis minėtų įpareigojimų neįvykdė piktybiškai.

Taip pat pabrėžtina ir tai, jog nuteistasis stengėsi tinkamai įvykdyti kitus jam teismo paskirtus įpareigojimus, o būtent – po 2024 m. liepos 4 d. atvejo vadybos posėdžio M. R. dalyvavo motyvaciniame interviu, iki 2024 m. liepos 24 d. dalyvavo individualiame socialinio darbuotojo konsultacijoje dėl socialinių įgūdžių lavinimo, po 2024 m. rugsėjo 13 d. atvejo vadybos posėdžio pastarasis telefoninių pokalbių metu dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose, konsultavosi su socialiniu darbuotoju dėl bendradarbiavimo su antstoliais. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2024 m. gruodžio 12 d. įsidarbino, taigi bus vykdomi nuskaitymai ir iš jo darbo užmokesčio.

Aukščiau minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis negali sutikti su tuo, jog vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas patvirtina nuteistojo naujai padarytos nusikalstamos veikos fakto.

Kita vertus, šiame paskirtos bausmės vykdymo etape – kai bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga yra iki 2025 m. sausio 3 d., konstatuoti, kad nuteistajam paskirta bausmė buvo neefektyvi ir nepaveikė pastarojo elgesio teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra visiškai pavyzdingas, tačiau įvertinus nuteistojo paaiškinimus, pastangas, pastarojo asmens byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo M. R. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Teismo išanalizuotų duomenų ir jų pagrindų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į probacijos tikslą, kuris yra sietinas su veiksmingos probuojamųjų resocializacijos užtikrinimu ir jų nusikalstamų veikų recidyvo mažinimu. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neturi būti formalus ir yra taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcinga priemonė. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo ar arešto bausmę klausimą, būtina vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese ypatingai svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi siekį pasikeisti ir taisytis.

Teismo vertinimu, nuteistojo padaryti taikomos probacijos sąlygų pažeidimai nevertintini kaip sąmoningas nuteistojo elgesys tikslingai siekiant pažeisti probacijos sąlygas, ir nors toks pastarojo probacijos sąlygų pažeidimas probacijos laikotarpiu nėra pateisinamas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis suvokia, jog toks jo elgesys yra netoleruotinas ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį tinkama linkme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis M. R. deda realias pastangas keisti savo gyvenimo būdą – būna gyvenamojoje vietoje jam nustatytu laiku, neišvyksta iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo vykdymą, sutikimo, dirba, todėl padaryti administraciniai nusižengimai, aptariamos situacijos kontekste, nevertini kaip sąmoningas nuteistojo elgesys siekiant pažeisti probacijos sąlygas.

Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį bei anksčiau nurodytą probacijos instituto esmę bei paskirtį, nuteistojo darbinės veiklos faktą, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymo nebuvimą, pripažintina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo panaikinti M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nors pastarojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra nepriekaištingas, tačiau matyti, kad jis deda pastangas pakeisti savo elgesį.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, Probacijos teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl nuteistajam M. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.