- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1-72-873/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- I. R.
- Kaltinamasis
- M. R., D. U.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis, Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.19.4.2Kvalifikuotas piktnaudžiavimas (BK 228 str. 2 d.)
- 1.2.20.1.1Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (BK 231 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį pritaikius BK 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal pasirašytą su nukentėjusiąja abipusį susitarimą, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. ir D. U., veikdami kartu, D. U. gavus informaciją iš D. A. apie tai, kad bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ skolininkės I. R. piniginės lėšos įšaldytos antstolės depozitinėje sąskaitoje, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., adresu (duomenys neskelbtini), pagamino žinomai netikrus dokumentus: 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartį Nr. 2011-08-02/03, kurioje melagingai nurodė, jog bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia (parduoda) M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur), šio įsiskolinimo delspinigius, palūkanas ir išieškojimo išlaidas, bei 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartį, kurioje melagingai nurodė, kad M. R. perleidžia (parduoda) VšĮ „duomenys neskelbtini“ jam priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur), šio įsiskolinimo delspinigius, palūkanas ir išieškojimo išlaidas, juos atspausdino, D. U. 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį patvirtino AB „duomenys neskelbtini“ atspaudu ir parašu, M. R. patvirtino savo parašu, o 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį M. R. patvirtino savo parašu ir VšĮ „duomenys neskelbtini“ antspaudu. Po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, M. R. 2018 m. gegužės 28 d. elektroniniu paštu išsiuntus prašymą antstolei D. P. su reikalavimu pervesti pinigines lėšas (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur) į VšĮ „duomenys neskelbtini“ sąskaitą ir kaip įrodymą, patvirtinantį reikalavimo teisę, pridėjus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartį Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartį, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrus dokumentus, pasikėsino apgaule įgyti I. R. priklausančias pinigines lėšas – 4 678,91 Eur (14 363,90 Lt), tačiau nusikalstamo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi antstolė D. P. 2018 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti VšĮ „duomenys neskelbtini“ prašymą pervesti pinigines lėšas. Po tęsdamas nusikalstamą veiką, M. R. minėtus dokumentus pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjančiam VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundą dėl antstolės patvarkymo.
D. U. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama asmeninės turtinės naudos: žinodama, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. ji buvo bankrutavusios (likviduota) AB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB ,,duomenys neskelbtini“ įgaliotu asmeniu, kuriam 2010 m. sausio 4 d. pavesta administruoti BAB „duomenys neskelbtini“, ir žinodama, kad 2011 m. lapkričio 7 d. BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 12 tyčia įrašyta tikrovės neatitinkanti (melaginga) informacija apie tai, kad, neva, BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratorius, vykdydamas 2010 m. birželio 1 d. kreditorių komiteto nutarimą, informaciją apie parduodamus debitorinius įsiskolinimus paskelbė internetiniame portale „skelbiu.lt“ ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2011.08.02/03 BAB „duomenys neskelbtini“ debitorinius įsiskolinimus pardavė UAB „duomenys neskelbtini“ už 50 Lt, nors realiai jokie debitoriniai įsiskolinimai UAB „duomenys neskelbtini“ parduoti nebuvo, privalėdama vadovautis aktualios įtarimu inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio redakcijos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 7 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių laikantis teisingumo principo priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus bei veikti atsižvelgiant į viešąjį interesą ir 8 punkto 1 papunkčiu, įpareigojančiu bankroto administratorių diskretiškai elgtis su visa nemokumo proceso metu gauta informacija apie įmones, proceso dalyvius, kitus fizinius asmenis ir juridinius asmenis, jos neskelbti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neturintiems teisės jos sužinoti, nenaudoti jos profesinėje veikloje tiek, kiek tai nėra būtina darbo funkcijoms atlikti, ir privačiame gyvenime, tyčia, pažeisdama šias teisės akto nuostatas, siekdama turtinės naudos – gauti I. R. priklausančias pinigines lėšas 14 363,90 Lt (4 678,91 Eur), kurios buvo įšaldytos antstolės depozitinėje sąskaitoje, veikdama priešingai įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų veiklos ir elgesio principams, neteisėtai panaudojo šią informaciją asmeniniams tikslams pagaminant netikrą dokumentą turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. nenustatytu būdu ir nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., gavusi informaciją iš D. A. apie tai, kad bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ skolininkės I. R. piniginės lėšos įšaldytos antstolės depozitinėje sąskaitoje, sukūrė netikrus dokumentus, o būtent 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutartį Nr. 2011-08-02/03, kurioje, panaudodama BAB „duomenys neskelbtini“ nemokumo proceso metu gautą informaciją, melagingai nurodė, jog bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia (parduoda) M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur), šio įsiskolinimo delspinigius, palūkanas ir išieškojimo išlaidas bei 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutartį, kurioje melagingi nurodė, kad M. R. perleidžia (parduoda) VšĮ „duomenys neskelbtini“ jam priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur), šio įsiskolinimo delspinigius, palūkanas ir išieškojimo išlaidas, kuriuos, būdama, (duomenys neskelbtini), persiuntė elektroniniu paštu –(duomenys neskelbtini), o vėliau juos atspausdinus, patvirtino AB „duomenys neskelbtini“ atspaudu ir rankraštiniu įrašu – savo parašu, tokiu būdu pagaminus netikrą dokumentą sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus bei įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų vardą ir prestižą, taip pat, eliminavo BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių teisę kreiptis į BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur) paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, tuo padarydama bankroto administratoriaus institutui didelę neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
D. U. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2YT-24407-819/2018 pagal pareiškėjo VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, apklausiama apie 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutarties Nr. 2011-08-02/03 pasirašymo aplinkybes, kurioje nurodyta, jog bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia (parduoda) M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur), šio įsiskolinimo delspinigius, palūkanas ir išieškojimo išlaidas, davė žinomai melagingus parodymus, o būtent: į teisėjos klausimą, ar buvo pasirašyta 2011 metų rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis su M. R., melagingai atsakė, jeigu sutartis pasirašyta, vadinasi ji buvo pasirašyta, į klausimą, ar patvirtinate aplinkybę, kad buvo gautas 100 litų už perleidžiamą reikalavimą, melagingai atsakė, kad turėjo būti gauta, į klausimą „duomenys neskelbtini“ dokumentai, sutartį, kurią Jūs pasirašėte „duomenys neskelbtini“ vardu, kur ji turėtų būti?, melagingai atsakė, kad archyve turėtų būti archyve, Švenčionių savivaldybės archyve, į advokatės klausimą, Švenčionių archyve visus tuos dokumentus turėtume rasti?, melagingai atsakė, turėtumėte rasti, į advokatės klausimą, dabar sakykit, kas, kokiom aplinkybėm rašė šią sutartį?, melagingai atsakė, kad čia yra tradicinės „duomenys neskelbtini“ sutartys, tokiu būdu trukdė teisėjui atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas t. y. vykdyti teisingumą.
Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad su D. U. yra pažįstami aštuonerius ar daugiau metų, susipažino maždaug 2011-2012 m., su ja pastoviai bendraudavo. Tuo metu, kai viskas prasidėjo, 2018 m., jam paskambino D. U. ir pasikvietė į savo ofisą, tada buvo surašyta reikalavimo perleidimo sutartis ir visi kiti dokumentai, jie buvo rasti kompiuteryje. D. U. paskambinusi pasakė, kad reikia pasikalbėti, jis į (duomenys neskelbtini) g. atvažiavo savo automobiliu. Atvažiavus ten buvo D. U., o kas daugiau – neatsimena. D. U. pasakė, kad sužinojo, jog yra I. R. skola, reikalinga reikalavimo perleidimo sutartis, bandyti pinigus atgauti iš antstolės. Jis sutiko, buvo sukurti dokumentai. Jis viską surašė, dokumentai buvo atspausdinti ten pat, nes jo spausdintuvas neveikia. Buvo dvi reikalavimo perleidimo sutartys, 2011 m. ir 2018 m. Jam buvo pasakytos datos ir sutarčių numeris, kas pasakė, tiksliai neatsimena. Be jo ir D. U. tada buvo dar kitas žmogus, jis sutarčių ruošime nedalyvavo. Jie su D. U. pasirašė ant tų sutarčių, ant vienos – jis, ant kitos – D. U.. Nežino, iš kur antspaudas, bet jis buvo (duomenys neskelbtini) g. Kur sutartys po to buvo laikomos, neatsimena. Jis nieko negavo dėl to, kad pasirašė, kaip tiksliai tarėsi, neatsimena. Nei jis, nei D. U. vienas kitam nieko nesumokėjo. Dėl kainos – 100 litų, nurodytos perleidimo sutartyje, kai jo teisme paprašė pateikti, naudodamasis programa sukūrė tą kvitą, kad jam neva sumokėjo. Skundą dėl antstolio veiksmų rašė jis, su D. U. buvo apsitarę. Savo pažįstamo jis buvo prašęs patikrinti „Windows“, informacijos panaikinti neprašė, buvo viską sukėlęs į vieną failą ir sakęs palikti. Tas failas turėjo būti perkeltas į USB raktą. Kompiuterį jis vežė prieš kratą. Iš kokio pašto adreso D. U. jam siuntė paruoštus dokumentus, neatsimena, jis paruoštas sutartis gavo į kompiuterį „Asus X54H“, persiuntė D. U. į jos stacionarų kompiuterį, kad atspausdintų, pasirašė tą pačią dieną. Papildomai M. R. paaiškino, kad peržiūrėjęs nuotraukas gali pasakyti, jog su D. U. susipažino 2012 m., teigė, jog būtent tą dieną, kai daryta nuotrauka pas draugus sodyboje, susipažino su D. U.. Pateikė apžiūrai nuotrauką, šalia kurios nurodyta data – 2012 m. liepos 17 d., nuotraukoje matyti tik pats M. R., D. U. nematyti (t. 6, b. l. 114). Atsakydamas į gynėjo klausimus M. R. paaiškino, kad iki 2018 m. jam teko lankytis UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose. Ruošdamas dokumentus jis visą laiką naudojosi savo nešiojamuoju kompiuteriu. Tuo metu, kai lankėsi UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose, D. U. naudojosi savo kompiuteriu. Visi kompiuteriai buvo stacionarūs. Jam pačiam neteko naudotis D. U. naudojamu stacionariu kompiuteriu. Kai lankydavosi „duomenys neskelbtini“ patalpose, ten dar būdavo buhalterės, D. U. sesuo, visą laiką būdavo D. U.. Neatsimena, iš kokio el. pašto D. U. siuntė paruoštus dokumentus, el. pašto, kuriuo naudojosi D. U., neatsimena. Paruoštas sutartis jis gavo į kompiuterį „Asus X54H“, dėl to šį kompiuterį ir paėmė tyrimui. Kompiuteryje „Asus X54H“ buvo du jo naudojami el. paštai. Su D. U. susirašinėjo savo asmeniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kai gavo, jis iš karto tą pačią dieną pasirašė, persiuntė D. U. į jos stacionarų kompiuterį, kad atspausdintų. 2018 m. iš jo buvo vykdomi antstolių išieškojimai. Papildomai, atsakydamas į klausimus, M. R. paaiškino, kad 2011 m. reikalavimo perleidimo sutartį surašė pats, abi sutartys buvo surašytos ir atspausdintos tą pačią dieną. D. U. paprašė atvažiuoti, tą dieną, kai pas ją nuvažiavo, į jo kompiuterį buvo persiųstos sutartys, pasakyta, kur ir ką įrašyti. Iš D. U. elektroninio pašto į jo elektroninį paštą atsiuntė perleidimo sutarties pavyzdį, jam atsiuntė neužpildytą perleidimo sutartį, buvo paaiškinta, kur, ką pildyti ir rašyti. Jis savo kompiuteriu užpildė ir persiuntė D. U., kad atspausdintų, po to pasirašė. 2011 m. perleidimo sutarties teksto jis nekūrė. Apie tai, kad būtent toks reikalavimas, tokios skolininkės, pasakė D. U., jis ramiai surašė savo kompiuteriu, tada nusiuntė D. U. į jos elektroninį paštą, kad ji atspausdintų, tada iš karto abi sutartis pasirašė, uždėjo antspaudus. Kai prasidėjo tyrimas, jis laiškus ištrynė, kad nerastų elektroniniame pašte.
Taip pat M. R. patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą. M. R. apklausos įtariamuoju 2020 m. gruodžio 16 d. protokolo duomenimis, jis paaiškino, kad 2018 metais gegužės mėnesį, galimai nuo gegužės 15 d. iki 28 d., į jo asmeninį mobilaus ryšio telefoną paskambino D. U. ir paprašė atvažiuoti į jos darbovietę, (duomenys neskelbtini), tikslesnio numerio neatsimena. Tuo metu D. U. užsiėmė individualia veikla, buvo bankroto administratorė. Jis su D. U. pažįstamas apie 7 metus, bendrauja dalykiškai, kelis kartus padėjo rengti teisinius dokumentus. Atvažiavus pas D. U., ji paaiškino, kad bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ skolininkės I. R., kurios vardą ir pavardę jis išgirdo pirmą kartą, piniginės lėšos įšaldytos antstolės depozitinėje sąskaitoje. D. U. paaiškino, kad ji yra surašiusi dvi reikalavimo teisių perėmimo sutartis, kurias jam atsiųs elektroniniu paštu, o jis turės užpildyti savo ir savo įmonės VšĮ „duomenys neskelbtini“ rekvizitus šiose sutartyse bei jas atspausdinti ir pasirašyti. Būnant D. U. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), į savo elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) gavo laišką su dviem sutartimis. Tai buvo 2011 rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03, kurioje nurodyta, jog bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia (parduoda) M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą, bei 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad M. R. perleidžia (parduoda) VšĮ „duomenys neskelbtini“ jam (M. R.) priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą. Nebeatsimena, ar prie šių sutarčių buvo atsiųsti priedai, tik atsimena, kad viskas buvo padaryta t. y. atsiųsta, užpildyti rekvizitai, atspausdinta ir pasirašyta tą pačią dieną pas D. U., jos darbo vietoje. D. U. minėtas sutartis persiuntė jo nurodytu elektroninio pašto adresu ir jis galėjo iš karto pasitikrinti savo elektroninį paštą, kadangi su savimi atsivežė jam priklausantį nešiojamą kompiuterį. Sutarčių tekstai jau buvo užpildyti D. U., o jam reikėjo tik surašyti rekvizitus, tai yra savo kaip fizinio asmens ir VšĮ „duomenys neskelbtini“ duomenis. Atsimena, kad D. U. savo darbo vietoje turėjo dokumentų segtuvą su bendrovės „duomenys neskelbtini“ dokumentais. Segtuvas buvo gan storas. Atsimena, kad D. U. atidžiai studijavo dokumentus, esančius tame segtuve su bendrovės „duomenys neskelbtini“ dokumentais, kadangi norėjo, kad sutaptų tiksli data su dokumentais, buvusiais tame segtuve ir tose reikalavimo perleidimo sutartyse. Jam užpildžius rekvizitus reikalavimo perleidimo sutartyse, jis tas sutartis atspausdino iš savo kompiuterio, naudodamasis D. U. spausdintuvu, jos darbo vietoje. Jis ir anksčiau yra naudojęsis šiuo spausdintuvu, kada naudojosi pirmą kartą, negali atsakyti, tačiau tai galėjo būti tų pačių metų sausio mėnesį. Jis pasirašė ties tekstu naujasis kreditorius M. R., pradinis kreditorius M. R. ir naujasis kreditorius VšĮ „duomenys neskelbtini“ savo rankraštiniu parašu, o D. U. jo akivaizdoje irgi pasirašė 2011 rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 savo rankraštiniu parašu ties tekstu pradinis kreditorius BAB „duomenys neskelbtini“ ir patvirtino šios įmonės antspaudu. Atsimena, kad tuo metu D. U. turėjo daug antspaudų. Vėliau jam D. U. yra sakiusi, kad bendrovės „duomenys neskelbtini“ antspaudą sunaikino. Visa idėja dėl nurodytų sutarčių pagaminimo, teksto surašymo ir atspausdinimo bei teikimo antstolei buvo D. U.. Jam apie jokį atlygį ji neminėjo ir nieko nežadėjo, tik pasakė, kad „pradžioj padarom kaip sakau, o tada žiūrėsim“. Sutartyse esančius skaičius jis matė, suprato surašytą tekstą, kad reikalavimo teisės perleidžiamos, bet nesigilino, kam to reikia. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui po jo apklausos, tikslios datos neatsimena, D. U. jam pasakė, kad bendrautų rusiškos programėlės „Telegram“ pagalba, nes tokiu būdu pareigūnai negalės jų pasiklausyti. Kai prasidėjo civilinės bylos nagrinėjimas ir jį kvietė į teismo posėdį, D. U. jį pasikvietė pas save į namus prieš teismo posėdį tam, kad paaiškintų, ką jam reikės sakyti teismo posėdžio metu, tikslaus teksto, ką reikės sakyti, neatkartos (t. 4, b. l. 125-128).
Kaltinamoji D. U. kaltės nepripažino, duodama parodymus paaiškino, kad pripažįsta, jog parašas sutartyje gali būti jos. Apie byloje esančią 2011 m. perleidimo sutartį nieko negali pasakyti, nepasakys, kokiomis aplinkybėmis ji pasirašė šią sutartį. Sutarties atsiradimo aplinkybių neatsimena. Tai, kad buvo nutarta parduoti debitorinius įsiskolinimus, yra užfiksuota dokumente ir to neginčija. Ne ji pridavinėjo dokumentus į archyvą, abejoja, ar jų buvo ieškota. Dėl konkretaus įsiskolinimo pardavimo ji nežino, ką pakomentuoti. Neatsakys dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutarties, ar pranešė antstolei apie išieškojimą, nes neatsimena. Kreditorių komiteto 2010 m. birželio 1 d. posėdžio ji neatsimena. Dėl to, kad buvo išskirti fiziniai asmenys, kurie turėjo įsiskolinimus tai įmonei, gali pasakyti, kad bankroto administratorius turi du-tris buhalterius, kažkas jai pateikė tuos duomenis, jie buvo įtraukti. Įmonė „duomenys neskelbtini“ pastoviai pirko jų debitorinius įsiskolinimus. Ji administravo įmonę „duomenys neskelbtini“. Matyt, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, neteisingai įrašytas pirkėjo pavadinimas, bet negali atsakyti, kodėl niekas to nepastebėjo, nei „duomenys neskelbtini“, nei „duomenys neskelbtini“. Teisingai turėjo būti pardavėjas „duomenys neskelbtini“, o pirkėjas „duomenys neskelbtini“. Kadangi įmonė „duomenys neskelbtini“ buvo uždaryta, iš praktikos gali pasakyti, kad debitoriniai reikalavimai turėjo būti arba parduoti, arba nurašyti. Ji neatsimena, ar debitoriniai įsiskolinimai buvo parduoti „duomenys neskelbtini“. Atsimena skambutį tuo metu, kai buvo su vaiku pas stomatologą, galėjo pasakyti, jog negali kalbėti ir jai paskambintų vėliau, tačiau tikrai negalėjo sakyti, kad archyve nėra dokumentų, nes tam turi turėti bylą, ją perversti. Skambinusioji prisistatė kaip „duomenys neskelbtini“ skolininkė ir pasakė, kad nuo jos nurašyti pinigai. Dabar negali pasakyti, ar skambinusi prisistatė vardu ir pavarde, bet mano, kad taip, nes priešingu atveju ji nekalbėtų. I. R. pavardė jai žinoma nuo 2018 m. gegužės mėn. Nežino, ką atsakyti į klausimą, ar bendravo su kažkuo po nukentėjusiosios skambučio, nes visą laiką su kuo nors bendrauja. Mano, kad bendravo su M. R., neatsimena, ar tuo klausimu. Jos darbo vietoje gegužės mėn. M. R. lankėsi. Antspaudai ir visa kita buvo naikinami tą pačią akimirką, kai būdavo gaunamas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. „duomenys neskelbtini“ antspaudas turėjo būti sunaikintas 2014 m. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriumi. Ji administravo įmonės „duomenys neskelbtini“ bankroto procesą 2011 m. – 2012 m., 2013 m. ji išėjo iš darbo, grįžo, atrodo, 2014 m. liepos mėn. pabaigoje. „duomenys neskelbtini“ tuo laikotarpiu jau buvo likviduota, dokumentai priduoti į archyvą. 2018 m., atrodo lapkričio mėn., metų pabaigoje, ji pardavė UAB „duomenys neskelbtini“ akcijas, liko kaip samdoma darbuotoja. Teisme ji pasakė tai, ką galvoja, nesupranta kaltinimo dėl trukdymo teismui esmės, šiuo metu atsakymai būtų tokie patys. M. R. pažįsta seniai, metų neatsimena, gerokai po pažinties pradžios, 2014 m., iš jos pirko šuniuką. 2011 m. – 2012 m. jie buvo pažįstami. Santykiai su juo yra draugiški. Su M. R. matydavosi, abu gyvena (duomenys neskelbtini), kai ji pardavė UAB „duomenys neskelbtini“ akcijas, padėdavo jai ruošti teisinius dokumentus. Oficialių darbinių santykių tarp jų nebuvo, teisininku pas ją nedirbo, neoficialiai padėdavo paruošti, pavyzdžiui, kažkokį ieškinį. M. R. būdavo jos kontoroje, pasikalbėdavo apie jos vedamas bylas, kai jo vadovaujamai įmonei buvo iškelta bankroto bylą, su ja konsultavosi. Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), tai buvo UAB „duomenys neskelbtini“ nuomojamos patalpos. A. V. pavardė iki apklausos jai nieko nesakė, tą asmenį pažinojo kaip A., per jį pateikdavo dokumentus išieškojimui. Kai buvo sudarinėjamos sutartys, buvo vedamas sutarčių registras, jis rašomas nuosekliai, kadangi kartais teismui reikėdavo pateikti registracijos dokumentus, negali atsakyti dėl sutartyje nurodyto numerio. Jai nieko nežinoma apie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp M. R. ir VšĮ „duomenys neskelbtini“, tą sutartį matė, kai M. R. ją pateikinėjo teismui. M. R. 2018 m. jos darbo vietoje galėjo naudotis kompiuteriu ir spausdintuvu. Ji bendravo su M. R. bylos nagrinėjimo metu tarp posėdžių. Su M. R. jie nebuvo susipykę, nežino, ar jis turėjo pagrindą ją apkalbėti. Perskaičius kaltinamosios atsakymus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad atsakymai šiuo metu būtų tokie patys. Šiuo metu ji yra nemokumo administratorių sąraše, bet bankroto procedūrų nevykdo. Minimoms dviem sutartims teksto ji pati nėra ruošusi, neprisimena, ar žinojo apie 2011 m. ir 2018 m. sutartis iki nukentėjusiosios skambučio. Neatsimena, ar ji rašėsi sutartis su M. R.. Bankroto administratorius buvo juridinis asmuo, tuo atveju, jei atsiranda kažkokio turto, sprendimą priima juridinio asmens vadovas arba valdymo organai. Pas bankroto administratorių lieka tik tai, kas susijęs su bankroto procedūra. Pasilikdavo dokumentus, susijusius su bankroto procedūra, tam, kad galėtų kažkam paskambinus pasižiūrėti bylą, kur žmogų galima būtų nukreipti. Reikalavimo pirkimo perdavimo sutartis tai yra dokumentas, susijęs su ūkine veikla, pas juos saugomas tik protokolas, be priedų. Mano, kad M. R. turėjo galimybę susipažinti su bankrutavusių, likviduotų įmonių dokumentais „duomenys neskelbtini“ patalpose. Dokumentai buvo saugomi pereinamame kabinete, stelažuose. Būdavo atvejų, kad su M. R. kartu nebūdavo, jis – vienoje, ji – kitoje patalpoje. 2018 m. ji buvo pardavusi įmonę, užbaiginėjo bankroto procedūras, dirbo nedaug žmonių – kartais ateidavo buhalterė, administratorė, ji ir M. R.. Perskaičius D. U. apklausos protokolą dėl frazės „paskui kalbėjau su M. R. ir jo paklausiau apie tą skolą“ (t. 4, b. l. 147), paaiškino, kad šito neatsimena, apklausos metu buvo praėję nedaug laiko. Pokalbis su I. R. ją sunervino, o ką toliau ji darė, neatsimena.
D. U. apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais 2019 m. vasario 26 d. protokolo duomenimis, ji paaiškino, kad BAB „duomenys neskelbtini“ buvo iškelta bankroto byla, tuo metu ji buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė, paskyrė įgaliotu bankroto administratoriumi M. A. Ž.. Buvo daug skundų, jis nebendravo su kreditoriais, tuomet ji perėmė administravimą. BAB „duomenys neskelbtini“ likvidavimą ir dokumentų pridavimą atliko jau ne ji, tuo metu buvo išvykusi iš Lietuvos. Ji pati už BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylą buvo atsakinga apytiksliai du metus. Kokiais teisės aktais turi vadovautis atliekant bankroto bylą žinojo ir viską atliko vadovaudamasi įstatymais. Kas sudarė sutartį dėl I. R. skolos perdavimo M. R., ji nežino. Pati šios sutarties nesudarinėjo, tik pasirašė ant jos kaip įgaliotas asmuo. Kas surado skolos perėmėją M. R., ji neprisimena, tai galėjo padaryti ir ji, ir kažkuris iš kitų bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojų. Kaip buvo atsiskaityta už skolos perėmimą, ji negali pasakyti, nes pati su pinigais nedirbo. Su M. R. susipažino atsitiktinai prieš maždaug šešerius metus, tiksliai neprisimena. Su juo kartais bendrauja, jį pakonsultuoja teisiniais klausimais. Su juo tik pažįstami. Šį pavasarį jai paskambino BAB „duomenys neskelbtini“ skolininkė ir pasakė, kad nuo jos nurašė pinigus. Ji pasakė, kad šiuo metu negali kalbėti, nes yra pas stomatologą, kad visos skolos yra parduotos, BAB „duomenys neskelbtini“ yra uždaryta ir daugiau nieko nežino. Po to karto su skolininke nebendravo. Ji paskui kalbėjo su M. R. ir jo paklausė apie tą skolą. Ką jis jai apie tai atsakė, nepamena. Po kiek laiko dėl šios skolos prasidėjo teismas. Dėl ko buvo kviečiama į apklausą šeštajame policijos komisariate, nežinojo. Apie tai, kad buvo kviečiama į policiją dėl BAB „duomenys neskelbtini“ ir šios skolos, nieko nežinojo ir su M. R. apie tai nekalbėjo (t. 4, b. l. 147).
D. U. apklausos įtariamąja 2020 m. rugsėjo 22 d. protokolo duomenimis, ji paaiškino, kad galimai nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ ir buvo bankrutavusios (likviduotos) AB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB ,,duomenys neskelbtini“ įgaliotu asmeniu bei vykdė bankroto procedūrą. Pirmasis BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus atstovas buvo Mindaugas A. Ž., vėliau ji iš jo perėmė bankroto procedūrą. Tiksliai kada perėmė BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūrą, neatsimena. Mindaugas A. Ž. iš įmonės išėjo su pykčiais, ką rado, t. y. BAB „duomenys neskelbtini“ dokumentus, tokius ir perėmė. Su M. R. pažįstama seniai. Kokiomis aplinkybėmis ir kada susipažino su juo, negali pasakyti. Termino seniai pažįstami negali apibrėžti. Su M. R. bendrauja. Kartais kreipiasi į jį pagal poreikį, t. y. dėl ieškinio surašymo, nes paslaugų kainos priimtinos. Su M. R. apie atliekamą ikiteisminį tyrimą visiškai nėra kalbėjusi, kadangi nieko nežino ir nėra apie ką kalbėti. Ji yra jam paminėjusi tik apie savo apklausos faktą, jam minėjo, kad buvo apklausta policijoje specialiąja liudytoja, daugiau jokių pokalbių apie vykstantį procesą su M. R. nebuvo. Su juo bendrauja tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Patvirtina, kad kažkuriuo laiku, gali būti, kad tą dieną, kai vyko krata pas M. R., jį, kartu su advokate, pavežė gal iki namų, gal iki mašinos. M. M. tuo metu, kai jį pavežė, kažką perdavinėjo kažkam, ji neužfiksavo, pasakyti negali. Apie 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2011-08-02/03, kurioje nurodyta, jog bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia (parduoda) M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą, šio įsiskolinimo delspinigius, palūkanas ir išieškojimo išlaidas, sudarymo aplinkybes, nei kas iš šalių parodė iniciatyvą, nei kas su kuo ir dėl ko tarėsi, ji negali atsakyti. Dėl minėtoje sutartyje nurodytos kainos – 100 Lt, nieko negali pasakyti. Ar su kuo nors bendravo dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių, ar jos sukeltų pasekmių, ji neatsimena. Taip pat neatsimena, ar jai 2018 m. kas nors skambino iš antstolės D. P. kontoros. Atsimena tik tai, kad būnant pas odontologą jai paskambino R. ir klykė į ragelį, šiai paaiškino, kad tuo metu negali kalbėti ir pokalbis nutrūko. Paminėtas A. V. jai nieko nesako. Pagal vardą pavardę jai nekyla jokių asociacijų su konkrečiu asmeniu. UAB „duomenys neskelbtini“ jai yra žinoma iš darbinių santykių. Jokių aplinkybių dėl BAB „duomenys neskelbtini“ parduotų skolų UAB „duomenys neskelbtini“ ji negali pasakyti. Nieko negali paaiškinti, kodėl BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokole Nr. 12 su priedu (ataskaita) nurodytoje teisių pirkimo pardavimo sutartyje esantis numeris Nr. 2011-08-02/03 yra toks pat kaip ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje, kurioje nurodyta, jog bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia (parduoda) M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą, šio įsiskolinimo delspinigius, palūkanas ir išieškojimo išlaidas (t. 4, b. l. 153-155).
D. U. apklausos įtariamąja 2021 m. sausio 20 d. protokolo duomenimis, ji paaiškino, kad nėra gydyta jokioje ligoninėje dėl psichikos sveikatos. Gali tik paminėti, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. lankosi Senamiesčio psichiatrijos centre, Pylimo g., geria gydytojo išrašytus vaistus nuo depresijos. Vaikystėje yra turėjusi galvos traumą, buvo tuomet atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, bet pasekmių dėl to nebuvo. Ji, pasinaudodama teise, susilaiko nuo parodymų davimo. Susilaiko ir neatsako į klausimą, ar patvirtina savo parodymus, kuriuos davė 2020 m. rugsėjo 22 d. apklausos metu (t. 4, b. l. 164).
Nukentėjusioji I. R. paaiškino, kad po avarijos, dėl kurios ji buvo pripažinta kalta, buvo skolinga įmonei „duomenys neskelbtini“. Atsiskaitinėjo dalimis, pagal galimybes. AB „duomenys neskelbtini“ bankrutavo ir 2014 m. buvo likviduota. Apie tai jai pranešė antstolė, vykdomoji byla buvo užbaigta. Po kažkiek metų ji pastebėjo, kad iš banko sąskaitos yra nuskaityta pinigų suma antstolės kontorai. Pradėjo skambinti ir paaiškėjo, kad pinigai nurašyti per klaidą, nes jos kreditoriai bankrutavo. Pinigai buvo grąžinti, tačiau po kažkiek laiko atsirado dvi sutartys, pagal kurias ji lyg buvo skolinga. Žinodama, kad taip negali būti, ji kreipėsi į policiją. Teko samdyti advokatę, kadangi turėjo ginti savo teises. Vyko civilinė byla, ji laimėjo, nes nebuvo įrodyta, kad yra skolinga. Ji kreipėsi į prokuratūrą, kad nustatytų tiesą. Ji yra bendravusi su „duomenys neskelbtini“ atstovu, po to bendravo su antstole. Su D. U. jai teko bendrauti telefonu. Ji paskambino antstolei D. P., atsiliepė antstolės padėjėja, nukentėjusioji paaiškino, kad AB „duomenys neskelbtini“ likviduota. Reikėjo patvirtinimo, nukentėjusiajai pasakė kreiptis pas likvidatorių. Ji skambino likvidatorei, o ši nukreipė pas D. U.. Tada internete rado D. U. numerį, paskambino, bet neišsiaiškino, ar yra skola, nes ši tiesiog nežinojo, nesuprato, apie ką šneką. Nukentėjusioji sakė, kad jai nurašė per klaidą. Ji klausinėjo D. U. dėl dokumentų, bet ši nežinojo apie jokius dokumentus, neprisiminė, apie ką nukentėjusioji šneka. D. U. ji skambino tą pačią dieną, kai buvo nurašyti pinigai.
Liudytoja D. A., dirbanti antstolės D. P. padėjėja, paaiškino, kad vykdant vykdomąją bylą 2018 m. buvo areštuotos skolininkės I. R. sąskaitos, nurašyta visa reikiama pinigų suma. Buvo nustatyta, kad išieškotojas yra išregistruotas. Internetu surado, kas administravo šią įmonę. Susisiekė su bankroto administratore, vardo ir pavardės neatsimena, tikrai ne D. U., ji nurodė, kad nieko neprisimena, senokai nebedirba ir bankroto procedūros nebaigė. Prieš tai I. R. juos informavo, kad kai tik buvo nurašyta pinigų suma, ji susiekė su bankroto administratore D. U. ir paminėjo, kad nuo jos sąskaitos yra nurašytos lėšos. Tada jie susisiekė su D. U., paklausė, ar ši skola yra kam nors perleista, ji nurodė, kad seniai viskas įvyko, nieko nebeprisimena, reikėtų ieškoti archyvuose. Vėliau kolega bendravo su M. R.. Vykdomąją bylą perėmė iš antstolės D. Š., vykdomojoje byloje nebuvo duomenų nei apie bankroto bylos baigtį, nei apie kreditorinio reikalavimo perleidimą. Vykdomoji byla antstolei D. P. buvo perduota 2010 m. gegužės 13 d., iki 2018 m. nebuvo pradėti veiksmai ją vykdyti. Ji pati yra bendravusi su D. U.. Bendravo telefonu, atrodo, du kartus. Pirmą kartą liudytoja skambino, antrą kartą – skambino jai. Apie pirmo pokalbio turinį prisimena tai, jog sakė, kad tiek laiko praėjo, reikia žiūrėti archyvuose, bet ir archyvuose gali jau nieko nebebūti, reikėtų pasitikslinti. Pokalbio pradžioje buvo išdėstyta, dėl ko skambina, po to laukė D. U. skambučio, jai paliko telefono numerį. Apie antro pokalbio turinį atsimena, jog minėjo, kad nėra rasta duomenų, bet reikėtų suformatuoti diską ir atstatyti duomenis, galbūt kažką pavyks atrasti. Pokalbio turinį girdėjo ir kiti darbuotojai, vienoje patalpoje jie sėdi trise. Duomenys apie bankrotą yra viešai prieinami, apie tai, ar skola buvo perleista, informacijos negavo. Vykdomoji byla buvo nutraukta, nes įmonė išregistruota, byloje nebuvo duomenų apie reikalavimo perleidimą. Tą informaciją turi pateikti bankroto administratorius arba naujasis išieškotojas.
Perskaičius liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 2, b. l. 110), liudytoja nurodė, kad tai jos parodymai, ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau. Liudytojos D. A. 2019 m. balandžio 23 d. apklausos protokolo duomenimis, ji paaiškino, kad telefonu susisiekus su D. U. jai nurodė, kad vykdomas išieškojimas iš I. R., BAB „duomenys neskelbtini“, naudai, todėl paprašė informacijos apie tai, ar reikalavimo teisė galėjo būti perleista kitam asmeniui apie tai nepranešus antstoliui. Taip pat užsiminė, kad turi nurašytas lėšas iš skolininkės sąskaitos, todėl prašoma informacija apie galimą reikalavimo teisės perleidimą reikalinga sprendimui priimti. D. U. atsakė, kad praėjo labai daug laiko, todėl būtina patikrinti archyvą ir savo kompiuterį, kuriame galimai bus prašoma informacija. Pažadėjo informuoti papildomai, t. y. perskambinti, jeigu suras informaciją apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Po keleto dienų paskambino D. U. ir pranešė, kad archyvuose tokių duomenų apie reikalavimo teisės perleidimą surasti nepavyko, tačiau būtina dar papildomai atstatyti diską, kokį diską, nesukonkretino, ar tai kompiuterio diskas ar CD diskas, tiesiog paminėjo, kad gal ten bus prašomi duomenys. D. U. vėl paskambino dar po keleto dienų ir pranešė, kad disko atstatymas vis dar trunka ir tai užtruks, todėl prašė negrąžinti skolininkei piniginių lėšų, kurios buvo saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje. Taip pat D. U. pridūrė, kad duomenys, kaip liudytoja suprato, apie reikalavimo teisės perleidimo faktą tikrai bus pateikti vėliau. Vėliau dirbant antstolių informacinėje sistemoje (AIS) su vykdomąją bylą Nr. 0068/10/00367/1, kurioje I. R. yra skolininkė BAB „duomenys neskelbtini“ naudai, pastebėjo, kad minėta vykdomoji byla buvo peržiūrėta asmens, kuris niekaip nėra susijęs su išieškojimu. Nustatė, kad A. V. 2018 m. gegužės 17 d., 13.05.25 val., peržiūrėjo tą vykdomąją bylą. Kaip jis susijęs su vykdomąją byla, negali paaiškinti. Jos kolega A. B. ją informavo, jog 2018 m. gegužės 25 d. antstolės kontoros bendruoju telefonu skambino vyriškis (su vyriškiu telefonu kalbėjo A. B.), prisistatęs M. R., gavęs iš UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės informaciją, jog nuo I. R. sąskaitos nurašyta visa likusi skolos suma ir paprašė suteikti duomenis iš vykdomosios bylos, kurioje išieškotojas yra BAB „duomenys neskelbtini“, o skolininkė I. R., kadangi norėjo pirkti reikalavimo teisę į skolą. Keista pasirodė tai, kad pašnekovas (vyriškis prisistatęs M. R.) išreiškė norą (pageidavimą) dar tik pirkti reikalavimo teisę. Duomenys suteikti nebuvo. Vėliau, t. y. 2018 m. birželio 6 d., VšĮ „duomenys neskelbtini“ pateikė skundą dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/10/00367/1.
Liudytojas A. B. nurodė, kad aplinkybių tiksliai neatsimena, prašė perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Liudytojo A. B. apklausos 2019 m. balandžio 30 d. protokolo duomenimis, jis paaiškino, kad 2018 m. gegužės 25 d. antstolės kontoros bendruoju telefonu skambino vyriškis, kuris prisistatė kaip skolos perpirkėjas ir patikslino, kad būtent I. R. skolos išieškotojo BAB „duomenys neskelbtini“ naudai. Taip pat paprašė vykdomojo dokumento duomenų, t. y. paprašė nurodyti, pagal kokį vykdomąjį dokumentą išieškoma skola ir šio dokumento numerio. Iš pokalbio pradžioje pateiktos informacijos liudytojas tiksliai nesuprato, ar jis ketino pirkti skolą, ar buvo pirkimo procese, ar jau nupirko skolą. Tačiau vyriškio informacija pasirodė labai keista. Keista buvo tai, jog žinojo, kad BAB „duomenys neskelbtini“ jau likviduota ir išregistruota, todėl pirkti skolos jau buvo neįmanoma, o prašoma informacija galėtų būti reikalinga tik ketinant pirkti skolą. Paprašė vyriškio prisistatyti, prisistatė M. R.. Liudytojas, vis dar nesuprasdamas, ar ketina pirkti skolą ar jau nupirkęs, paaiškino, kad skolos nusipirkimo atveju pirmas turi pateikti informaciją (duomenis) apie skolos pirkimo faktą ir tik tada galės teikti kokią nors informaciją, priešingu atveju jokios informacijos suteikti negali. Tokia pokalbio eiga jam pasirodė labai keista, kadangi skambinęs vyriškis nieko nežinojo apie pokalbio metu minimą skolą, t. y. visą informaciją apie vykdomą išieškojimą norėjo sužinoti. Jeigu vyriškis būtų nurodomos skolos pirkėjas, tikrai būtų žinojęs nors kokią informaciją, susijusią su vykdomąją bylą, tačiau susidarė įspūdis, kad visiškai nieko nežinojo, kadangi tik klausinėjo, o pats jokių duomenų įvardinti negalėjo. Pokalbis pakrypo ne dalykiška linkme, kadangi vyriškio, negavusio prašomos informacijos, balse pajuto susierzinimą ir pasipiktinimą. Tikslaus pokalbio turinio neatsimena, bet vyriškis pasakė kažką panašaus į „tai ar jums gaila suteikti informaciją“, po ko dar kartą vyriškiui paaiškino, jog neturi jokių duomenų apie tai, kad vykdomojoje byloje yra šalis, todėl jokios informacijos neteiks. Po šios frazės vyriškis neatsisveikinęs padėjo ragelį. Tą pačią dieną, po pusantros valandos, vėl antstolės kontoros bendruoju telefonu paskambino tas pats vyriškis ir gražiai paprašė pateikti bent I. R. asmens kodą, tačiau ir šį kartą vyriškiui paaiškino, kad nėra vykdomosios bylos šalis ir tokios informacijos teikti neturi teisės, po ko padėjo ragelį. Vėliau apie tokį pokalbį papasakojo savo kolegoms (t. 2, b. l. 115-117). Taip pat liudytojas paaiškino, kad apie pokalbį jis sakė antstolei D. P., atrodo, ir kolegoms sakė, kad keistas skambutis. Skambučio tikslas – išgauti informaciją apie bylą. Byla dėl skolos, kiek atsimena, skambinęs klausė vykdomojo rašto numerio. Jei gerai atsimena, skambinęs sakė, kad jis yra skolos perėmėjas, tačiau jei toks būtų, tai pats turėjo tą informaciją turėti.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad I. R. pinigų nurašymas vyko 2018 m., apie gegužės mėn. Ši vykdomoji byla užvesta 2002 m., ją vykdė antstolė D. Š., kuri 2010 m. tapo liudytojos – antstolės padėjėja ir tą vykdomąją bylą iki 2018 m. vykdė jos skyriuje. D. Š. 2018 m. išėjo iš darbo ir minėta vykdomoji byla pateko pas liudytoją. Išieškotojas buvo AB „duomenys neskelbtini“, o skolininkas – I. R.. Buvo nurašyti pinigai, bet neturėjo, kur pervesti, nes AB „duomenys neskelbtini“ bankrutavusi. Liudytoja paprašė savo padėjėjos D. A. susisiekti su bankroto administratoriumi, gal yra kreditorinio reikalavimo perleidimas, nes turi kažkur pervesti pinigus. Padėjėja susisiekė su bankroto administratoriumi, tai buvo ne D. U., ji pasakė, kad bankroto nebevykdo, visa procedūra užbaiginėjama D. U.. Tada liudytoja paprašė padėjėjos susisiekti su D. U., kad išsiaiškintų situaciją. Ji susisiekė, informavo liudytoją, kad jokio kreditorinio reikalavimo perleidimo nėra, jie neturi jokių dokumentų, kad kreditorinis reikalavimas kažkam perleistas. Po to skolininkė teikė prašymą grąžinti pinigus, kadangi išieškotojas yra bankrutavęs ir likviduotas. Tuo pačiu paaiškino, kad buvo susisiekusi su D. U., kuri pasakė, kad tikrai neturi jokių dokumentų dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo. Tuos pinigus grąžino, nes neturėjo jokių dokumentų. Juristas A. B. liudytoją informavo, jog skambino pilietis, prisistatė R., ir pradėjo klausinėti apie šitą vykdomąją bylą, kaip galima perimti kreditorinį reikalavimą. Juristas pasakė, kad neteikia jokios informacijos apie šią vykdomąją bylą, tik pasakė, kad ji nutraukta. Jau buvo priimtas patvarkymas, grąžinti pinigai, byla nutraukta, kadangi išieškotojas bankrutavęs ir likviduotas. Vėliau atsirado dokumentai, kuriuos pateikė M. R., dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo, prašė pakeisti išieškotoją byloje, jie atsisakė, buvo paduotas skundas dėl antstolės veiksmų. Informaciją apie tai, kad AB „duomenys neskelbtini“ bankrutavo, sužinojo iš Registrų centro. M. R. teikė skundą teismui dėl to, kad liudytoja netenkino prašymo, negrąžino jam pinigų. Apie datą, 2018 m. gegužės 25 d., kai į antstolės kontorą bendruoju telefonu skambino vyriškis, jai pasakė pats su tuo vyriškiu kalbėjęs A. B.. Pagal D. A. pasakojimą liudytojai susidarė įspūdis, kad D. U. pirmą kartą iš jų kontoros sužinojo apie skolininkę I. R. ir jos skolą „duomenys neskelbtini“.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad pažįsta D. U., susipažino, kai jis dirbo padėjėju antstolių kontoroje. Su ja yra bendravęs daugiau nei su M. R.. M. R. jo vienoje byloje buvo skolininkas, areštavo jo vadovaujamos įmonės turtą, sudarinėjo arešto aktą. D. U. buvo bankroto administratorė, antstolio V. Č. kontoros klientas. Su abiem liudytojas susipažino 2014-2015 m. D. U. sakė, kad su M. R. pažįstami, gal kaimynai, kai liudytojas pamatė, kad M. R. bankroto administratoriaus patalpose, (duomenys neskelbtini)., kaip ir dirba, D. U. pasakė, kad jis teisininkas. M. R. „duomenys neskelbtini“ patalpose yra matęs gal 2017 m. ar 2018 m. Konkrečių aplinkybių dėl vienos iš vykdomųjų bylų peržiūros negali nurodyti, ateidavo daug užklausų. Patalpose (duomenys neskelbtini) g. liudytojas yra buvęs gal 10-15 kartų, M. R. ten matė gal du kartus, su juo nebendravo. D. U. minėjo, kad M. R. yra teisininkas, detalių, ar sieja darbiniai santykiai, liudytojas neklausė. Kiek atsimena, patalpos buvo trijų kambarių, M. R. buvo viduriniame, sėdėjo prie stalo, ar ten buvo padėti kažkokie dokumentai, liudytojas negali pasakyti. Neatsimena, kokiu pagrindu buvo tikrinta byla, galėjo būti, kad norėjo pateikti vykdymui kažkas iš klientų, negali pasakyti, ar tai buvo D. U., ar kažkas kitas. Būdavo, kad pateikia vykdomąjį dokumentą ar kopiją, pasižiūri, ar gali pasiimti vykdymui, ar siūlo kreiptis į kitą antstolį.
Perskaičius liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolą, liudytojas nurodė, kad tai jo parodymai. 2019 m. gegužės 10 d. apklausos protokolo duomenimis, pagal jam pateiktą dokumentą t. y. antstolių informacinės sistemos išrašą, kuriame užfiksuota, jog A. V. 2018 m. gegužės 17 d., 13.05.25 val., peržiūrėjo vykdomąją bylą Nr. 0068/10/00367/1, paaiškino, kad šio fakto jis neatsimena. Negali pasakyti, dėl kokios konkrečiai priežasties jis peržiūrėjo nurodytą vykdomąją bylą. Bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė D. U. jo klausdavo, ar galimas pateikimas vykdyti išieškojimą iš konkrečių asmenų. Neteisėtų prašymų nebuvo. Žinojo (iš teismų sprendimų), kad UAB „duomenys neskelbtini“ yra skiriamas bankroto administratoriumi, taip pat žinojo, kad jog UAB „duomenys neskelbtini“ yra antstolio V. Č. kontoros klientas, todėl su D. U., kaip bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ atstove, vyravo pasitikėjimo santykiai. Ar jo kas nors prašė peržiūrėti šią bylą, pasakyti negali, nes neatsimena. Gali pasakyti, kad D. U., kaip bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė, į jį per visą jo darbo laikotarpį antstolio kontoroje kreipėsi apie dešimt kartų. Visus kartus ji kreipdavosi išimtinai dėl kokių nors vykdymo veiksmų (t. 2, b. l. 132-133).
Liudytojas J. K. paaiškino, kad M. R. jam davė sutvarkyti kompiuterį, perrašyti „Windows“, po kelių valandų atvažiavo policija, pasiėmė tą kompiuterį, liudytoją išsivežė apklausai. Reikėjo perrašyti operacinę sistemą, kompiuteris turėjo būti išvalytas. Ne pirmą kartą tvarkė kompiuterį M. R., į detales nesigilino. IT specialistu dirba apie 6 metus. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Apklausos 2019 m. vasario 27 d. protokolo duomenimis, liudytojas paaiškino, kad maždaug prieš 10 metų su M. R. buvo kaimynai. Susipažino su M. R. per savo brolį. Iš to namo išsikraustė maždaug 2012 m., M. R. yra jo pažįstamas iš tų laikų. Praktiškai nebendrauja, tik retkarčiais paskambina, kai reikia pagalbos su kompiuteriu, nes dirba IT specialistu. 2019 m. vasario 27 d., 13.26 val., M. R. jam paskambino pasakė, kad reikia sutvarkyti kompiuterį t. y. ištrinti kietąjį diską, perrašyti operacinę sistemą, išsaugoti duomenis nuo ekrano, buhalterinės apskaitos atsargines kopijas ir dar kažkokius duomenis, o kuriuos tiksliai, pasakys susiskambinus tada, kai pradės tvarkyti kompiuterį. Kalbėjosi trumpai, M. R. minėjo apie kažkokį tyrimą, bet jam atsakė, kad neįdomu, ir į tai nesigilino. Taip pat prisimena, kad prieš kelias savaites, kada, tiksliai nepamena, buvo M. R. sutikęs lauke, kai vedžiojo brolio šunį. Tada M. R. klausinėjo, kaip būtų galima ištrinti kompiuterio kietojo disko duomenis, kad kompiuteryje nebebūtų įmanoma kažką surasti. Liudytojas pasakė, kad viskas yra įmanoma, tačiau to padaryti jo neprašė. Po to karto daugiau nebendravo. Kompiuterį M. R. atvežė prie darbo, „duomenys neskelbtini“ viešbučio, centre. Apie 15.37 val. jam paskambino M. R. ir pasakė, kad jau vietoje, tada nuėjo pasiimti kompiuterio į lauką prie automobilio. Automobilis buvo baltas „Citroen“, valstybinių numerių neatsimena, tačiau į aikštelę automobilis įvažiavo pro užtvarą ir jo numeriai buvo užfiksuoti. Automobilyje sėdėjo trys asmenys. M. R. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, prie vairo buvo moteris, gale taip pat sėdėjo moteris, šių moterų jis nepažįsta. M. R. iš automobilio neišlipo ir padavė jam kompiuterį per automobilio langą. M. R. norėjo pasakyti kokius duomenis išsaugoti, tačiau jis pasakė, kad pakalbės vėliau, kai tvarkys kompiuterį. Sutarė, kad sutvarkys kompiuterį tą pačią arba sekančią dieną. Tada jie išvažiavo, o jis grįžo į ofisą. Kompiuterio taisyti nepradėjo (t. 2, b. l. 60).
Liudytoja R. V. paaiškino, kad su D. U. yra pažįstamos nuo pirmos klasės, M. R. yra mačiusi 2020 m. rugpjūčio mėn., per laidotuves. Santykiai su D. U. nėra nei labai geri, nei labai blogi, liudytojai išėjus iš UAB „duomenys neskelbtini“ jų keliai išsiskyrė. Liudytoja 2019 m. kvietė D. U. į gimtadienį, buvo jubiliejus. Liudytoja yra dirbusi UAB „duomenys neskelbtini“ apytiksliai nuo 2001 m. iki 2005 m., po to nuo 2011 m. iki 2014 m. liepos mėn. Liudytoja buvo įgaliotas bankroto administratoriaus asmuo bankrutuojančios AB „duomenys neskelbtini“ byloje. Šio bankroto procedūra niekuo neįsimintina, standartinė. Jai perėmus BAB „duomenys neskelbtini“, turto jau nebuvo, buvo tiesiog pabaiga, archyvo pridavimas, procedūros ir išregistravimas. Archyvo pridavimas vyko standartiškai. Buvo suarchyvuota, išvežta į Švenčionių archyvą. Į archyvą priduodami visi dokumentai, kurie susiję su bankroto bylą ir perimti iš buvusių vadovų, pas bankroto administratorių lieka nebent kokios nors kopijos. BAB „duomenys neskelbtini“ antspaudas buvo naikinamas, nes buvo pareiga naikinti. Būdavo surašomas aktas, nuimama klišė, sukarpoma ir sunaikinama. Supažindinus su Švenčionių archyvo atsakymu, jog nėra antspaudo sunaikinimo akto, liudytoja paaiškino, jog kažkuriais metais buvo pakeitimai ir antspaudų sunaikinimo aktų nebereikėdavo. Ar 2014 m. buvo reikalavimas surašyti tokį aktą, neatsimena. Antspaudai yra naikinami kada priimamas sprendimas, kai eina išregistruoti įmonę. Teismas gali nepriimti sprendimo ir antspaudas dar gali būti reikalingas. Jeigu įmonė išregistruota, vadinasi, buvo teismo sprendimas, antspaudas buvo sunaikintas. Antspaudų niekada nelaikydavo, jie visada būdavo sunaikinami. Kiekvienos įmonės negali atsiminti, kada, kur būdavo naikinami antspaudai. Visada būdavo, kad antspaudai būdavo sunaikinami. Įmonės medžiagą vienas įgaliotas asmuo iš kito perimdavo be akto. Įmonė neužsidaro, jeigu yra kokio nors turto. Šiuo atveju jau nebebuvo nieko, nebuvo turto, debitorių. Skolininkė I. R. liudytojai negirdėta. Liudytojai dėl BAB „duomenys neskelbtini“ skambino kažkokia antstolė ar antstolės padėjėja, liudytoja pasakė, kad nieko nežino, nes nuo 2014 m. nedirba, nieko negali pasakyti, visi dokumentai yra archyve, po jos liko direktorė D. U.. Liudytoja galėjo kviesti D. U. į gimtadienį 2019 m. kovo 14 d. Telefoninio pokalbio metu D. U. klausė, ar liudytoja atsimena apie pardavimą, ji atsakė, kad neatsimena. Iki šio teismo posėdžio ji nebuvo kviečiama liudyti. D. U. jos klausė, ar gali kviesti liudyti, atsakė, kad ką atsimena, tą pasakys. BAB „duomenys neskelbtini“ debitorinių įsiskolinimų pardavimo UAB „duomenys neskelbtini“ neatsimena, nebūtų įmanoma išregistruoti įmonės, jei dar būtų debitorinių įsiskolinimų. Bankroto administratoriaus darbas pasibaigia su įmonės išregistravimu.
Žemesnės instancijos teismas
Specialistė Diana Bartkevičienė paaiškino, kad jos tyrimo dalykas buvo ir antspaudas, ir šratinukų pastos. Išvada dėl tos pačios rūšies šratinukų pastos yra kategoriška, išvada, kad tuo pačiu rašikliu – tikėtina. Išvada tikėtina dėl to, kad įvertina rašymo priemonę, o ne pastą, individualizuojančių požymių pasakyti kategoriškai tiesiog neužtenka. Rašiklis gali būti skirtingas, o pasta – vienoda. Tos pačios gamybos priemonė gali skirtis priklausomai nuo to, kaip žmogus naudoja, nes dažniausiai priemonėje specialistai mato kažkokius šratinuko defektus. Popieriaus vienodumas apibūdinamas, kad tai yra tos pačios morfologinės popieriaus savybės, t. y. liuminescencija, spalva, mikrostruktūra, storis, lyginamasis svoris ir užpildai. Popieriaus senėjimo požymių netiria.
Specialistas Jonas Mincevičius paaiškino, kad atliko mineralinės ir elementinės sudėties popieriaus tyrimą. Šiuo atveju ji buvo idealiai vienoda.
Specialistė Justė Kupčiūnaitė paaiškino, kad tyrė tonerio cheminę sudėtį. Toneris gali kisti, priklauso nuo aplinkos, laikymo sąlygų. Išvada, kad vienodu toneriu, reiškia, kad vienodu pagal cheminę sudėtį.
Specialistė Regina Pajaujytė paaiškino, kad spausdintuvų vertinimas vyksta pagal tuos požymius, kurie atsispindi išspausdintame dokumente. Lygina tokių pačių ženklų formą, ar yra kažkokių štrichų, nesutapimų – storio ir pan. Kiekvienas spausdintuvas sukuria savus požymius, pavyzdžiui, vienas spausdina tašką visiškai apvaliai, kitas daro kažkokios formos nelygumus. Visi tie požymiai yra vertinami, yra svarbu požymio vertė ir reikšmė visumoje. Buvo nustatyta tikrai tokių požymių, kur netolygiai, nevienodai spausdinami ženklai, blogai spausdinami užkirčiai, ypač vertikalios elementų dalys, ir kiti panašūs požymiai. Jų visuma buvo pakankama teigti, kad išspausdinta tuo pačiu spausdintuvu. Tas spausdintuvas pagal tuos požymius yra unikalus, jis turi pakankamą spausdinimo požymių visumą, leidžiančią pasakyti, kad būtent jis spausdino. Rasti identišką spausdintuvą nebūtų įmanoma. Šiuo atveju yra kategoriška išvada. Eksploatacijos metu susidaro požymių kompleksas, leidžiantis identifikuoti spausdintuvą. Jei būtų esminių skirtumų, nebūtų galėjusi formuluoti kategoriškos išvados, pagal spausdinimo požymius jokių skirtumų nebuvo.
Specialistas Denisas Vasiljevas (Denis Vasiljev) į klausimą dėl spausdintuvo, kad instaliuotas 2018 m. sausio 31 d., paaiškino, kad tada, kai kažkokia „geležis“ prijungiama prie kompiuterio, šiuolaikinė operacinė sistema automatiškai bando suinstaliuoti. Jeigu yra instaliacinis diskas arba pati operacinė sistema turi tam tikrų programų, taip vadinamų „draiverių“, jis yra instaliuojamas. Jeigu „draiverių“ trūksta, programa rašo, kad yra prijungtas neatpažįstamas įrenginys ir prašo internetinio ryšio, kad nusistatytų, arba prašo gamintojo programos, t. y. „draiverių“. Failo pavadinimas „Carved“ reiškia, kad speciali kriminalistinė programa atgamino šį failą, kuris buvo ištrintas. Tyrimo metu nenustatė, kad su kompiuterio data ir laiku buvo „žaidžiama“. Buvo palygintas šiuolaikinis laikas ir laikas, kurį parodė kompiuteris, tai praktiškai laikas sutapo. Dėl kompiuterio datos ir laiko nurodyta „tikėtina“, kadangi su kompiuterio data ir laiku galima „žaisti“, taip pat kompiuteryje yra akumuliatorius, kuris gali nusėsti, nusimušti, dėl to laikas irgi nusimuša. Paprastai akumuliatoriai nusėda labai retai. Jeigu dabar įjungtų bet kokį kompiuterį ir atsuktų laiką, pavyzdžiui, į 2000 m., ir neduotų kompiuteriui prieigos prie interneto, kad užfiksuotų, jog data neatitinka realybės, tuo laiku suinstaliuotų, tai sistema parodytų, kad buvo suinstaliuota tokia data, tačiau tam reikia specialiai daryti tokias manipuliacijas. Konkreti data – 2018 m. sausio 31 d., nustatyta pagal kompiuterio sisteminį laiką ir įrašus, padarytus sistemoje. Taip pat, kiekviena laiko manipuliacija yra fiksuojama, šiuolaikinė operacinė sistema viską protokoluoja ir kiekvienas žaidimas yra fiksuojamas. Tikėtina failo, dokumento sukūrimo data – 2018 m. gegužės 28 d.
I. R.2018 m. lapkričio 20 d. pareiškimo dėl M. R. ir D. U. nusikalstamų veikų duomenimis, Vilniaus miesto apylinkes teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2YT-24407-819/2018 (nurodyta – 2019). Parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. spalio 24 d. žodine proceso tvarka buvo išnagrinėtas M. R. skundas dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/1000367/1. Vykdomosios bylos pagrindu buvo jos (I. R.) pareiga atlyginti žalą ir nuostolius BAB „duomenys neskelbtini“ po 2001 m. eismo įvykio, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje 2001 m. pripažino ją eismo įvykio kaltininke ir priteisė 16 679,70 Lt žalos bei nuostolių atlyginimo BAB „duomenys neskelbtini“ naudai, 834 Lt žyminio mokesčio ir 354 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs jos skundą, atlygintiną sumą sumažino iki 13 679,30 Lt, o žyminio mokesčio sumą iki 683,99 Lt. Išieškojimą tada vykdė antstolė D. Š.. Būdama nedarbinga ji (I. R.) stengėsi žalos atlyginimą grąžinti dalimis. 2009 m. antstolė D. Š. pranešė, kad BAB „duomenys neskelbtini“ iškelta bankroto byla. Kaip tik tuo metu vyko jos skyrybų procesas, apie tai ji informavo antstolę D. Š. bei BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratorių UAB „duomenys neskelbtini“. Jos duomenys ir kontaktai buvo žinomi visiems suinteresuotiems asmenims. Po BAB „duomenys neskelbtini“ likvidavimo (bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2014 m. gegužės 26 d.) jokių dokumentų ar pranešimų dėl skolos išreikalavimo ar skolos perleidimo teisės kitam asmeniui ji negavo. Buvo įsitikinusi, kad jos vykdomoji byla yra baigta. 2018 m. gegužės 14 d., praėjus 4 metams po BAB „duomenys neskelbtini“ likvidavimo, iš jos banko sąskaitos, jai nežinant ir nepranešant, antstolė D. P. nurašė 4 678,91 Eur sumą. Išaiškėjo, kad nurašytos lėšos yra likusi iš jos neišieškota skolos suma ir antstolės vykdymo išlaidos. 2018 m. gegužės 15 d. ji kreipėsi į antstolę su prašymu grąžinti nurašytas lėšas, panaikinti taikomus apribojimus ir nutraukti atnaujintą išieškojimą, kadangi BAB „duomenys neskelbtini“ likviduota ir teisių bei pareigų perėmimas yra negalimas. Antstolė, patikrinusi duomenis VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre ir kitus turimus duomenis, nustatė, kad kokio nors skolos išreikalavimo ar skolos perleidimo nebuvo. Ji (I. R.) apie tai papildomai pasitikslino su UAB „duomenys neskelbtini“ buvusia direktore D. U., kuri vykdė BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūrą. D. U. informavo, kad archyvuose jokių duomenų apie jos skolos perėmimą nėra. 2018 m. gegužės 16 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. 5-18-68-6038 dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Nurašyti pinigai buvo grąžinti į jos sąskaitą. 2018 m. birželio 22 d. gavo dokumentus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo – pareiškėjo VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundą, kuriame prašoma panaikinti antstolės patvarkymą Nr. 8-18-68-6038 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei išieškotas lėšas pervesti į VšĮ „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą. Skunde nurodoma, kad 2018 m. sausio 15 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį VšĮ „duomenys neskelbtini“ įsigijo iš M. R. jos skolą. Atkreipia dėmesį, kad M. R. pats ir vadovauja VšĮ „duomenys neskelbtini“ ir yra vienintelis darbuotojas šioje įstaigoje. Kartu su skundu buvo atsiųstas antstolės 2018 m. birželio 12 d. patvarkymas Nr. SD-672 dėl atsisakymo tenkinti skundą. Tik iš antstolės patvarkyme nurodytų aplinkybių papildomai sužinojo, kad M. R. ir bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė D. U. 2011 m. rugpjūčio 2 d. tariamai sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Pabrėžia, kad antstolė patvarkyme Nr. SD-672-819 nurodė, jog 2018 m. gegužės 25 d. kontoros bendruoju telefonu skambino vyriškis, prisistatęs M. R., kuris gavo informaciją iš UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės apie tai, jog nuo R. sąskaitos nurašyta visa likusios skolos suma ir paprašė suteikti duomenis iš vykdomosios bylos, kurioje išieškotojas yra BAB „duomenys neskelbtini“, o skolininke R. M. R. skambino tikslu gauti iš antstolės papildomą informacija, nes jis lyg norėjo pirkti teisę į skolą. Antstolė jokių duomenų jam nesuteikė, o tik paaiškino kad byla jau nutraukta. Kelia klausimą, kodėl M. R. jau tada (2018 m. gegužės 25 d.) nepranešė antstolei, kad teisė į skolą yra perleista VšĮ „duomenys neskelbtini“. Sutarčių kopijos kartu su VšĮ „duomenys neskelbtini“ prašymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese buvo atsiųstos antstolei elektroniniu paštu praėjus dviem savaitėms nuo to laiko, kada ji nutraukė ir užbaigė vykdomąją bylą. Kyla pagrįstų abejonių, kodėl tiek M. R. tiek D. U., kuri tuo metu atstovavo išieškotoją, per tokį ilgą laikotarpį antstolei nepateikė duomenų, kad yra naujasis kreditorius, nė karto nepasidomėjo, kaip vyksta procesas, kokioje stadijoje yra vykdymas. Taip pat VšĮ „duomenys neskelbtini“, kurią atstovauja tas pats M. R., nedalyvavo vykdymo procese, o pateikė dokumentus tik po to, kai byla jau buvo užbaigta, nors pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga. Įsitikinusi, kad 2018 m. gegužės 25 d., kai M. R. skambino antstolei, nei 2011 m. rugpjūčio 2 d. nei 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys galimai dar nebuvo sudarytos, o atspausdintos ir pasirašytos 2018 m. gegužės 25 d. – 2018 m. gegužės 28 d. laikotarpyje, t. y pagamintos (suklastotos) ir kopijos vėliau pateiktos antstolei kaip prielaida manyti, kad M. R. yra teisėtas įsiskolinimo gavėjas (t. 1, b. l. 5-18).
Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, 2018 m. gegužės 14 d. atliktas mokėjimas – 4 678,91 Eur, mokėtojas I. R. (vykdomosios bylos Nr.0068/10/00367/1 l. 264).
I. R. 2018 m. gegužės 15 d. prašymo antstolei D. P. duomenimis, ji prašo panaikinti taikomus apribojimus, grąžinti 2018 m. gegužės 14 d. nurašytas pinigines lėšas ir nutraukti vykdomosios bylos vykdymą, kadangi AB „duomenys neskelbtini“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (vykdomosios bylos Nr.0068/10/00367/1 l. 254).
2018 m. gegužės 16 d. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-68-6038 duomenimis, skolininko I. R. išieškotojo AB „duomenys neskelbtini“ vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – nutraukus vykdomąją bylą (t. 1, b. l. 12).
Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, 2018 m. gegužės 16 d. atliktas mokėjimas – 4 673,91 Eur, gavėjas I. R. (vykdomosios bylos Nr.0068/10/00367/1 l. 266).
Prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, antstolės D. P. kontoroje registruoto 2018 m. gegužės 28 d., duomenimis, M. R. ir VšĮ „duomenys neskelbtini“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę į I. R. skolą, kuri atsirado Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. spalio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nutarties pagrindu, todėl prašoma vykdomojoje byloje Nr.0068/10/00367/1 pakeisti ieškovą BAB „duomenys neskelbtini“ į ieškovą VšĮ „duomenys neskelbtini“. Prašymą pasirašęs asmuo – VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktorius M. R.. Su prašymu pateiktos 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2018-01-15 kopijos (vykdomosios bylos Nr.0068/10/00367/1 l. 269-271).
2018 m. gegužės 29 d. Patvarkymo dėl atsisakymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese Nr. SD-619 duomenimis, atsisakytas tenkinti VšĮ „duomenys neskelbtini“ 2018 m. gegužės 28 d. prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr.0068/10/00367/1 l. 271).
VšĮ „duomenys neskelbtini“ 2018 m. birželio 6 d. skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/1000367/1 duomenimis, prašoma panaikinti 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymus Nr. S-18-68-5989 (dėl vykdomosios bylos nutraukimo) ir Nr. S-18-68-6038 (dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo), išieškotas lėšas pervesti į VšĮ „duomenys neskelbtini“ sąskaitą (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 5-7; vykdomosios bylos Nr.0068/10/00367/1 l. 267, 268).
2018 m. birželio 12 d. Patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų duomenimis, nutarta atsisakyti tenkinti pareiškėjos VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundą dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/10/00367/1, vykdomąją bylą Nr. 0068/10/00367/1 ir skundą su priedais persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 1-4).
Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2011-08-02/03 duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 2 d. bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ (Pradinis kreditorius), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama direktorės D. U., ir M. R. (Naujasis kreditorius) susitarė ir sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui visas jam priklausančias reikalavimo teises į skolininko I. R. (turėtų būti – R.) debitorinius įsiskolinimus pradiniam kreditoriui, šių įsiskolinimų delspinigius, palūkanas bei išieškojimo išlaidas. Nurodyta įsiskolinimo suma – 14 363,90 Lt, reikalavimo pagrindas – 2001 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimas ir Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2001 m. gruodžio 22 d. nutartis. Prie įrašo Pradinis kreditorius yra AB „duomenys neskelbtini“ spaudas ir parašas, prie įrašo Naujasis kreditorius yra parašas (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 72; t. 1, b. l. 117).
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2018-01-15 duomenimis, 2018 m. sausio 15 d. M. R. (Pradinis kreditorius) ir Viešoji įstaiga „duomenys neskelbtini“ (Naujasis kreditorius), atstovaujama direktoriaus M. R., susitarė ir sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui visas jam priklausančias reikalavimo teises į skolininko I. R. (turėtų būti – R.) debitorinius įsiskolinimus pradiniam kreditoriui, šių įsiskolinimų delspinigius, palūkanas bei išieškojimo išlaidas. Nurodyta įsiskolinimo suma – 4 160,01 Eur (14 363,90 Lt), reikalavimo pagrindas – 2001 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimas ir Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2001 m. gruodžio 22 d. nutartis. Prie įrašo Pradinis kreditorius yra parašas, prie įrašo Naujasis kreditorius yra VšĮ „duomenys neskelbtini“ spaudas ir parašas (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 71; t. 1, b. l. 118).
Bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. 11 duomenimis, 4 klausimu svarstyta dėl debitorinių įsiskolinimų pardavimo. Kalbėjo administratoriaus įgaliotas asmuo D. U.. Nurodyta ir tai: 2007 m. rugsėjo 20 d. AB „duomenys neskelbtini“ debitorinis įsiskolinimas sudarė 181 615,86 Lt. 2010 m. birželio 1 d. nesumokėti debitoriniai įsiskolinimai sudaro 49 232,61 Lt, iš kurių didžiajai daliai yra suėję senaties terminai, skolininkai – fiziniai asmenys, nenurodyta jų gyvenamoji vieta, asmens kodas, todėl realiai jų negalima nustatyti, trūksta dokumentų, patvirtinančių skolą ir pan., kadangi likvidavimo procedūra faktiškai nėra baigta, administratoriaus nuomone, tikslingiausia būtų parduoti debitorinius įsiskolinimus už didžiausią pasiūlytą kainą. Nutarta: parduoti debitorinius įsiskolinimus už didžiausią pasiūlytą kainą (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 67-69; t. 3, b. l. 10-12).
2018 m. lapkričio 23 d. rašto Vilniaus miesto apylinkės teismui duomenimis, pareiškėjas VšĮ „duomenys neskelbtini“ vykdydamas teismo įpareigojimą pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2018-01-15 Priedo Nr. 1 duomenimis, vadovaujantis 2018 m. sausio 15 d. pasirašytos Reikalavimo teisų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2018-01-15 6 p. Naujasis kreditorius už visas parduodamas reikalavimo teises į visus debitorinius įsiskolinimus, parduodamus pagal šią Sutartį, sumoka Pradiniam kreditoriui M. R. 30 Eur. Prie įrašo Pradinis kreditorius yra parašas, prie įrašo Naujasis kreditorius yra parašas ir VšĮ „duomenys neskelbtini“ spaudas. VšĮ „duomenys neskelbtini“ kasos pajamų 2018 m. sausio 15 d. orderio Serija MTP Nr. 20180115-1 duomenimis, priimta iš M. R. 30 Eur apmokėjimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį 2018-01-15 (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 79-81; t. 1, b. l. 129-131).
2018 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimo duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ įgalioja D. U. UAB „duomenys neskelbtini“ vardu teikti teisines paslaugas, susijusias su atstovavimu civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose visų rūšių ir instancijų teismuose, ikiteisminio tyrimo institucijose ir kitose valdžios, valdymo institucijose bei civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis ir organizacijomis, teisines bei antstolių paslaugas teikiančiomis kontoromis. Įgaliojimas galioja iki 2025 m. sausio 12 d. Įgaliojimas patvirtintas UAB „duomenys neskelbtini“ antspaudu ir direktoriaus G. S. parašu (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l.73).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-817-819/2019 duomenimis, pareiškėjo VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundas dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/10/00367/1 atmestas. Iš pareiškėjo VšĮ „duomenys neskelbtini“ suinteresuoto asmens I. R. naudai priteista 600 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti (t. 1 , b. l. 42-45).
Kitų objektų apžiūros 2020 m. rugpjūčio 22 d. protokolo duomenimis, apžiūrėtas civilinės bylos parengiamojo posėdžio (2018 m. spalio 24 d.) garso įrašas (t. 1, b. l. 89-107). Protokolo duomenimis, užfiksuota, kad garso įrašo 4.50 min. ieškovas M. R. pateikia originalus, kuriuos buvo įpareigotas teismo nutartimi dėl originalų pateikimo (t. 1, b. l. 90) (2018 m. sausio 15 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 71, 72)). Garso įrašo 10.49 min. D. U. pareiškė prašymą: „Aš turėsiu prašymą... teikti dešimtų metų birželio 1 d. komiteto protokolą, kuriame 4-uoju darbotvarkės klausimu administratoriui buvo leista pardavinėti debitorinius reikalavimus. Čia yra...ne, originalas turėtų būti kažkurioje...čia yra bankroto bylos, kadangi teismui paliekamas originalas ir originalas perduodamas teismui. Čia tiesiog ta informacija, kurią pasilieka administratorius, t. y. protokolai (t. 1, b. l. 90) (Bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. 11 kopija (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 67-69)). Garso įrašo stenogramoje užfiksuotas teisėjos klausimas: „Ar buvo pasirašyta 11-ų metų rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis su M. R.?“ ir D. U. atsakymas: „jeigu sutartis pasirašyta, vadinasi, ji buvo pasirašyta“; teisėjos klausimas: „ar patvirtinate aplinkybę, kad buvo gautas 100 litų už perleidžiamą reikalavimą?“ ir D. U. atsakymas: „turėjo būti gauta“, teisėjos klausimas: „O „duomenys neskelbtini“ dokumentai, sutartį, kurią Jūs pasirašėte „duomenys neskelbtini“ vardu, kur ji turėtų būti?“ ir D. U. atsakymas: „archyve turėtų būti archyve, Švenčionių savivaldybės archyve“ (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 94). Garso įrašo stenogramoje užfiksuotas advokatės klausimas: „Švenčionių archyve visus tuos dokumentus turėtume rasti?“ ir D. U. atsakymas: „turėtumėte rasti“, advokatės klausimas: „dabar sakykit, kas, kokiom aplinkybėm rašė šią sutartį? Ar Jūs turėjote (nesigirdi)“ ir D. U. atsakymas: „čia yra tradicinės „duomenys neskelbtini“ sutartys“ (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 95). Stenogramoje užfiksuotos ir šios M. R. frazės: „tai vat buvo suinteresuoto asmens R. skambutis administratorei, o administratorė man pranešė, kad bandyčiau žiūrėtis“ ir po teisėjos klausimo „administratore Jūs įvardinat būtent D. U.?“, M. R. atsakymas – „taip“ (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 91). Taip pat užfiksuoti M. R. atsakymai į klausimus dėl reikalavimo teisių pirkimo perdavo sutarčių surašymo. Po teisėjos klausimo „kaip apskritai Jūs teigsite tas sandoris atsirado 11-ųjų metų čia pirmasis?“ M. R. atsakymas: „Tiesiog pasiūlė įsigyti“, patikslinus: „Jums pasiūlė?“, atsakymas – „bankroto administratorė“. Paklausus: „ta pati D. U.?“, atsakymas: „Taip, vadovaujantis tuo kreditorių susirinkimu... nes kaip kalbėjom tada...tiesiog įmonę greičiau galima uždaryt...kad nieks nekabotų.“ Į advokatės klausimą „Kokiom aplinkybėm buvo surašyta reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sandoris 2011 m. rugpjūčio 2 d.?“ atsakymas: „tikrai neprisimenu“, į advokatės klausimą „Neprisimenat kam, tada sakykit prašom, o kas parengė tą kitą sutartį 18-ųjų?“ atsakymas: „aš pagal tą patį variantą tiesiog pasidariau, kad per įmonę būtų galima nurašyt, kad man ant...“ (civilinės bylos Nr.2YT-817-819/2019 l. 91-92).
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. rašto duomenimis, pranešama, kad duomenų apie tai, kad kreditorių susirinkimuose buvo sprendžiamas klausimas dėl I. R. skolos AB „duomenys neskelbtini“ išieškojimo bei 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 BAB „duomenys neskelbtini“ 2008-2014 m. trumpo saugojimo dokumentuose nerasta (t. 1, b. l. 133).
Antstolės D. P. 2018 m. lapkričio 19 d. rašto duomenimis, antstolei D. Š. nutraukus veiklą, pagal teisingumo ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymą antstolė D. P. buvo paskirta perimti antstolės D. Š. neįvykdytas vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus. 2010 m. rugpjūčio 27 d. yra perimtos antstolės D. Š. neįvykdytos vykdomosios bylos (t. 1, b. l. 135).
2018 m. gegužės 11 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo duomenimis, skolininko I. R. išieškotojui AB „duomenys neskelbtini“ skolos suma 4 113,18 Eur, vykdymo išlaidų suma 565,73 Eur, iš viso išieškoma 4 678,91 Eur (t. 1, b. l. 136). 2018 m. gegužės 11 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas duomenimis, iš skolininko I. R. (išieškotojas AB „duomenys neskelbtini“) nurodyta priverstinai nurašyti 4 678,91 Eur (t. 1, b. l. 137).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. gruodžio 6 d. protokolo duomenimis, buvo gauti mobilaus ryšio telefono 370 600 52025 duomenys. Pateiktos pokalbių stenogramos.
2019 m. vasario 27 d., 12.26.01 val., pokalbio tarp Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R. naudojamas telefono numeris – M.R.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba moteris – M) stenogramoje užfiksuota:<...> M.R. – taigi su D. reikalavimo sutartį pasirašėm, tai kreditorė mus apskundė pareiškimą policijai, kratas padarė, įmonės dokumentus rinkosi... M. – taip taip, jau viską žinau, S. čia man jau viską papasakojo, jis daug ko nežino, bet aš viską supratau, kad čia su D. ir su tavim surišta M.R. – nu tai vat. Nežinau bled, vaikštau po klinikinę ligoninę Antakalnio, laukiu kol atvažiuos, parveš. Tai gerai, kad dar nuslėpiau, kad kompiuteris taisykloj... M. – ane, bet sakė paėmė kažkokį M.R. – planšetinius, kurių nenaudojam jau neaišku kurį laiką... M. – aaa, aišku M.R. – tai dabar reiks šiandien skambint J. staigiai atiduot, kad diską pakeistų. M. – taip taip taip, kad nebūtų jokių įrašų.. M.R. – tai vat, tai vat.. M. – patvarkyk, kol dar sugebi M.R. – nee, ten nieko baisaus, jie viską grąžins. Jie paėmė aštuonioliktų metų sąskaitas-faktūras, bet jie nieko ten neras, o telefonuose tuo labiau.., bet žinai stresas biški... M. – gerai, aš važiuosiu į darbą anksčiau.., nes aš kitaip negaliu M.R. – gerai M.– iki (t. 1, b. l. 176-177).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. gruodžio 9 d. protokolo duomenimis, buvo gauti mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) duomenys. Pateiktos pokalbių stenogramos.
2019 m. vasario 27 d., 12.28.02 val., pokalbio tarp Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R. naudojamas telefono numeris – M.R.) ir Nr. duomenys neskelbtini) (kalba vyras, į kurį kreipiamasi „J.“ – J.) stenogramoje užfiksuota:
J. – klausau M.R. – J., tu kada būsi namie? J. – apie septintą kažkur M.R. – kur tu dabar? J. – darbe M.R. – supratau, o V. žmona namuose? J. – turbūt, o kas yra? M.R. – man reikia, kad tu diską pakeistum, kuo greičiau J. – nu tai nešk čia pas mane M.R. – į darbą, ane? Tai man reikia tada aš prie policijos važiuoju paimu mašiną, atvežu į darbą ir tada susitarsim J. – tu išsisaugojai ten viską ko tau reikia M.R. – man iš ekrano reiks tiktai nuotraukų ir aš ten prie tavęs atsidarysiu buhalterines programos atsargines kopijas įsikelsiu J. – tu iš kato pasidary, kad... M.R.– aš dabar negaliu, mašina yra dabar prie policijos supranti. Aš laukiu kol mane paims, nes šiandien kratą padarė pas mane įmonėj J. – o ble.. tai tu sakau, pasidaryk tas kipijas, kad man tik pasiimt kompą ir viskas. Sukelk viską į vieną folderį, aš žinočiau ką išsaugot M.R.– aa, gerai gerai J. – ir aš paimsiu kompą, vakare padarysiu M.R. – gerai J. – nu okey, iki (t. 1, b. l. 182).
2019 m. vasario 27 d., 13.25.54 val., pokalbio tarp Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R. naudojamas telefono numeris – M.R.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba vyras, į kurį kreipiamasi „J.“ – J.) stenogramoje užfiksuota:
J. – alio M.R. – J., kurioj vietoj tu dirbi, prie „duomenys neskelbtini“ ten? J. – dabar šiaip jo dirbu prie „duomenys neskebtini“, bet dabar aš kazino pačiam M.R. – o kurioj vietoj? J. – čia (duomenys neskelbtini) gatvėj M.R. – ai, tai mane D. veš, aš tau pravešiu, aš tau vakare paaiškinsiu kaip ten, man tik apskaitos kopijas reiks padaryt, gal tu padarytum J.– ne, aš tikrai su apskaitos programom nedirbu M.R. – ne, ten paprastai, aš tau pasakysiu kur atidaryti J.– aš tau dar pridirbsiu, tai geriau tu kompą pasiimk namo, padaryk kopijas ir man tada aš vakare užeisiu paimsiu M.R. – nu gerai, aš prei taves tada greit padarysiu J. – jo arba taip M.R. – ir tau paliksiu tiktai J. – tu nenori kompo pas save pasiimt M.R. – nenoriu J. – supratau, nu tai gerai, atvežk, kai būsi kažkur netoli paskambink, galim susitik prie CIP-o viršuj, ten prie įėjimo M.R. – tai apačioj geriau, stovėjimo aikštelėj J.– tai man iki apačios ten (keiksmažodis), už kiek laiko tu ten būsi M.R. – nu va aš dabar važiuoju į Pilaitę, palieku mašiną ir mes važiuojam su D. J. – tai aš jau būsiu prie „Europos“, davai sustok priešais „Europą“ toj stotelėj ir stotelėj susitinkam, gerai, pasuk kai būsi M.R. – gerai (t. 1, b. l. 183).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. gruodžio 12 d. protokolo duomenimis, buvo gauti mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) duomenys. Pateiktos pokalbių stenogramos.
2019 m. kovo 14 d., 13.20.10 val., pokalbio tarp (duomenys neskelbtini) (M. R. naudojamas telefono numeris – M.R.) ir (duomenys neskelbtini) (D. U. naudojamas telefono numeris – D.) stenogramoje užfiksuota:
D. – nu alio M.R. – alio D. – noriu su tavim paplepėti (nereikšmingas pokalbis) D. – man dabar kilo mintis tokia gera, bet aišku, kai susitiksim tada ir pašnekėsim..., nes aš įtariu, kad tuoj bus ir ištraukta iš programos vat tavo įnešti pinigai M.R. – nu tai ir ką? D. – nu tai ir ką, apskritai nes tavo, kur tu įnešei pinigus M.R. – į įmonės kasą D. – nežinau ar „duomenys neskelbtini)“ tu ten įnešei, ar „duomenys neskelbtini“ nešei, nu ten tai „duomenys neskelbtini“, nežinau, nepamenu, va tai įtariu, kad gali atsirasti čekis M.R. – supratau D. – supratai? M.R. – aha D. – ir tada atsidarys viskas, ir supranti, o po to iš tikrųjų tu turėsi savo sveikatos išsiimti M.R. – tai aš pas A. išsiimsiu, ir pas psichiatrus, ir pas A. D. – taip, kad tau iš tikrųjų sutriko sveikata visa, nes čia nu iš tikrųjų blemba skolininkė pridirbo tokių nesąmonių supranti, kad sveikata visiems sutriko M.R. – nes man tai juodai sutrikus, aš ir šiandien jau išgėriau D. – ir aš M.R. – tai vat D. – ir aš, saulyte, už tai pašnekėkim, davai kokią nesąmonę suskeliam... (nereikšmingas pokalbis).
2019 m. kovo 14 d., 13.33.46 val., pokalbio tarp Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba moteris – M.) ir (duomenys neskelbtini) (D. U. naudojamas telefono numeris – D.) stenogramoje užfiksuota:
D. – nu šiaip tai aš esu pasiklausoma, juodai M. – supratau, gal mes visi čia pasiklausomi D. –nu tai be abejo, kad mes visi pasiklausomi (nereikšmingas pokalbis) ... D. – noriu tavo pagalbos M. –nu, kokios? D. – susitiksim, atlėksiu M. – supratau, šita, šiaip susitikt vis tiek reikia, nes aš į gimtadienį noriu kviest jus D. – lialialialia, koks gimtadienis? M. – mano gimtadienis D. – klausyk, savo gimtadienį pamiršk tu jauna, graži, nuostabi (nereikšmingas pokalbis) D. – bet tu pažadi man padėti? M. – aš nežinau ką, kaip aš tau galiu pažadėt? D. – oi oi gudruolė M. – tai aš nežinau ką? Jeigu aš galėsiu, tai aš tikrai padėsiu D. – klausyk, va tas senas reikalas, kur su antstoliais M. – nu D. – tai va, rasi galbūt kažkur dokumentus M. – ne, nieko neturiu, aš jau ieškojau D. – o, super, galėsi tą teisme patvirtint? M. – galėsiu, iš kur aš tuos dokumentus gausiu D. – o, super, mergaite, aš galiu tave į teismą iškviest? Žinok, mums ten baudžiaką kelia M. – aaa, tai gali kviest, aš ką žinau, tą pasakysiu D. – galėsiu... kadangi tu pridavei dokumentus archyvui... galėsiu brangioji? M. – tai bet kokiu atveju, jeigu tai yra D. – vau, jėga, žinok kratas jau mums atliko ten M – kur... nu gerai D. – įsivaizduoji? M. – nu jo D. – jo, M. atliko kratą, išpurtė konkrečiai M. – nu supratau D. – bet valio, galėsi atvaryti, nu paliudyti M. – aš tiktai nelabai suprantu ką aš galėsiu liudyti D. – kad tu pridavei archyvą taip toliau ir panašiai, viskas čiki piki M. – o ten aš buvau įgaliotas asmuo? Kokias metais buvo? D. – tu buvai įgaliotas asmuo M. – o kokias metais buvo? D. – ką aš žinau? Bet galiu paprašyti tave iškviesti liudytoja? M. – gali, nu ką aš žinosiu, aš pasakysiu, nes aš tai D. – Jezau, aš bijojau, kad tu atsisakysi M. – o kodėl aš turiu atsisakyt? Ką aš atsimenu, aš apskritai nieko neatsimenu D. – ne, ir aš nieko neatsimenu. Aš žinau, vienas dalykas pridavėm archyvą taip toliau ir panašiai... ir super, ačiū M. – supratau, aš tai galiu atvaryti, nes ką aš atsimenu, ką aš pridaviau D. – gerai, aš tada paprašysiu tave iškviesti liudytoja, gerai? M. – gerai, ką aš atsiminsiu, tą aš liudysiu D. – super, ačiū, nes aš pagalvojau, kad tu pasakysi nieko aš neatsimenu, nieko nežinau taip toliau ir panašiai M. – D., iš tikrųjų nelabai ką ir atsimenu, bet tai... D. – vat to ir užtenka, to ir užtenka M. – aš nežinau D. – ačiū ačiū, nes sakau ten ir kratos, ir pasivarė per viską M. – nu supratau, tada įdomu, linksma D. – linksma žinok, linksma juodai M. – nu supratau D. – ir supranti, kai skolininkė pasiima krūtą advokatą ir nenori mokėti pinigų, tai darosi labai smagu M. – nu nu D. – ir po to sako nepardavėte, sudirbo taip toliau ir panašiai D. (stenogramoje nurodyta – M.) – tai ačiū Dievui tu sutinki paliudyti, kad iš tikrųjų buvo toksai sandoris ir galėjo tai įvykti, nes aš irgi neatsimenu, aš irgi neatsimenu M. – supratau, atėjo man iš AVNTT, kad tikrins D. – nesupratau M. – atėjo man dabar pranešimas apie planinį patikrinimą man D. – ne, čia su tuo nesusiję M. – nu neee, tai man aš net neabejoju...(nesuprantama, ką pasako) žodžiu aš ką atsiminsiu, aš tą pasakysiu, atvirai pasakius D. – galiu tavęs prašyti pakviesti tave liudytoja M. – nu, žinoma, gali D. – va super, ačiū tau M. – ką aš atsiminsiu tą pasakysiu, bet realiai aš net neatsimenu kada... D. – ir aš neatsimenu, ir aš neatsimenu, R.. Nu tiesiog norėjau aš tavęs paklausti, ar tu galėsi paliudyti, kad buvo arba nebuvo toksai faktas M. – ai, ta prasme ar parduotas ar neparduotas D. – taip, tai parduotas parduotas, aš tuo metu buvau bankroto administratore M. – aa D. – čia aš buvau M. – kai buvo parduotas? D. – taip M. – aaa, supratau D. – aš aš buvau, aš pardaviau ir ten mano laiku buvo parduota M. – nu supratau, gali kviesti, bet aš oš principo nelabai ir atsimenu D. – ir aš neatsimenu (juokiasi), brangioji, ir aš neatsimenu, kas juokingiausia, kad ir aš neatsimenu, bet tu tuo metu tvarkei buhalteriją, tai sakau, gal tu atsimeni M. – aš neatsimenu, nu kaip aš galiu D. – reikalauja teismas, kad mes atsimintume tai, kas buvo prieš 15 metų. Gerai, brangioji, aš pasakysiu, kad tave pakviestų, ar tu įsivaizduoti, o va dabar jau pizdavosiu teismą konkrečiai. Tu įsivaizduoji, teisėja išsikėlė visa bankroto bylą, apeliacinis teismas, ne apeliacinis, apylinkės teismas išsikėlė visa bankroto bylą M. – supratau D. – be komentarų, ar ne? M. – nu jo, supratau, gerai tada D. D. – aš prašysiu tave išsikviesti liudytoja, gerai? M. – gerai gerai (t. 1, b. l. 191-193).
2019 m. kovo 14 d., 13.54.31 val., pokalbio tarp (duomenys neskelbtini) (D. U. naudojamas telefono numeris – D.) ir (duomenys neskelbtini) (M. R. naudojamas telefono numeris – M.R.) stenogramoje užfiksuota:
M.R. – klausau D. – labas, M. M.R. – labas D. – klausyk, man R. pažadėjo liudyti, kad tu atnešei pinigus M.R. – nu taigi gerai, tai sakau ???, pirmadienį pakalbėsim D. – taip, tu įsivaizduoji, blemba, jėga…, jėga, tu įsivaizduoji, viskas, bled dulkinam tą mergaitę, žinok pa polnaj programė M.R. – nu pirmadienį pakalbėsim D. – va sakau, va iš to kaip mus sudirbinėja, tai va taip kad… taip kad… M.R. – aha, supratau, gerai, pakalbėsim pirmadienį D. – šiaip tai, su Tomu kalbėjai? M.R. – nu nekelia jisai D. – duok man jo numerį M.R. – D., jis užimtas labai, jis parašė – aš tau paskambinsiu atsilaisvinęs, nu tai laukiu, pati sakei – neįkyrėk D. – taip, aš tau tą patį sakau M.R. – nu tai vat D. – va, bet atsiųsk man jo numerį M.R. – nu, D., pirmadienį pakalbėsim D. – jeigu ką, tai šiaip iš tikrųjų man šita šita šita šita sakė, kad jeigu kas, jeigu neturi advokato, tai gali pasiūlyt M.R. – R.? D. – ne R. mano tas vat gražuolis M.R. – S.? D. – S. M.R. – supratau D. – nu tai ką, ieškosim pinigų, ir tu ir aš ieškosim pinigų M.R. – pakalbėsim pirmadienį D. – pradžiugino mane, žinok nerealiai M.R. – nu čia gera naujiena D. – tai va, čia žinok labai gera naujiena M.R. – nu gerai D. – myliu, bučiuoju, iki pasimatymo, ate (t. 1, b. l. 192, 194).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2019 m. vasario 27 d. protokolo duomenimis, J. K. pateikė kompiuterį „Asus X54H“, pakrovėją „Whitenergy“ (t. 2, b. l. 61).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 20 d. išvados Nr. 0168-19 duomenimis, siekiant nustatyti, ar disko atvaizdyje yra užduotyje nurodytų duomenų, specializuotų programinių įrangų pagalba atlikta duomenų paieška, taip pat ištrintų. Aptikta: 1 Aptiktas ir atkurtas ištrintas grafinis failas, kuris eksportuotas ir pateiktas priede Nr. 1 optiniame diske kataloge/1 (Dokumento pavadinimas „Carved (141173).jpeg“), detali informacija apie failą pateikta ten pat faile Filelist.xls. Faile atspindėtas dokumentas „duomenys neskelbtini „duomenys neskelbtini“ Kasos pajamų orderis Serija MPT Nr. 20180115-1 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ 2. Aptiktas ir atkurtas ištrintas tekstinis failas, kuris eksportuotas ir pateiktas priede Nr. 1 optiniame diske kataloge /2 (Dokumento pavadinimas „Carved (0).doc“), detali informacija apie failą pateikta ten pat faile Filelist2.xls.Faile atspindėti 2 dokumentai: „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 Priedas Nr. 1 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d.“ ir „Reikalavimo teisių pirkimo paradvimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr. 1“ autorius nurodytas M. M. M.. 3. Aptiktas grafinis failas, kuris eksportuotas ir pateiktas priede Nr. 1 optiniame diske kataloge /3 (dokumento pavadinimas „priedas Nr. 1.pdf“) detali informacija apie failą pateikta ten pat faile Filelist3.xls. Faile atspindėtas dokumentas Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 Priedas Nr. 1 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d. Tikėtina, kad failas buvo atsiųstas. 4. Aptiktas ir atkurtas ištrintas grafinis failas, kuris eksportuotas ir pateiktas priede Nr. 1 optiniame diske kataloge /4 (Dokumento pavadinimas „Carved (176).jpeg“) detali informacija apie failą pateikta ten pat faile Filelist4.xls. Faile atspindėtas dokumentas „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 Priedas Nr. 1 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d.“ 5. Aptiktas tekstinis failas, kuris eksportuotas ir pateiktas priede Nr. 1 optiniame diske kataloge /5(Dokumento pavadinimas „duomenys neskelbtini“), detali informacija apie failą pateikta ten pat faile Filelist5.xls. Faile atspindėtas dokumentas failas, kuriame aprašomos I. R. skolą BAB „duomenys neskelbtini“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį įsigijimo aplinkybės, dokumento pavadinimas „duomenys neskelbtini“, dokumento M. M. M.. Tikėtina, kad failas buvo atsiųstas. 6. Dokumentų su pavadinimais „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis“ Nr. 2011-08-02/03 ir 2018-01-15 neaptikta (t. 2, b. l. 75-76).
Ištyrus tyrimui pateiktame nešiojamame kompiuteryje „Asus X54H“ Nr. BAN0AS868168444 sumontuotą standųjį diską, nustatyta, kad: 1-4. dokumentų su pavadinimais „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir Nr. 2018-01-15 neaptikta. 5. Tyrimo metu kompiuteryje buvo aptikti ištrinti dokumentai: Reikalavimo teisių pirkimo paradvimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr.1“ tekstinio failo pavadinimas „Carved (0).doc. ir „Viešoji įstaiga „“duomenys neskelbtini“ kasos pajamų orderis Serija MPT Nr. 20180115-1 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ grafinio failo pavadinimas „Carved (141173).jpeg“. 6. Kada buvo ištrinti „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 priedas Nr. 1 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d.“ ir „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr.1 2018 m. sausio mėn. 15 d., „duomenys neskelbtini „duomenys neskelbtini“ Kasos pajamų orderis Serija MPT Nr. 20180115-1 2018 m. sausio 15 d.“ dokumentai, duomenų neaptikta. 7. Tikėtina, kad tekstinis dokumentas „Reikalavimo teisių pirkimo paradvimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr. 1“, tekstinio failo pavadinimas „Carved (0) doc“ buvo surašytas šiuo kompiuteriu, kai sisteminė data ir laikas buvo 2018 m. gegužės 28 d. 8. Tikėtina, kad grafinis dokumentas „duomenys neskelbtini „duomenys neskelbtini“ Kasos pajamų orderis Serija MPT Nr. 20180115-1 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ grafinio failo pavadinimas „Carved (141173).jpeg“ buvo atsiųstas į šitą kompiuterį. Tikslios datos nenustatyta. Pateiktame kompiuteryje susirašinėjimo el. paštu tarp šių el. pašto vartotojų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neaptikta. Papildomai pateikia tekstinį failą, kuriame aprašomos I. R. skolą BAB „duomenys neskelbtini“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį įsigijimo aplinkybės“ dokumento pavadinimas „duomenys neskelbtini“ (t. 2, b. l. 76).
Specialisto Deniso Vasiljevo apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, patikslino atsakymą specialisto išvados 7 punkte dėl Microsoft word document dokumento pavadinimu „Carved (0).doc.“ sukūrimo, tuo, kad šiame tekstiniame faile yra du dokumentai – „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr. 1“ ir „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03, bei tikėtina šio failo sukūrimo data yra 2018 m. gegužės 28 d. Atsakydamas į papildomai pateiktą klausimą dėl kompiuteryje „Asus X54H“ instaliuoto spausdintuvo paaiškino, kad pajungus prie virtualios mašinos nešiojamo kompiuterio „Asus X54H“ padaryto kietojo disko tikslų kriminalistinį atvaizdą, sistema buvo paleista gyvai, kur pasileido operacinė sistema Windows 10, užėjus į darbalaukį matoma, kad šiame kompiuteryje instaliuotas spausdintuvas HP LaserJet Pro MFP M127-M128 (modelis), užėjus į spausdintuvo ypatybes matoma, kad spausdintuvas buvo instaliuotas 2018 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 79-80).
Iš nuotraukų, pateiktų prie specialisto Deniso Vasiljevo apklausos protokolo, matyti duomenys apie spausdintuvo instaliavimo datą (t. 2, b. l. 83, 84), taip pat Carved (0).doc. turinys: priedai Nr. 1 prie Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2011-08-02/03 ir Nr. 2018-01 (paskutinio skaičiaus nematyti). Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2011-08-02/03 Priede Nr. 1 yra nurodyta data – 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d., vieta – Vilnius, tekstas: is (pradžios nematyti) 2011-08-02/03 pasirašytos Reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutarties 3.6 p. Naujasis kreditorius už visas parduodamas reikalavimo teises į visus olinimus (pradžios nematyti), parduodamus pagal šią Sutartį, sumoka Pradiniam kreditoriui BAB (pradžios nematyti) (dešimt LT). imu (pradžios nematyti) šis priedas yra konfidencialus. Po tekstu, dešinėje pusėje, yra įrašas: naujasis kreditorius M. R. Kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. R., kairėje pusėje yra iš dalies matomas tekstas : -u2 -ena“, (duomenys neskelbtini), Švenčionys, -rius UAB „duomenys neskelbtini“ D.U. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2018-01 (pabaigos nematyti) Priede Nr. 1 yra nurodyta data – 2018 m. sausio 15 d., vieta – Vilnius, tekstas: Vadovaujantis 2018-01-15 pasirašytos Reikalavimo teisių pirkimo pardav (pabaigos nematyti) 2018-01-15 6 p. Naujasis kreditorius už visas parduodamas reikalavimo teises įsiskolinimus, parduodamus pagal šią Sutartį, sumoka Pradiniam kreditoriui Mi (pabaigos nematyti) Eur (dešimt EUR). Šalių susitarimu šis priedas yra konfidencialus. Po tekstu, kairėje pusėje, yra įrašas: Pradinis kreditorius M. R. Kodas (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje yra iš dalies matomas tekstas: Naujasis kreditor (pabaigos nematyti) VšĮ „Man (pabaigos nematyti) Ko (pabaigos nematyti) (t. 2, b. l. 85).
UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. gegužės 23 d. atsakymo duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo sudariusi 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 ir jokių debitorinių įsiskolinimų už 50 Lt iš BAB „duomenys neskelbtini“ nėra pirkusi. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterijos duomenimis, jokių mokėjimų BAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo atlikta (t. 2, b. l. 150).
UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakymo duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ jokios sutarties dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių įsigijimo su VšĮ „duomenys neskelbtini“ nebuvo sudariusi. Nurodytu laikotarpiu (nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. (t. 2, b. l. 151)) UAB „duomenys neskelbtini“ buvo sudariusi šias reikalavimo teisių į skolininkus pirkimo sutartis su bankrutavusiomis įmonėmis, kurias atstovavo juridinis bankroto administratorius UAB „duomenys neskelbtini“: 2011 m. rugpjūčio 02 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2011.08.02/02 iš bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“, 2011 m. rugpjūčio 02 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2011.08.02/01 iš bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“, 2012 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2012-04- 23/02 iš bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“, 2012 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2012-04-23/01 iš bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 2, b. l. 153).
UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. gegužės 14 d. atsakymo duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterijos apskaitoje nėra apskaityta 2011 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (pridėta prie 2020 m. kovo 16 d. reikalavimo), išrašyta pardavėjo AB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pirkėjui UAB „duomenys neskelbtini“, kurios suma 50 Lt, todėl mokėjimų pagal šią sąskaitą UAB „duomenys neskelbtini“ nėra atlikusi. 2011 m. rugpjūčio 02 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2011.08.02/01, kurios pagrindu UAB „duomenys neskelbtini“ iš bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės D. U., įsigijo reikalavimo teises į skolininkų A. Š. (A. Š.), Z. B., V. N. (V. N.) skolas. Šios sutarties pagrindu UAB „duomenys neskelbtini“ tą pačią 2011 m. rugpjūčio 2 d. dieną išrašė pirkėjui UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitą faktūrą (duomensys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Lt sumai, kurioje nurodyta, kad mokama už debitorinius įsiskolinimus pagal Reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2011.08.02/01 6 p. Sąskaitą pasirašė administratoriaus įgaliotas asmuo D. U.. Šią PVM sąskaitą faktūrą UAB „duomenys neskelbtini“ tą pačią 2011 m. rugpjūčio 2 d. apmokėjo grynais pinigais pagal Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis orderis patvirtina, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sumokėjo UAB „duomenys neskelbtini“ 210,00 Lt pagal Reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2011.08.02/01, o pinigus gavo ir tai savo parašu patvirtino administratoriaus įgaliotas asmuo D. U.. Pažymi, kad pateikta PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašyta, joje nurodytas pardavėjo AB „duomenys neskelbtini“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) neatitinka Juridinių asmenų registro duomenų, nes tokiu įmonės kodu buvo registruota AB „duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 165).
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 14 d. rašto duomenimis, teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos priimamas tik visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras, t. y. išnaudojus visas galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis) ir tolesnės bankroto procedūros tampa nebeįmanomomis, nes nelieka civilinio proceso šalies, kurios atžvilgiu tokios procedūros galėtų būti vykdomos, o bankroto administratoriaus įgaliojimai veikti konkrečioje bankroto byloje (ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalis) pasibaigia. Atsižvelgiant į išdėstytą, ĮBĮ normos visiškai nereglamentuoja tokios situacijos „kuomet bankrutuojanti įmonė yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau paaiškėja naujos aplinkybės, jog išregistruotas juridinis asmuo turi turto, kuris nebuvo padalintas kreditoriams įmonės bankroto proceso metu“. Rašte nurodoma Tarnybai žinoma teismų praktika kuomet teismas pažymėjo, jog konstatavimas, jog tolesni ginčai dėl nebeegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami, nereiškia, kad kreditorių interesai tokiu atveju negali būti ginami kitomis teisinėmis priemonėmis. Įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008, 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007 (t. 2, b. l. 171-172).
Antstolės D. P. padėjėjos D. A. 2019 m. balandžio 18 d. elektroninio laiško priedo duomenimis, pateikta informacija iš AIS – antstolių informacinės sistemos, kurioje užfiksuota, jog 2018 m. gegužės 17 d., 13.05.25 val., A. V. peržiūrėjo vykdomąją bylą, kurioje vykdomas išieškojimas iš I. R. BAB „duomenys neskelbtini“ naudai (t. 2, b. l. 179, 185).
BAB „duomenys neskelbtini“ ataskaitos duomenimis, ji buvo pateikiama už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d., pranešėjas – administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotas asmuo D. U.. Dėl debitorinių įsiskolinimų nurodyta, kad 2010 m. birželio 1 d. nesumokėti debitoriniai įsiskolinimai sudarė 49 232,61 Lt, iš kurių didžiajai daliai yra suėję senaties terminai, skolininkai – fiziniai asmenys, nenurodyta jų gyvenamoji vieta, asmens kodas, todėl realiai jų negalima nustatyti, trūksta dokumentų, patvirtinančių skolą. 11 kreditorių komiteto posėdyje 4 darbotvarkės klausimu buvo nutarta parduoti debitorinius įsiskolinimus už didžiausią pasiūlytą kainą. Administratorius, vykdydamas kreditorių 2010 m. birželio 1 komiteto nutarimą, informaciją apie parduodamus debitorinius įsiskolinimus skelbė internetiniame portale „skelbiu.lt“. 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2011.08.02/03 BAB „duomenys neskelbtini“ debitoriniai įsiskolinimai parduoti UAB „duomenys neskelbtini“ už 50,00 Lt (t. 3, b. l. 19-21).
BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto 2014 m. vasario 10 d. posėdžio protokolo Nr. 17 duomenimis, 3 klausimu administratoriaus įgaliotas asmuo (R. K.) nurodė, kad BAB „duomenys neskelbtini“ įmonės bankroto procedūra yra baigta, įmonės turtas parduotas, debitorių nėra, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu bei užtikrinant bankroto proceso efektyvumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principus, prašo kreditorių komiteto įpareigoti kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu priimti sprendimą dėl BAB „duomenys neskelbtini“ įmonės pabaigos. Nutarta: įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl AB „duomenys neskelbtini“ įmonės veiklos pabaigos (t. 3, b. l. 122-124).
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. rašto duomenimis, BAB „duomenys neskelbtini“ 2008-2014 m. trumpo saugojimo dokumentuose 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 nerasta (t. 3 , b. l. 127).
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2020 m. kovo 12 d. rašto duomenimis, Švenčionių rajono savivaldybės Likviduotų juridinių asmenų archyve esančiame (duomenys neskelbtini) siuvimo fabriko trumpai saugomų dokumentų fonde BAB „duomenys neskelbtini“ antspaudo sunaikinimo akto nerasta. Šiuo raštu laikinai perduoti dokumentai (t. 3, b. l. 130). PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, joje nurodytas pardavėjas AB „duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonė Registrų centras Tel.fax (duomenys neskelbtini) A/s (duomenys neskelbtini) B/k Swedbank; pirkėjas UAB „duomenys neskelbtini“ Į/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ; pavadinimas – pagal reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2011.08.02/01 6 p. (parduodami debitoriniai įsiskolinimai), suma – 50,00. Taip pat yra įrašai BAB „duomenys neskelbtini“ ne PVM mokėtoja, suma žodžiais: penkiasdešimt Lt 00 ct, data: 2011 m. rugpjūčio 02 d., sąskaitą išrašė Administratoriaus įgaliotas asmuo D. U., sąskaitą gavo: (įrašo nėra). PVM sąskaita faktūra nepasirašyta (t. 3, b. l. 133).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. S. tarnybinio pranešimo duomenimis, tyrimo metu buvo gauta BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio, vykusio 2010 m. birželio 1 d. Švenčionyse ir 2011 m. lapkričio 7 d. Vilniuje, ataskaita. Susipažinus su 2011 m. lapkričio 7 d. ataskaita už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d., nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2011.08.02/03 BAB „duomenys neskelbtini“ debitoriniai įsiskolinimai buvo parduoti UAB „duomenys neskelbtini“ už 50 Lt. 2019 m. gegužės 21 d. buvo kreiptasi su reikalavimu į UAB „duomenys neskelbtini“ prašant pateikti 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo –pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 kopiją, kurios pagrindu UAB „duomenys neskelbtini“ buvo parduoti BAB „duomenys neskelbtini“ debitoriniai įsiskolinimai už 50 Lt. 2019 m. gegužės 23 d. gautas UAB „duomenys neskelbtini“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo sudariusi 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 ir jokių debitorinių įsiskolinimų už 50 Lt iš BAB „duomenys neskelbtini“ nėra pirkusi. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterijos duomenimis jokių mokėjimų BAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo atlikta. 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo papildomai kreiptasi su reikalavimu į UAB „duomenys neskelbtini“ prašant pateikti informaciją apie tai, ar UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. civilinės teisės normų pagrindu buvo sudariusi kokias nors sutartis dėl materialinių ir (ar) nematerialinių gėrybių su UAB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ar VšĮ „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini), taip pat, ar UAB „duomenys neskelbtini“ yra pasirašiusi kokią nors sutartį 2011 m. rugpjūčio 2 d. 2019 m. rugpjūčio 30 d. gautas UAB „duomenys neskelbtini“ atsakymas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ jokios sutarties dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių įsigijimo su VšĮ „duomenys neskelbtini“ nebuvo sudariusi. UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė reikalavimo teisių į skolininkus pirkimo – pardavimo sutartis su bankrutavusiomis įmonėmis, kurias atstovavo juridinis bankroto administratorius UAB „duomenys neskelbtini“. Susipažinus su 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarytomis reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimis, nustatė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nėra sudariusi sutarties nei su BAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama UAB „duomenys neskelbtini“, nei su VšĮ „duomenys neskelbtini“. 2019 m. lapkričio 6 d. priimtas prokuroro nutarimas susipažinti su informacija t. y. BAB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomneys neskelbtini)) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. Susipažinus su gautu BAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos išrašu nustatė, kad nėra atliktų jokių mokėjimo pavedimų UAB „duomenys neskelbtini“, o taip pat nėra jokių pavedimų po 50 Lt (t. 4, b. l. 21-23).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. liepos 28 d. išvados Nr. 11-681 (20), 11-1403 (20), 11-1449 (20) duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2011-08-02/03 (civilinės bylos Nr. 2YT-817-819/2019 72 lapas) ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarties Nr. 2018-01-15 (civilinės bylos Nr. 2YT-817-819/2019 71 lapas) spausdintinis tekstas ir lentelė išspausdinti elektrofotografinio spausdinimo būdu, t. y. jie išspausdinti lazeriniu kompiuterio spausdintuvu, kopijavimo ar daugiafunkciniu spausdinimo aparatu. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 esantis atspaudas „duomenys neskelbtini“ yra atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip ir atspaudai, esantys lyginamajam tyrimui pateiktuose dokumentuose voke Nr. 2 segtuve „AB „duomenys neskelbtini“ ŪKINĖS VEIKLOS SUTARTYS 2007.10 – 2014.01“: 2014-01-31 Nekilnojamojo turto arkinio sandėlio ir kiemo statinių pirkimo padavimo sutartyje (2 lapas), 2014-01-03 Nekilnojamojo turto administracinio ir gamybinio pastatų pirkimo – pardavimo sutartyje (4 lapas), 2013-12-20 Preliminariojoje nekilnojamojo turto arkinio sandėlio ir kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutartyje (5 lapas), 2009 m. rugsėjo mėn. 04 d. Pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 09-289 (13 lapas), 2008-11-20 d. Patalpų nuomos sutarties patalpų perdavimo – priėmimo akte (18 lapas), 2008 m. rugsėjo 25 d. Teisinių paslaugų priėmimo – perdavimo akte (24 lapas), 2007 m. spalio 19 d. Pasaugos sutarties pakeitime (28 lapas), 2008-02-15 Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje (30 lapas), 2008 m. sausio 29 d. Techninėje užduotyje (33 lapas), 2007 m. spalio 19 d. Pasaugos sutartyje (38 lapas), 2007 m. spalio 19 d. Nuomos sutartyje Nr. 2007/005 (39 lapas), 2007 m. spalio 19 d. Nuomos sutartyje Nr. 2007/004 (40 lapas) bei voke Nr. 3 pateiktuose dokumentuose: 2011-06-22 Prašyme dėl kreditorinių finansinių reikalavimų patvirtinimo Nr. 11-319, Registravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje. Nustatyti, ar 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 esantis atspaudas „duomenys neskelbtini“ atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip ir atspaudai, esantys lyginamajam tyrimui pateiktame 2008-11-20 d. Patalpų nuomos sutarties papildomame susitarime Nr. l, (vokas Nr. 2, 14 lapas) bei 2011-11-21 Pranešime apie BAB „duomenys neskelbtini“ likvidavimo procedūros pratęsimą Nr. 11-680 ir 2011-12-07 Dokumentų sutvarkymo pažymoje (vokas Nr. 3), negalima, nes lyginamajam tyrimui pateiktuose dokumentuose esantys atspaudai atspausti neryškiai, ženkluose yra daug pertrūkių, sudvigubinimų, o taip pat atspaudų srityje yra kitų (spausdintinio teksto, parašo) štrichų. Nustatyti, ar 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 (civilinės bylos Nr. 2YT-817-819/2019 72 lapas) pirmiau išspausdintas tekstas ar atspaustas antspaudo „duomenys neskelbtini“ atspaudas, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 esantis parašas D. U. vardu pasirašytas kita šratinukų pasta ir kitu rašikliu nei šioje sutartyje esantis parašas M. R. vardu bei du parašai M. R. vardu, esantys 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2018-01-15. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2018-01-15 esantys parašai M. R. vardu parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta. Tikėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2018-01-15 esantys parašai M. R. vardu parašyti tuo pačiu rašikliu. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 yra išspausdintos ant tokio paties (vienodo) spausdinimo, kopijavimo, raštinės darbams skirto popieriaus (t. 4, b. l. 30-40)
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. rugsėjo 16 d. išvados Nr. 11-1556 (20), 11-1894 (20) duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 yra išspausdintos to paties tipo vienodu toneriu. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 yra išspausdintos tuo pačiu lazeriniu spausdintuvu (ar kopijavimo aparatu) (t. 4, b. l. 47-53).
Kratos 2020 m. rugsėjo 8 d. protokolo duomenimis, M. R. bute, (duomenys neskelbtini), nutartyje dėl kratos nurodytų daiktų – spausdintuvų bei antspaudų, nerasta (t. 4, b. l. 69-75).
UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakymo duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ vykdyta ir tebevykdoma veikla – bankroto procesų administravimas. Vienu metu UAB „duomenys neskelbtini“ administruoja keleto subjektų nemokumo procesus. Administravimo veiklai reikalingas popierius dažniausiai įsigyjamas konkretaus administruojamo subjekto vardu. Patikrinus duomenis, susijusius su popieriaus įsigijimu, nustatyta, kad pastaruosius keletą metų UAB „duomenys neskelbtini“ savo vardu popieriaus nepirko. UAB „duomenys neskelbtini“ veikloje sunaudojamas ir popierius, buvęs perduodamuose administruojamų subjektų spausdinimo (kopijavimo) aparatuose bei rastas perimant patalpas ar kt. Pastaruosius keletą metų bei šiuo metu UAB „duomenys neskelbtini“ nuosavybės teise spausdintuvo neturi bei naudoja spausdinimo įrangą, kuri naudojama vykdant administruojamų subjektų bankroto procesus iki įrangos realizavimo subjekto bankroto procese. Per 2011-2019 m. laikotarpį UAB „duomenys neskelbtini“ užbaigė dešimčių subjektų bankroto procesus, jų dokumentacija (taip pat ir popieriaus ir spausdinimo įrangos įsigijimo ir realizavimo dokumentacija) yra pateikta į archyvus teisės aktų nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 99).
UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. sausio 10 d. atsakymo duomenimis, AB „duomenys neskelbtini“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartimi (įsiteisėjo 2007 m. liepos 7 d.). Bankroto administratoriumi 2007 m. birželio 27 d. paskirtas UAB „duomenys neskelbtini“. Asmuo, kuriam pavesta administruoti įmonę: 2007 m. birželio 27 d. paskirtas M. A. Ž., 2010 m. sausio 4 d. paskirta D. U. (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2013 m. rugsėjo 4 d. paskirta R. B.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu pripažino AB „duomenys neskelbtini“ pabaigą, išregistravimo iš JAR data: 2014 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 150; t. 5, b. l. 111).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, D. U. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktore nuo 2001 m. spalio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2017 m. sausio 17 d., buvo UAB „duomenys neskelbtini“ akcininke nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. (t. 6, b. l. 76-79).
Lazerinės kosmetinės odontologijos klinikos „duomenys neskelbtini“ pažymos duomenimis, M. U. lankėsi odontologijos klinikoje 2018 m. gegužės 14 d. (t. 6, b. l. 112).
Išrašo apie asmens areštuotą turtą, gauto iš turto arešto aktų registro, duomenimis, M. R. turtui buvo paskirtas areštas pagal vykdomuosius dokumentus Nr. A2.6-1260-865/2013, Nr. A2.6-235-754, Nr. A2.6-58-405/2014 (t. 6, b. l. 123-134).
Dėl dokumentų suklastojimo, panaudojimo, pasikėsinimo sukčiauti
Kaltinamasis M. R. pripažino kaltę, davė parodymus apie savo ir kaltinamosios D. U. susitarimą ir atliktus veiksmus, kaltinamoji D. U. savo kaltę neigė. Kaltinamųjų parodymų patikimumas vertinamas bylos duomenų visumoje.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolei D. P. pritaikius priverstinio vykdymo priemones 2018 m. gegužės 14 d. nuo I. R. sąskaitos buvo nurašyta visa likusi neišieškota skolos BAB „duomenys neskelbtini“ (4 262,54 Eur) ir vykdymo išlaidų suma, iš viso – 4 678,91 Eur. I. R. 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į antstolę su prašymu panaikinti taikomus apribojimus, grąžinti 2018 m. gegužės 14 d. nurašytas pinigines lėšas ir nutraukti vykdomosios bylos vykdymą, kadangi AB „duomenys neskelbtini“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 2018 m. gegužės 16 d. Patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta nutraukus vykdomąją bylą, tą pačią dieną atliktas nurašytų lėšų grąžinimas I. R.. M. R., kaip VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktorius, 2018 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į antstolę, prašydamas vykdomojoje byloje išieškotoju VšĮ „duomenys neskelbtini“ pakeisti išieškotoją BAB „duomenys neskelbtini“ ir pateikė dviejų reikalavimo sutarčių (2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. sausio 15 d.) kopijas. Antstolei 2018 m. gegužės 29 d. atsisakius pakeisti išieškotoją vykdymo procese, M. R., kaip VšĮ „duomenys neskelbtini“ direktorius, 2018 m. birželio 6 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymus dėl vykdomosios bylos nutraukimo, jos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, išieškotas lėšas pervesti į VšĮ „duomenys neskelbtini“ sąskaitą. Antstolei 2018 m. birželio 12 d. atsisakius tenkinti skundą, skundas su priedais persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. M. R. parengiamajame teismo 2018 m. spalio 24 d. posėdyje pateikė 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutarčių originalus.
Taigi, faktinės aplinkybės patvirtina, jog dokumentai – 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartys – neabejotinai jau buvo sukurti 2018 m. gegužės 28 d., kai elektroniniu paštu buvo pateikti antstolės kontorai. Kaltinamasis M. R. paaiškino, kad šiuos dokumentus suklastojo kartu su D. U. po to, kai ši gavo informaciją apie išieškotą I. R. skolą. Teismas vertina, kad šį kaltinamojo paaiškinimą bylos aplinkybės patvirtina.
Nukentėjusioji I. R. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, teigė, kad paaiškėjus, jog iš sąskaitos buvo nurašyti pinigai, ji skambino antstolei, telefonu atsiliepusiai antstolės padėjėjai aiškino, kad AB „duomenys neskelbtini“ likviduota, jai buvo patarta kreiptis į likvidatorių, ji skambino (R. V. (buvusi pavardė – B.)), buvo nurodyta skambinti D. U., skambino ir šiai. Kaip nurodė nukentėjusioji, D. U. ji skambino tą pačią dieną, kai buvo nurašyti pinigai, ši nežinojo apie jokius dokumentus, neprisiminė, apie ką nukentėjusioji šneka. Kaltinamoji D. U. šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino, aiškino, kad negalėjo su nukentėjusiąja kalbėtis, nes su sūnumi buvo odontologijos klinikoje, pateikė tai patvirtinančią pažymą. Apie pokalbius telefonu su D. U., aiškinantis dėl I. R. įsiskolinimo, parodė ir liudytoja D. A.. Teisiamajame posėdyje ši liudytoja paaiškino, kad skambino D. U., klausė, ar I. R. skola yra kam nors perleista, D. U. nurodė, kad viskas įvyko seniai, nieko nebeprisimena, reikėtų ieškoti archyvuose. Liudytoja paaiškino ir tai, kad po to laukė D. U. skambučio, jai paliko telefono numerį. Apie antro pokalbio turinį atsimena, jog D. U. minėjo, kad nėra rasta duomenų, bet reikėtų suformatuoti diską ir atstatyti duomenis, galbūt kažką pavyks atrasti. Perskaičius šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, nurodė, kad tuomet viską atsiminė tiksliau. Liudytojos D. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, telefonu su D. U. bendravo tris kartus. Paskambinusi pirmą kartą liudytoja pranešė D. U., kad vykdomas išieškojimas iš I. R., BAB „duomenys neskelbtini“ naudai, paprašė informacijos apie tai, ar reikalavimo teisė galėjo būti perleista kitam asmeniui apie tai nepranešus antstoliui, taip pat užsiminė, kad turi nurašytas lėšas iš skolininkės sąskaitos, todėl prašoma informacija apie galimą reikalavimo teisės perleidimą reikalinga sprendimui priimti. D. U. atsakė, kad praėjo labai daug laiko, todėl būtina patikrinti archyvą ir savo kompiuterį, kuriame galimai bus prašoma informacija. Pažadėjo paskambinti, jeigu suras informaciją apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. D. U. paskambino po keleto dienų ir pranešė, kad archyvuose tokių duomenų apie reikalavimo teisės perleidimą surasti nepavyko, tačiau būtina dar papildomai atstatyti diską, paminėjo, kad gal ten bus prašomi duomenys. Paskambinusi dar po keleto dienų D. U. pranešė, kad disko atstatymas vis dar trunka ir tai užtruks, todėl prašė negrąžinti skolininkei piniginių lėšų, pridūrė, kad duomenys, kaip liudytoja suprato, apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, tikrai bus pateikti vėliau. Abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos D. A. parodymais teismas neturi pagrindo. Taigi, apie pinigų nurašymą iš nukentėjusiosios sužinojo būtent kaltinamoji D. U., ji kalbėdama telefonu su liudytoja D. A. nurodė ir aplinkybę, jog galimai bus pateikti duomenys apie reikalavimo teisės perleidimą. Tokius duomenis kaltinamasis M. R. pateikė 2018 m. gegužės 28 d. Visa tai, teismo vertinimu, atitinka kaltinamojo M. R. paaiškinimą, jog sumanymas suklastojus dokumentus apgaule įgyti nukentėjusiosios pinigus kilo D. U., šį sumanymą jie realizavo dviese.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. R. parodymus apie tai, kad dokumentai buvo suklastoti, teismo vertinimu, patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Visų pirma, BAB „duomenys neskelbtini“ ataskaitos, kuri buvo pateikiama už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d., pranešėjas – administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotas asmuo D. U., duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2011.08.02/03 BAB „duomenys neskelbtini“ debitoriniai įsiskolinimai parduoti UAB „duomenys neskelbtini“ už 50,00 Lt. Tai yra, minėtoje ataskaitoje kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacijos apie kažkokį kitą debitorinio įsiskolinimo pardavimą, konkrečiai, nebuvo minimas I. R. debitorinis įsiskolinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nagrinėjamas kaltinimas dėl dokumento, kurio data ir numeris yra toks pats – 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, D. U., kaip buvęs bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotas asmuo, 2018 m. disponavo BAB „duomenys neskelbtini“ dokumentais (kopijomis), susijusiais su bankroto procedūra. Tai nurodė pati kaltinamoji, šią išvadą teismas daro remdamasis ir Kitų objektų apžiūros 2020 m. rugpjūčio 22 d. protokolo duomenimis apie apžiūrėtą civilinės bylos parengiamojo posėdžio (2018 m. spalio 24 d.) garso įrašą. Kaip matyti, jame užfiksuota, jog garso įrašo 10.49 min. D. U. pareiškė prašymą: „Aš turėsiu prašymą... teikti dešimtų metų birželio 1 d. komiteto protokolą, kuriame 4-uoju darbotvarkės klausimu administratoriui buvo leista pardavinėti debitorinius reikalavimus. Čia yra...ne, originalas turėtų būti kažkurioje...čia yra bankroto bylos, kadangi teismui paliekamas originalas ir originalas perduodamas teismui. Čia tiesiog ta informacija, kurią pasilieka administratorius, t. y. protokolai“. Taigi, minėto teismo posėdžio metu D. U. pateikė prie bylos BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. 11 kopiją, pati patvirtino, kad bankroto administratorius pasilieka tam tikrus dokumentus. Iš to daroma išvada, kad D. U., pati buvusi pranešėja kreditorių susirinkime, teigusi, jog visi debitoriniai įsiskolinimai parduoti UAB „duomenys neskelbtini“, turinti BAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų kopijas, turėjo dokumento suklastojimui reikalingą informaciją – apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties datą, numerį, o sužinojusi, jog likviduotos AB „duomenys neskelbtini“ naudai iš I. R. išieškota pinigų suma, šia informacija galėjo pasinaudoti, kartu su M. R. sukurdami suklastotą dokumentą.
Aplinkybę, jog nagrinėjama 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03, kuria I. R. įsiskolinimas BAB „duomenys neskelbtini“ perleistas M. R., neegzistavo šiame dokumente nurodyta data, be kaltinamojo M. R. parodymų, patvirtina ir kiti bylos įrodymai.
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. gruodžio 6 d. protokolo duomenimis, 2019 m. vasario 27 d., 12.26.01 val., pokalbio tarp Nr. (duomenys neskelbtini) (M. R. naudojamas telefono numeris – M.R.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba moteris – M) stenogramoje užfiksuota:<...> M.R. – taigi su D. reikalavimo sutartį pasirašėm, tai kreditorė mus apskundė pareiškimą policijai, kratas padarė, įmonės dokumentus rinkosi...“. Teismas vertina, kad užfiksuota M. R. pokalbio dalis su kitu asmeniu atitinka kaltinamojo M. R. parodymus apie kartu su D. U. 2018 m. gegužės mėn. pasirašytą sutartį, dėl kurios nukentėjusioji kreipėsi į policiją.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 20 d. išvados Nr. 0168-19 matyti, jog M. R. kompiuteryje buvo aptikti ir atkurti ištrinti dokumentai, susiję su nagrinėjama byla. Dokumentų su pavadinimais „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir Nr. 2018-01-15 neaptikta, tačiau aptiktas ir atkurtas ištrintas grafinis failas, kuriame atspindėtas dokumentas „Viešoji įstaiga „duomenys neskelbtini“ Kasos pajamų orderis Serija MPT Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, taip pat Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 Priedas Nr. 1 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d.“ ir „Reikalavimo teisių pirkimo paradvimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr. 1“, kurių autorius nurodytas M. M. M.. Šios išvados duomenimis, aptiktas ir tekstinis failas, (Dokumento pavadinimas „(duomenys neskelbtini“), faile atspindėtas dokumentas failas, kuriame aprašomos I. R. (nukentėjusiosios pavardė – R.) skolos BAB „duomenys neskelbtini“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį įsigijimo aplinkybės, dokumento M. M. M., tikėtina, kad failas buvo atsiųstas. Tikėtina išvada, jog failas buvo atsiųstas, padaryta ir dėl grafinio failo, kuriame atspindėtas dokumentas Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 Priedas Nr. 1 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, jog tikėtina, kad tekstinis dokumentas „Reikalavimo teisių pirkimo paradvimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr. 1“, tekstinio failo pavadinimas „Carved (0) doc“ buvo surašytas tiriamu kompiuteriu, kai sisteminė data ir laikas buvo 2018 m. gegužės 28 d., tikėtina, kad grafinis dokumentas „Viešoji įstaiga „duomenys neskelbtini“ Kasos pajamų orderis Serija MPT Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ buvo atsiųstas į tiriamą kompiuterį. Taigi, aptikti ir atkurti ištrinti dokumentai, jų pavadinimai, susiję su baudžiamosios bylos aplinkybėmis, specialisto nustatyta sukūrimo data – 2018 m. gegužės 28 d. („Reikalavimo teisių pirkimo paradvimo sutartis Nr. 2018-01-15 Priedas Nr. 1“), jų atsiuntimas („duomenys neskelbtini“, Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 Priedas Nr. 1 2011 m. rugpjūčio mėn. 2 d.) taip pat atitinka kaltinamojo M. R. parodymus apie dokumentų suklastojimo aplinkybes.
Teismo vertinimu, reikšmingi ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. rugsėjo 16 d. išvados Nr. 11-1556 (20), 11-1894 (20) duomenys apie tai, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 yra išspausdintos to paties tipo vienodu toneriu, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 yra išspausdintos tuo pačiu lazeriniu spausdintuvu (ar kopijavimo aparatu). Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, kategorišką specialisto išvadą dėl to, kad nagrinėjami dokumentai, kuriuose įrašytos beveik septyneriais metais besiskiriančios datos (2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. sausio 15 d.) atspausdinti tuo pačiu spausdintuvu, vienodu toneriu, daro išvadą, kad ji atitinka M. R. parodymus apie tai, jog abu nagrinėjami dokumentai buvo sukurti tuo pačiu, o ne skirtingu laiku. Tokią išvadą teismas daro remdamasis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. liepos 28 d. išvados Nr. 11-681 (20), 11-1403 (20), 11-1449 (20) duomenimis, kuriais, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2018-01-15 esantys parašai M. R. vardu parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta, tikėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2018-01-15 esantys parašai M. R. vardu parašyti tuo pačiu rašikliu, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2018-01-15 yra išspausdintos ant tokio paties (vienodo) spausdinimo, kopijavimo, raštinės darbams skirto popieriaus.
2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 yra pasirašyta D. U. ir M. R., 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2018-01-15 yra pasirašyta M. R. du kartus, kaip Pradinio kreditoriaus ir Naujojo kreditoriaus (viešosios įstaigos direktoriaus). Kaltinamieji savo parašų tikrumo neginčijo. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 patvirtinta AB „duomenys neskelbtini“ antspaudu, 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 patvirtinta VšĮ „duomenys neskelbtini“ antspaudu. Kaltinamasis M. R. paaiškino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose pas D. U. matė ne vieną antspaudą. Surašę sutartis, jas pasirašė ir patvirtino antspaudais. D. U. teigė, kad neatsimena 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutarties pasirašymo aplinkybių, neigė turėjusi AB „duomenys neskelbtini“ antspaudą. Apklausta liudytoja R. V. konkrečių aplinkybių, kaip (ir ar) buvo sunaikintas AB „duomenys neskelbtini“ antspaudas, nenurodė, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad minėtos įmonės likvidavimo metu nebuvo reikalavimo surašyti antspaudo sunaikinimo aktą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. liepos 28 d. išvados Nr. 11-681 (20), 11-1403 (20), 11-1449 (20) duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 esantis atspaudas „duomenys neskelbtini“ yra atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip ir atspaudai, esantys lyginamajam tyrimui pateiktuose AB „duomenys neskelbtini“ dokumentuose (voke Nr. 2), šios išvados duomenimis, nustatyti, ar 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 pirmiau išspausdintas tekstas ar atspaustas antspaudo „duomenys neskelbtini“ atspaudas, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Teismas vertina, kad abejonių dėl antspaudų spaudų tikrumo, kaip ir dėl kaltinamųjų parašų, byloje nėra. Nepaisant aplinkybės, kad AB „duomenys neskelbtini“ antspaudo likimas ikiteisminio tyrimo metu nėra tiksliai nustatytas, tiksliai negalima nustatyti, ar pirmiau atspaustas antspaudas, ar išspausdintas tekstas, tai nešalina kaltinamosios D. U. atsakomybės už žinomai netikro dokumento pagaminimą – kaip aptarta, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 yra įrašyti žinomai melagingi duomenys, juos laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. sukūrė kaltinamieji, patvirtino parašais ir antspaudų spaudais.
Aptarta baudžiamosios bylos įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog 2011 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir 2018 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2018-01-15 D. U. ir M. R. buvo suklastotos.
Kaltinime M. R. nurodytos aplinkybės, jog veikdamas kartu su D. U., gavęs informaciją iš D. U. apie tai, kad bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ skolininkės I. R. piniginės lėšos įšaldytos antstolės depozitinėje sąskaitoje ir žinodamas, kad neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti minėtų piniginių lėšų, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), iš D. U. naudojamo kompiuterio į savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) gavęs sukurtus žinomai netikrus dokumentus, tai yra 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutartį Nr. 2011-08-02/03 bei 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutartį, juos atspausdino ir patvirtino VšĮ „duomenys neskelbtini“ atspaudu bei rankraštiniu įrašu – savo parašu, tokiu būdu pagamino žinomai netikrus dokumentus.
Kaltinime D. U. nurodytos aplinkybės, kad ji, veikdama kartu su M. R., nenustatytu būdu ir nenustatytoje vietoje, gavusi informaciją iš D. A. apie tai, kad bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ skolininkės I. R. piniginės lėšos įšaldytos antstolės depozitinėje sąskaitoje, sukūrė netikrus dokumentus, tai yra 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutartį Nr. 2011-08-02/03 bei 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutartį, kuriuos, būdama, adresu (duomenys neskelbtini), persiuntė elektroniniu paštu –( duomenys neskelbtini), o M. R. juos atspausdinus, patvirtino AB „duomenys neskelbtini“ atspaudu ir rankraštiniu įrašu – savo parašu, tokiu būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą.
Teismas vertina, kad byloje ištirti įrodymai iš esmės patvirtina kaltinamiesiems inkriminuoto suklastojimo aplinkybes. Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad D. U. jam pasakė, kad sužinojo, jog yra I. R. skola, reikalinga reikalavimo perleidimo sutartis, bandyti pinigus atgauti iš antstolės. Jis sutiko, buvo sukurti dokumentai. Jis viską surašė, dokumentai buvo atspausdinti D. U. darbo vietoje. Buvo dvi reikalavimo perleidimo sutartys, 2011 m. ir 2018 m. Jam buvo pasakytos datos ir sutarčių numeris, jie su D. U. pasirašė ant tų sutarčių, ant vienos – jis, ant kitos – D. U.. Nežino, iš kur antspaudas, bet jis buvo (duomenys neskelbtini) g. Iš kokio pašto adreso D. U. jam siuntė paruoštus dokumentus, neatsimena, jis paruoštas sutartis gavo į kompiuterį „Asus X54H“, persiuntė D. U. į jos stacionarų kompiuterį, kad atspausdintų, pasirašė tą pačią dieną. Papildomai, atsakydamas į klausimus, M. R. paaiškino, kad 2011 m. reikalavimo perleidimo sutartį surašė pats, iš D. U. elektroninio pašto į jo elektroninį paštą atsiuntė perleidimo sutarties pavyzdį, jam atsiuntė neužpildytą perleidimo sutartį, buvo paaiškinta, kur, ką pildyti ir rašyti. Jis savo kompiuteriu užpildė ir persiuntė D. U., kad atspausdintų. 2011 m. perleidimo sutarties teksto jis nekūrė. Apie tai, kad būtent toks reikalavimas, tokios skolininkės, pasakė D. U., jis ramiai surašė savo kompiuteriu, tada nusiuntė D. U. į jos elektroninį paštą, kad ji atspausdintų, tada iš karto abi sutartis pasirašė, uždėjo antspaudus. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. R. nurodė, jog atvažiavus pas D. U., ši paaiškino, kad bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ skolininkės I. R., piniginės lėšos įšaldytos antstolės depozitinėje sąskaitoje, ji yra surašiusi dvi reikalavimo teisių perėmimo sutartis, kurias jam atsiųs elektroniniu paštu, o jis turės užpildyti savo ir savo įmonės VšĮ „duomenys neskelbtini“ rekvizitus šiose sutartyse bei jas atspausdinti ir pasirašyti. Būnant D. U. darbo vietoje į savo elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini ) gavo laišką su dviem sutartimis, tai yra 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartimi Nr. 2011-08-02/03, bei 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartimi. Nebeatsimena, ar prie šių sutarčių buvo atsiųsti priedai, tik atsimena, kad viskas buvo padaryta, t. y. atsiųsta, užpildyti rekvizitai, atspausdinta ir pasirašyta tą pačią dieną pas D. U. jos darbo vietoje. D. U. minėtas sutartis persiuntė jo nurodytu elektroninio pašto adresu ir jis galėjo iš karto pasitikrinti savo elektroninį paštą, kadangi su savimi atsivežė jam priklausantį nešiojamą kompiuterį. Sutarčių tekstai jau buvo užpildyti D. U., o jam reikėjo tik surašyti rekvizitus, tai yra savo kaip fizinio asmens ir VšĮ „duomenys neskelbtini“ duomenis. Jam užpildžius rekvizitus reikalavimo perleidimo sutartyse, jis tas sutartis atspausdino iš savo kompiuterio, naudodamasis D. U. spausdintuvu, jos darbo vietoje. Jis pasirašė ties tekstu naujasis kreditorius M. R., pradinis kreditorius M. R. ir naujasis kreditorius VšĮ „duomenys neskelbtini“ savo rankraštiniu parašu, o D. U. jo akivaizdoje irgi pasirašė 2011 rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-perdavimo sutartyje Nr. 2011-08-02/03 savo rankraštiniu parašu ties tekstu pradinis kreditorius BAB „duomenys neskelbtini“ ir patvirtino šios įmonės antspaudu.
Kaltinamoji D. U. nurodė, kad pripažįsta, jog parašas sutartyje gali būti jos. Apie byloje esančią 2011 m. perleidimo sutartį nieko negali pasakyti, nepasakys, kokiomis aplinkybėmis ji pasirašė šią sutartį. Sutarties atsiradimo aplinkybių neatsimena. Tai, kad buvo nutarta parduoti debitorinius įsiskolinimus, yra užfiksuota dokumente ir to neginčija. „duomenys neskelbtini“ antspaudas turėjo būti sunaikintas 2014 m. Kai buvo sudarinėjamos sutartys, buvo vedamas sutarčių registras, jis rašomas nuosekliai, negali atsakyti į klausimą dėl sutartyje nurodyto numerio. Jai nieko nežinoma apie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp M. R. ir VšĮ „duomenys neskelbtini“, tą sutartį matė, kai M. R. ją pateikinėjo teismui. M. R. 2018 m. jos darbo vietoje galėjo naudotis kompiuteriu ir spausdintuvu. Minimoms dviem sutartims teksto ji pati nėra ruošusi, neprisimena, ar žinojo apie 2011 m. ir 2018 m. sutartis iki nukentėjusiosios skambučio. Neatsimena, ar ji rašėsi sutartis su M. R.. Ikiteisminio tyrimo metu D. U. paaiškino, jog nežino, kas sudarė sutartį dėl I. R. skolos perdavimo M. R., Pati šios sutarties nesudarinėjo, tik pasirašė ant jos kaip įgaliotas asmuo. Kas surado skolos perėmėją M. R., ji neprisimena. Nieko negali paaiškinti, kodėl BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokole Nr. 12 su priedu (ataskaita) nurodytoje teisių pirkimo pardavimo sutartyje esantis numeris Nr. 2011-08-02/03 yra toks pat kaip ir 2011 metų rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartyje.
Taigi, apibendrinus, M. R. nurodė, kad sutartis jam į kompiuterį persiuntė D. U., jis, savo ruožtu, įrašė rekvizitus, tai yra savo, kaip fizinio asmens, ir VšĮ „duomenys neskelbtini“ duomenis, persiuntė į D. U. stacionarų kompiuterį (ikiteisminio tyrimo metu – atspausdino iš savo kompiuterio, naudodamasis D. U. spausdintuvu), D. U. tvirtino, jog jokių 2011 m. sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena, o 2018 m. sutartį pamatė tik teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad kaltinamieji veikdami kartu sukūrė netikrus dokumentus, nes juose įrašė žinomai netikrą informaciją apie skolos perdavimą – tam buvo reikalingos bendros pastangos, kadangi informacija apie I. R. skolos išieškojimą tapo žinoma D. U., kaip buvusio bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, o reikalavimo perleidimo sutartys buvo reikalingos pagrįsti prašymui pervesti pinigines lėšas į VšĮ „duomenys neskelbtini“ sąskaitą, kurios direktoriumi buvo M. R.. Visgi, kaip buvo aptarta anksčiau, M. R. kompiuteryje atlikus specialisto tyrimą dokumentų su pavadinimais „Reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartis Nr. 2011-08-02/03 ir Nr. 2018-01-15 nebuvo rasta, M. R. parodymai dėl kompiuterio (savo ar D. U.), iš kurio buvo atspausdinti dokumentai, taip pat nebuvo visiškai tikslūs. Teismas vertina, kad minėtos detalės, kurių kiti įrodymai, be kaltinamojo M. R. parodymų, nepatvirtina, yra perteklinės, šalintinos, tačiau tai kaltinimo pagrįstumo nepaneigia. Kaltinime nurodytas netikslus AB „duomenys neskelbtini“ buveinės adresas vertintinas rašymo apsirikimu, tikslintinas.
Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamieji, D. U. gavus informaciją iš D. A. apie bankrutavusios AB „duomenys neskelbtini“ skolininkės I. R. pinigines lėšas antstolės depozitinėje sąskaitoje, tyčia pagamino žinomai netikrus dokumentus, melagingai nurodydami, jog 2011 m. rugpjūčio 2 d. bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą, M. R. 2018 m. sausio 15 d. perleidžia VšĮ „duomenys neskelbtini“ jam priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą, būnant adresu (duomenys neskelbtini), juos atspausdinus, abiem pasirašius, D. U. 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį patvirtinus AB „duomenys neskelbtini“ atspaudu, M. R. 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį patvirtinus VšĮ „duomenys neskelbtini“ antspaudu, pagamino žinomai netikrus dokumentus.
Kaltinamiesiems inkriminuotas ir suklastotų dokumentų panaudojimas. M. R. ir D. U. kaltinami dėl to, kad M. R. pagamintus žinomai netikrus dokumentus, vykdydamas D. U. pavedimą, kaip įrodymą, patvirtinantį reikalavimo teisę, pridėjo prie prašymo, išsiųsto 2018 m. gegužės 28 d. elektroniniu paštu antstolei D. P., ir reikalavo pervesti pinigines lėšas į VšĮ „duomenys neskelbtini“ sąskaitą, o M. R. kaltinamas ir tuo, kad juos panaudojo pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjančiam VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundą dėl antstolės patvarkymo. Taip pat kaltinamieji kaltinami pasikėsinimu apgaule įgyti I. R. priklausančias pinigines lėšas – 4 678,91 Eur. Teismas vertina, kad ir šie kaltinimai pasitvirtino.
Visų pirma, remdamasis anksčiau aptartais faktiniais bylos duomenimis – dokumentų suklastojimo aplinkybėmis, teismas daro išvadą apie kaltinamųjų tyčią ne tik suklastoti dokumentus, bet ir juos panaudoti konkrečiam tikslui, tiesiogiai susijusiam su pagamintų dokumentų turiniu – dėl I. R. turto įgijimo apgaule, kadangi šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininkų sumanymo įgyvendinimo dalys. Taip pat kaltinamasis M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai aiškino, kad sumanymas įgyti I. R. pinigus kilo D. U.. Kaltinamųjų tyčią, be anksčiau aptarto dokumentų turinio, kaltinamojo parodymų, patvirtina ir kiti bylos įrodymai.
Kaip matyti iš civilinės bylos posėdžių garso įrašų, kurių stenogramos pateiktos Kitų objektų apžiūros protokoluose, D. U. kaip suinteresuoto asmens – UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotasis atstovas dalyvavo nagrinėjant VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje, o Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019 m. gruodžio 12 d. protokolo duomenimis, kalbėdamasi su M. R. telefonu, aptarinėjo šios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes, pranešė, jog gali atsirasti dokumentas, patvirtinantis, jog M. R. atsiskaitė su UAB „duomenys neskelbtini“ (D. – man dabar kilo mintis tokia gera, bet aišku, kai susitiksim tada ir pašnekėsim..., nes aš įtariu, kad tuoj bus ir ištraukta iš programos vat tavo įnešti pinigai M.R. – nu tai ir ką? D. – nu tai ir ką, apskritai nes tavo, kur tu įnešei pinigus M.R. – į įmonės kasą D. – nežinau ar „duomenys neskelbtini“ tu ten įnešei, ar „duomenys neskelbtini“ nešei, nu ten tai „duomenys neskelbtini“, nežinau, nepamenu, va tai įtariu, kad gali atsirasti čekis M.R. – supratau D. – supratai?). Taip pat, analogiškai, D. U. pokalbio su R. V. (buvusi pavardė – B.) metu klausė, ar ši sutiktų liudyti dėl skolos perleidimo (D. – taip, tai parduotas parduotas, aš tuo metu buvau bankroto administratore M. – aa D. – čia aš buvau M. – kai buvo parduotas? D. – taip M. – aaa, supratau D. – aš aš buvau, aš pardaviau ir ten mano laiku buvo parduota M. – nu supratau, gali kviesti, bet aš iš principo nelabai ir atsimenu), aplinkybę, jog rado liudytoją, pranešė M. R. (D. – labas, M. M.R. – labas D. – klausyk, man R. pažadėjo liudyti, kad tu atnešei pinigus). Taigi, D. U., M. R. pateikus prašymą antstolei pervesti pinigus į VšĮ „duomenys neskelbtini“ sąskaitą, kuris buvo pagrįstas kaltinamųjų kartu suklastotais dokumentais, dalyvavo su to prašymu susijusiame procese, derino veiksmus su kaltinamuoju M. R.. Pačios kaltinamosios atlikti veiksmai patvirtina kito kaltinamojo parodymus apie tarpusavio susitarimą, bendrus veiksmus ir jų tikslą – apgaule įgyti svetimą turtą.
Prašymo pervesti pinigines lėšas antstolė netenkino, nusikalstama veika buvo nebaigta dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių. Nustačius, kad kaltinamieji, veikdami tyčia, pagamino žinomai netikrus dokumentus, juos panaudojo, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą (4 678,91 Eur), jų kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl piktnaudžiavimo tarnyba
D. U. kaltinama piktnaudžiavimu dėl to, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi, žinodama, kad 2011 m. lapkričio 7 d. BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 12 tyčia įrašyta tikrovės neatitinkanti (melaginga) informacija jog 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2011.08.02/03 BAB „duomenys neskelbtini“ debitorinius įsiskolinimus pardavė UAB „duomenys neskelbtini“ už 50 Lt, nors realiai jokie debitoriniai įsiskolinimai UAB „duomenys neskelbtini“ parduoti nebuvo, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 7 punkto 1 papunkčiu, 8 punkto 1 papunkčiu, pažeisdama šias teisės akto nuostatas, siekdama turtinės naudos – gauti I. R. priklausančias pinigines lėšas, 4 678,91 Eur, nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. pagamino netikrus dokumentus, tuo sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus bei įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų vardą ir prestižą, taip pat, eliminavo BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių teisę kreiptis į BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto (4 678,91 Eur) paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, tuo padarydama bankroto administratoriaus institutui didelę neturtinę žalą.
Kaltinamoji U. kaltės nepripažino. Teismas vertina, kad kaltinimas piktnaudžiavimu nepasitvirtino.
Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-1073/2020). Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų jį kvalifikuojančių požymių, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).
Bylos duomenimis, AB „duomenys neskelbtini“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartimi, AB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriumi nuo 2007 m. birželio 27 d. buvo paskirtas UAB „duomenys neskelbtini“, D. U. 2010 m. sausio 4 d. buvo paskirta asmeniu, kuriam pavesta administruoti įmonę, o 2013 m. rugsėjo 4 d. juo paskirta R. B.. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu pripažino AB „duomenys neskelbtini“ pabaigą, AB „duomenys neskelbtini“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2014 m. gegužės 26 d. Taigi, kaltinime nurodytu laikotarpiu – nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. – juridinis asmuo AB „duomenys neskelbtini“ jau buvo pasibaigęs, D. U. nebuvo AB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotu asmeniu, nebuvo UAB „duomenys neskelbtini“ vadove ar akcininke. Pagal kaltinimą, D. U. pasinaudojo žinojimu apie 2011 m. lapkričio 7 d. BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 12 tyčia įrašytą tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją ir veikė pažeisdama Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatas. Teismas vertina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu D. U., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankroto administratoriumi (kvalifikacinio pažymėjimo Nr .(duomenys neskelbtini)), neturėjo teisių, pareigų ir įgaliojimų BAB „duomenys neskelbtini“, todėl negalėjo panaudoti arba nepanaudoti įgaliojimų priešingai tarnybos interesams.
Kaip pagrįstai nurodyta kaltinime, D. U., kaltinime nurodytu laikotarpiu būdama bankroto administratoriumi (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 15 d.), kurio 7 punkto 1 papunktyje buvo numatyta, jog laikydamasis teisingumo principo administratorius turi priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgdamas į viešąjį interesą, 8 punkto 1 papunktyje buvo reglamentuota, jog laikydamasis konfidencialumo principo administratorius turi diskretiškai elgtis su visa nemokumo proceso metu gauta informacija apie įmones, proceso dalyvius, kitus fizinius ir juridinius asmenis, jos neskelbti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neturintiems teisės jos sužinoti, nenaudoti jos profesinėje veikloje tiek, kiek tai nėra būtina darbo funkcijoms atlikti, ir privačiame gyvenime. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. U. pasinaudojo informacija, žinoma iš bankroto bylos – kreditorių komiteto posėdžio protokole (ataskaitoje) buvo užfiksuota, jog BAB „duomenys neskelbtini“ debitoriniai įsiskolinimai yra parduoti UAB „duomenys neskelbtini“, tai yra, antstolei išieškojus I. R. skolą BAB „duomenys neskelbtini“, atsirado galimybė, pagaminus netikrą dokumentą – 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perdavimo sutartį Nr. 2011-08-02/03 dėl to, jog bankrutavusi AB „duomenys neskelbtini“ perleidžia M. R. visas BAB „duomenys neskelbtini“ priklausančias reikalavimo teises į skolininkės I. R. debitorinį įsiskolinimą, apgaule įgyti svetimą turtą. Tuo būdu, yra pagrindo spręsti, jog konfidencialumo principo reikalavimų D. U. nesilaikė, tačiau jos veika, anksčiau aptartais motyvais, atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, tų pačių veiksmų kvalifikavimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino.
Šiame kontekste pažymėtina, kad D. U. nėra kaltinama dėl veiksmų (neveikimo), atliktų jai būnant bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotu asmeniu AB „duomenys neskelbtini“ bankroto byloje. Jai inkriminuotas veikimas žinant apie tai, kad BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 12 tyčia įrašyta tikrovės neatitinkanti (melaginga) informacija apie tai, kad, neva, BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratorius, vykdydamas 2010 m. birželio 1 d. kreditorių komiteto nutarimą, informaciją apie parduodamus debitorinius įsiskolinimus paskelbė internetiniame portale „skelbiu.lt“ ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2011.08.02/03 BAB „duomenys neskelbtini“ debitorinius įsiskolinimus pardavė UAB „duomenys neskelbtini“ už 50 Lt, nors realiai jokie debitoriniai įsiskolinimai UAB „duomenys neskelbtini“ parduoti nebuvo. Taigi, šioje byloje D. U. nėra kaltinama tuo, jog veikdama tyčia, nepardavusi debitorinių įsiskolinimų UAB „duomenys neskelbtini“, suklastojo 2011 m. lapkričio 7 d. BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio protokolą Nr. 12 ar ataskaitą, priešingai, joks asmuo, atlikęs tokius veiksmus, nenurodytas. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalis).
Teismas vertina, kad baudžiamojoje byloje esantys dokumentai leidžia daryti išvadą, jog UAB „duomenys neskelbtini“ realiai nebuvo įsigijusi AB „duomenys neskelbtini“ debitorinių įsiskolinimų. Kaip matyti iš UAB „duomenys neskelbtini“ atsakymo, UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo sudariusi 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 ir jokių debitorinių įsiskolinimų už 50 Lt iš BAB „duomenys neskelbtini“ nėra pirkusi, UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterijos duomenimis, jokių mokėjimų BAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo atlikta. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. rašto duomenimis, BAB „duomenys neskelbtini“ 2008-2014 m. trumpo saugojimo dokumentuose 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 nerasta. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus laikinai perduotame dokumente – PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00000001 nurodytas pardavėjas AB „duomenys neskelbtini“, pirkėjas UAB „duomenys neskelbtini“ pavadinimas – pagal reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2011.08.02/01 6 p. (parduodami debitoriniai įsiskolinimai), suma – 50,00, taip pat yra įrašai BAB „duomenys neskelbtini“ ne PVM mokėtoja, suma žodžiais: penkiasdešimt Lt 00 ct, data: 2011 m. rugpjūčio 02 d., sąskaitą išrašė Administratoriaus įgaliotas asmuo D. U., sąskaitą gavo: (įrašo nėra), PVM sąskaita faktūra nepasirašyta. Taigi, ataskaitoje už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. (priede prie 2011 m. lapkričio 7 d. BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 12) nurodytas BAB „duomenys neskelbtini“ debitorinių įsiskolinimų pardavimas UAB „duomenys neskelbtini“ neatitinka baudžiamojoje byloje esančio dokumento turinio.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą dėl debitorinių įsiskolinimų pardavimo UAB „duomenys neskelbtini“, teigė, jog galėjo būti įvykusi klaida. Kaip nustatyta bylos medžiaga, D. U. baigė bankroto procedūrą ir UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto byloje. Tuo būdu, reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutartis UAB „duomenys neskelbtini“, kurioje įrašyti dviejų įmonių, kurių administratoriaus įgaliotu asmeniu buvo D. U. – UAB „duomenys neskelbtini“ ir AB „duomenys neskelbtini“ – pavadinimai, patvirtina netikslumus dokumentuose, klaidas, tačiau, kaip minėta, kaltinimo dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2011.08.02/03 dėl debitorinių įsiskolinimų pardavimo UAB „duomenys neskelbtini“ suklastojimo baudžiamojoje byloje nepareikšta. Aplinkybės dėl debitorinių įsiskolinimų pardavimo UAB „duomenys neskelbtini“, 2011 m. lapkričio 7 d. BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 12 (ataskaitos) surašymo teisingumo išeina už šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų.
Teismas daro išvadą, kad nusikalstamai veikai – pasikėsinimui apgaule įgyti svetimą turtą, pakako informacijos, D. U. žinomos iš bankroto bylos – kreditorių komiteto posėdžio protokole (ataskaitoje) buvo užfiksuota, jog BAB „duomenys neskelbtini“ debitoriniai įsiskolinimai yra parduoti UAB „duomenys neskelbtini“, nurodyta sutarties data ir numeris.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas visais atvejais turi pareigą atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012)
Nenustačius, jog D. U. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvados, kad savo veiksmais ji sukėlė BK 228 straipsnyje numatytus padarinius. Šios bylos aplinkybėmis, D. U. veiksmai galėtų būti vertinamas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei ar juridiniam, fiziniam asmeniui. Šios bylos aplinkybėmis, vieno iš bankroto administratorių (D. U.) konfidencialumo principo pažeidimas, teismo vertinimu, nepagrįstai traktuojamas kaip visų įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų vardą ir prestižo sumenkinimas ir diskreditavimas. Kaip jau buvo minėta, kaltinime nurodytu laikotarpiu juridinis asmuo AB „duomenys neskelbtini“ jau buvo pasibaigęs, D. U. nebuvo AB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotu asmeniu, nebuvo UAB „duomenys neskelbtini“ vadove ar akcininke, todėl vėlgi, jos nusikalstamos veikos padarymas, konfidencialumo principo pažeidimas negalėjo, kaip nurodyta kaltinime, sumenkinti ir diskredituoti atstovaujamo bankroto administratoriaus vardo ir prestižo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, išieškota iš I. R. suma jau 2018 m. gegužės 16 d. buvo nukentėjusiajai grąžinta, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad D. U. savo veiksmais eliminavo BAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių teisę kreiptis į BAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto (14 363,90 Lt – 4 678,91 Eur) paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, yra nepagrįsta.
D. U. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl trukdymo teisėjo veiklai
D. U. inkriminuotas melagingų parodymų davimas, trukdymas tokiu būdu teisėjui atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas t. y. vykdyti teisingumą. Teismas vertina, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino.
Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, baudžiamasis įstatymas neapibrėžia trukdymo veiksmų, nenurodo šios veikos padarymo būdų, taip pat nenustato trukdymo veiksmų turinio. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 231 straipsnyje nustatyta veika gali pasireikšti bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, antstolių profesinei veiklai; trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis. Taigi objektyviai bet kurios formos trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, jei trukdoma atitinkamų asmenų procesinei profesinei veiklai ir toks trukdymas nėra susijęs su smurtu ar kitokia prievarta. Atsižvelgiant į pakankamai platų BK 231 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos turinį, kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatomas ir pripažįstamas savaime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-942/2020).
Visų pirma, prieš analizuodamas kaltinime nurodytų D. U. atsakymų turinį, teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra speciali norma, reglamentuojanti atsakomybę už melagingų parodymų davimą (atsakomybė už liudytojo, nukentėjusio asmens melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme numatyta BK 235 straipsnyje). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatyta atsakomybė už priesaikos sulaužymą. CPK 186 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinime įrašyti D. U. atsakymai buvo duoti 2018 m. spalio 24 d. parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje, kuriame ji dalyvavo kaip suinteresuoto asmens – UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotasis atstovas.
Pagal CPK 230 straipsnio 1 dalies nuostatas, posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tuo tarpu apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 186 straipsnio 1 dalis). Taigi, parengiamajame posėdyje D. U. nedavė parodymų, dalyvavo kaip įgaliota (ne įstatyminė) atstovė, nebuvo prisiekusi, todėl negali būti traukiama atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.
Teismas vertina, kad kaltinimo teiginiai, jog atsakydama į teisėjos ir advokatės klausimus kaltinamoji trukdė teisėjui atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, t. y. vykdyti teisingumą, nepasitvirtino. Kaltinime įrašyti atsakymai, įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, yra aptakūs, kaip matyti, tiesioginio atsakymo į klausimus nepateikiama, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad D. U. klausiama apie aplinkybes, kurių patvirtinimas iš esmės reikštų parodymus prieš save. Atsakymai, kaltinime įvardinti kaip melagingi, aptartini.
Garso įrašo stenogramoje užfiksuotas teisėjos klausimas: „Ar buvo pasirašyta 11-ų metų rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis su M. R.?“ ir D. U. atsakymas: „jeigu sutartis pasirašyta, vadinasi, ji buvo pasirašyta“. Teismas pažymi, jog bylos įrodymų visuma patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perleidimo sutartis iš tiesų buvo pasirašyta – suklastota kaltinamųjų, kaltinamoji šios aplinkybės nepripažino ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.
Kitas teisėjos klausimas: „ar patvirtinate aplinkybę, kad buvo gautas 100 litų už perleidžiamą reikalavimą?“, į kurį D. U. atsakymas: „turėjo būti gauta“. Teismo vertinimu, atsakymas į šį klausimą nepakankamai konkretus, nenurodoma nei teisingos, nei melagingos informacijos, tiesiog išvengiama tiesaus atsakymo į klausimą.
Atsakydama į teisėjos klausimą „O „duomenys neskelbtini“ dokumentai, sutartį, kurią Jūs pasirašėte „duomenys neskelbtini“ vardu, kur ji turėtų būti?“ D. U. nurodė: „archyve turėtų būti archyve, Švenčionių savivaldybės archyve“. Kaip jau buvo analizuota, kaltinamieji suklastojo 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perleidimo sutartį, tuo būdu, šios sutarties negalėjo būti archyve. Atsakydama „turėtų būti“ kaltinamoji išvengė tiesioginio atsakymo. Pozicijos, kad daugelio aplinkybių neatsimena, kaltinamoji laikėsi ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.
Garso įrašo stenogramoje užfiksuotas advokatės klausimas: „Švenčionių archyve visus tuos dokumentus turėtume rasti?“ ir D. U. atsakymas: „turėtumėte rasti“, advokatės klausimas: „dabar sakykit, kas, kokiom aplinkybėm rašė šią sutartį? Ar Jūs turėjote (nesigirdi)“ ir D. U. atsakymas: „čia yra tradicinės „duomenys neskelbtini“ sutartys“. Kaip ir ankstesni atsakymai į klausimus, šis atsakymas nekonkretus, kaltinamoji nedėsto tikrųjų 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo perleidimo sutarties sukūrimo aplinkybių.
Šiame kontekste svarbus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Paminėtina taip pat CPK 188 straipsnio nuostata, kad šalis ir trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
Aptarti atsakymai vertintini kaip nenuoširdūs, visgi, esminės aplinkybės – civilinės bylos parengiamojo posėdžio metu iš esmės buvo užduodami klausimai apie kaltinamosios nusikalstamos veikos aplinkybes, procese ji dalyvavo ne kaip šalis, o kaip įgaliotoji atstovė, teikė tik paaiškinimus, nebuvo apklausiama. Taip pat, pareiškimas nagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka, teismas turėjo būti aktyvus, turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), kaip matyti, aptakūs kaltinamosios atsakymai į klausimus nesutrukdė teismui išsireikalauti reikalingų dokumentų ir priimti sprendimo.
Apibendrinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji nepadarė jai inkriminuotos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, dėl šio kaltinimo ji išteisintina.
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios D. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji I. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovams M. R., D. U. (t. 1, b. l. 53-56). Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo duomenimis, nukentėjusios įsitikinimu, M. R. ir D. U. klastojo dokumentus, teikė juos valstybinėms institucijoms siekiant pasisavinti svetimas lėšas. Iš nukentėjusios banko sąskaitos buvo įvykdytas priverstinis lėšų nuskaitymas. Nukentėjusioji liko apgauta, nes dėl M. R. ir D. U. bandymo daryti neteisėtus veiksmus turėjo ne kartą kreiptis į antstolę, aiškintis, kodėl lėšos buvo nuskaičiuotos nuo banko sąskaitos, susipažinti su anksčiau nematytais dokumentais ir pan. Buvo priversta atsiprašinėti iš darbo, kad galėtų važinėti ir kreiptis į įvairias institucijas, dalyvauti ilguose teismo posėdžiuose. Dėl šių priežasčių nukentėjusioji patyrė nervinę įtampą, stiprų dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir papildomų finansinių išlaidų. Visa tai padarė neigiamą poveikį nukentėjusios fizinei sveikatai ir emocinei būklei, asmeninis gyvenimas apsivertė, iš dalies žlugo šeimos planai, nukentėjo reputacija darbinėje aplinkoje, negalėjo toliau visaverčiai vykdyti savo įprastos veiklos ir tęsti darbų. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo duomenimis, nukentėjusiajai akivaizdu, kad M. R. tokia situacija yra įprastinė, jos įsitikinimu, M. R. jaučiasi nebaudžiamas, dėl savo veiksmų nesigaili ir toliau apgaudinėja žmones (antstoliai pradėję daugelį vykdomųjų bylų jo atžvilgiu). Nurodo, kad apginti teises pačiai nuo tokių „profesionalų“ kaip M. R. ir D. U. neteisėtų veiksmų buvo sunku, teko prašyti advokatės pagalbos. Už advokatės paslaugas sumokėjo 600 Eur, nors ši suma priteista pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, nutartis nėra vykdoma.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, nes buvo ir iki šiol yra morališkai sukrėsta. Nurodė, kad patyrė pažeminimą, iki šiol patiria diskomfortą, nes visa tai susieta su jos tragedija, įvykiu prieš 20 metų, kuris jai ir dabar atsiliepia, o iš to siekiama praturtėti. Turtinę žalą patyrė dėl to, kad mokėjo advokatei. Ši suma jai buvo priteista, tačiau neatlyginta, nes iš ko yra priteista, skolingas visiems, visus apgaudinėja. Pastoviai patiria žalą važinėdama į teismus, nes turi atsiprašinėti iš darbo, darbdaviai dėl to nepatenkinti.
2018 m. spalio 21 d sutarties dėl teisinės pagalbos duomenimis, ji sudaryta tarp I. R. ir advokatės D. P. (t. 6, b. l. 84). Pinigų priėmimo 2018 m. spalio 24 d. kvito Nr. 889358 duomenimis, advokatei D. P. apmokėta 500 Eur, 2018 m. spalio 21 d. kvito Nr. 889357 duomenimis – 100 Eur (t. 6, b. l. 85). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-817-819/2019 duomenimis, pareiškėjo VšĮ „duomenys neskelbtini“ skundas dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/10/00367/1 atmestas. Iš pareiškėjo VšĮ „duomenys neskelbtini“ suinteresuoto asmens I. R. naudai priteista 600 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti (t. 1, b. l. 42-45).
Kaltinamoji D. U. civilinio ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad nukentėjusiajai civilinėje byloje buvo priteista 600 Eur ir ji remiasi tais pačiais dokumentais, todėl mano, kad prašymas yra nepagrįstas. Nesutinka su neturtine žala, nes nukentėjusioji turėjo naudą nesumokėdama skolos bankrutavusiai įmonei. Kaltinamasis M. R. prašė spręsti civilinio ieškinio klausimą teismo nuožiūra.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, dėl neturtinės žalos – tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusioji nurodė patyrusi turtinę žalą dėl išlaidų advokato pagalbai civiliniame procese, kuris vyko apskundus antstolės patvarkymą atsisakyti tenkinti VšĮ „duomenys neskelbtini“ prašymą pervesti pinigines lėšas, šiame procese nukentėjusioji dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo.
Teismas vertina, kad civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti išlaidas dėl atstovavimo civilinėje byloje yra nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį numatyta BPK 109 straipsnyje. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žalos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019). Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021).
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai civiliniame procese nėra kaltinamųjų nusikalstamos veikos pasekmė. Pažymėtina, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje iš pareiškėjo VšĮ „duomenys neskelbtini“ suinteresuoto asmens I. R. naudai jau priteista 600 Eur išlaidų advokatės pagalbai byloje apmokėti. Civilinė ieškovė teigė, kad šios išlaidos advokatės pagalbai nėra apmokėtos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, teiginys, jog šios išlaidos nebus išieškotos, tėra tikimybinis. Tuo būdu, civilinė ieškovė iš esmės siekia dvigubo tų pačių išlaidų advokatės pagalbai civilinėje byloje priteisimo, kadangi solidarioji kaltinamųjų ir VšĮ „duomenys neskelbtini“ atsakomybė šiuo atveju negalima. Pripažinti tokio reikalavimo pagrįstu nėra jokio pagrindo. Reikalavimas kaltinamiesiems atlyginti civilinės ieškovės atstovavimo civilinėje byloje išlaidas išeina už jų civilinės atsakomybės ribų, netenkintinas.
Nukentėjusioji pareiškė ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vertina, kad civilinė ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau reikalavimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Kaip numatyta CK 6.250 straipsnyje, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamieji M. R. ir D. U. pasikėsino apgaule įgyti svetimą, I. R. priklausantį, turtą – 4 678,91 Eur, suklastojo dokumentus.
Teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji patyrė nepatogumus dėl reikalingumo vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, sutiktina ir su išsakyta pozicija, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji patyrė nervinę įtampą. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Visgi civilinio ieškinio teiginiai apie neturtinę žalą, patirtą dėl būtinumo kreiptis į antstolę, dėl priverstinio lėšų nurašymo iš nukentėjusiosios sąskaitos, nėra susiję su kaltinamųjų veiksmais, todėl reikalavimas atlyginti dėl to patirtą neturtinę žalą nėra pagrįstas. Teismas taip pat daro išvadą, kad civilinio ieškinio teiginiai yra apie neigiamą poveikį nukentėjusios fizinei sveikatai ir emocinei būklei, apsivertusį asmeninį gyvenimą, iš dalies žlugusius šeimos planus, nukentėjusią reputaciją darbinėje aplinkoje, negalėjimą toliau visaverčiai vykdyti savo įprastos veiklos ir tęsti darbų, visas šias pasekmes siejant su pasikėsinimu apgaule įgyti nukentėjusiosios turtą, nėra pagrįsti. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje akcentavo neigiamus išgyvenimus, teismas vertina, jog iš kaltinamųjų nukentėjusiajai priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 21 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų duomenimis, M. R. baudžiamojoje byloje advokatas Ramūnas Vanagas teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Valstybės naudai iš kaltinamojo M. R. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 261,00 Eur (t. 5, b. l. 119). Pagal patikslintą 2021 m. rugsėjo 21 d. pažymą, priteistina teisinės pagalbos suma – 337,50 Eur (t. 5, b. l. 106), pagal 2022 m. vasario 10 d. patikslintą pažymą – 769,25 Eur (t. 6, b. l. 99).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytą kaltinamojo turtinę padėtį – turi įsiskolinimų, byloje pareikštas civilinis ieškinys, teismas vertina, kad išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, priteisimas iš kaltinamojo prieštarautų teisingumo principui, šios išlaidos nepriteistinos.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. R. teistas, dirbantis, turi sveikatos problemų (t. 5, b. l. 176, 178). Teismas, įvertinęs veikų pobūdį ir pavojingumą – nesunkus, nebaigtas nusikaltimas nuosavybei ir nesunkus nusikaltimas, susijęs su dokumentų klastojimu, tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė neturėdamas teistumo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuoširdžiai prisipažino, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydis, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, nustatytinas mažesnio nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto vidurkio dydžio. Veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant apėmimą. Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bendrintina su bausme, paskirta 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, taikant visišką sudėjimą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. U., atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. D. U. neteista, ištekėjusi, turi nepilnametį sūnų (t. 5, b. l. 99).
Teismas, įvertinęs veikų pobūdį ir pavojingumą – nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje, ir nusikaltimas, susijęs su dokumentų klastojimu, aplinkybę, kad kaltinamoji anksčiau neteista, daro išvadą, kad kaltinamajai už abi veikas skirtinos piniginio pobūdžio bausmės, jų dydis atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, nustatytinas mažesnio nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto vidurkio dydžio. Nusikalstamos veikos, už kurias skiriamos bausmės, iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininkų sumanymo įgyvendinimo dalys, padarytos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, idealiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant apėmimą.
M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 141-144), panaikintina.
D. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 166-168), panaikintina.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuteris „Asus X54H“ ir pakrovėjas „Whitenergy“, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 87), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos, dokumentų klastojimo, priemonė.
Civilinė byla Nr. 2YT-817-819/2019 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vykdomoji byla Nr. 0068/10/00367/1 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina antstolei D. P.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti taikant apėmimą, skirti M. R. subendrintą bausmę –110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinę subendrintą bausmę M. R. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą pagal pasirašytą su nukentėjusiąja abipusį 2021 m. spalio mėn. susitarimą, patvirtintą 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti M. R. terminą baudai sumokėti – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę M. R. įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – nuo įsiteisėjusio 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. R. panaikinti.
D. U. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.
D. U. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti taikant apėmimą, skirti D. U. subendrintą bausmę –160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti D. U. terminą baudai sumokėti – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. U. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. U. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. U. panaikinti.
Civilinės ieškovės I. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. R. ir D. U. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti I. R. naudai, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų iš M. R. nepriteisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti iš M. R. kompiuterį „Asus X54H“ ir pakrovėją „Whitenergy“, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 87).
Civilinę bylą Nr. 2YT-817-819/2019 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vykdomąją bylą Nr. 0068/10/00367/1 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti antstolei D. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.