Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-329-865/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-07-27
Bylos Nr.: 1-329-865/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00135-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Irma Randakevičienė
Kaltinamasis: M. R.
Nukentėjusysis: B. P., K. P.
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Daiva Dereškevičienė, Daiva Dere

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-329-865/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00135-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.7.1.; 1.2.29.1.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

kaltinamajam M. R., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, nukentėjusiesiems B. P., K. P., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros įgaliotam atstovui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. R. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, veikdamas pagal žodinį susitarimą tarp jo ir (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatų ir jų padėjėjų, pagal kurį jis įsipareigojo rinkti kiekvieną mėnesį iš paminėtos kontoros advokatų bei jų padėjėjų pinigines lėšas ir jomis kas mėnesį atsiskaityti už patalpų, K. S. (duomenys neskelbtini) nuomą bei už komunalinių paslaugų tiekimą su L. R. S. A. ( kas mėnesį rinkti po 289,93 eurus pagal 2014-09-03 patalpų nuomos sutartį) bei sumokant už internetinio ryšio tiekimą, pagal sutartį su AB „T.“ ( pagal AB „T.“ pateiktas kas mėnesį sąskaitas-faktūras) bei tuo pačiu pats įsipareigodamas mokėti už save už paminėtų patalpų nuomą bei internetinio ryšio tiekimą, tačiau, siekdamas pasisavinti patikėtą jam turtą-pinigines lėšas, šių įsipareigojimų nesilaikė, o būtent, būdamas paminėtos kontoros patalpose, esančiose K. S. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš advokato K. B. per du kartus surinko 27,23 eurus, iš advokatės S. B. per du kartus surinko 37,06 eurus, iš advokato padėjėjo T. B. surinko per du kartus 37,06 eurus, iš advokato A. G. surinko 39,69 eurus, iš advokatės E. A. surinko 37,06 eurus, iš advokato J. L. surinko 27,23 eurus, iš B. P. surinko 27,23 eurus, iš advokato Š. V. surinko 43,29 eurus bei už save per du kartus sumokėjo 63,40 eurus, tokiu būdu iš viso surinko 365,59 eurų sumą, iš kurių, 2016-04-29, 289,71 eurus sumokėjo L. R. S. A. ( pagal kasos pajamų orderį Nr (duomenys neskelbtini)) bei 73,24 eurus, tą patį mėnesį, sumokėjo AB „T.“,

po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, būdamas advokatų kontoros patalpose, esančiose K. S. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš advokato K. P. surinko 33,28 eurus, iš advokato Š. V. surinko 41,45 eurą, iš advokato padėjėjo T. B. surinko 33,28 eurus, iš advokatės S. B. surinko 33,28 eurus, iš advokato A. G. surinko 33,28 eurus, iš advokatės E. A. surinko 33,28 eurus, iš advokato B. P. surinko 27,05 eurus, iš advokato J. L. surinko 27,05 eurus, iš advokato padėjėjo A. Č. surinko 27,05 eurus, iš advokato K. B. surinko 27,05 eurus, pats už save įnešė 33,28 eurų, tokiu būdu viso 2017 birželio mėnesį surinko 316,05 eurų sumą, iš kurių, tą patį mėnesį, per du kartus- 73,24 eurus ir 58,01 eurus, sumokėjo AB „T.“ ,

po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, būdamas advokatų kontoros patalpose, esančiose K. S. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš advokato B. P. surinko 27,08 eurus, iš advokato K. B. surinko 27,08 eurus, iš advokato J. L. surinko 27,08 eurus, iš advokato padėjėjo A. Č. surinko 27,08 eurus, iš advokato padėjėjo T. B. surinko 33,30 eurus, iš advokatės E. A. surinko 33,30 eurus, iš advokatės S. B. surinko 33,30 eurus, iš advokato K. P. surinko 33,30 eurus, iš advokato Š. V. surinko 41,45 eurą, iš advokato A. G. surinko 33,30 eurus, pats už save sumokėjo 33,30 eurus, tokiu būdu viso 2017 rugpjūčio mėnesį surinko 316,27 eurų sumą, iš kurių, 57,81 eurus, tą patį mėnesį, sumokėjo AB „T.“,

po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, būdamas advokatų kontoros patalpose, esančiose K. S. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš advokato padėjėjo A. Č. surinko 27,05 eurus, iš advokato A. G. surinko 31,29 eurą, iš advokato B. P. surinko 27,05 eurus, iš advokato J. L. surinko 27,05 eurus, iš advokato Š. V. surinko 37,69 eurus, iš advokato K. B. surinko 27,05 eurus, iš advokato K. P. surinko 31,29 eurą, iš advokatės S. B. surinko 31,29 eurą, iš advokato padėjėjo T. B. surinko 31,29 eurą, iš advokatės E. A. surinko 31,29 eurą, pats įnešė 31,29 eur., tokiu būdu viso 2017 gruodžio mėnesį surinko 302,34 eurų sumą, iš kurių, 2017-12-05, 370,53 eurų sumokėjo L. R. S. ( 2017-12-05 pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą patį mėnesį, per du kartus- 73,24 eurus ir 43,90 eurus, sumokėjo AB „T.“,

po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, būdamas advokatų kontoros patalpose, esančiose K. S. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš advokato K. B. surinko 27,10 eurus, iš advokato Š. V. surinko 39,46 eurus, iš advokato padėjėjo A. Č. surinko 27,10 eurus, iš advokato B. P. surinko 27,10 eurus, iš advokato padėjėjo T. B. surinko 31,31 eurą, iš advokato J. L. surinko 27,10 eurus, iš advokatės E. A. surinko 31,31eurą, iš advokatės S. B. surinko 31,31 eurą, iš advokato K. P. surinko 31,31 eurą, iš advokato A. G. surinko 31,31 eurą, pats už save sumokėjo 31,31 eurą, tokiu būdu viso 2018 balandžio mėnesį surinko 304,41 eurų sumą, iš kurių, 43,90 eurus, tą patį mėnesį, sumokėjo AB „T.“,

po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, būdamas advokatų kontoros patalpose, esančiose K. S. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš advokato K. P. surinko 67,36 eurus, iš advokato A. G. surinko 61,43 eurą, iš advokato V. K. V. A. surinko 67,36 eurus, iš advokatės S. B. surinko 67,36 eurus, iš advokato K. B. surinko 61,43 eurą, iš advokatės E. A. surinko 67,36 eurą, iš advokato B. P. surinko 61,43 eurą, iš advokato padėjėjo A. Č. surinko 61,43 eurą, pats už save sumokėjo 67,36 eurus, tokiu būdu viso 2019 vasario mėnesį surinko 515,16 eurų sumą, iš kurių L. R. S. per du kartus sumokėjo ( pagal 2019-02-18 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-289,71 eurus ir ( pagal 2019-03-06 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-100 eurų bei per du kartus, sumokėjo tą patį mėnesį AB „T.“-36,78 eurus, ( už 2019 sausio mėnesį) ir 36,78 eurus ( už 2019 vasario mėnesį), tokiu būdu, viso laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2019-02-05 iš (duomenys neskelbtini) surinko 12.272,84 eurų sumą bei už save sumokėjo 224,56 eurų, iš surinktų per minėtą laikotarpį piniginių lėšų, skirtų apmokėjimui už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas L. R. S. bei AB „T.“, sumokėjo L. R. S. A. - 4659,62 eurus, o AB „T. LT“ sumokėjo 1.889,25 eurus, o likusią 2019-03-07 dienos pabaigai, nepanaudotą, (duomenys neskelbtini) priklausančią, 5948,53 eurų sumą pasisavino, tuo savo veiksmais (duomenys neskelbtini) padarydamas 5948,53 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis M. R. pagamino netikrus dokumentus, žinomai netikrus dokumentus laikė ir juos panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y:

Jis, 2019 m., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, siekdamas inicijuoti piniginių lėšų pervedimo operaciją, pagamino netikrus įgaliojimus Nr. 001, 2018-09-28 ir Nr. 002, 2019-01-09, o būtent, įrašydamas abiejose įgaliojimuose tikrovės neatitinkantį tekstą, jog (duomenys neskelbtini) įgalioja M. R. kontoros vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti kontoros vardu atidaryta sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) banke, atlikti finansines operacijas toje sąskaitoje, bei pasirašydamas įgaliojimuose vietoje advokato Š. V., advokato K. P., advokato B. P., advokato A. G., advokato J. L., advokatės S. B., advokato K. B., advokatės J.V.ant E. A., siekdamas atlikti atlikti finansines operacijas, neteisėtai panaudojo šiuos įgaliojimus AB „S.“ banke, 2019-01-29, pateikdamas tuos netikrus įgaliojimus AB „S.“ banko (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ir šių įgaliojimų pagrindu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pavedimu iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), banke "S." neteisėtai pervedė 778,98 eurus į L. R. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke "S.", tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) padarydamas 778.98 eurų turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, jog parodymai duoti jau seniai, visko neatsimena dabar. Nieko nebeatsimena, nes veikų kiekis didelis, būna ir banko korteles palieka parduotuvėje. Pagarsinus M. R. 2019-04-16 parodymus (Tomas 5, b. l. 85-87), parodė, jog jo parodymai teisingi. Skola lyg buvo, neprisimena šiuo metu. Nesurinkdavo visų pinigų, nes būdavo, kad ne laiku netgi ir nešdavo. Įmonė tada tvarkė dokumentus. Pagarsinus papildomus parodymus (Tomas 5, b. l. 93-95), parodė, jog parodymai teisingi. Išleisdavo pinigus savo reikmėms gavęs iš advokatų. Pagarsinus papildomus parodymus (Tomas 5, b. l. 103-106), parodė, jog parodymai teisingi. Dėl įgaliojimų, tai neprisimena. Jam pareigūnai tada sakė dėl įgaliojimų, tai jis tiesiog pasirašė, nes po naktinio darbo buvo. Jis tikrai nieko neatsimena, jau antri metai stiprius vaistus vartoja. Gali būti, kad įgaliojimas suklastotas, neatsimena, iš kur jį gavo. Apie tai, kad jam paskambino S. darbuotoja ir pasakė, kad ten yra daugiau kaip 700 eurų, neatsimena, ar kažkam pasakė, lyg ir kalbėta su kažkuo buvo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nespėjo peržiūrėti dar konkrečiai kaltinimo. Nenori viešinti teismo posėdyje, kam jis pinigus išleisdavo, buvo gana rimtos problemos. Advokatams nepasakė apie tas problemas turbūt, neatsimena. Jis atlygins civilinį ieškinį, perėjo į gerai apmokamą darbą dabar. Ten kur dabar dirbo, tai juokinga alga buvo. Neatlygino žalos, nes jis neturėjo sąskaitų, kitas dalykas bandė per kai kuriuos imti kreditų ir buvo apgautas dėl paskolos. Neturi įsiskolinimų, kad bankai neduotų paskolų, tiesiog buvo pasiūlyta su mažesnėmis palūkanomis. Jis viską pripažįsta šioje byloje kaltinimus. Tačiau neprisimena nieko. Neatsimena, kas jam suteikė administratoriaus įgaliojimus. Tikrai nelankė kolegos, kurį insultas ištiko. Pas Š. V. nevaikščiojo su B. tikrai. Jis neįtikinėjo buhalterės, kad ji tylėtų apie susidariusią skolą, visi parodymai duoti. Teismui viskas pateikta iš gydytojų. 2000 eurų įsiskolinimo jis neatsimena ir nekomentuos. Parodymuose tikrai nenurodė, kad nuomos sutartį sudaręs. Nepablogėjo santykiai su B. . Nebuvo jokių susitarimų su B. . Kodėl nemokėjo dalimis pinigų, viską pasakė parodymų metu. Dabar turi rašytinės A. sąskaitą, plius gavo gerą darbą, dar antrą darbą susirado ir dirbs per du darbus, kad galėtų atsiskaityti. Skola susidariusi 7661,83 + 1000 eurų neturtinės žalos. Per metus laiko mano, jog atlygintų žalą. Po kito atlyginimo pasistengtų didesnę žalą atlyginti. Iki sekančio posėdžio paaiškėtų labiau apčiuopiamos aplinkybės. Blogai pasielgė. Tiksliai neatsimena, kaip ten buvo, kokią dalį sumokėdavo, kokią pasilikdavo sau. Kadangi gaudavo negražias žinutes iš nukentėjusiųjų labai, tai nebuvo noro ir tartis. Kaltę pripažįsta, gailisi labai.

Žemesnės instancijos teismas

Įtariamojo M. R. 2019-04-16 parodymai, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta ir nori paaiškinti, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkotinių priemonių nevartoja, yra neteistas. Jo darbo vieta yra adresu K. S. (duomenys neskelbtini), kur jis pats nuomojasi vietą ir moka už nuomą "L. R. S.", nes tai yra A. patalpos. Taip pat šiame pastate patalpas nuomojasi ir (duomenys neskelbtini) advokatų kontora. Kadangi su mokesčiais kontora turėjo problemų dėl savo seniūno, kuris netvarkingai mokėdavo mokesčius, todėl advokatai žinodami, kad jis veda buhalteriją, paprašė, kad jis būtų atsakingas už advokatų mokesčių mokėjimus, tačiau buvo tik žodinis susitarimas, raštiškai jokio sutarties nepasirašė. Jis turėjo mokėti už advokatų patalpų nuomą, už televiziją "T. ". Pinigus už paslaugas advokatai turėjo atnešti jam grynais. Advokatų mokesčiais jis rūpinosi atrodo nuo 2016 metų. L. R. S. mokėdavo grynais, nešdavo buhalterei A. M.. Kodėl tik 2019 m. iškilo problema jis nežino, A. jam niekada neduodavo suderinimo aktų. Advokatai būdavo ir nepateikdavo pinigų, jis vedė sąrašą kaip advokatai mokėdavo, tą sąrašą jis gali pateikti. Pripažįsta, kad jo įmonė "M. T." iki šiol turi apie 2000 eurų įsiskolinimą ir ta suma įeina į bendrą skolą "L. R. S.". Jis turi mokėjimų išklotinę, kurią jam davė pati buhalterė. Išklotinę taip pat gali pateikti. Nori pasakyti, kad jis buhalterei pateikdavo pinigų tiek, kiek jam mokėdavo advokatai, bet jis visko nesurinkdavo ir per tiek laiko susidarė skola. Jis pats pervedė į L. R. S. apie 700 eurų, kaip dalį skolos padengimo, taip pat jo įmotė J. P. buvo padariusi 2000 eurų pavedimą į L. R. S. sąskaitą, tačiau nenurodė visų reikalingų rekvizitų, todėl ši suma dar neužskaityta, ką jis artimiausiu metu planuoja sutvarkyti. Jis pats kalbėjo su buhaltere A. M., kad jis pilnai atsiskaitys su skola iki 2019 m. gegužės pabaigos, ką ir planuoju padaryti, nors nėra tik jis dėl tos skolos susidarymo kaltas. Kaip ir minėjo advokatai ne visada pateikdavo pinigus, vis žadėdavo, kad ateityje susimokės, tačiau jo kaltės yra tame, kad iš advokatų neišreikalavo pinigų, todėl jaučiasi už tai atsakingas ir visą skolą sumokės. ( 5 t., b. l. 87-89. Papildomai apklaustas įtariamuoju M. R. 2019-11-06 parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis 2012 m., su savo pažįstamu Z. J. įsteigė UAB „M. T.“. Bendrovė steigė įmones, tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą. Maždaug nuo 2013 m. jo darbo vieta buvo kartu su (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatais, t. y. (duomenys neskelbtini). Mokesčius už nuomą ir komunalines paslaugas tuo metu rinko kontoros advokatas – B. P.. 2014 m. rugsėjo mėnesį, kontora, ir jis kartu su advokatais, persikėlė į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančias L. R. S.. Pradžioje mokesčius už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas rinko advokatas B. P.. Vėliau, nuo 2016 metų, buvo nuspręsta sutvarkyti visą kontoros buhalteriją, o kadangi jis gerai išmanė buhalterinę apskaitą, buvo nuspręsta, kad mokesčių rinkimą už nuomą ir komunalines paslaugas tęs jis. Jokios sutarties jie pasirašę nebuvo, buvo paskirtas žodiniu susitarimu. Dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo kontora buvo sudariusi sutartį su AB „T. “. Sutartis buvo sudaryta su „T. “ dar kontorai būnant (duomenys neskelbtini), nežino kas pasirašė. Persikėlus į (duomenys neskelbtini), jis skambino į bendrovę ir paprašė perkelti du turėtus numerius į (duomenys neskelbtini). Už telekomunikacijų paslaugas su bendrove „T. “( dabar „T.“) kontora atsiskaitinėjo tiesiogiai, t. y. ne per L. R. S.. Už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas L. R. A. buhalterė A. M. pateikdavo jam sąskaitą – faktūrą, kurią advokatų kontora ir jis privalėjo apmokėti. Gavęs mokesčių sumą, jis dalindavo visiems po lygiai. Gavęs grynais pinigais nurodytą sumą iš advokato, išrašinėdavo advokatui kasos pajamų orderio kvitą, kvito numerį paprastai rašydavo metus ir mėnesį. Sumos būdavo nurodytos sąraše, kuriame taip pat buvo nurodytas mokestis už „T. “ paslaugas. AB „T. “ paslaugas jis visada apmokėdavo pašte, grynais pinigais. O surinkęs mokesčius už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas grynais pinigais atsiskaitinėdavo su L. R. A. buhaltere – A. M., kuri, gavusi pinigus, išrašydavo jam „kasos pajamų orderio kvitą“. 2017, 2018 metais, jis turėjo finansinių sunkumų, todėl gavęs pinigus iš advokatų, nenunešdavo juos L. R. S. mokesčiams apmokėti, o išleisdavo savo reikmėms. 2019 m. pradžioje, jam paskambino iš „S.“ banko ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaita bus uždaryta, kadangi nėra naudojama nuo 2010 ar tai 2011 metų, ir buvo pasiteirauta, ką daryti su sąskaitos likučiu. Jis pasakė, kad kontoros sąskaitos likutį pervestų į L. R. S. ir padiktavo A. sąskaitos numerį. Jam telefonu pasakė, kad likutis yra 778.98 eurai. Jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, suprato, kad kontoros sąskaitoje nėra jo pinigų, kad tai advokatų pinigai, tačiau taip pasakė tam, kad pinigų likutis nedingtų, tuo labiau žinojo, kad yra skolingas L. R. S.. Jis nesudarinėjo „S.“ (duomenys neskelbtini) banke jokių sutarčių dėl kontoros sąskaitos, sąskaita bei elektronine bankininkyste nesinaudojo, pavedimų nedarė. 2019 m. kovo mėnesį jo įmotė J. P. pervedė L. R. S. 2000 eurų už jo skolas. Jis žino, kad yra skolingas L. R. S. 4882.85 eurus bei (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai 778.98 eurus. Jis stengiasi padengti skolas, tačiau turi finansinių sunkumų. ( 5 t., b. l. 93-95). Papildomai apklaustas įtariamuoju M. R. 2021-03-10 parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes kaip ir minėjo ankstesnių apklausų metu, kai kurie advokatai, kokie dabar tiksliai negali pasakyti, jam neduodavo pinigų sumokėti mokesčius, arba duodavo vėliau ir susidariusi suma (skola) buvo ne tik dėl jo kaltės. Tačiau dabar supranta, kad jis, būdamas atsakingas (nors ir tik pagal žodinį susitarimą), privalėjo surinkti pinigus ir laiku atsiskaityti su R. S.. Pasilieka prie savo ankstesnių apklausų metu duotų parodymų, bei prašo parodymais vadovautis, papildomai nelabai gali ką paaiškinti, nes praėjo pakankamai daug laiko ir jis jau net neatsimena, kaip viskas tiksliai vyko. Jis sutinka su tuo, kad dėl jo kaltės atsirado ši skola ir jis skolą artimiausiu metu tikrai atlygins. Pradėjo dirbti ir šią savaitę planuoja kreiptis dėl paskolos gavimo ir gavęs paskolą iš karto atlygins visą sumą. Atlyginęs žalą iš karto praneš ir atsiųs tai pavirtinčių dokumentus. Kiek konkrečiai, kokį mėnesį bei iš kokio advokato gavo ir kokią pinigų sumą, negali pasakyti, nes praėjo daug laiko ir to atsiminti tikrai neįmanoma. Jis kiekvieną mėnesį, jis rinkdavo pinigus, tačiau kokios buvo sumos ir iš ko negali pasakyti. Anksčiau minėjo, kad turi turėti sąrašą, kuriame žymėjo surinktus pinigus, tačiau sąrašo kol kas nerado ir negali pateikti. Jei jam pavyks sąrašą surasti, tai būtinai pateiks. Dėl piniginių lėšų (778,98 eurų) pervedimo taip pat nelabai gali ką paaiškinti, nes neatsimena, kaip buvo atliktas šis pervedimas. Anksčiau sakė, kad pinigus neva pervedė kada jam paskambino iš banko ir jis pasakė pervesti pinigus, tačiau jis galimai suklydo ir pinigus jis galėjo pervesti nuvykęs į banką. Jis neatsimena, kad būtų turėjęs advokatų įgaliojimą ir kokie advokatai jam įgaliojimą galėjo išduoti. Jį ne vieną kartą buvo įgalioję advokatai tvarkyti pastarųjų kontoros reikalus, įvairiais klausimais. Ar buvo įgaliojimas pervedinėti pinigus, jis neatsimena. Jis, dažniausia, bendraudavo su advokatu Š. V. ir vykdė pastarojo prašymus ir pavedimus. Kaip konkrečiai galėjo būti su šios pinigų sumos pervedimu „S.“ banke, jis neatsimena ir pasakyti negali. Jis sutinka su tuo, kad dėl jo kaltės susidarė tokia skola ir kaip jau ir minėjo, artimiausiu metu šią sumą jis tikrai atlygins. Surinkęs pinigus iš advokatų jis advokatų visų jų neįnešdavo į kasą, nes tuo metu buvo sunki jo materialinė padėtis ir jam asmeninėms išlaidoms reikėjo pinigų. Rinkdamas kiekvieną mėnesį pinigus iš advokatų jis nenorėjo advokatų piniginių lėšų pasisavinti, tačiau esant sunkiai materialiniai padėčiai dalį pinigų pasiimdavo sau ir pinigų nesumokėdavo R. S. ir mėnesis po mėnesio suma vis didėjo ir jam darėsi vis sunkiau padengti visą įsiskolinimą. Labai gailisi, kad atsitiko ir artimiausiu metu atlygus visą susidariusią skolą. ( 5 t., b. l. 103-106).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis B. P. parodė, jog 2004 m. jis įsirašė į praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vieta (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje. Kiek tuo metu kontoroje dirbo advokatų negali pasakyti, buvo kažkur apie 30. Buvo nemažai advokatų padėjėjų. Š. V. buvo seniūnas. Datos tiksliai nepasakys, kai kontoroje pasirodė jam nepažįstamas žmogus, pradėjo lankytis. Jam atrodo, sėdėjo 9 kabinete, kur sėdėjo G. ir A. . Jis su juo jokių santykių nepalaikė. Paprastai į darbą ateidavo 7.30 – 8.00 val., bet vieną dieną atėjo anksčiau, žiūri, kad kontoros durys atidarytos, įėjo, o ten sėdi M. R.. Neprisimena, kada sužinojo jo pavardę. Paklausė jo, kaip jis pakliuvo į kontorą. Tas atsakė, kad jam raktus davė A. . Na jei jam davė raktus, tai reiškia patikimas žmogus. Toks buvo jo, B. P., pirmas susitikimas su M. R.. Jie nekonfliktavo, bendrauti su juo artimai nebendravo. Prasidėjus sutarties tarp (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros ir Teisingumo ministerijos nutraukimo procesui, juos iškeldino iš tų patalpų ir persikėlė į naujas patalpas (duomenys neskelbtini), tai yra, L. R. A. pastatą. Į naujas patalpas kraustėsi visi tie asmenys, kurie nebuvo išėję iš kontoros, tame tarpe ir M. R. persikėlė. Įrenginėjo jie patalpas, pasiskirstė darbo vietas, lyg ir normalu viskas buvo. Jis, B. P., buvo paskirtas seniūnu, dar būnant (duomenys neskelbtini), tuo metu jie nutraukė darbo sutartį su buhaltere, kuri rinko mokesčius už patalpų nuomą, komunalines paslaugas. Persikėlus iš patalpų Jogailos g. į patalpas (duomenys neskelbtini) jie samdomų darbuotojų neturėjo, todėl reikėjo surinkti mokesčius už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius, telefoną ir internetą. Tas darbas nebuvo sudėtingas, jis, B. P., pradėjo rinkti mokesčius ir atsiskaitydavo su L. R. A. už patalpų nuomą ir suteiktas komunalines pasaugas, bei už telefoną ir internetą su „T.“. Vieną dieną ryte jam, B. P., sėdint kontoroje, tiksliai negali pasakyti, kiek tuo metu ten buvo žmonių, įėjo M. R. ir jam pasakė, kad nori jis padėti rinkti mokesčius už komunalines paslaugas. Jis, B. P., nesutiko, pasakė, kad eitų jam iš akių. Jis liko nepatenkintas ir atsakė, kad pats dingtų. Tuo jų pokalbis tą dieną ir baigėsi. Po dviejų – trijų savaičių jam, B. P., sėdint kontoroje už stalo, kiek kontoroje buvo žmonių tiksliai negali pasakyti, M. R. priėjo prie jo ir paklausė, ar jis, B. P. mokės už komunalines paslaugas, patalpų nuomą bei internetą, nes liko paskutinis ir, ar sutinka mokėti. Jam, B. P., pasidarė keista, kad tas perėmė mokėjimą. Jam atsakė, kad sutinka mokėti, kaip galėjo nemokėti, jeigu naudojosi tomis patalpomis ir viskuo kitu. Sumokėjo jam pinigus, tas išrašė kvitą. Tolesnė eiga buvo tokia, kad M. R. pastoviai rinko pinigus iš kontoroje dirbančių ir esančių asmenų, mokesčius už komunalines paslaugas, patalpų nuomą, internetą, išduodavo kvitukus, kad pinigai iš jo, B. P., yra paimti. Ar kitiems duodavo, negali pasakyti. Gerokai vėliau gal 2019 m., pradžioje įėjo L. R. A. nauja pirmininkė, B. J., ir sakė, jog jų kontora įsiskolinusi L. R. S. daugiau kaip 7000 eurų. Tuo metu, kiek pamena, kontoroje buvo ir M. R.. Ji buvo užėjusi berods kartu su buhaltere, jos nuėjo į tą kabinetą, kur sėdėjo M. R., bet ilgai neužtruko. Įvyko pokalbis tarp M. R. ir L. R. A. pirmininkės, kad jie tą klausimą išspręs. Išėjus pirmininkei ir buhalterei, M. R. pasižadėjo išspręsti tą klausimą, pasakė, jog eis pas buhalterę išsiaiškinti visą situaciją. Jis tuoj pat grįžo atseit, ar kabinete nerado, ar ką ir tą dieną toks bendravimas pasibaigė. Jis, B. P., informavo vėliau į kontorą atėjusius kolegas, kad yra įsiskolinimas, ne visi tuo patikėjo. Prasidėjo tas aiškinimasis. Besiaiškinant, buhalterė pristatė išklotines už kuriuos mėnesius mokėta, už kuriuos nemokėta. Ataskaitose buvo nurodyta, kad skola yra daugiau kaip 7000 eurų. Vėliau, tai yra, po mėnesio ar dviejų mėnesių L. R. A. pradėjo reikalauti, kad jų kontora sumokėtų skolą. Jis, B. P. M. R. pasakė, kad tas imtųsi priemonių, kad būtų atsiskaityta su L. R. A. . Neatsimena, ką M. R. atsakė. Viskas tęsėsi, M. R. neatsiskaitinėjo, galiausiai jis išėjo iš kontoros ir su jais nebebendravo. Kai jis dar buvo kontoroje, jam, B. P., krito į atmintį, einant ryte jis sakė ar jam sakė, ar kam kitam, jog nesupranta, dėl ko advokatė B. ant jo pyko. Jis, B. P., į jo pasakymą nesureagavo, nieko į tai neatsakė. M. R. pasakė, kad dėl jo gali būti kontoroje, tačiau, kad atsiskaitytų su L. R. S.. Akivaizdu, šiandien byla yra teisme ir tada jis neatsiskaitė ir kreipėsi jie į prokuratūrą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl pinigų pasisavinimo. Kiek šiuo metu M. R. skolingas L. R. S., pasakyti negali, pagal kaltinamąjį aktą, kontora reiškia civilinį ieškinį daugiau kaip 7000 eurų. Advokatų kontoros sąskaita buvo atidaryta (duomenys neskelbtini) banke, toje sąskaitoje, kaip minėjo, dirbo buhalterė. Kaip jis įsivaizduoja, toje sąskaitoje buvo laikomos piniginės lėšos, surinktos už patalpų nuomą, komunalines paslaugas. Jam, B. P., teko girdėti, kad į tą sąskaitą galėjo būti pervestas advokatų honoraras už suteiktas paslaugas klientams. Kiek ir kuris advokatas pervesdavo savo honorarą į šią sąskaitą, jam, B. P., nėra žinoma, jis pats į tą sąskaitą pinigų nepervedinėdavo, tik klientui išrašydavo pinigų priėmimą kvitą, gaudavo grynais pinigais, į banko sąskaitą jam klientai pinigų nepervesdavo. Jo žiniomis priėjimą prie šios sąskaitos turėjo seniūnas V. ir buhalterė. Kartą Š. pasiūlė, kai liko nedaug laiko iki persikėlimo, tą sąskaitą uždaryti, nes ji buvo nenaudojama, tas nesutiko, sakė, kad tų pinigų leisti negalima. Taip ir liko tie pinigai sąskaitoje, tiek jam, B. P., yra žinoma apie tą sąskaitą. Apie sąskaitos likutį nieko negali pasakyti, kiek toje sąskaitoje buvo pinigų. Disponuoti galėjo tie patys asmenys, kurie turėjo parašo teisę, tai yra, Š. V. ir kiek žino buvusi buhalterė. Išėjus buhalterei, sąskaita disponuoti niekas neturėjo teisės. Apie įgaliojimus 001-002, atrodo, 2020 m., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyrėja pakvietė jį, B. P., duoti parodymus, davė ir paprašė prokurorės, kad ji leistų susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Sutikimą gavo ir susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga pamatė, kad byloje yra tokie įgaliojimai. Pats įgaliojime nėra pasirašęs, ten ne jo parašas, tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Raštu išdėstė, kad jis su įgaliojimais susipažino tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apie parašų rinkimą iš kitų kolegų advokatų nieko negali pasakyti, nieko negirdėjo. Niekas nekalbėjo, kad būtų renkami parašai. Kategoriškai neigia, kad ant tokio įgaliojimo pasirašė. Kad toje sąskaitoje vyksta pinigų judėjimas sužinojo iš L. R. A. buhalterės, kuri pateikė išklotinę kiek jie skolingi, ten buvo nurodyta, kad yra pervesta iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banke į L. R. A. sąskaitą. Buhalterė paaiškino, kad M. R. pervedė pinigus. Ne nekalbėjo jis su M. R. dėl šių pinigų pervedimo. Kai jis sužinojo apie įgaliojimus, M. R. kontoroje nebedirbo, aiškintis su juo nematė prasmės, nekalbėjo su juo. Su kolegomis nekalbėjo, kokiu pagrindu M. R. pradėjo rinkti pinigus. Padėjėjas irgi turėjo mokėti. Sumos skirtingos, nes priklauso nuo to, kokias sąskaitas jie gauna iš L. R. A. . Pastovi suma buvo tik už patalpų nuomą, o už komunalines paslaugas buvo kintanti suma, kiekvieną mėnesį kito ir negalėjo to numatyti. Už telefono ryšio ir interneto paslaugos jie mokėjo, jam atrodo, apie 30 eurų į mėnesį. Suma daugiau mažiau buvo pastovi ir dabar pastovi, jeigu neviršija atitinkamo plano limito. Padalinti tas sumas turėjo tas kas rinko pinigus. Tas žmogus vedė apskaitas koks advokatas atėjo, koks išėjo, visi po lygiai mokėjo. Tik vienu momentu, jam atrodo, nemokėjo už internetą, tie asmenys, kurie turėjo savo asmeninį mobilųjį internetą arba nesinaudojo kontoroje kompiuteriu. Kai gaudavo sąskaitą, tas asmuo visiems vienodai iš karto padalindavo sumą, kiek reikia mokėti. Judėjimas buvo labai nedidelis, tai tų sąrašų, kas dirbo kontoroje, nebuvo, ar buvo, dabar negali pasakyti. Kiek pamena, vienu metu ant sienos kabėjo advokatų sąrašas ir tel. nr. kartu, tame sąraše, buvo surašyti ir advokatų padėjėjai. Vėliau tas sąrašas kažkur nusimetė. Visiems buvo vienodai apskaičiuojama, nežiūrint ar advokatas, ar advokato padėjėjas, sumos nebuvo didelės, vasarą apie 30 eurų, žiemos sezono metu prisidėdavo išlaidos už šildymą. M. R. paėmęs iš jo, B. P., pinigus, jam išrašydavo kvitus. Juos pateikė jis, B. P., prie bylos. Kai jis, B. P., nunešdavo pinigus buhalterei, tai jam visada išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Jis, B. P., visada pridėdavo prie dokumento ir tuos dokumentus turi. Nematydavo, kiek M. R. sumokėjo, niekam jis nerodė ir jam nėra žinoma. Jis, B. P., buvo įsitikinęs, kad kas paskyrė jį, tai tas ir privalėjo kontroliuoti. Jis, B. P., M. R. paskyrimo procese nedalyvavo, jam nebuvo žinoma apie tai ir todėl nekontroliavo jo. Neklausė M. R., kodėl atsirado toks įsiskolinimas. Kodėl M. R. dingo iš jų kontoros, gali tik spėlioti. Kas ten vyko su kitais advokatais - negali atsakyti. Jų kontoroje M. R. nebuvo nei advokatas, nei advokato padėjėjas, kuo jis užsiėmė, negali pasakyti. Su juo bendrų reikalų neturėjo, todėl nesidomėjo, kuo jis užsiėmė, pas jį į kontorą ateidavo klientai. Mokėjo jis, B. P., M. R. pinigus, nes nenorėjo būti pašalintas iš kontoros. Jis, B. P., pinigus sumokėdavo, jam išduodavo kvitą, tai visas pasitikėjimas. Jis duodavo kvitą su savo parašu, gal ne visus juos yra išsaugojęs, bet atrodo didžiąją daugumą jų turėtų turėti. Pinigus įmokėdavo ir jam būdavo ramu. Nuo advokatų kontoros iki L. R. A. buhalterės atstumas nedidelis, nežino, kiek kartų susitikdavo, bet niekas nieko nesakė. Apie įsiskolinimą pasakė L. R. A. pirmininkė. Ikiteisminį tyrimą inicijavo B.. Ji parašė raštą, kas jame tiksliai pasirašė, negali atsakyti. Jos pačios apklausti jau nebėra galimybės. Jis, B. P., nebendravo su kitais kolegomis, byloje irgi yra duomenys, kad neva jis, B. P., blogai rinko pinigus, todėl reikėjo jį pakeisti. Jis, B. P., to nesiaiškino, kas skleidė tokius gandus, povandeninių srovių nebandė aiškintis, nes nematė prasmės.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. P. parodė, jog nuo 2016 m., balandžio ar gegužės mėn., pradėjo jis dirbti (duomenys neskelbtini) advokatu kontoroje, gavo advokato pažymėjimą ir galėjo dalyvauti bylose. Nuomojamos patalpos susideda iš dviejų kambarių, jis buvo antrojo kambario kampe ir rankos atstumu buvo darbo stalas M. R.. Jie ateidavo, persimesdavo keliais žodžiais. M. R. ateidavo apie 8 val., gal ir dar anksčiau, jis pats ateidavo apie 10 val. Pas M. R. ateidavo verslininkas, ar įmonės savininkas, kuris bankrutavo ir jie kartu spręsdavo buhalterinius klausimus. Jų pokalbiai vykdavo gana „aštriai“ - pakeltu tonu. Vienas ant kito šaukdavo. Jo buvo tokios funkcijos, kad sudarė pagrindą manyti, kad jis yra bankroto administratorius. O kas jis toks jie nekalbėdavo. Kontoroje yra tradicija, kad jie apie bylas nekalbėdavo. Bet jei iškildavo klausimas iš bylos ar pan., tai aptardavo. Ne vieną klausimą teko aptarti su M. R., tai būdavo iš civilinės ir baudžiamosios teisės srities. Jis norėdavo išgirsti nuomonę. Kas jis yra pagal išsilavinimą jis, K. P., nežinojo. Mokėdavo mokesčiu už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Mėnesio pabaigoje ant stalo rasdavo jis, K. P., „A4“ formato lapelį su jame spausdintu tekstu kokią sumą reikia mokėti ir už kokį laikotarpį. M. R. savaitės bėgyje sumokėdavo, kai jis būdavo. Jis pasirašydavo ant to lapelio, apie pinigų priėmimą, ir duodavo bendrą važtaraštį, kuriame buvo surašyti visi advokatai pagal pavardes, metai ir už kokį laikotarpį mokama, prie savo pavardės pasirašydavai ir viskas. Jokių įtarimų nesukėlė, buvo pasitikėjimas M. R., niekas jam, K. P., girdint arba matant, būnant kabinete, neprašė parodyti kokius jis gavo dokumentus iš L. R. A. , kai sumokėjo mokesčius, viskas vyko viena linkme ir niekam nesukėlė įtarimų. Jie neskaičiavo kiek vandens sunaudoja, būdavo 5 eurai ir daugiau už komunalines paslaugas, tai sumokėdavo. Už laidinio telefono ir interneto paslaugas mokėdavo M. R., matyt jis atskaitęs už patalpų nuomą ir šie mokesčiai buvo mokami. Atjungimų interneto ir telefono nebuvo, bet buvo gedimų. Jis paskambindavo atsakingiems asmenims ir gedimą sutvarkydavo. Apie tai, kad kontora turi įsiskolinimą sužinojo jis, K. P., 2019 m. pradžioje. Jam atėjus į kontorą buvo S. B. ir išgirdo pokalbį, pokalbis buvo apie tai kas čia įvyko, ką čia padarė. Tai tuomet sužinojo, kad jų mokami mokesčiai buvo M. R. pasisavinti. Skola buvo apie 7000 eurų su virš. Nei jam būnant kontoros patalpose niekas apie tai, kad atėjo L. R. A. buhalterė ir pirmininkė nežinojo. Vėliau pradėjo dažniau lankytis buhalterė, kuri kalbėjosi su B.. Buhalterė siūlė dalį įsiskolinimo jiems sumokėti prie eilinių mokesčių, jie nesutiko, nes manė, kad moka mokesčius ir turi, tai patvirtinančius dokumentus, o kad apgavo L. R. S. , tai manė, kad čia jų tiesioginės kaltės nėra. Tada buvo nuspręsta kreiptis į policiją dėl neteisėto pinigų pasisavinimo. Buvo parašytas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiek buhalterė, tiek pirmininkė vis ateidavo ir klausdavo, kaip spręs. Jie su seniūnu su pirmininke turėjo pokalbį. Iš pradžių pirmininkė kalbėjo ramiai, sakė, jog jie teisininkai viską žino, kad per tiek laiko kol priteis, ji gali neišgyventi. Vėliau ji atėjo ir pasakė, kad jiems duoda mėnesį laiko, kad paliktų patalpas. Tuomet jie sujudo, kreipėsi į tyrėją, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą. Ji sakė, kad prokurorė liepė atlikti ūkinės veiklos analizes, klausė jis, K. P., kaip perspektyva, ar M. R. turi kokį nors turtą, sakė, jog neturi jis nieko. Tuomet tiksliai negali pasakyti ar per pirmą, ar per antrą apklausą tyrėja klausė ar pasirašėt ant M. R. įgaliojimo. Jis, K. P., jai pasakė, kad nežino apie kokį įgaliojimą ji kalba. Ji parodė įgaliojimą. Pamatė, jog prie jo pavardės visiškai ne jo parašas. Apie įgaliojimą pirmą kartą sužinojo ikiteisminio tyrimo metu pakviestas į apklausą. Dėl pinigų rinkimo, nesidomėjo, kas M. R. toks, kieno įpareigotas, vienas žmogus turėjo tokią pareigą rinkti pinigus. Atėjus į kontorą jis, K. P., pastebėjo, kad tarp seniūno, M. R. ir B. perbėgusi juoda katė. Ji iš pradžių su juo kalbėdavo ramiu tonu, o paskui pradėdavo šaukti. Pasirodo jie kartu dirbo ir iš ten atsinešė skriaudą. Kai vykdavo pokalbis tarp B. P. ir B., tai M. R. tylėdavo, nesikišdavo. Kai B. P. nueidavo prie savo darbo stalo arba išeidavo iš kontoros, tuomet M. R. prieidavo prie B. stalo ir kažką kalbėdavo. Matė, kad buvo pasiskirstymas. Kai Š. V. susirgo, jį ištiko insultas, B. su M. R. lankė jį ligoninėje ir namuose. Sakė jis, K. P., kai važiuos pas Š. V., jog paimtų ir jį. Tačiau jam taip ir nepasakė, kada nuvažiavo. L. L. skambino jam ir sakė, kad Š. V. jos bendramokslis ir norėjo sužinoti, kokia jo padėtis, jis, K. P., jai pasakė, kad iš jų jį lanko du asmenys ir juos paminėjo. Dėl patalpų nuomos, tik tiek žino, kiek susipažino su byla. Nebuvo taip, kad patalpas nuomotųsi M. R.. Kai atvyko jis į advokatų kontorą, jam paaiškino, kad patalpų nuomos mokestis - pastovus, o komunalinės paslaugos mokamos pagal sąskaitą. M. R. išdalindavo ant visų ir mokėjo. Jam atrodo, kad už internetą nemokėjo keli asmenys, kurie neturėjo kompiuterio. Pats M. R. už patalpas irgi turėjo mokėti, jo pavardė registre būdavo. Jo pavardę registre matydavo, bet priklausydavo kaip jis, K. P., mokėjo, jei jis mokėjo pirmas, nematydavo, o jei mokėjo paskutinis, matydavo. Nebuvo tokios kalbos, ar jis mokėdavo, ar ne. Neklausė, ar jis pats moka, visi mokėdavo mokesčius. Juo pasitikėjo, nes tokias funkcijas kažkas turi atlikti. Jis, K. P., atėjo dirbti į kontorą ir rado tokią tvarką. Nežino, kieno nurodymu M. R. buvo paskirtas. Kai 2016 metais atėjo dirbti, apie skolas niekam nebuvo žinoma. Iki 2019 metų nebuvo žinoma apie skolas. Pats M. R. niekada nebuvo sakęs, kad yra skolingas. Patys dokumentų nekontroliavo, buvo pilnas pasitikėjimas. Ant kvito pasirašydavo M. R., grafoje – pinigus gavo. Kvito kopijas gaudavo jis, K. P., ir kurias išsaugojo, pridėjo jas prie bylos. Matė abu įgaliojimus ir abejuose yra ne jo parašai. M. R. nebuvo administratorius. M. R. pats sau susikūrė teisę disponuoti ir valdyti sąskaitą. Nežino, ar jam buvo duotas leidimas disponuoti sąskaita. Jis, K. P., žino tik įgaliojimus, kuriuos parodė tyrėja apklausos metu ir klausė, ar jis, K. P., pasirašinėjo juos. Toje sąskaitoje nebuvo jo piniginių lėšų. Sąskaitoje buvo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros lėšos. Klausė S. B., kas čia per pinigai, ji sakė, kad klientas galėjo pervesti pinigus kaip honorarą arba advokatas įnešti kažkokią sumą. Apie leidimą niekas jo, K. P., neklausė ir neprašė, kad būtų galima M. R. disponuoti sąskaita. Kas galėjo disponuoti banko sąskaita konkrečiai jis, K. P., pasakyti negali, tačiau gali numanyti. Jeigu sergant Š. V. jį lankė M. R. ir S. B., o kaip minėjo seniūnas, mano, kad pagrindinis parašo turėtojas buvo Š. V., bet kuo nors paremti negali. Pagal L. R. A. ir kontoros susitarimą, jeigu neklysta, kur atsiskaitymai ir forma, gal buvo, kad nuomininkas pateikė sąskaitą ir L. R. A. apmoka pateikdama buhalterijai arba banko pervedimu. Paprastai sutartyse būna nurodyti keli atsiskaitymo būdai. Negali nieko pasakyti, per kiek laiko susidarė 7000 eurų skola. Kažkuriuo metu pas juos buvo S. B. ir ji sakė, jog M. R. per savo įmonę pervedė 2000 eurų ir nuo jų sąskaitos pervedė 778 eurų skolos padengimui. Už patalpų nuomą buvo pastovi suma 220 eurų, kuriuos dalindavo iš asmenų skaičiaus, gaudavosi apie 20 eurų. Iki 2019 metų pinigus rinko M. R.. Paskui perėmė S. B., o vėliau, kai ji susirgo, seniūnas perėmė, jis iš L. R. A. gaudavo sąskaitos faktūrą. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir viskas pakilo iš dugno į paviršių, L. R. A. buhalterė sakydavo, kad pasakė advokatams, kad nemoka. Kuriems advokatams pasakė, jis, K. P., nežino, nebuvo raginimų, kad reikia sumokėti. Vėliau, kai pasikeitė pirmininkė, tuomet viskas prasidėjo oficialiai, atsiuntė likvidavimo grafiką, kad jie mokėtų prie visų mokesčių tam tikrą išdalintą sumą. Nežino, ar advokatų kontora turėjo savo buhalterę, tokio asmens jis nežino.

Šalies argumentai

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovas R. K. parodė, jog jų kontora civilinį ieškinį palaiko. Neturtinės žalos dydis 1000 eurų, turtinės žalos dydis 7661.83 eurų. Buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys spalio 22 d., dėl žalos atlyginimo. Kas įeina į turtinės žalos sumą nurodyta patikslintame civiliniame ieškinyje, teismui pateikta. Patikslintas civilinis ieškinys buvo pateiktas spalio 22 d. jį pateikė A. Č., (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros atstovas, kuriame buvo nurodyta 7661.83 eurų – turtinė žala ir 1000 eurų neturtinė žala. Po to, kai kaltinamasis veikdamas (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros suteiktomis teisėmis, tai yra, būdamas atsakingas už atsiskaitymus, patalpų nuomą, L. R. S. skirtus nuo 2016 m. balandžio mėn. surinktus iš advokatų pinigus, už patalpų nuomą, pasisavino. Dėl svetimo turto pasisavinimo buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pati turtinė žala vertintina - 7661.83 eurų, ši suma buvo pasisavinta. Neturtinę žalą sudaro - moralinė žala, kuri padaryta visai kontorai ir sumažintas jos prestižas. Situacija sudėtinga, nes klientams sužinant apie padėtį kas vyksta (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje, tai galima manyti, kad joje dirbantys advokatai nėra stiprūs ir tokiu atveju jie gali vengti kreiptis į šią kontorą, kreipsis į kitus ir visa kontora patirs didžiulius nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje specialistė A. S. paaiškino, jog ji yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausioji specialistė. Su kaltinamuoju M. R. nėra susijusi nei giminystės, nei draugystės ryšiais. Savo specialisto išvadą 2020 m. spalio 20 d. [4 tomas, b.l. 117-138] patvirtina. Per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. vasario 15 d. viso buvo surinkta iš Advokatų kontoros advokatų ir jų padėjėjų 12 272, 84 eur už nuomą, T. paslaugas ir komunalines paslaugas. Atlikus tyrimą ji nustatė, kad 2019 m. kovo 6 d. įsiskolinimas advokatų kontoros ir jų advokatų R. S. buvo 6882, 84 eurai Išvadoje rašoma 5094 eurų suma M. R. skola. Yra dvi skolos - yra skola M. R. advokatų kontorai ir advokatų kontora yra skolinga L. R. S.. Advokatų kontora skolinga L. R. S. 2019 m. kovo 6 d. 6882,84 eur ir kadangi buvo sumokėta 2000 eur už, kaip parašyta, kaip skola, tai advokatų kontoros skola L. R. S. mažėja tai sumai ir gaunasi, kad advokatų kontora 2019 m. kovo 7 dienai yra skolinga 4882,84 eur. Kas liečia M. R. skolą advokatų kontorai yra tai, kad atlikus tyrimą ir įvertinus, kiek buvo surinkta piniginių lėšų iš advokatų ir jų padėjėjų, plius kiek iš M. R. buvo irgi, gavosi ir įvertinus tiek, kiek sumokėjo advokatų kontora R. S. pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tai likutis nepanaudotų pinigų turėtų būti 5948,53 eur, likutis nepanaudotų pinigų, tiek turėtų būti kovo 6 dienai. 5094,30 eur yra ne klaida. Atliekant paskaičiavimus buvo nustatyta, kad už „T.“ paslaugas, kaip „T.“ savo raštuose parašė, advokatų kontora skolos neturėjo, tai vadinasi, kad ir už „T.“ paslaugas buvo sumokėta ir už M. R., nors jis nebuvo įnešęs pinigų nuo rugsėjo mėnesio už komunalines paslaugas, nuomą ir „T.“ paslaugas. Pridėjus dar 192 eur gaunasi, kad 6 dienai skola yra 6140,59 eur. Lentelėje nurodyta, kad jo skola advokatų kontorai už nuomą, komunalines paslaugas dar 953.71 eur ji nepripliusuota prie kovo 6 d. skolos sumos, kadangi skola buvo nepanaudotų piniginių lėšų likutis. Kai buvo pervesta 2000 eurų, jeigu iš tų 2000 eurų minusuoti jo įsiskolinimą advokatų bendrijai, kurių jis nebuvo įnešęs, tų pinigų, tuomet galutinė skola kovo 7 dienai 5094,30 euro. Taip, kovo 7 dienai skola R. S. 6882, 84 eurai. 6882,84 eur yra advokatų bendrijos skola, į šią sumą įeina 953,71 eur – M. R. skola. Taip, kai M. R. sumokėjo 2000 eur, tuomet atskaičiuojama jo skola 953,71 eur ir likutis atskaičiavus gaunasi 1046,29 eur. 1046,29 eur sumai sumažėja M. R. skola advokatų bendrijai. Tuomet šią sumą 1046,29 eurų reikia atimti iš 6140.59 eurų. Nes yra dvi skolos – viena skola L. R. S., o kita skola Advokatų kontorai. Advokatų kontora L. R. S. be 2000 eurų yra skolinga 6882,84 eurų kovo 6 dienai. Iš šios sumos 953,71 eur yra skolingas pats M. R.. Į šią sumą įeina 953,71 eur ir M. R. skola, kur M. R. neįmokėjo, kai rinkdavo tuos pinigus. Nes ten buvo taip, kad kiekvieną mėnesį gaudavo sąskaitą ir atitinkamai padalindavo pagal kiekvieną advokatą, padėjėją ir t.t. ir ši suma kur eitų į L. R. S. . Kai M. R. sumokėjo 2000 eurų, sumažino savo skolą 953,71 eur ir dengė advokatų kontoros įsiskolinimą, suma 1046.29 eurų. Advokatų kontorai M. R. galutinai skolingas 5094,30 eurų. Ketvirtame akto lape yra lentelė. Yra taip, kad M. R. iki kovo 6 d. yra surinkęs iš Advokatų kontoros darbuotojų už „T.“, patalpų nuomą ir komunalines paslaugas 12272,84 eurų, plius 224,56 eurų, grynai kiek M. R. įnešė, viso 12497,40 eurų su M. R.. Pagal sumokėjimą L. R. S. buvo sumokėta 4659,62 eurai per tą laikotarpį, už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Čia buvo sumokėta ši suma L. R. S. ir taip pat sumokėta už „T.“ paslaugas 1889,25 eurai. Liko nepanaudotų piniginių lėšų pas jį 5948,53 eurai. Nepanaudotos lėšos - iš tų dvylikos tūkstančių eurų, ką jis surinko, jis į L. R. S. sumokėjo 4659 ir dar už „T.“ paslaugas. Tas likutis piniginių lėšų, kuri turėtų būtų - 5948, 53 eurai. Taip, turėtų būti pas M. R. toks piniginių lėšų likutis. Toliau, šis likutis piniginių lėšų didėja 192,06 eurų, kadangi, kaip „T.“ savo rašte rašė, advokatų kontora neskolinga už „T.“ paslaugas, vadinasi, kiekvieną mėnesį buvo mokoma, kaip jie rašo per Lietuvos paštą. Vadinasi buvo sumokėta už visą naudojimą, tame tarpe ir už tą laikotarpį, kai M. R. nemokėjo pagal nustatytus tarifus advokatų kontorai. Yra lentelė - jis skolingas už „T.“ paslaugas 192 eurus, jo skola 6 dieną advokatų kontorai 6140,59 eurų, neįvertinant tai, kad dar jis skolingas už patalpų nuomą 953,71 eurą. Šitoje sumoje nėra šios sumos, jeigu dar ją pripliusuoti, tuomet jo skola dar didėtų. Čia grynų pinigų, kiek pas jį 6 dienai. Apart tų pinigų, kuriuos sumokėjo grynais 4659,62 eurų R. S. advokatų kontora dar buvo, kad iš banko sąskaitos 2019-01-29 buvo perversta 778,98 eurai į R. A. sąskaitą, tai vadinasi tai sumai taip pat mažėja advokatų kontoros skola L. R. S.. Ir galutinė skola advokatų kontoros L. R. S. 6882,84 eurai. Mažėja, tai atimama iš 12300 eur sumos. Ketvirtame lape antra lentelė. Toje lentelėje yra paskaičiavimas kiek yra advokatų kontoros skola. Kontorai padarė žalą, jeigu kovo 6 dienai, tiek kiek jis būtų skolingas 6140,59 eurai - tas piniginių lėšų likutis, kuris turėtų būti pas jį ir dar plius 953,71 eur, tiek kiek jis yra skolingas nesumokėtų komunalinių mokesčių už save advokatų kontorai. Išvadoje duota pinigų suma gryna, neįvertinant jo pačio įsiskolinimo. O kai buvo sumokėta ta skola 2000 eurų, laikoma, kad jis sumokėjo už save 953,71 eurą ir tie 2000 eurų ta suma mažėja, tuomet gaunasi, kad jo skola advokatų kontorai mažėja 1046,29 eurais, ne 2000 eurų ir gaunasi 7 dienai jis skolingas 5094,30 eurų. Iš 2000 eurų atėmus 953,71 eurų, likusi suma pasidengia kaip advokatų kontoros skola L. R. S., o jo skola advokatų kontorai yra tokia. Ne, M. R. skola R. S. ir advokatų kontoros skola R. S. nėra viena ir ta pati skola. Yra taip, kad advokatų kontora nesumokėjo už visas PVM sąskaitas faktūras, kurias išrašė L. R. A. . Toliau yra tai, kad yra surinkta iš advokatų ir jų padėjėjų surinktos piniginės lėšos, tačiau yra taip, kad ir ne visi yra ir sumokėję, yra tokių, nes ne į visas sumas buvo galima atsižvelgti, kaip ir rašė ji akte, jeigu suvestiniame žiniaraštyje, kur buvo dalinamos ir jeigu sumokėjo advokatai, padėjėjai ir pasirašę – laikė, kad yra sumokėta, jeigu nėra parašo ir nėra jokio dokumento, laikė, kad nėra sumokėtos piniginės lėšos ir gavosi taip, kad jo skola atsirado ir jo skola dar pačiai advokatų kontorai, kurios jis nesumokėjo už komunalines paslaugas. 5948,53 eurai - tokią sumą tvirtina ir tai galutinis skaičius, jeigu neatsiras kažkokių dokumentų. Vertino duomenis, kurie buvo pateikti, nuo 2016 m. Ji tokios informacijos neturėjo, kad buvo skola likusi iš 2015 m., iki perimant šiuos reikalus tvarkyti R.. Ėmiau pagal kasos dokumentus nuo 2016 m. balandžio mėn., žiūrėjo, kiek yra apmokėta ir pagal tas sąskaitas, kurias pateikė R. A. . Tai kas buvo anksčiau, ji tokių duomenų neturėjo. Jeigu M. R. vėl paimtų ir įneštų 2000 eurų, tai dabar dengtųsi ir viena skola, ir kita skola. Taip, dengtųsi ir skola 5094 eurų ir kita, priklausomai dar kur įneša pinigus. Jeigu įneša į savo advokatų kontorą tai tik advokatų kontorai skola dengiasi, o jeigu daro pavedimą R. S., tuomet abi skolos dengiasi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Č. parodė, jog su kaltinamuoju M. R. sieja dalykiniai santykiai. Jis, A. Č., kaip (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros narys mokėjo mokesčius už kontoros paslaugas - nuomos ir t.t. Kas mėnesį tuos pinigus atidavinėjo M. R., jis buvo atsakingas nuo pat pradžios kontoros įkūrimo, (duomenys neskelbtini), kai jis, A. Č., atėjo į kontorą ir kas mėnesį jam mokėjo pinigus. Kiekvieną mėnesį skirtingai mokėjo, buvo 30 eurų, 40 eurų sumos. Dirbo jis advokatų padėjėju. Dirbo nuo 2015 m. ar 2016 m., tiksliai nepamena, reikia žiūrėti parodymuose. K. S. (duomenys neskelbtini). Kontora patalpas, kiek žino, nuomojasi iš R. A. . Surenkant mokesčius buvo išrašomas kvitas, tiksliai negali pasakyti, ar visais atvejais, dažniausiai buvo išrašomas kvitas. Kas jį išrašydavo, jis pasakyti negali, turbūt M. ar kiti kontoros nariai. Pinigus davė M., jis buvo atsakingas. Kvitas gulėdavo ant stalo. Kiekvienas turi savo stalą, kartais jis pateikdavo. Pas jį buvo žurnalai, ten ir pasirašydavo jie. Žurnalas tikrai buvo ir pasirašydavo, kad sumokėdavo mokesčius. Dėl skolos R. S. žino tik tai, kas paaiškėjo vėliau, kai buvo paviešintas faktas, kad skola atsirado. Ne, nekalbėjo apie tai su M. R., po to jis dingo ir nematė jo daugiau. Neprisimena, kada M. R. dingo, kai paaiškėjo tas faktas. Nežino kuo M. R. dirbo kontoroje, tik žino, kad jis kontoros narys buvo, kai jis, A. Č., atėjo dirbti, M. R. jau buvo. Nežino, kas jam priskyrė pinigų rinkimo funkciją. Apie skolą su M. R. neturėjo pokalbio, po fakto paaiškėjimo jis dingo. Apie tą skolą, atrodo, iš kolegų sužinojo. M. R. buvo normalus asmuo, kolega buvo. Nebuvo pagrindo juo nepasitikėti, jis, A. Č. atėjo dirbti, M. R. jau buvo, buvo kolega, kas mėnesį mokėdavo jam pinigus, jokių problemų nebuvo. Niekada nebuvo problemų, visada buvo viskas normaliai jis paskambino pasakydavo, kiek įmokėti už kontorą, už paslaugas. Skola išlindo, kai paaiškėjo tas faktas, nepamena, kuriais metais, parodymuose turbūt yra 2020 m. ar 2021 m. kai pareiškė buhalterė iš R. A. , kad yra skola. Anksčiau niekas nežinojo apie tą skolą, visada visi mokėjo, kas mėnesį ir jokių problemų nebuvo. Įvairiai būdavo - paskambindavo, gal negalėdavo atvažiuoti tą pačią dieną, bet per 2-3 dienas atvažiuodavo jie ir sumokėdavo. Mokėjo jis, A. Č., grynais pinigais visą laiką. M. R. sumą žinojo, kiek mokėti, duodavo žurnalą pasirašyti. Kartais kvitai pas jį buvo, kartais ant stalo gulėjo. Kiek turėjo jis, A. Č., kvitų, tiek byloje yra. Ant kvito pasirašė, kad gavo pinigus, tiksliai nepasakys. Buvo pas M. R. žurnalas ir jis, A. Č., pasirašydavo. Buvo tos sumos nurodytos, kurios buvo paskaičiuotos ir reikėdavo apmokėti. Jis, A. Č., nežino, kada buvo pasirašyta sutartis tarp advokatų kontoros ir R. A. . Nežino, nei kokio atstovaujamojo vardu pasirašyta. Ne, jam dirbant kontoroje apart M. niekas lėšų nerinko. Kai atėjo jis, A. Č., pasakė, kad M. R. užsiima pinigų rinkimu už kontoros paslaugas. Rinkdavo kas mėnesį, problemų nebuvo, paskambindavo, jis, A. Č., pinigus nuveždavo į kontorą ir viskas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų sakinį: „kiekvieną mėnesį M. R. jums visiems dirbusiems kontoroje advokatams, pateikdavo apmokėjimui kasų pajamų orderius su nurodyta suma. Apmokėjimui, į kurią įeidavo, patalpų nuomos mokestis, komunalinių mokesčių mokestis ir „T. “ paslaugų mokestis. Jūs grynais pinigais atsiskaitinėdavote su M., sumokėjus R. pasirašinėdavo orderį.“, parodė, jog teisingai pagarsinta.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog su kaltinamuoju nesieja nei asmeniniai, nei giminystės, nei draugystės ryšiai. Kaltinamąjį M. R. pažįsta. Pažįsta jį tiek metų, kiek advokatų kontora nuomojasi pas juos patalpas. Pažįsta kaltinamąjį turbūt nuo 2014 m., jeigu neklysta. Jai žinoma, kad kai advokatų kontora pradėjo nuomotis patalpas, tai pinigus atnešdavo seniūnas B. P., paskui praėjus gal metams ar daugiau truputį, atėjo vieną kartą M. R. ir pasakė, kad nuo šiol atneš jis. Toliau išrašydavo ji, A. M., sąskaitas, jis palyginus dažnai ateidavo pasiimti tų sąskaitų, o pinigus iš pradžių mokėjo lyg ir normaliai, o paskui sakydavo, kad nesumokėjo E., nesumokėjo kažkas kitas, sumokės vėliau, taip atidėliodavo. Taip žadėjo, žadėjo ir ta suma susikaupė nemaža ir gan griežtai tada ji paprašė, kada bus pinigai. Sumokėjo, tas buvo turbūt 2018 m. pabaigoje, vieną sumą didesnę, po to kitą sumą. Po to vėl pinigų neturi, paskui susirgo jų vienas advokatas, nepamena jo pavardės, tuomet sakė, kad neturi prieigos prie sąskaitos, sumokės iš advokatų sąskaitos. Buvo tas mokėjimas turbūt 2019 m. pradžioje, labai nedidelis ir paskui kita suma nei iš šio, nei iš to 2000 eurų įplaukė iš moters ir parašė, kad už nuomą. Ji, A. M., pareikalavo iš jos, kad būtų raštiškas prašymas už ką sumoka, tuomet M. R. atnešė raštišką prašymą, kad už advokatų kontorą. Liko skola nesumokėta, daugiau nesumokėjo. Iki 2000 eurų sumokėjimo ta suma, kurią buvo skolingi, buvo apie 6000 eurų su viršum, tada 4000 kažkur eurų. Kai ji, A. M., nuėjo į apklausą, jai buvo pasakyta, kad M. R. turėjo pervesti kažkokią sumą pinigų, 300 eurų, jeigu neklysta, bet ji pasakė, kad kol kas nėra ir paskui atsirado sąskaitoje tik 190 eurų ir daugiau jokių pinigų nebuvo. O M. R. tik prieš pervesdamas pinigus, turbūt el. laišku paklausė R. A. sąskaitos ir ji tiesiog nusiuntė R. A. sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus ir daugiau pinigų nebuvo. Kai liko skola ir buvo bandoma susisiekti su M. R., jis jau nekėlė ragelio, paskui vieną kartą pakėlė ir pasakė, kad serga. Skola virš 6000 eurų, turbūt, susikaupė nuo kokių 2016 m. į pabaigą, nes taip nebuvo, kad jis nemokėtų ištisus mėnesius, sumoka už mėnesį, du ir vėl kelis mėnesius reikia laukti. Suderinimo aktą M. R. gavo 2018 m. birželio mėn. tarp advokatų kontoros ir jo, nes jis buvo kaip atstovas. Suderinimo aktas, dėl to, kiek skolos buvo Advokatų kontoros, jis pats norėjo gauti tą aktą. Taip, jis pats paprašė, jog gal gali pateikti suderinimo aktą kiek skoloje, tarp R. A. ir jo kaip atstovo Antrosios advokatų kontoros. Kam nors kitam nekalbėjo ji, kad skoloje, kaip sakant, advokatai pasitikėjo juo ir niekam kitam nesakė ji. Nepamena, kokia skola buvo 2018 m. birželio mėn. M. R. ateidavo sąskaitų paimti, kadangi jie yra viename pastate. Taip, jis paprašė R. A. banko sąskaitos. Jis tada, turbūt, tą 190 eurų ir pervedė. 778 eurai buvo pervesti banko pavedimu iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros. Kadangi žmogus visą laiką sakė, kad sumokės vėliau, nesumokėjo kažkurie advokatai, tikėjo, kad sumokės ir tada iki 2019 m. pradžios raštų advokatų kontorai, kad yra skolinga nerašė. Ne, niekur kitur nesikreipė, tikėjo tuo žmogumi. Iki tol, kol nepradėjo rinkti pinigus M. R. problemų nebuvo su mokėjimu, kadangi neilgas laiko tarpas buvo praėjęs kol atsiskaitinėjo B. P., gal metai, gal pusantrų. Kai B. P. atsiskaitinėjo, įsiskolinimo nebuvo, tik metų pabaigai, kaip visada, jeigu sąskaitą gavo gruodžio 31 d., kaip už komunalines paslaugas išrašo ji, tai aišku skola buvo likusi, bet nedidelė. Skola buvo likusi turbūt tik už komunalines paslaugas, tiesiog nepamena. Ne, nekilo įtarimas, kad su asmeniu susijęs įsiskolinimas. Nebandė ji susisiekti ir paklausti, kodėl nemoka, kadangi jų kontaktų neturėjo, kadangi ji viena dirba, pakankamai savo darbo. R. A. vadovybė apie tai žinojo, todėl 2019 m. pradžioje pirmininkė nuėjo į advokatų kontorą ir tada griežtai pareikalavo. Taip, čia jau kai buvo didelis įsiskolinimas tuomet pareikalavo pirmininkė. Kai buvo mažesnis įsiskolinimas tikėjo, kad sumokės. Pagal darbo sutartį ir tarnybines pareigybes ji turi apskaityti visus dokumentus, visas pajamas ir visas išlaidas ir sąskaitas išduoti. Pacitavus iš apklausos protokolo: „advokatams pateikiau 2016 m. pabaigos ataskaitą, kad yra susidariusi 1233,12 eurų skola, kuri nedidelė, permečiau ją į 2017 m. 2017 m. rodos mokėjo dar rečiau, 2017 m. pabaigai skola sudarė 4205, 43 eurus, ta sąskaita vėl buvo pateikta advokatams, bet jie nereagavo. 2018 m. R. praktiškai iš viso nemokėjo, padarė tik tris įmokas lapkričio mėn. 500 eurų, 340 eurų ir 500 eurų. Skola 2018 m. pabaigai 7182,41 eur“, parodė, jog metinėse ataskaitose yra nurodytas skolininkų sąrašas. Pirmininkę ji informavo apie susidariusią skolą. Šios ataskaitos, pie kurią pagarsinta, tikrai nebuvo. Tas skolų aktas M. R. buvo tais metais birželio viduryje perduotas, o taip kiekvieną kartą jis sakydavo. Nebuvo raštiškai kreiptasi į advokatus dėl skolos. R. A. pirmininkas keitėsi 2019 m. balandžio mėn. M. R. nebuvo nuomotojas patalpų ir mokėjimų neturėjo. Atskirai jis jokių patalpų neturėjo, tiek kiek advokatų kontoros patalpomis naudojosi. R. A. patalpų valymui, prižiūrėjimui neskiria priemonių ar lėšų, kadangi sutartyje nebuvo numatyta, kad A. valys patalpas. Patalpų priežiūrai R. A. jokio inventoriaus kaip dulkių siurblio, šluosčių, neskyrė. Dėl PVM mokesčio, kai paskambino ji į Mokesčių inspekciją, pasakė, kad negalima skaičiuoti, kadangi (duomenys neskelbtini) advokatų kontora ne PVM mokėtoja, todėl buvo perskaičiuota už tris metus, 2017 m. - 2019 m. ir (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai buvo padaryta užskaita tai sumai, kiek buvo sumokėta pajamų mokesčio. Per tris metus susidarė, jeigu neklysta, apie 3000 eurų. Aktą, kad buvo permoka, perdavė. Aktas buvo perduotas S. B. ir kokia skolos suma užskaitoma. Čia buvo 2020 m., buvo užskaityta (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros skolos. Šie pinigai nebuvo pervesti, jie padarė užskaitą ir sumažino (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros skolą tai sumai. S. B. žinojo apie viską. Tuo metu su ja bendravo. Nuo 2020 m. PVM neskaičiuojamas patalpų nuomai. Šiai dienai negali pasakyti, kada ir kas, kokius pinigus įnešė nuo pat pradžios įsiskolinimo. Taip, gali pateikti raštą, kada, kas ir kokią sumą sumokėjo R. S.. M. R. jokių daugiau raštų neteikė, tik buvo bendraujama žodžiu. Buvo ne ištisai tris metus nemokama. Vertina neigiamai, gal nebūtų tokia skola susidariusi, bet ji galvojo, kad ir advokatų kontora pasidomėdavo, kur jų sumokėti pinigai patekdavo. Dėl skolos susidarymo kaltė abipusė. Kai B. P. mokėjo, viskas tvarkoje buvo, nereikėjo pakeisti to žmogaus, kuriam patikėjo advokatų kontora pinigus. Sutartis buvo sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) kontoros ir R. A. . Sutartį pasirašė, jeigu neklysta, B. P.. B. P. iki 2016 m. vidurio atsiskaitinėjo už komunalines ir kitas paslaugas. M. R. įgaliojimo nebuvo pateikta. Apie tai ji neinformavo R. A. , kadangi sutartyje nebuvo parašyta, kad būtent atneš pinigus B. P.. Jie pageidavo pinigus gauti į banko sąskaitą advokatai pasakė, kad pinigų pervesti negali. Negali atsakyti, šiuo metu, ar nebuvo taip 289 eurų skola buvo permesta į 2016 m. Ji turėjo būti sumokėta, pasidengė paskutinis likutis ir gaunama nauja sąskaita. Ji kitam kartui gali pateikti kas buvo atsakingas už 2015 m. skolą. Dėl likusios skolos išieškojimo kaip bus elgiamasi, ji negali atsakyti. Negali atsakyti, ar gavę sprendimą R. A. nereikš pretenzijų Antrai advokatų kontorai. Nuo 2016 m. iki 2019 m., kai rinko pinigus, PVM buvo skaičiuotas, tas buvo perskaičiuota. PVM pradėjo neskaičiuoti nuo 2020 m. sausio mėn. Kai M. R. atnešdavo pinigus grynais, išrašydavo ji kasos pajamų orderį, jis gaudavo šaknelę. Taip pat buvo ir prie B. P.. Pagarsinus 4 tomo, b.l. 2-4, parodė, jog teisingi parodymai, negali pasakyti ar ataskaita buvo pateikta, bet teisingi parodymai. Ne, ataskaitos tikrai nebuvo, buvo skolų suderinimo aktas, bet ar 2016 m. viduryje, ar į sekančius nusikėlė. Tikrai ataskaitos nebuvo. Kiti pagarsinti parodymai teisingi. Pagarsinus 4 tomo, b.l. 5-7, parodė, jog taip, pagarsinti parodymai teisingi. Sumos mažesnės R. S. nebuvo įnešamos, nuomos mokestis buvo 289 eurai, berods, bet jos buvo retesnės ir paaiškino M. R., kad ne visi advokatai jam yra sumokėję ir sumokės vėliau. Dėl 2017 m. birželio, 2017 m. liepos, 2017 m. rugpjūčio, kad nesumokėjo R. S. nekilo įtarimas, kadangi sakė, kad sumokės vėliau. Kad prašyti sumokėti dalį pinigų - buvo pasitikėjimas, jeigu advokatai, atėję ne iš gatvės, o iš advokatų kontoros ir ji tikrai negalvojo, kad žmogus turi nesąžiningų kėslų. 2017 m. viduryje buvo pateiktas skolos suderinimo aktas M. R.. Aktas buvo pasirašytas, aktas yra ir ji turi jo kopiją, tas buvo 2017 m. viduryje. Vienas toks aktas buvo pasirašytas. Dėl skolos apmokėjimo pagal tą aktą - ji buvo 2017 m. ir vėliau, kai sumoka dengiasi ne ta pilna suma, negali dabar pasakyti tiksliai sumos ne vieno mėnesio, o kelių, bet jis mokėdavo maždaug mėnesio dydžio, pusantro mėnesio dydžio sumą, paskui kai jau mokėjo 2017 m. Dėl PVM mokesčio grąžinimo Advokatų kontorai ir tos sumos kaip skolos užskaitymą, kadangi (duomenys neskelbtini) advokatų kontora turėjo didelę skolą, S. B. skubino visą procesą ir buvo padaryta, kaip užskaita skolos sumažinimui, Advokatų kontoros. Galutinis Advokatų kontoros įsiskolinimas 3000 su kažkiek. Nežino tikslios sumos. Apmokėjimą dalimis po 100 eurų gali priimti, bet tokios sumos neatnešė nei dalimis nei visos, jeigu atneštų priimtų ji. Į klausimą: „2015 m. ataskaita advokatams ir metų pabaigoje buvo skola 289,72 eurai. Nuo 2016 m. atsakingas administratorius tapo R., ar toje pateiktoje ataskaitoje yra įskaitomas ta skola, į 2016 m. kada patampa R. administratoriumi?“ nurodė, jog sausio 1 d. ta skola yra pateikta ir kada mokami pinigai, dengiasi anksčiausiai nepadengtas likutis. Tas likutis pasidengia, gauna kitą sąskaitą, vėl didėja skola.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. B. parodė, jog M. R. nėra susijęs giminystės, draugystės santykiais su juo. M. R. pažįsta. M. R. pažįsta maždaug nuo 2011 m. iki 2018 m., tame laikotarpyje dirbo jis (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje advokato padėjėju. Jis aplinkybę sužinojo, kai jau nedirbo toje kontoroje. Perėjo dirbti į kitą kontorą (duomenys neskelbtini), 2018 m. rudenį. 2019 m. pavasarį, gal gegužės mėn. jam paskambino buvusi kolegė, amžiną atilsį, advokatė B. ir papasakojo apie tą atvejį, kad buvo mokama už nuomą lėšos, kurias surinkdavo M. R. ir jos kažkokiu mįslingu būdu nebuvo perduotos R. S., buvo galimai pasisavintos. Tą aplinkybę sužinojo iš B.. Tuo klausimu su R. nekalbėjo. Geras klausimas kokiais pagrindais M. R. dirbo kontoroje. Advokatų padėjėjai, kaip žinia, nedalyvauja priimant sprendimus, nustatant kažkokias pareigybes, darbo vietas, nes jie neturi balso teisės nei advokatūros organuose, nei kontoros. Ne, neklausė advokatų, kokiais pagrindais R. dirbo kontoroje. Taip, jam buvo žinoma, kad R. ne advokatas. Žinojo, kad R. turėjo, berods, viešą įstaigą, kaip steigėjas, kad ten buvo teisinės paslaugos teikiamos. Kieno nurodymu buvo jis paskirtas rinkti pinigines lėšas, neprisimins. R. kaip asmenį gali apibūdinti - tol kol nesužinojo aplinkybių, atrodė visiškai normalus žmogus, komunikabilus, mokantis bendrauti, kai sužinojo, buvo šokas. Ne, jis niekada neminėjo, kad yra įsiskolinimas R. S.. R. mokėdavo grynais pinigais. Išrašydavo pagal standartinį pajamų orderį, žali lapukai ir buvo registracijos knyga, kur sumokėję pasirašydavo, savo dalį, kuri priklausydavo. Kiekvieną mėnesį tos dalys buvo vienodos, kiek tai susiję nuomos mokėjimu. Kiek atsimena, R. A. pateikdavo ir komunalinės išlaidos buvo proporcingai padalintos. Buvo stora knyga pas M. R., jie ten pasirašydavo ir buvo sumos nurodytos. Kvite buvo nurodytas mėnuo už kurį mėnesį mokama, ar buvo atskirta nuoma ir komunaliniai, nepasakytų dabar. Kiek atsimena, likdavo pas jį dokumentas, bet kur jie dabar guli, sunku pasakyti. Ne, kai išėjo į kitą kontorą, dar nežinojo visų tų įvykių. Kai jis išėjo iš kontoros, jam asmeniškai reikalavimo sumokėti skirtumą, nebuvo. Įvairiai būdavo su mokėjimais. Būdavo, kad M. R. skambindavo telelfonu ir sakydavo, kad reikia sumokėti. Neatsimena tokios aplinkybės, ar jį klientams M. R. rekomenduodavo, kaip „M. T.“ įmonės steigėjas. Gal ir buvo vienas epizodas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, jog M. R. jis nepažinojo, tik tuo metu, kai iš (duomenys neskelbtini) kontora kėlėsi į (duomenys neskelbtini), tada aktyviai dalyvavo persikeliant, o kai persikėlė, kiek suprato, jis buvo advokato G. pažįstamas, buvo vietų ir jis pasiliko kontoroje. Jie nuomoja R. S. patalpas, buhalterė pateikia jiems sąskaitą, išdalina ant visų asmenų ir moka. Jis nežino, ar pats M. R. pasisiūlė, ar tai buvo nuspręsta. Sumoka, išduoda kvitą, paskui pasirašo atskirai, kas sumokėjo ir M. R. privalėjo tuos surinktus pinigus įmokėti į R. S. buhalterijos kasą. Ikiteisminio tyrimo metu rodė įgaliojimą, tai jis ant jokio įgaliojimo nepasirašė, ten jo parašas suklastotas. M. R. jie mokėdavo, kai gaudavo sąskaitą. Sąskaitą pateikdavo R. S. buhalterė. Į sąskaitą įeina nuoma, komunalinės paslaugos, už internetą, už viską. Matydavo tą sąskaitą, ten vidutiniškai 270 Eur atrodo, svyruodavo, šildymo sezono metu padidėdavo. Tą sąskaitos sumą išdalindavo kontoros seniūnas. P. išdalindavo tą sumą, anksčiau buvo Š. V., kuris mirė, kai mirė, tuomet perėmė kitas. Pinigus mokėdavo M. R.. Jis tiksliai negali pasakyti, ar sumą išdalindavo seniūnas, nes jis nedalyvavo. Atnešdavo jam kvitą, kad tiek reikia mokėti ir jis sumokėdavo. Lyg ir, jam atrodo, kad seniūnas. Gal paaiškins. Kvitą M. R. atnešdavo, R. pasakydavo, kiek reikia mokėti. Tokią sąskaitėlę palikdavo ant stalo, kada jie retai būna ir sumoka, pasirašo jam, kad sumokėjo. M. R. pinigais mokėdavo. Pasirašydavo padavę tuos pinigus. Pasirašydavo jis prie savo pavardės, kad pinigus jis įmokėjo ir R. pasirašydavo. Gaudavo tą kvitelį, tą sumą, pranešimą, kad tiek reikėdavo mokėti. Pateikė tyrėjai tuos kvitelius, viską surinko B.. Ji perėmė, kai M. R. nebuvo mokėjimus ir jie viską surinkę perdavė tyrėjai. Būdavo, kad nesumokėdavo kokias tris, keturias dienas, kadangi tai teismuose, tai išvykę būdavo. Ne, nebuvo, kad jis nesumokėtų, jis tvarkingai mokėjo. Kontora banke sąskaitą turėjo, žinojo. Nepamena, kokiame banke buvo kontoros sąskaita. Sąskaitą administravo seniūnas, kol gyvas buvo Š. V., paskui gal P.. Tiksliai neprisimena, ar po V. ją kažkas perėmė, jie pasitikėjo vienas kitu. Ne, nesinaudojo advokatai ta sąskaita, kaip ir buvo tie pinigai. Tuo laiku jam buvo žinoma, kiek toje sąskaitoje buvo pinigų, dabar negali sumos pasakyti kiek ten tūkstančių buvo. Kalba apie įgaliojimą, kur jis ir kiti advokatai įgaliojo M. R., kad jis nuimtų pinigus nuo jų sąskaitos. Taip, įgaliojimas, kad disponuotų pinigais. Jis jokių įgaliojimų nepasirašė, jie negali, jie turi susirinkime aptarti. Jo parašai yra tuose įgaliojimuose. Kiek žino, niekas iš advokatų nepasirašė tų įgaliojimų. Ne, nebuvo tokios kalbos apie įgaliojimų atsiradimo faktą, čia oficialiai susirinkimą padarė, kam tuos pinigus panaudoti, juos laikė, gal kur reikės kažką įsigyti, taip ir buvo tie pinigai. Tai, jog pinigai nuimti, sužinojo iš kalbų, tik nežinojo, kokiu būdu. Kada tyrėja parodė įgaliojimus, tada suprato, kokiu būdu nuimti. Tik iš tyrėjos sužinojo apie tuos įgaliojimus, ji parodė. Dėl kontoros įsiskolinimo R. S. – R. A. užima tokią poziciją, jog jie turėtų sumokėti pinigus, kuriuos skolingi. Apie įsiskolinimą R. S. sužinojo, kai pranešė R. A. , kad jie nemoka, jie pradėjo galvoti, kaip nemoka. Tai buvo prieš porą metų galbūt. Taip, galėjo būti 2019 m. jie nustebo, kadangi mokėjo visi pinigus. Apie tai jam asmeniškai pranešė, kadangi viename kabinete sėdėjo su S. B., atrodo, kad ji. S. B. pranešė, kiek supranta, vyriausioji buhalterė, R. A. , ar pirmininkė. Ji susigaudė, kad jie nemoka, jie nustebo, kaip čia yra ir pradėjo aiškėti visa situacija. Su M. R. nebendravo, jis išvyko ir po to nepasirodė. Jis tai neskambino, bet skambino kita kolegė, sakė, kad neatsako. Jie norėjo susitarti, galbūt, dalimis mokėtų ir nereikėtų čia tų teismų. R. jam asmeniškai ataskaitų nedavė, kad sumoka ar ne, pasitikėjo. Pasitikėjo R., labai sunku suvokti, kada už stalo vieno sėdi, suvokti dabar, kad pinigus vagia. R. jų kontoroje dirbo savo darbą, nesikišo, ką jis ten dirbo. Atrodo, kad R. pasisiūlė rinkti pinigus, iš kolegų girdėjo, retai būna jis kontoroje. Nežino kas, galbūt, R. rekomendavo, gal kolega pasakys, E. tokia, artimiau bendravo. Po to kai tyrimas buvo pradėtas, jis asmeniškai su R. nekalbėjo, bet kolegos kalbėjo, kad atsiskaitytų ar dalimis, kad rasti konsensusą, jie nepuolė iš karto į policiją, svarbiausia, kad atsiskaitytų. Nežino, ką R. į tai atsakė, jis pats nebendravo su juo. Be abejo, kad jam asmeniškai padaryta žala. Jo sumą yra bendrame ieškinyje su kontora. Jis pats dar dirba toje kontoroje. Jam dėl tų pinigų antraeilis dalykas, bet labai negražiai jie atrodė prieš visą R. A. kolektyvą, pirmininką, kad advokatai vagys, tokį jautė nepatogumą. Taip, tokia moralinė žala padaryta. Jaučia, kad pirmininkė pakalba kitokiu tonu, kad lyg ir dar vagių yra, labai morališkai. Nelabai gali sukonkretinti, kam R. sąskaita pateikdavo sąskaitą už nuomą ir komunalines paslaugas. Iki R. pradedant rinkti mokesčius, iki tol rinko seniūnas P.. Taip, P. tuomet skaičiuodavo, kam kiek mokėti. Negali pasakyti, kas dalino kiek, kam mokėti, kai pinigus rinko R. . Negali pasakyti, ar teko girdėti, kad kažkas iš kontoros darbuotojų siūlė patiems jiems susidėti 7000 eurų skolos ir pasidalinti tarpusavyje ir sumokėti, nekeliant baudžiamosios bylos R., bet ir nelogiška kas pavogė pinigus, tas turi sumokėti. Gal ir buvo tokia kalba, bet jis nesidomėjo. Nežino, kaip M. R. kontoroje atsirado, su juo susipažino tik kai kėlėsi iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kontoroje dirba nuo 1993 m. ar 1994 m. R., kai dirbo (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, nekreipė dėmesio ir nepažinojo. Nebuvo tokio susitarimo tarp jo ir R., kad jį paskirtų rinkti pinigus. Pagarsinus liudytojo K. B. parodymus – tomas 4, b.l. 61-64; 64-67, parodė, jog jo parodymai teisingi. Dėl žodinio susitarimo, kad R. rinks pinigus, sužinojo iš kolegos, kad jis pasisiūlė, kad jis rinks pinigus. Jam atrodo, kad E. visai tai jam pasakė. Taip, E. A., jam atrodo, pasakė. Detaliai, kas rinks, tas rinks, neturi reikšmės.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. parodė, jog su kaltinamuoju M. R. nėra susijusiu nei giminystės, nei draugystės, nei kitokiais santykiais. Iš vis nieko nežino jokių aplinkybių susijusių su byla. Dėl piniginio pervedimo iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitos į R. A. sąskaitą 778.98 eurų sumai, tikrai nepasakys, kokiu pagrindu buvo atliktas šis piniginis pervedimas, nežino, kada tai buvo. Ji tikrai neatsimins, nes darbas vyksta, tai kokius dokumentus klientas atnešdavo, jais remiantis atlikdavo tą prašomą funkciją ir viskas. Parodžius E. K. 5 tomo, b.l. 38. Parodė, jog mato dokumentą, bet nemato, kas ten parašyta, nieko. Pagarsinus 5 tomo, b.l. 38, parodė, jog tikrai nepasakys, kuriuo įgaliojimu remiantis Nr. 001, ar Nr. 002, buvo atliktas pervedimas. Klientas atėjęs pateikė įgaliojimą, bankas, jeigu jis to įgaliojimo dar neturėjo, įsikelia į sistemą, kad jį turėtų. Jeigu tas įgaliojimas jau buvo pateiktas, jie tiesiog pasitikrina, ar čia tikrai tas įgaliojimas ir tiek. Kadangi tame įgaliojime, viskas kaip girdėjo, parašyta, kad disponuoti lėšomis galima, tai tokiu pagrindu, matyt, ir buvo padarytas pavedimas, kurį, turbūt, pats klientas ir pasakė padaryti, tai ji tikrai neatsimins, kas buvo 2019 m. su kokiu numerėliu atėjęs. Įgaliojimus tikrai susikeldavo į sistemą ir tikrindavo. Perskaitydavo, nors tikrai nėra teisininkės, vis tiek perskaitydavo kas yra leidžiama ir ką atlikti. Dėl numerėlių, jeigu buvo kelių mėnesių, kaip sakė įgaliojimai identiški tik jų numerėliai skyrėsi, tai ji nežino, ar tai buvo pastebėta. Jeigu pirmasis įgaliojimas buvo truputį kitoks, o antrasis, kurį teismas pagarsino vėl kitoks, tokia informacija turėtų būti tikrinama, ji dabar tikrai neatsimins, nes įgaliojimai vis tiek yra dokumentas ir turėtų būti saugomas. Per dieną klientų būdavo labai didelis srautas, ji neprisimins, kas buvo prieš tris metus. Dėl to, ar toks įgaliojimas neturėjo būti patvirtintas notariškai, nebūdavo vien tik notariškai patvirtinti įgaliojimai. Įmonės vadovas tiesiog gali įgalioti parašyti, pasirašyti su antspaudais ir įgalioti, tiesiog, savo darbuotoją, kad jis kažką atliktų, ar pavedimą ir taip toliau. Visokių įgaliojimų būdavo, svarbiausia, kad būtų to, bijo sumeluoti, jeigu viską atsimena, tų visų vadovų, direktorių, tie kas yra įmonės, kaip sakyti, parašų pavyzdžių kortelėje, asmenys. Neturi ką atsakyti, ar šiuo metu yra galimybė šį padarytą pavedimą atšaukti. Atidarydamas sąskaitą juridinis asmuo jis pasirašo ant parašų pavyzdžių kortelės, ten yra nurodoma, kas atstovauja yra vadovas, ji nežino, kaip įvardinti, direktorius, ar dar kažkoks asmuo, tai yra jo parašas, kad būtų aišku, kas atstovauja tai įmonei. Pagal viską tikrinami dokumentai ir kai ateina atstovas, kažkoks žmogus, žiūrima ar atvyko tas žmogus, kuris yra nurodytas, jeigu ne, tai tuomet tas žmogus turi pateikti įgaliojimą. Kaip ji supranta, taip ir buvo, ir tada tiesiog skaito įgaliojimą kas ten parašyta ir viskas. Tik tie gali pasakyti, ji tikrai neatsimena tos situacijos. Originalaus dokumento niekada neimdavo. Taip, originalą teikėjui atiduodavo. Negali atsakyti, nuo kada aptarnavo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitą. Dėl to, ar nesukėlė įtarimų, kad parašą turintis asmuo disponuoti sąskaita įgalioja kitą asmenį, kartu su kitais advokatais pervesti pinigus, o ne jis pats tą tvarko, ji negali atsakyti, nes neprisimena tos situacijos. Ji negali atsakyti, ar banke turėjo būti įgaliojimo pavyzdys pasirašytas (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros vardu, advokato seniūno Š. V.. Tuo metu dirbdama ji tikrai viską vykdė pagal visas tvarkas ir taisykles. Dėl banko darbo pareiginės instrukcijos, kuri galiojo 2019 m., ar galima gauti, ji nėra S. banko atstovas, kuris gali atsakyti apie jų vidaus darbuotojų tvarkas. Ji pati pateikti negali. Ji priimta į darbą buvo visai kitose pareigose, kuomet pareigybės pereinamos yra tiesiog pasirašoma darbo sutartis, kurioje tikrai nėra išdėstytas kiekvienas punktas, tai yra labai sudėtingas procesas. Ji nežino tokios, kaip instrukcijos, ar išvis yra konkrečiai toms pareigybėms. Neturi, ką atsakyti į klausimą, koks buvo jos pareigų aprašymas. 2019 m. iki birželio mėn. vidurio dirbo ji (duomenys neskelbtini). Tikslesnio tuometinės darbovietės adreso nepasakys. Nepasakys, kokia yra sąskaitos atidarymo tvarka. Tais metais aptarnaudavo ji verslo klientus. Dėl banko taisyklių, kur nurodyta dėl įgaliojimų, kiekvieno juridinio asmens, kas turi teisę patvirtinti įgaliojimą, pasirašyti - skirtumas ir yra, kad labai sunku kažką atsakyti, nes kiekviena įmonė ar UAB. Dėl žinojimo, kas yra vadovas, remdavosi turima informacija.

Teisiamajme posėdyje liudytojas V. K. V. A. parodė, jog su kaltinamuoju M. R. nėra susijęs nei giminystės, nei asmeniniais, nei draugystės santykiais. Jam yra žinoma tiek, kad buvo pakviestas į policijos komisariatą ir parodė lapelį, kad ten jo parašas yra ir, kad jis M. R. davęs 25 eurus, jeigu neapsirinka. Bet jis tikrai jam asmeniškai nedavė, paprastai jie palikdavo tuos pinigus, o kaip ten toliau viskas buvo tvarkoma, jis tikrai nelabai gali pasakyti, kadangi jis ten buvo naujai atėjęs ir nelabai domėjosi, ir nežino, kaip ten buvo tvarkoma. Kontoroje jis kažkada dirbo, po to buvo išėjęs į savo kontorą, paskui vėl ten sugrįžo. Nenori sumeluoti, kuriais metais dirbo toje kontoroje. Dėl ikiteisminio tyrimo metu jam pateikto kasos pajamų orderio 2019 m. vasario 5 d., taip, galėjo būti ta data, viskas teisingai, ta suma sumokėta, bet, kad būtų konkrečiai M. R. tuos pinigus davęs, tai tikrai nedavė, nes paprastai ir dabar tokia praktika yra, jog pasirašo, palieka pinigus, o kaip apmokėjimas vyko, jis negali pasakyti, nes nežino. 2019 m. vasario mėn. panašiai turbūt jis ir buvo pradėjęs dirbti, kadangi jau atėjo, tai R. ten sukinėjosi, ką jis darė nežino. Matė jau R. ten. Kokią sumą reikia sumokėti, kartais pasakydavo S. B., kad R. konkrečiai tai jam tikrai nėra sakęs ir neminėjo. Kokią sumą sumokėti žinojo, nes kiek pasakydavo, tiek ir mokėdavo. Jam žodžiu pasakydavo, kokią sumą sumokėti. Pinigus ant stalo tiesiog palikdavo, daugiausiai tai jie S. B. po kompiuteriu padėdavo tuos 25 eurus, čia jo vienas atvejis tik ir tėra. 67,36 eurų jis tikrai niekam nemokėjo, o tuos pinigus paliko, paskiau, ar kaip ten, pasirašė, kad davė tuos pinigus. Ten nebuvo joks kasos pajamų orderis, ten buvo paprasčiausias raštelis, tik, kad ta sumą sumokėjo, kad patvirtina, kad tą sumą paliko. Raštelį, ten ne orderis, kad tą sumą sumokėjo, kad tą sumą paliko. Neprisimena, kas jam paliko tą raštelį, pilna kontora tų raštelių. Kaip supranta, tie pinigai buvo mokami R. S. už nuomą. Nežino, ar nukeliavo tie pinigai R. S.. Nežino, kas atsiskaitydavo su R. S., jis retai būdavo ten, į mėnesį kartą ateidavo, susimokėdavo, kadangi jis dirba nuotoliniu būdu su klientais, jis vieną kartą tik ir mokėjo. Neturi supratimo, nieko nežino, ar buvo susitarimas su R. ir advokatų kontora. Apie įsiskolinimą R. S. žinojo iš P.. Sužinojo, turbūt kai visi sužinojo, gal prieš porą metų ar tris metus. Sužinojo, kad jie skolingi R. S., o kas turėjo atsiskaityti, ar kas skaičiuoti, jis tame nedalyvavo ir nesidomėjo. Apie kontoros banko sąskaitą neturi supratimo. Neturi supratimo, ar kas turėjo įgaliojimus disponuoti ta sąskaita. Nėra matęs įgaliojimų disponuoti banko sąskaita. Nieko nežino apie tokių įgaliojimų egzistavimą pas juos. Pagal dokumentus įmokėjo 67 eurus. Įmokos tikslas būdavo už nuomą R. S.. Be abejo, paslaugas, už telefoninius pokalbius, už elektrą, jis taip galvoja, taip atvirai pasakius, kiek už ką konkrečiai. Jeigu 65 eurai, jaučia, kad ne už mėnesį, o gal už 2-3 mėn., taip spėja. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. L. parodė, jog su kaltinamuoju M. R. nėra susijęs nei giminystės, nei asmeniniais, nei draugystės santykiais, nei darbiniais santykiais. Jis kontoroje kaip dirbo advokatu, tai šis pilietis, kuris čia sėdi, surinko pinigus už nuomą ir taip toliau, daugiau nieko jam nežinoma. Kada jie persikraustė, tai buvo apie 2014 m., nes jie perėjo iš (duomenys neskelbtini) į R. S. patalpas, tiksliai negali pasakyti, nuo kada dirba advokatų kontoroje. R. kontoroje (duomenys neskelbtini) jau buvo, tiksliai negali pasakyti kelintais metais atėjo į advokatų kontorą, jis kartu persikėlė į tas R. S. patalpas. Kadangi atvažiuodavo žmogus į kontorą, sakė, jog reikia sumokėti, per mėnesį jie turėjo mokėti už nuomą, komunalines paslaugas ir būdavo paskaičiuojama, kiek kiekvienas žmogus turi mokėti, jis pavyzdžiui, kaip kompiuteriu nesinaudoja jam keliais eurais buvo pigiau, bet tikslių sumų negali pasakyti. Taip, M. R. pateikdavo sąskaitas, paskaičiuodavo, padalindavo ir surinkdavo pinigus. Kiek turi sumokėti matydavo, vasarą apie 27.5 eurų. Bendros mokėtinos sumos nežino, kiek jie turėjo mokėti už nuomą nežino, kadangi nuomos sutarties neskaitė. Ateidavo, paduodavo pinigus M. R. ir viskas. Dokumentą pasirašinėdavo, buvo tokie žali lapukai, bet jie buvo be numerių, be nieko, tik pavardė. Data buvo, kiek pamena, suma buvo. Jo pavardė buvo. Įsiskolinimų jis neturėjo, mokėjo pareigingai kiekvieną mėnesį. Tie pinigai turėjo R. S. eiti, kiek supranta, turėjo mokėti už nuomą ir turėjo mokėti už komunalines paslaugas. Telefonas irgi, bet buvo viskas į tą pačią sumą, kiek pamena, nebuvo išskirta. Negali pasakyti, kieno pavedimu M. R. atliko tas pareigas, taip automatiškai gavosi ir jie priprato, ir mokėdavo. Kodėl jam mokėjo, nes jis apsiėmė, matomai, rinkti, tiek gali paaiškinti. Jis M. R. pasitikėjo, nes visą laiką normaliai bendravo, elgėsi. Neturėjo tokių žinių iš R. S., kad nebuvo laiku mokama, sužinojo, kai visi sužinojo. Negirdėjo, kad kiti advokatai nemokėtų, privalėjo sumokėti ir mokėjo. Nepasakys, kada ir iš ko sužinojo apie įsiskolinimą, iš kalbų pradžioje, nežino, kas iš kolegų pasakė. Pasakė, kad nesumokėta už kontorą, bet kokia suma, žinoma ne 100 ir ne 200 eurų, buvo daugiau, o paskui tyrėja per apklausą pasakė. Tikriausiai, kad advokatų kontora turėjo banko sąskaitą. Nežino, kas disponavo banko sąskaita ir administravo. Seniūnas tikriausiai, tai buvo Š. V. buvo, o dabar P.. Čia tik jo nuomonė. Apie pinigines lėšas toje sąskaitoje nežinojo. Nežinojo apie įgaliojimus disponuoti ta sąskaita ir piniginėmis lėšomis. Jokių įgaliojimų nepasirašė. Įgaliojimų nematė, nežinojo, kad toks įgaliojimas jeigu ir yra, kad toks įgaliojimas buvo. Jam nežinoma, kad kiti advokatai būtų pasirašę įgaliojimą. Nežino, ar buvo kalbama apie pinigų judėjimą iš sąskaitos. Advokatų kontoros spaudas buvo, jis buvo laikomas spintoje. Jie visi prie spaudo galėjo prieiti, spaudas buvo spintoje, dėžutėje, kai reikėjo spaudu naudojosi. Ant įgaliojimo ne jo parašas prie jo vardo ir pavardės. Tokio pasiūlymo, kad susidariusią skolą virš 7000 eurų išdalinti ant visų advokatų, kad padengti, kiek atsimena, jam niekas nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. E. A. parodė, jog su kaltinamuoju M. R. nėra susijusi nei giminystės, nei asmeniniais, nei draugystės santykiais. Ji nematė kaltinamos išvados, nežino, pagal kokius straipsniu ir kodėl jis yra kaltinamas. Bet pagal situaciją ji žino beveik viską. Mano, kad čia paprasta byla, nesupranta, kodėl ji tęsiasi. Todėl, kad yra čia trys esminiai dalykai, viena, kad pinigai iš jų surinkti, ir pinigai neperduoti tam, kam jis buvo įsipareigojęs perdavinėti R. S.. Kad pinigai surinkti yra kaltinamojo raštelis byloje, jis turėtų būti. Nes jis R. S. parašė tokį raštelį, kad jis iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros, advokatų surinkta tokia ir tokia pinigų suma 7000 Eur su kažkiek įsipareigoja iki tada ir tada pinigus įnešti į R. S. kasą, toks raštelis byloje buvo M. R. ranka rašytas. Tai mano, kad tai yra viskas visiškai aišku, kad jis surinko jų tam tikrą sumą, kurią niekas neginčija, kad tokią sumą turėjo atiduoti R. S., jis to nepadarė dviejų metų bėgyje. Antra, neginčijamai akivaizdu, kad jis padarė iš jų kontoros sąskaitos pervedimą apie 800 Eur padengti šiai skolai R. S. padirbęs jų parašą ant kažkokio įgaliojimo, kurio ji nežino ir jis yra byloje. Tokios yra esminės aplinkybės. Nori atkreipti dėmesį į banko poziciją, kaip galima nueiti, atrodo, kad ne notarinis tas įgaliojimas, kaip tas įgaliojimas yra padarytas. Padarytas dokumentas ir atsakomybė už tą dokumentą. O kitos aplinkybės charakterizuojančios kaip asmenybę M. R.. (duomenys neskelbtini) advokatų kontoroje dirbo ji 20 metų, nuo 1999 m. Kaip M. R. atsirado kontoroje nežino, nelabai atkreipė dėmesio, bet ji žino, kaip jis atsirado, pavardės nenori sakyti, nes jis yra artimas žmogus, šitai bylos išnagrinėjimui neturi jokios reikšmės. Vienas iš jų advokatų M. R. atsivedė į kontorą. Ten buvo 10 kabinetų, vienas buhalteris ir devyni kabinetai advokatams. Visi sėdėjo kas po vieną, kas po du ir kas pas ką ateidavo, jie nesekdavo. Bet jis atsirado toje kontoroje, pas vieną iš jų advokatą, pradėjo nešioti jam portfelį, vaikščioti su juo kartu į bylas. Kompiuterį jam nupirko, pradėjo mokinti kompiuteriu, malonus vaikinas. Toks mielas vaikinas pradėjo teikti paslaugas, kompiuterius patvarkyti, laidą prijungti, tokias smulkmenas ir taip ten jis buvo. Kai pradėjo kraustytis prieš 5 metus, jis paprašė jų, gal galėtų jam duoti vietą, nes jis turi kokią įmonę ir norėtų prisiglausti, stalą, retkarčiais ateiti. Pasikalbėjo, ji buvo prieš, nes galvoja, kam to jiems reikėjo, nes kuo mažiau advokatų, tuo smagiau. Priėmė jį tokiomis sąlygomis, kad jis turėjo mokėti tiek pat už paslaugas kaip ir advokatai. M. R. padėjo ir kraustantis, kompiuterius nešiojo, matė, kad jis šokinėjo apie klientus, kažkokius tai teisinius klausimus užduodavo. Pasitarė, pasidomėjo M. R. biografija, kad jis iš vaikų namų, kad jis iš karto išėjęs pradėjo sukčiauti vienoje organizacijoje. Tokia paaiškėjo jo biografija. Rinkti už nuomą pinigus M. R. gal 2016 m. pradėjo, kai pasibaigė normalūs mokėjimai, jis rinko. M. R. pats pasisiūlė rinkti pinigus, jie tokį susirinkimą darė, kaip ten ką darys, jis pasisiūlė, kad jis turi buhalterinį išsilavinimą, jis jai pasakė. Girdėjo jų kalbas, Ji pradėjo sakyti B. P., kad ne jie turi pasirašyti duodami pinigus, bet jis turi jiems pasirašyti gaudamas pinigus, ji turi turėti dokumentą, kad M. R. gavo pinigus, jis sakė, jog jis niekur parašo nedalins. Tada pradėjo jie svarstyti o kas gi, ir tada beveik visi susėdę svarstė. M. R. pradėjo aiškinti, kad jis turi buhalterinį išsilavinimą, kad padeda. Kaip dažai turėjo mokėti, kam mokėti, kokias sumas, tokių dalykų jau pasakyti dabar negali. Taip, kaip yra buhalterės suskaičiuota, viskas taip ir yra, kas yra duota tardymui. Apie 30-50 eurų sumoje, keičiasi žiemą, vasarą. Kas mėnesį mokėdavo ar iki 2 , ar iki 3 einamo mėnesio dienos, taip buvo Rašytojai prašę, jie žinojo, kad R. S. nepasisekė su kitais prieš tai buvusiais nuomininkais, stengėsi, kad būtų jau surinkta suma ir vienas kitą kontroliuodavo, kada terminas. Advokatai R. jokių įsiskolinimų neturėjo. Sumas, kiek reikia mokėti, apskaičiuodavo tas, kuris rinkdavo, padalindavo. Vienu metu B. P. rinko, kitu metu M. R. ir padalindavo, kokią sumą reikia mokėti. Jie netikrino, ar M. R. už save mokėjo, bet mano, kad mokėjo, nekilo abejonių Tie pinigai, kuriuos sumokėdavo, turėjo nueiti R. S.. Be abejo, kad už internetą mokėjo, visas sumas, kas buvo mokama, jas ir surinkdavo. Kai sumokėdavo, pasirašinėdavo jam į knygą, jis tokią knygą užvedęs buvo, dalindavo žalius popierėlius, palikdavo kartais ant stalo. Popierėliuose buvo parašyta, kokią to mėnesio sumą sumokėjo. Popierėliuose buvo nurodyta vardas, pavardė, data. Tuose žaliuose popierėliuose R. pasirašydavo, ne jie. Apie įsiskolinimą pranešė R. S. pirmininkė. Kai pasikeitė R. S. pirmininkas, išėjo buvęs J., atėjo nauja ir ji kažkokią ataskaitą darė ir pasižiūrėjo. Kalbėjosi su R. , kai sužinojo apie skolas. Paskambino vakare, tą vakarą, kai jie sužinojo, prieš darbo pabaigą, ji atėjo į kontorą, matė, kad B. P. visas persimainęs, paklausė, kas yra, nes matė iš veido, kad kažkas negerai. Pasakė, kad jie skolingi 7000 eurų. Ji iš karto nuėjo pas pirmininkę, pirmininkė pasakė, jog iš tikrųjų. R. nebuvo, tada ji su S. B. išėjo į kavinę, atsisėdo prospekte. Jis vaidindavo, kad neša pinigus, jau visus surinko arba dar tas nedavė. Atsisėdo su S., pasiūlė paskambinti M. R. ir paklausti. Paskambinus jis pasakė, jog visi pinigai surinkti, viskas atiduota buhalterei, jog nėra problemų ir kontora neskolinga. M. R. pasakė, jog paskambins R. A. buhalterei. Po to perskambino ir pasakė, jog buhalterė netyčia tuos pinigus pervedė į kitą sąskaitą, suklydo, bet per dvi savaites tuos pinigus jai perves atgal ir viskas tvarkoje. Tuo ir pasibaigė bendravimas. Daugiau su juo nebendravo, S. B. jam rašydavo kasdien bjauriausias žinutes, grasinimus visokius. Jie buvo geri draugai ir po to skaudžiai pykosi. Apie banko sąskaitą žino iš tyrėjų. Dėl banko, ji greitai nubėgo į banką, po to kai sužinojo, bankas į kalbas nesileido. Prašė pateikti įgaliojimus, ji paragino, jog tik pažiūrėtų, ar viskas teisėta, kokio dokumento pagrindu pervesti pinigai. Bankas nesureagavo, ji pasakė, kad banko darbuotojai įsidėmėtų pavardę, pažiūrėtų, kokias kitas operacijas jis darė, nes jie visi turi sąskaitas bankuose ir ne po vieną, ir kodėl jis negali padaryti iš kitos sąskaitos, ką padarė iš šios. Ji buvo labai susijaudinusi, gal nerimtai atrodė ir banko darbuotojai nereagavo. Disponuoti ta sąskaita turėjo įgaliojimą tik Š. V.. M. R. įgaliojimo nepasirašė, nė vienas iš jų nepasirašė. Žinojo ji, kiek banke yra pinigų. Nebuvo net kalbos, kad tie pinigai esantys banko sąskaitoje, būtų užskaityti R. S.. Neigia, kad įgaliojime yra jos parašas. Mano, kad sutinka, kad PVM mokestis būtų pervestas už skolą R. S..

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, jog su kaltinamuoju nesieja nei asmeniniai, nei giminystės nei draugystės ryšiai. Laiko daug praėjo, jis nebuvo koks nors administratorius. Neprisimena, kaip jis pateko į jų konsultaciją. Tik žino, kad daug bendravo su jų damomis, dėl jų norų jis su jais toliau buvo iki pabaigos, kiek tęsėsi ten. Apie jį gali pasakyti tai, kad jis mokėjo bendrauti, dėl to ir nusipelnė jų moterų pagarbos. Jis geras specialistas su kompiuteriais, niekada neatsisakydavo kam nors padėti, jis toks gan paslaugus žmogus. Tačiau įvykdė, ką įvykdė, o kaip ten jis padarė, kaip jis susitarė su ta buhaltere, kad nemokėti, ar dar ką nors, šito jis nieko nežino. Žino, kad jie visi mokėjo ir savo įnašą prieš laiką sumokėdavo. M. R. labai tvarkingai vedė jų apskaitą, todėl įgavo didelį pasitikėjimą, kad jis tikrai sąžiningai viską vykdo, taip ir gavosi, kad jis pasinaudojo tuo. Tiksliai negaliu pasakyti, kada M. R. pradėjo rinkti pinigus. Jis tik žino, kad jų susipažinimo pradžia buvo čia teisme. Tuo laiku bylas turėjo ir jis čia buvo, ką jis čia darė nežino, bet būdavo kiekvieną dieną. Jis jo, A. G., paklausė ar jį pažįsta, atsakė, jog nepažįsta. M. R. pasakė, kad jis, A. G., turėjo jo bylą. M. R. padėkojo ir jie taip ir pradėjo bendrauti. Ką jis, A. G., iš jo turėdavo naudos, kompiuterį kada ko nežinodavo, jis padėdavo. Mokėjo bendrauti su jų kolegomis, ypač su moterimis, jų pagalba ir noru jis keliavo su jais. Neprisimena, kada R. pradėjo mokesčius rinkti ir kieno pavedimu. Nežino, ar buvo koks susirinkimas advokatų dėl pavedimo rinkti pinigus R. , nes jau pats mažai kontoroje buvo, nors ir dirbdavo, bet jau atsirado telefonai. Jie kontaktuodavo su teismu, su tyrimo organais telefonais. Nežino, kas iki R. rinkdavo mokesčius. Turėjo mokėti už nuomą. Jis nesigilino, kaip R. apskaičiuodavo kiekvienam asmeniui kokias sumas mokėti, jis gaudavo kažkokias sąskaitas, padalindavo visiems, labai tvarkingai dar kiekvienam išrašydavo atskirai, kiek kas turi sumokėti. Paskui suvestines padarydavo. Kai jis sumokėdavo pinigus R. , jie pasirašydavo ant lapo, ten kur sumoka, visi ir pasirašydavo. Dar atskirą dokumentą jam duodavo, išrašydavo. Jis išrašytų lapelių nerinko. Prie bylos tų lapelių nepateikė. Jis pats visada mokėjo mokesčius. Įsiskolinimo neturėjo, laiku mokėjo, dar iš anksto mokėjo, žino, kad reikia sumokėti, kuo greičiau sumokėdavo ir paskui rami galva. Jis pats neturėjo įsiskolinimo. Mokėjo tuos mokesčius, kuriuos paskaičiuodavo laiku ir tvarkingai. Dabar net nežino, kada ir iš ko sužinojo apie skolą už patalpų nuomą. Kontoroje sužinojo, kad yra skola, o kada pasakė ir kaip ten buvo. Jeigu būtų jis administratorius, tvarkęs ką nors, tai jam užsifiksuotų, dabar, kadangi jis nieko bendro neturėjo, tai neužsifiksavo. Ne, po to kai sužinojo apie skolą, su R. nekalbėjo, nes nebūdavo ten ir jam neteko su juo bendrauti. Nežino, kodėl tas įsiskolinimas atsirado. Nežino, ar advokatų kontora turėjo įsiskolinimą banke. Turėjo būti, jam atrodo, bet jis nežino ir nesidomėjo tais klausimais, todėl, kad jam nerūpėjo. Nežino, kokia pinigų suma, galimai, galėjo būti banko sąskaitoje. Ne, įgaliojimų R. disponuoti advokatų kontoros banko sąskaita nepasirašinėjo ir nematė tokio įgaliojimo. Apie tokį įgaliojimą taip pat nežino, gal ir kartais žinojo tuo laiku, kadangi jam užsifiksuoja tokie dalykai kaip pats kažką daro, o taip praplaukė ir viskas. Nežino, ar ant tokio įgaliojimo pasirašė, neprisimena. Taip, ikiteisminio tyrimo metu, jam atrodo, geriau prisiminė. Daug metų jau praėjo. Taip, tada aplinkybes geriau prisiminė. Administratorius kontoroje buvo pirmiausia seniūnas, jis tvarkė reikalus, vadina jį administratoriumi. Ne, kadangi R. , nebuvo advokatas jis tokių teisių neturėjo. Dar atsimena, kad išeinant iš (duomenys neskelbtini) jis labai aktyviai dalyvavo perkeliant turtą, todėl klausė moterų, ar jis taip pat keliasi į naujas patalpas, o jos sakė, kad keliasi. Paklausė, kokiu pagrindu. Atsakė, jog jis turi firmą, jis dirba, jog jis turės stalą ir mokės mokesčius. Moterys, kurios R. pasitikėjo, tai tos moterys, kurios dirbo kontoroje, visų negali prisiminti, išvardinti. Pirmame kambaryje jis buvo įėjus, o ten visi gale, visos moterys, buvo kituose kambariuose gale kontoros, jis neprisimena nei tų moterų pavardžių, nei vardų. Nenori sumaišyti su tomis, kurios išvis gal anksčiau išėjo, tik žino faktą, kad jis bendravo daugiausiai su moterimis. Apie tai nieko nežino ir negali pasakyti, ar buvo R. namuose dokumentų, pinigų dingimo faktų. Už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas mokėjo tam, kas tuo metu buvo įgaliotas. Kai buvo įgaliotas R. , tai jam mokėjo, paskui S. B. po jo buvo, o iki jo kam mokėjo, neprisimena. Negali pasakyti, nežino, ar R. turėjo pagrindą rinkti pinigus iš visų kontoros narių. Kodėl R. mokėjo pinigus, gal seniūnas į tą klausimą galėtų atsakyti. Taip, R. mokėjo pinigus, kai jis dirbo. Kokiu pagrindu mokėjo R. pinigus, gal buvo nutarimas arba pavedimas seniūno. Taip, ne bet kam, o būtent R. duodavo rinkti pinigus.

Pagarsinus liudytojo parodymus - tomas 4, b.l. 24-27, b.l. 27-29, parodė, jog parodymai teisingi, tada geriau prisiminė aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojos S. B. ((duomenys neskelbtini) mirė) 2019-06-04 parodymai, kad ji yra (duomenys neskelbtini), adresu K. S. (duomenys neskelbtini), advokatė. Iki 2013 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) advokatų kontora buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo pačiu adresu lankydavosi ir M. R., kuris ateidavo pas kažkokį advokatą. 2012 m. M. įsteigė įmonę VŠĮ "M. T.". Po to, kai jų advokatų kontora kraustėsi adresu K. S. (duomenys neskelbtini), tai yra į L. R. A. patalpas, M. R. atsikraustė kartu ir turėjo savo darbo vietą. Kiek žino, M. R. buvo ir buhalteris. Anksčiau už pinigų rinkimą už patalpų nuomą, komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, buvo atsakingas advokatas B. P., bet kadangi darbo buvo daug, tai gavosi taip, kad jie sutarė su M. R., kuris atrodė patikimas žmogus, be to, kaip ir minėjo nusimanė buhalterijoje, kad pastarasis tvarkys mokesčius. M. R. mokesčius pradėjo rinkti nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Iki to laiko, kol mokesčius rinko B. P., viskas buvo tvarkoje, jokių skolų buhalterijoje neturėjo, M. R. taip pat buvo mokančiųjų sąraše ir mokėjo už save. Kai mokesčius pradėjo rinkti M. R., tvarka buvo tokia, kad iš buhalterijos pastarasis gaudavo sąskaitą faktūrą su bendru mokesčiu, kur buvo atskirai mokestis už nuomą ir komunalines paslaugas. Sumą M. R. padalindavo jiems visiems po lygiai, tame tarpe įskaitant ir save. Jie M. R. kiekvienas iki mėnesio pabaigos nunešdavo pinigus, kiekvienas pasirašydavo ant kasos pajamų orderio, kuris nebuvo griežtos atskaitomybės, orderį sukūrė pats M. R., tačiau ant orderio buvo jų parašai ir M. R. parašas, tokį orderį duodavo jiems ir vieną pasilikdavo sau. Būdavo taip, kad kuris nors iš advokatų savaitę ar kelias vėluodavo su mokesčiu, bet jie patys tarpusavyje tą reikalą kontroliuodavo, M. R. prie jų skambindavo skolininkui, todėl pinigai buvo surenkami visada. Apie tai, kad susidarė virš 7000 eurų skola mokesčių L. R. S., jie sužinojo tik 2019 m. kovo mėnesį ir R. A. direktorės ir buhalterės. Direktorė laikinai ėjo pareigas, todėl pareikalavo buhalterės ataskaitos ir tada pamatė, kad advokatų kontora skolinga virš 7000 eurų. Jie visi buvo nustebę, kadangi nuo 2016 m. niekas nereiškė pretenzijų, kad jie skolingi. Apie taip, kad M. R. galėjo taip pasielgti, rinkti pinigus ir nemokėti buhalterijai, ji negalėjo patikėti, kadangi M. R. jai atrodė patikimas. ( 4 t., b. l. 43-45). Papildomai apklausta liudytoja S. B. 2019-11-28 parodė, kad nuo senų laikų, jų kontora turėjo sąskaitą banke "S.". Sąskaita buvo atidaryta dirbančių kontoros advokatų patogumui, kad klientai turėtų galimybę atsiskaityti ne tik grynais pinigais. Kiek jai žinoma, sąskaita beveik niekas iš advokatų nesinaudojo. Banke sąskaitos parašo teisę turėjo advokatas Š. V., kadangi pastarasis tuo metu buvo kontoros seniūnu. Kiek jai žinoma, advokatui Š. V., išsibraukus iš advokatų sąrašų, pastarasis parašo teisės niekam neperdavė, t. y. nieką neįgaliojo. Visi dirbantys advokatai žinojo, kad sąskaitoje yra pinigų likutis, kuri jie norėjo išgryninti, tačiau dabartiniam kontoros seniūnui B. P. nepavyko tą padaryti, nes neturėjo parašo teisės. Apie banko sąskaitos uždarymą jie kolektyve šnekėjo sausio mėnesį, galimai tuo metu M. ir kilo mintis sąskaitoje buvusiais pinigais savo skolą dalinai padengti. Apie pinigų pervedimą, t. y. 778.98 eurų iš kontoros sąskaitos į R. A. sąskaitą jie sužinojo iš A. direktorės. M. R. neturėjo jokios teisės pervesti jų kontoros pinigų. Kontoros spaudas visada guli spintoje, laisvai prieinamas, spinta nerakinama, reikalui esant, visi dirbantys advokatai galėjo naudotis spaudu. Kadangi M. R. nebuvo nei kontoros darbuotoju, nei advokatu, pastarasis neturėjo teisės imti kontoros spaudo. Taip pat nori patikslinti, kad persikėlus į naujas patalpas, buhalterės tvarkančios jų apskaitą nebuvo, kiekvienas advokatas pats tvarkė savo finansinius reikalus. Bet kadangi buvo nuomojamose patalpose, privalėjo visi po lygiai atsiskaityti už patalpų nuomą. Kiekvieną mėnesį, R. S. jiems išrašydavo sąskaitą - faktūrą, po ko jie, vidiniu susitarimu, nepildant jokių finansinių dokumentų, kuriuos numato Buhalterijos finansiniai įstatymai, surinkdavo pinigus ir M. R. grynais privalėjo atsiskaityti su L. R. A. . Dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo jų kontora buvo sudariusi su AB "T. " sutartį atskirai, ne per L. R. S. . Kiek jai žinoma, skolos AB "T. " (dabartinė "T.") nėra, priešingu atveju jiems butų nutraukę paslaugų teikimą.( 4 t., b. l. 46-48).

Teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo A. A. 2020-09-14 parodymai ((duomenys neskelbtini)). Liudytojas A. A. parodė, jog advokatą A. G. jis pažįsta daug metų, anksčiau jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), sėdėjo viename kabinete. Jis nedirba toje kontoroje jau apie 10 metų, įkūrė savo kontorą. Vyro vardu M. R. jis nepažįsta ir nieko papasakoti apie M. R. negali. Advokatas A. G. turi daug draugų ir pažįstamų, jis tikrai nepažįsta visų jų. Jis girdėjo iš A., kad kažkas kontoroje juos apgavo, tačiau pats nieko apie tai nežino ir papasakoti negali. ( 4 t., b.l. 76).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-10-20 ekonominio finansinio tyrimo išvada Nr. 11-880 (20) nurodyta, kad per 2016-04-11 iki 2019-02-05, iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatų ir jų padėjėjų buvo surinkta 12 272, 84 eurų už „T.“, patalpų nuomą ir komunalinės paslaugas. (duomenys neskelbtini) advokatų kontora 2016-04-15 iki 2019-03-063 už patalpų nuomą ir komunalinės paslaugas bei atliekų išvežimą L. R. S. sumokėjo 4 659,62 eurų grynais ir 778,98 eurų mokėjimo pavedimu. AB „T. L.“ 2020-04-01 rašte Nr. 2020-01-15 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) advokatų kontora per 2016-04-21 iki 2019-02-22 „už suteiktas paslaugas bendrovei sumokėjo 1889,25 eurų su PVM sumą“. M. R. skola (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai 2019-03-06 yra 6 140,59 eurų, o 2019-03-07 yra 5 094,30 eurų. (4 t., b. l. 118-138).

AB „S.“ banko (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kurioje matosi 2019-01-29 buvo atliktas 778.98 eurų pavedimas į L. R. A. sąskaitą. (5 t., b. l. 29-30, 53-57).

AB „S.“ banko pateikta 2019-01-29 mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matosi, kad 778.98 eurų į į L. R. A. sąskaitą pervedė M. R. ir nurodyme yra jo parašas. (4 t., b. l. 35).

Negyvenamųjų patalpų nuomos 2014-09-03 sutarties Nr. 14-N-02, pagal kurią L. R. A. išnuomojo (duomenys neskelbtini) advokatų kontora patalpas, esančias K. S. (duomenys neskelbtini), kopija. (1 t., b. l. 49-51).

2018-09-28 Įgaliojimo Nr. 001, kuriame (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą įgaliojo M. R. naudotis ir valdyti kontoros banko sąskaitą ir kurį pateikė bankui „S.“, kopija, kurią M. R. suklastojo ir pateikė "S." banko darbuotojai ( 3 t., b. l. 48).

2019-01-09 Įgaliojimo Nr. 002, kuriame (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą įgaliojo M. R. naudotis ir valdyti kontoros banko sąskaitą ir kurį pateikė bankui „S.“, kopija, kurią M. R. suklastojo ir pateikė "S." banko darbuotojai ( 3 t., b. l. 48, 4 t., b. l. 92).

Prašymo nutraukti banko sąskaitos sutartį ir /ar debeto kortelės sutartį, iš kurio matyti, jog 2019-01-29 M. R. parašė bankui "S." prašymą nutraukti (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, kopija ( 3 t., b. l. 64).

2014-09-09 sutartys, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros ir AB "T. LT " ( dabar "T."), dėl internetinės prieigos paslaugos teikimo bei viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų verslo klientams užsakymo ( 4 t., b. l. 164, 165).

Sąskaitos-faktūros, išrašytos AB "T." už (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai teikiamas paslaugas ( 4 t., b. l. 169-185, 5 t., b. l. 1-19).

(duomenys neskelbtini) advokatų kontoros kasos pajamų orderiai, išrašyti tos kontoros advokatams ( 1 t., b. l. 62-82, 101-105, 112-116, 119-123,128-133, 140-158, 164-169,172-177,181-186,190,2 t., b. l. 1-5, 8-12, 16-20, 25-29, 33-37, 42-46, 49-53, 57-61, 64-68, 72-76, 79-83, 85-89, 95-99, 103-107, 110-114, 118-122, 125-129, 133-137, 140-144, 148-152, 155-159, 162-165, 170-174, 178-181, 186-189, 3 t. b. l. 3-6, 94-104 ).

Kasos pajamų kvitai, L. R. A. išrašyti (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai ( 1 t., b. l. 118, 126,135, 154-159, 162,164-169, 159, 162, 2 t., b. l. 13, 30, 32, 182-183, 4 t., b. l. 141-155).

PVM sąskaitos-faktūros, L. R. A. išrašytos (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai ( 1 t., b. l. 117, 124,125,134, 136-137, 136, 137, 152, 160, 161, 170, 178, 179, 187,188, 2 t., b. l. 6, 7, 15, 22-23, 31, 39, 40, 47, 54-55, 62,69, 70,77, 90-93, 100-101, 108, 115-116,123, 130-131, 138, 145-146, 153, 160, 166-168, 176-177, 184, 190, 3 t., b. l. 1).

(duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatų mokesčių mokėjimo suvestinės ( 1 t., b. l. 127, 138, 139, 153, 163, 171, 180, 189, 2 t., b. l. 14, 21, 24, 38, 41, 48, 56, 63, 71, 78, 84, 94, 102, 109, 117, 124, 132,139,147, 154, 161,169, 175, 185, 3 t., b. l. 2, 7-38).

L. R. A. sudarytos (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros mokėjimų suvestinės, kurias pateikė liudytoja A. M. ( 4 t., b. l. 8-15, 21).

2014-09-09 sutarčių, sudarytų tarp (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros ir AB "T. LT " (dabar "T."), dėl internetinės prieigos paslaugos teikimo bei viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų verslo klientams užsakymo, kopijos ( 4 t., b. l. 164, 165).

Asociacijos sutartis (3 t., b. l. 90), Kasos pajamų orderio kvito kopija.

Raštas iš Lietuvos advokatūros, jog advokatas Š. V. 25018-09-20 Advokatų tarybos sprendimu išsibraukė iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl pablogėjusios sveikatos ( 4 t., b. l. 85).

L. R. A. 2020-03-03 atsakymas į paklausimą dėl skolos likučio už patalpų nuomą ( 4 t., b. l. 140).

AB "T." atsakymas į paklausimą kiek (duomenys neskelbtini) advokatų kontora sumokėjo mokesčių už paslaugas laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2019-02-28 ( 4 t., b. l 160, ).

AB "T." atsakymas į paklausimą, ar (duomenys neskelbtini) advokatų kontora yra skolinga už paslaugas laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2019-02-28 ( 4 t., b. l 163).

2019-03-07 J. P. prašymas ( 4 t., b. l. 22).

2019-04-19 pranešimas dėl mokėjimo užskaitymo ( 4 t., b. l. 20).

2019-03-06 M. R. prašymas ( 4 t., b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda pasisavinus apgaule gautus pinigus. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal teismo praktiką laikoma normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, o taip pat pažeidžiami teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015). Nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, pagal savo pobūdį ir reikšmę esančią teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

Teismas, ištyręs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kaltinamojo M. R. kaltę jam padarius visas tris inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Savo kaltę M. R. pats prisipažino teisiamajame posėdyje visiškai ir parodė, jog nelabai prisimena visų aplinkybių, nes jau antri metai stiprius vaistus vartoja, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, sutinka su visais savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pripažino, kad išleisdavo pinigus savo reikmėms gavęs iš advokatų. Dėl įgaliojimų parodė, kad gali būti, kad įgaliojimai suklastoti, neatsimena, iš kur juos gavo. Prisimena, kad jam paskambino S. darbuotoja ir pasakė, kad advokatų kontoros banko sąskaitoje yra virš 700 eurų, neatsimena, ar kažkam iš advokatų apie tai pasakė. Pinigus išleido savo reikmėms, nenori viešinti teismo posėdyje, kam jis pinigus išleido, buvo gana rimtos asmeninės problemos. Jis teigia, jog atlygins civilinį ieškinį, nes dabar perėjo dirbti į gerai apmokamą. Be to, tyrimo metu, kai geriau atsiminė aplinkybes, M. R. buvo parodęs, jog 2012 m., jis su savo pažįstamu Z. J. buvo įsteigęs UAB „M. T.“. Bendrovė steigė įmones, tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą. Maždaug nuo 2013 m. jo darbo vieta buvo kartu su (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatais, t. y. (duomenys neskelbtini). Mokesčius už nuomą ir komunalines paslaugas tuo metu rinko kontoros advokatas – B. P.. 2014 m. advokatų kontora, ir jis kartu su advokatais, persikėlė į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos priklausė L. R. S.. Pradžioje mokesčius už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas rinko advokatas B. P.. Vėliau, nuo 2016 metų, buvo nuspręsta sutvarkyti kontoros buhalteriją, kadangi jis gerai išmanė buhalterinę apskaitą, buvo nuspręsta, kad mokesčių rinkimą už nuomą ir komunalines paslaugas tęs jis. Jokios sutarties jie pasirašę nebuvo, buvo paskirtas žodiniu susitarimu.

Dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo kontora buvo sudariusi sutartį su AB „T. “. Už telekomunikacijų paslaugas su bendrove „T. atsiskaitinėjo tiesiogiai, t. y. ne per L. R. S. . Už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas L. R. A. buhalterė A. M. pateikdavo jam sąskaitą – faktūrą, kurią advokatų kontora ir jis privalėjo apmokėti. Gavęs mokesčių sumą, jis dalindavo visiems po lygiai. Gavęs grynais pinigais nurodytą sumą iš advokato, išrašinėdavo advokatui kasos pajamų orderio kvitą, kvito numerį paprastai rašydavo metus ir mėnesį. Sumos būdavo nurodytos sąraše, kuriame taip pat buvo nurodytas mokestis už „T. “ paslaugas. AB „T. “ paslaugas jis apmokėdavo pašte, grynais pinigais. Surinkęs mokesčius už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas grynais pinigais atsiskaitinėdavo su L. R. A. buhaltere – A. M., kuri, gavusi pinigus, išrašydavo jam „kasos pajamų orderio kvitą“.

2017 - 2018 metais, jis turėjo finansinių sunkumų, todėl gavęs pinigus iš advokatų, nenunešdavo juos L. R. S. mokesčiams apmokėti, o išleisdavo savo reikmėms. 2019 m. pradžioje, jam paskambino iš „S.“ banko ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaita bus uždaryta, kadangi nėra naudojama, buvo pasiteirauta, ką daryti su sąskaitos likučiu. Jis pasakė, kad kontoros sąskaitos likutį pervestų į L. R. A. sąskaitą ir padiktavo A. sąskaitos numerį. Jam telefonu pasakė, kad likutis yra 778.98 eurai. Taip pasakė su tikslu, kadangi buvo skolingas R. S.. Norėjo padengti dalį skolos.

2019 m. jo įmonė J. P. pervedė L. R. S. 2000 eurų už jo skolas. Jis žino, kad yra skolingas L. R. S. bei (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai.

Nukentėjusieji B. P. ir K. P. patvirtino kaltinamojo M. R. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir parodė, jog M. R. jų kontoroje dirbo maždaug nuo 2010 m. Nuo 2014-09-03 jų advokatų kontora nuomojo patalpas iš L. R. A. , esančias adresu K. S. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, B. P. buvo paskirtas kontoros seniūnu, todėl tvarkė visus kontoros reikalus. Jiems įsikūrus naujose patalpose, jis kaip seniūnas buvo atsakingas už nuomos mokėjimą. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio, pinigų surinkimą už nuomą ir komunalines paslaugas perėmė M. R.. Advokatai kiekvieną mėnesį grynais pinigais atnešdavo M. R. reikiamą sumą už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. M. R. buvo sudaręs sąrašą, kuriame visi sumokėję pinigus pasirašinėdavo. Kokiu būdu M. R. atsiskaitinėdavo su R. A. , nesidomėjo. Jokių įtarimų nesukėlė, buvo pasitikėjimas M. R. 2019 m. kovo mėnesį, pas juos atėjo R. A. direktorė ir pareiškė, kad jų kontora yra skolinga daugiau kaip 7 tūkstančių eurų už nuomą ir komunalines paslaugas. Už sąskaitą banke buvo atsakingas Š. V., tačiau jis dėl sveikatos išėjo iš advokato pareigų. Š. V. nebuvo sukūręs elektroninės bankininkystės, tačiau toje sąskaitoje galėjo būti pinigų likutis, surinktas iš visų kontoros advokatų už nuomą ir komunalines paslaugas. Kadangi pastoviai domėjosi, ar M. R. padengė įsiskolinimą, buhalterė juos informavo, jog 2019 mėnesį M. R. iš kontoros sąskaitos pervedė į R. A. sąskaitą 778, 98 eurų, kaip dalį skolos už patalpų nuomą. Apie įgaliojimus Nr. 001 2018-09-28 ir Nr. 002 2019-01-09 advokatai nieko nežinojo, kadangi jokio įgaliojimo niekada nepasirašinėjo ir ant abejų įgaliojimų šalia jų pavardžių yra ne jų parašai.

Analogiškas aplinkybes, kaip nurodė nukentėjusieji B. P. bei K. P., patvirtino ir kiti advokatų kontoroje dirbę advokatai, apklausti liudytojais, t. y. A. G., J. L., T. B., ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. B. (kuri (duomenys neskelbtini)), liudytojas A. Č., liudytojas K. B., liudytoja J. E. A., liudytojas V. K. V. A., liudytojas A. A..

Liudytoja A. M., parodė, jog dirba L. R. A. buhaltere. Nuo 2014 m. dalį patalpų nuomojasi (duomenys neskelbtini) advokatų kontora. Ji kaip buhalterė buvo atsakinga už nuomos mokestį ir paslaugas. Iki 2016 m. vidurio, už mokesčius buvo atsakingas advokatas B. P., vėliau nuo 2016 m. vidurio, pas ją atėjo M. R. ir pasakė, kad nuo šiol jis bus atsakingas už mokesčius ir jai juos pateiks.

Kadangi pastarasis buvo kartu su tais advokatais, ji manė, kad M. R. vienas iš advokatų, todėl daugiau nesigilino, kas jis toks. Ji advokatams pateikė 2015 m. ataskaitą, kad metų pabaigai yra 289,72 eurų skola, už 2016 metus buvo atsakingas jau M. R., kuris mokėdavo, kad ir ne kiekvieną mėnesį, bet sumokėdavo kas antrą ar trečią mėnesį, motyvuodamas tuo, kad kai kurie advokatai ne kiekvieną mėnesį mokėdavo. Kai M. R. jai atnešdavo pinigus už nuomą ir komunalines paslaugas, ji visada išrašydavo pajamų orderio šaknelę ir paduodavo M. R.. M. R. pateikė 2016 metų pabaigos ataskaitą, kad yra susidariusi 1233,12 eurų skola, kuri nėra tokia didelė ir permetė skolą į 2017 metus. 2017 metais M. R. mokėjo dar rečiau, 2017 metų pabaigai susidarė 4205,43 eurų skola, tą ataskaitą vėlgi pateikė M. R., bet į tai nesureagavo. 2018 metais M. R. praktiškai išvis nemokėjo, padarė tik tris įmokas lapkričio mėnesį, t. y. 500, 340, 500 eurų, skola 2018 metų pabaigai susidarė 7182,41 eurų, M. R. aiškino, kad tais metais susirgo kažkoks advokatas ir pastarasis negalėjo pateikti bendro mokesčio. 2019 m. pradžioje bendrai susirinkus visiems advokatams M. R. buvo pasakyta dėl tos skolos, paklausė kada pastarasis sumokės, kadangi yra susidariusi didelė skola. Tada ir paaiškėjo, kad advokatai pinigus M. R. mokėjo, tačiau M. R. pinigų nepateikdavo. M. R. nepasakė, kur tuos pinigus padėjo, tik 2019-03-06 parašė tokį pareiškimą, kad prašo leisti (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros surinktas lėšas - 5179,76 eurų sumokėti dalimis iki 2019-05-31. 2019 metais iš 2 advokatų kontoros sąskaitos buvo pervesta 778, 98 eurų, tuos pinigus ji taip pat minusavo, tačiau nesuprato, kaip M. R. galėjo pinigus pervesti nuo advokatų kontoros sąskaitos. Taip pat 2019-03-06, M. R. dar atnešė 100 eurų, viso 2019 m. kovo 7 dienai buvo pervesta 878, 98 eurų, todėl skola liko 6882,85 eurų. 2019-03-07 buvo padarytas J. P. 2000 eurų pavedimas jų sąskaitą, tačiau iš pradžių ji pavedimo neužskaitė, kadangi nebuvo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis, tačiau 2019 m. balandžio mėn. 18 d., buvo gautas J. P. prašymas dėl 2019-03-07 padaryto mokėjimo pavedimo, kad 2000 eurų suma būtų užskaityta, kaip (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros skola L. R. S.. Po šios sumos užskaitymo (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros skola L. R. S. liko – 4882, 85 eurų skola. 2020-01-08, į ją elektroniniu paštu kreipėsi M. R., prašydamas atsiųsti pastarajam L. R. A. sąskaitos numerį. 2020-01-09, į L. R. A. sąskaitą AB "S." Nr. (duomenys neskelbtini) iš mokėtojo "M. R." sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta 190 eurų, nenurodant mokėjimo paskirties.

AB „T. L.“ 2020-04-01 rašte Nr. 2020-01-15 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) advokatų kontora per 2016-04-21 iki 2019-02-22 „už suteiktas paslaugas bendrovei sumokėjo 1889,25 eurų su PVM suma“. M. R. skola (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai 2019-03-06 yra 6 140,59 eurų, o 2019-03-07 yra 5 094,30 eurų. Šią Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-10-20 ekonominio finansinio tyrimo išvadą Nr. 11-880 (20) patvirtino teisme apklausta kaip specialistė A. S..

Kaltinamojo M. R. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniais įrodymai: AB „S.“ banko (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kurioje matyti, jog 2019-01-29 buvo atliktas 778.98 eurų pavedimas į L. R. A. sąskaitą; AB „S.“ banko pateikta 2019-01-29 mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matosi, kad 778.98 eurų į L. R. A. sąskaitą pervedė M. R. ir nurodyme yra jo parašas; negyvenamųjų patalpų nuomos 2014-09-03 sutarties Nr. 14-N-02, pagal kurią L. R. A. išnuomojo (duomenys neskelbtini) advokatų kontora patalpas, esančias K. S. (duomenys neskelbtini), kopija. ( 1 t., b. l. 49-51), 2018-09-28 Įgaliojimo Nr. 001, kuriame (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą įgaliojo M. R. naudotis ir valdyti kontoros banko sąskaitą ir kurį pateikė bankui „S.“, kopija, kurią M. R. suklastojo ir pateikė "S." banko darbuotojai. 2019-01-09 Įgaliojimo Nr. 002, kuriame (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą įgaliojo M. R. naudotis ir valdyti kontoros banko sąskaitą ir kurį pateikė bankui „S.“, kopija, kurią M. R. suklastojo ir pateikė "S." banko darbuotojai.

Iš Prašymo nutraukti banko sąskaitos sutartį ir /ar debeto kortelės sutartį, matyti, jog 2019-01-29 M. R. parašė bankui "S." prašymą nutraukti (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, kopija ( 3 t., b. l. 64), 2014-09-09 sutartys, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros ir AB "T. LT " ( dabar "T."), dėl internetinės prieigos paslaugos teikimo bei viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų verslo klientams užsakymo. Sąskaitos - faktūros, išrašytos AB "T." už (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai teikiamas paslaugas (4 t., b. l. 169-185, 5 t., b. l. 1-19), (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros kasos pajamų orderiai, išrašyti tos kontoros advokatams.

Kasos pajamų kvitai, L. R. A. išrašyti (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai. PVM sąskaitos - faktūros, L. R. A. išrašytos (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai. (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatų mokesčių mokėjimo suvestinės. Lietuvos R. A. sudarytos (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros mokėjimų suvestinės, kurias pateikė liudytoja A. M.. 2014-09-09 sutarčių, sudarytų tarp (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros ir AB "T. LT " dėl internetinės prieigos paslaugos teikimo bei viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų verslo klientams užsakymo, kopijos.

Kaip minėta, kaltinamasis M. R. kaltę pripažino, t.y. jog jis tyčia pasisavino jam patikėtą svetimą turtą - advokatų pinigines lėšas, nors jis buvo įsipareigojęs surinktas pinigines lėšas iš advokatų kontoros advokatų sumokėti R. S., tačiau to nepadarė, dalį piniginių lėšų pasisavindamas bei juos išleisdamas savo reikmėms. Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog M. R. savo veiksmais padarė realią turtinę žalą advokatų kontorai, kas pasireiškė tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn., rinkdamas pagal žodinį susitarimą pinigines lėšas įvairiomis sumomis iš advokatų, kuriomis pagal žodinį susitarimą privalėjo sumokėti už patalpų nuomą R. S. bei AB „T.“ už jos suteiktas ryšio paslaugas advokatų kontorai, dalį surinktų piniginių lėšų nesumokėjo, o jas pasisavino, išleisdamas savo reikmėms, dėl ko advokatų kontorai susidarė piniginis įsiskolinimas už patalpų nuomą R. S., t. y. buvo padaryta reali turtinė žala.

M. R. siekdamas kad kuo ilgiau advokatų kontoros advokatai nesužinotų apie jo daromą lėšų pasisavinimą, nepranešė apie tai advokatų kontoros advokatams, nors apie susidariusius advokatų kontoros įsiskolinimus R. S. M. R. buvo išformuotas R. A. buhalterės A. M..

Kaltinamojo M. R. apgaulės veiksmai pasireiškė tuo, kad bankui jis pateikė suklastotus įgaliojimus su advokatų parašais, pagal kuriuos įgijo galimybę disponuoti advokatų kontoros banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, tą patvirtino ir apklausti liudytojais advokatai.

Tokiu būdu kaltinamasis M. R. apgaule įgijo svetimą turtą, advokatų kontoros banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas-778,98 eurų, kurias pervedė į R. A. banko sąskaitą, įsiskolinimui dengti, kurį jis pats savo veiksmais ir padarė.

Taigi, kaltinamasis M. R. tyčia pasisavino jam žodinio susitarimo pagrindu patikėtą svetimą turtą – advokatų pinigines lėšas, kas pasireiškė, kad iš dalies nevykdė savo įsipareigojimų surinktas pinigines lėšas iš advokatų kontoros advokatų sumokėti R. S., jų nesumokėjo, dalį piniginių lėšų pasisavindamas bei juos išleisdamas savo reikmėms.

Be to, kaltinamasis M. R. žinodamas, kad jis neturi teisės disponuoti advokatų kontoros sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis, pagaminęs du netikrus įgaliojimus, leidžiančius jam disponuoti banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, juose pasirašęs už J. E. A., K. B., S. B. J. L., A. G., B. P. bei K. P., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pateikė tuos įgaliojimus banko darbuotojai, po ko, gavęs teisę disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais, juos pervedė į R. A. banko sąskaitą, tokiu būdu siekdamas savo naudai, t. y. susidariusios dėl jo veiksmų skolos dengimui, įgijo apgaule svetimą, (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros priklausantį turtą, pinigines lėšas, padarydamas 778, 98 eurų žalą. Minėtus du įgaliojimus, kaip minėta, kaltinamasis M. R. suklastojo.

Atsižvelgus į byloje surinktus, ištirtus bei įvertintus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, jog pasitvirtino visos M. R. kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, visos trys nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamojo M. R. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį Ir BK 300 str. 1 dalį.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę dėl visų trijų nusikalstamų veikų lengvina tai, jog jis prisipažino savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam M. R.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. R. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Visų pirma atsižvelgiama į M. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytos trys baigtos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei dokumentų klastojimu. Nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiama ir į kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiama į pareikšto civilinio ieškinio dydį, į tai, jog turtinė žala nėra atlyginta.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo M. R. asmenybę ir jo charakteristiką: kaltinamasis aukštojo išsilavinimo, šiuo metu dirbantis (teigia, jog dirba (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), turi neįgalumo grupę, 55 proc. darbingumas (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), skundžiasi sveikatos problemomis, pateikė epikrizes dėl susirgimų, baustas administracine tvarka (t. 6, b.l. 39-45), nėra duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, nėra duomenų, jog būtų įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, praeityje teistas, paskutinis Vilniaus apygardos teismo 2022-04-28 nuosprendis neįsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su prokurorės siūlymu skirti kaltinamajam M. R. už visas tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, skaičiuojant nuo bausmių vidurkio labiau į minimalią pusę. Paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1 d., 5 d., pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. apėmimo būdu ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė, po to taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis M. R. kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, žada atlyginti padarytą žalą, šiuo metu dirba, turi neįgalumą, sveikatos problemų, kurias pagrindžia medicininiai dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam M. R. tikslinga atidėti 2 metams, kaip ir pasiūlė prokurorė, įpareigojant jį dirbti, tęsti darbą arba įsidarbinti, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo vykdymą sutikimo, per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai.

Prokurorė pasiūlė paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2022-04-28 nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau, kaip matyti, iš LITEKO duomenų bazės, minėtas nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, dėl to bausmės nėra bendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio

(duomenys neskelbtini) advokatų kontora pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 7 661,83 Eurų turtinei žalai bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje ieškovas nurodo, jog M. R., (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros nuomininko teisėmis suteiktu vardu, būdamas atsakingas dėl atsiskaitymų už patalpų, esančių adresu K. S. (duomenys neskelbtini), priklausančių „L. R. S.“ nuomą, nuo 2016 m. balandžio mėnesio surinktus iš advokatų pinigus už patalpų nuomą pasisavino ir su patalpų nuomotoju - „L. R. A. “ neatsiskaitė, taip pasisavino jam patikėtą 6 882,85 Eurų sumą. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, siekdamas inicijuoti piniginių lėšų pervedimo operaciją, pagamino netikrus įgaliojimus Nr. 001, 2018-09-28 ir Nr. 002, 2019-01-09, o būtent, įrašydamas abiejuose įgaliojimuose tikrovės neatitinkantį tekstą, jog (duomenys neskelbtini) advokatų kontora įgalioja M. R. kontoros vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti kontoros vardu atidaryta sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia S. banke, atlikti finansines operacijas toje sąskaitoje, bei pasirašydamas vietoj advokatų, tuo metu dirbančių kontoroje, siekdamas atlikti finansines operacijas, neteisėtai panaudojo šiuos įgaliojimus AB „S.“ banke, 2019-01-29, pateikdamas tuos netikrus įgaliojimus AB „S.“ banko (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, ir šių įgaliojimų pagrindu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pavedimu iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitos (duomenys neskelbtini), banke „S.“ neteisėtai pervedė 778,98 Eurus į L. R. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke „S.“. Dėl turto pasisavinimo (duomenys neskelbtini) advokatų kontora patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Dėl turtinės žaios bei jos dydžio. Dėl nurodytų veiksmų (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros patirta turtinė žala vertintina 7 661,83 (6 882,85+778,98=7 661,83) Euro. 6 882,85 Eur suma nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 24 d. elektroninio dokumento nuoraše; 778,98 Eurų M. R., kaip savus, iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitos banke pervedė į L. R. A. sąskaitą banke. Dėl neturtinės žalos bei jos dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, kai jis padaromas dėl nusikalstamos veikos. Todėl yra pagrindas iš kalto asmens reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą įstatymas apibrėžia kaip <...reputacijos pablogėjimą..> ir kt. teismo įvertintą pinigais. Dėl nusikalstamų M. R. veiksmų (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros reputacija, jos įvaizdis buvo sumenkinti. Dėl to prašoma priteisti 1000 Eur neturtinę žalą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje finansinio tyrimo išvada ir specialistės paaiškinimais nustatyta, jog M. R. padarė (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai turtinę žalą, tai yra, jis 6 882,85 Eur sumą sukčiaudamas pasisavino iš minėtos advokatų kontoros bei 778,98 Eurų M. R., kaip savus, iš (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros sąskaitos banke pervedė į L. R. A. sąskaitą banke. Dėl kaltų kaltinamojo M. R. veiksmų (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai padaryta turtinė žala, dėl kurios ginčo nėra, ji priteistina atlyginti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo, t.y. iš kaltinamojo M. R. (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai priteistina atlyginti 5948,53 eurų pasisavintų piniginių lėšų bei 778,98 eurus įgytus sukčiavimo būdu.

(duomenys neskelbtini) advokatų kontora prašo iš kaltinamojo M. R. priteisti atlyginti 1000 eurų neturtinę žalą dėl reputacijos pablogėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos CK 6.282 bei 6.283 straipsniuose nurodytais kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neabejotinai dėl jų advokatų kontora turi teisę reikalauti neturtinės žalos dėl reputacijos pablogėjimo. Atsižvelgiama, jog kaltinamojo M. R. padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, jos turtinio pobūdžio, viena veika susijusi su dokumentų klastojimu, atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, jog žala neatlyginta, į paties kaltinamojo M. R. materialinę padėtį, jį charakterizuojančius duomenis - nevedęs, vaikų neturi, dirbantis, turi ligų.

Akcentuotina, jog juridinio asmens dalykinė reputacija yra saugoma ir ginama vertybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei.

Juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė juridinio asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas dėl nusikalstamos veikos, todėl teismas turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, kokią realiai patyrė neturtinę žalą juridinis asmuo.

Byloje nėra nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. R. veiksmų būtų sutrikusi (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros veikla, kontora būtų netekusi klientų ar patirtų kitokias pasekmes. Vienok, kontora dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumus prieš L. R. S. , turi bylinėtis dėl civilinio ieškinio atlyginimo teisme.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros prašoma neturtinės žalos suma šiek tiek per didelė, ji mažintina ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai priteistina atlyginti 300 Eur neturtinė žala iš kaltinamojo M. R..

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 5, b.l. 107-112) tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kardomosios priemonės naikintinos. Paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę (t. 5, b.l. 112), panaikinus kardomąją priemonę - dokumento paėmimą, tikslinga grąžinti M. R..

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad advokatei Daivai Dereškevičienei ginant M. R. išlaidos sudaro 1133,75 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamojo galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmes pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, ir paskirti paskirti kaltinamajam M. R. subendrintą - 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam M. R. atidėti 2 metams, įpareigojant jį dirbti, tęsti darbą arba įsidarbinti, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo vykdymą sutikimo, per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą (5948,53 eurų pasisavintų piniginių lėšų bei 778,98 eurus įgytus sukčiavimo būdu) (duomenys neskelbtini) advokatų kontorai.

(duomenys neskelbtini) advokatų kontoros pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti 5948,53 eurų pasisavintų piniginių lėšų bei 778,98 eurus įgytus sukčiavimo būdu ir 300 eurų neturtinės žalos civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo M. R..

Kaltinamajam M. R. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 5, b.l. 107-112) palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kardomąsias priemones panaikinti. Paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę (t. 5, b.l. 112), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti M. R..

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. R..

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaIrma Randakevičienė