Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-06 · Byla Nr. ATP-1051-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
ATP-1051-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-02319-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1051-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02319-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo J. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 160 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., J. B. paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-05-01, apie 18 val., šalia Baltojo tilto, Upės g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį mopedą „Piaggio Vespa LX50“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio nukrito ir atsitrenkė į motociklą „Suzuki CSX-R 750“, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadino automobilį ir mopedą, be to J. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.

Šalies argumentai

J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-10 nutarimą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, kad ji tyčia nepasitraukė iš eismo įvykio vietos, kadangi ji nejuto kontakto tarp transporto priemonių ir nesuvokė apgadinusi kitą transporto priemonę. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti dėl tyčios jos veiksmuose. Teismo išvados, jog ji suvokė, kad galėjo būti padaryta žala bei tai, kad ji juto kontaktą tarp transporto priemonių, prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos patvirtina, kad motoroleriui nežymiai įbrėžtas galinio kairės pusės posūkio žibinto stiklas ir priekinis kairės pusės sparnas. Ant automobilio „Toyota“ galinio bamperio dešinėje pusėje yra užfiksuotos dvi tamsios spalvos žymės, kurios pagal pobūdį ir mechanizmą neatitinka įbrėžimo, pasilikusio ant motorolerio galinio kairės pusės žibinto, kas leidžia daryti išvadą, jog ji, manevruodama atbuline eiga, nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir sąmoningai nepasišalino iš jo. Liudytojas D. M. parodė, kad vairuotoja galėjo negirdėti garso, nes įvykio vietoje buvo triukšminga, o automobilis prisilietė prie motorolerio galo. Be to, pasak liudytojo, mergina pasižiūrėjo į motorolerio apačią būtent ten, kur prisilietė ir po to nubėgo, nes sakė, jog nieko čia gal nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad jokio garso įvykio metu negirdėjo, nes buvo triukšmas, vyko koncertas, o nežinantis žmogus galėjo įbrėžimo ant žibinto nepastebėti, nes jis buvo nežymus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog ji nebuvo sustojusi eismo įvykio vietoje, o apsisukusi pradėjo važiuoti Žvėryno link ir tik po to, kai žmonės pradėjo šaukti bei rodyti į jos automobilį, sustojo. Šią aplinkybę ji suprato, kad kažkas atsitiko jos automobiliui. Sustojusi ir apžiūrėjusi, ji nepamatė jokių gedimų, dėl ko priėjo prie motociklininko ir paklausė, kas atsitiko. Pastarasis gūžtelėjo pečiais ir pasakė, kad nieko, dėl to ji nuėjo į savo automobilį, kuris stovėjo kitoje kelio pusėje, bei išvažiavo. Teismas nevertino minėtų aplinkybių.

Nurodo, kad ji neturėjo nei tikslo, nei motyvo pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes jos automobilis draustas, ji turi vairuotojo pažymėjimą, automobilis registruotas jos vardu, aplink buvo daug žmonių, todėl pagal automobilio numerius būtų nesunku ją nustatyti. Taip pat pagal KET, į eismo įvykio vietą nebūtina kviesti policijos pareigūnų.

Teigia, kad jai paskirta per griežta administracinė nuobauda, kuri sukels pernelyg sunkias pasekmes. Per visą vairavimo laikotarpį ji turėjo tik vieną administracinę nuobaudą. Jos darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes vykdydama įmonės užduotis ji turi lankytis įvairiose Lietuvos vietovėse. Todėl neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji negalės atlikti pavestų pareigų, dėl ko neteks galimybės dirbti dabartinėje darbovietėje ir praras darbą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. B. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus.

J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. B. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus.

J. B. apeliaciniame skunde neigia tyčia pasitraukusi iš eismo įvykio vietos. Tokią apeliantės versiją paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad įvykio dieną jis stovėjo prie Baltojo tilto esančio savo motociklo, išgirdo garsą, pamatė, jog prie jo motociklo atsirėmęs motoroleris ir kažkoks automobilis nuvažiuoja. Žmonės pradėjo rėkti, kažką rodyti nuvažiuojančiam automobiliui, tada išlipo iš transporto priemonės mergina ir apžiūrėjo įvykio vietą. Liudytojo motociklui nieko neatsitiko. Mergina, apžiūrėjusi motorolerį ir jo motociklą, išvažiavo. Mergina savo automobiliu prisilietė prie motorolerio galinės pusės. Mergina pasižiūrėjo motorolerio apačią, būtent ten, kur prisilietė, ir po to nubėgo, nes sakė, kad nieko čia gal nėra. Už kokių 5 min. po įvykio, atėjo motorolerio savininkas. D. M. nelietė motociklo, sakė, kad nukentėjusysis žiūrėtų, kaip elgtis. Apgadinimai pasimatė po to, kai buvo atverstas motoroleris. Motoroleris nebuvo nukritęs ant žemės, bet ir nestovėjo (b.l. 36). Liudytojas D. M. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b.l. 9).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių D. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti J. B., jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.

Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelės matyti, kad motoroleriui buvo apgadintas galinis kairės pusės sparnas ir galinis dešinės pusės žibintas (b.l. 8, 17).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad J. B., vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, kontaktavo su motoroleriu. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, jog motoroleris po kontakto buvo atsirėmęs į motociklą, t. y. jis pakeitė savo poziciją. Netrukus po kontakto tarp transporto priemonių žmonės, esantys aplinkui, atkreipė J. B. dėmesį, dėl ko ši sustojo. Pažymėtina, kad pati J. B. buvo priėjusi prie pasvirusio motorolerio ir apžiūrinėjo jį. Todėl teiginys, kad apeliantė nesuprato, jog tarp transporto priemonių buvo kontaktas, vertintinas kritiškai. Tokios išvados nepaneigia tai, jog eismo įvykio vietoje buvo triukšminga. Pasak J. B., ant automobilio „Toyota Corolla“ galinio bamperio dešinėje pusėje yra užfiksuotos dvi tamsios spalvos žymės, kurios pagal pobūdį ir mechanizmą neatitinka įbrėžimo, pasilikusio ant motorolerio galinio kairės pusės žibinto, tačiau byloje nustatyta, jog automobilis būtent galinio bamperio dešine puse kontaktavo su motoroleriu (b.l. 18-19). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas D. M. neparodė, kad J. B. paklausus kas atsitiko, šis gūžtelėjo pečiais ir pasakė, kad nieko. Kaip minėta, nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė pati nusprendė, jog motoroleriui nebuvo padaryta žala, visiškai neįsitikinusi šia aplinkybe ir nesulaukusi motorolerio savininko, bei savavališkai išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Todėl tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, jog nežinantis žmogus galėjo įbrėžimo ant motorolerio žibinto nepastebėti, nes jis buvo nežymus, nepaneigia J. B. kaltės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Taigi, apeliantė sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos pažeidžiant KET 234 p. reikalavimus.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad jos automobilis draustas, ji turi vairuotojo pažymėjimą, automobilis registruotas jos vardu, aplink buvo daug žmonių, todėl pagal automobilio numerius būtų nesunku ją nustatyti, be to, pagal KET, į eismo įvykio vietą nebūtina kviesti policijos pareigūnų, nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ji neturėjo tikslo pasitraukti iš eismo įvykio vietos.

Įvertinus visas aplinkybes, J. B. pagrįstai nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustosios nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai nubausta už minėto teisės pažeidimo padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš J. B. padarytų teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose jai paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi, įstatymų leidėjas, įvertinęs šio teisės pažeidimo pavojingumą, nustatė griežtas administracines nuobaudas. Apylinkės teismas paskyrė apeliantei 3 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Šalies argumentai

J. B. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-61-195/2011, ATP-63-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. J. B. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu. Tai rodo jos itin neatsakingą elgesį, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Nenustatyta apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jos atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). J. B. praeityje traukta administracinėn atsakomybėn tris kartus (b.l. 4-5).

Teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-510-648/2012, ATP-694-648/2012). Todėl nors nubaustoji dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į šią aplinkybę tinkamai parinkdamas J. B. administracines nuobaudas.

Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Įvertinus visas aplinkybes, švelnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-10 nutarimą J. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarimą nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis