Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-66-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-494-842/2016 (e2-16-842/2017) pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei M. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – G. M., A. T., A. R., išvadą teikianti institucija – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. vasario 15 d., gavus patikslintą ieškovės R. M. ieškinį, Utenos rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-494-842/2016 (e2-16-842/2017) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Priešieškiniu atsakovas M. M. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečio J. M. gyvenamąją vietą kartu su juo, sprendimo dalį dėl vaiko išlaikymo ir priteisti išlaikymą vaikui iš ieškovės R. M., patvirtinti R. M. ir sūnaus J. M. bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. M. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo tvarką, nurodant kada ir kokia tvarka su vaiku J. M. bendrauja atsakovas M. M..Atsakovas M. M. byloje taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio J. M. gyvenamąją vietą pas jį, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį ir sustabdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Įsiteisėjusia Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės R. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, o atsakovo M. M. - patenkintas iš dalies. Šia nutartimi buvo nustatyta, kad, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, nepilnamečio J. M. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu M. M.. Kartu buvo nustatyta ieškovės R. M. laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. M. tvarką bei iš jos nuo 2016 m. spalio 10 d. priteistas 120 Eur dydžio laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam sūnui J. M. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Šia nutartimi taip pat buvo sustabdytas Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010, dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo vykdymas. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išaiškinti 2016 m. spalio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydama, kad neaiški ši nutarties dalis: ,,sustabdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010, dalyje dėl nepilnamečio vaiko J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo“. Ieškovės nuomone, yra neaišku, ar pagal minėto teismo sprendimo pagrindu 2016 m. vasario 15 d. išduotą vykdomąjį raštą turi būti tęsiamas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas ir likusio nesumokėto išlaikymo išieškojimas iki 2016 m. spalio 9 d. (imtinai). Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė aiškinti minėtą teismo procesinį sprendimą.2016 m. spalio 24 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą išaiškinti 2016 m. spalio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovei neaiški nutarties dalis dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010, dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo“, t. y., ar pagal minimą teismo sprendimą yra sustabdytas nesumokėtas M. M. likęs išlaikymas už vaiką mokėtinas iki 2016 m. spalio 9 d. ir ar yra sustabdytas nesumokėtas M. M. likęs įsiskolinimas už išlaikymą iki 2016 m. spalio 9 d. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė aiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį, o ieškovei ir jos atstovui S. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė 300 Eur dydžio baudą kiekvienam. Teismas vertino, kad iš ieškovės pateikto prašymo matyti, jog ji šioje byloje pakartotinai teikia prašymą, susijusį ne su 2016 m. spalio 10 d. nutarties neaiškumu, o su Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 priimto sprendimo vykdymo procesu. Teismas nurodė, kad pati pareiškėja supranta, jog prašoma išaiškinti nutartimi nuo 2016 m. spalio 10 d. sustabdytas Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 priimto sprendimo vykdymas. Įsiteisėjusius teismų sprendimu vykdo antstoliai, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą išaiškinti teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, kad yra pagrindas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 str. 2 d. pagrindu skirti baudą ieškovei bei jos atstovui, kadangi šie piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis bei sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, negerbdami teismo bei kitų proceso dalyvių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį bei įpareigoti teismą pateikti šios nutarties išaiškinimą pagal ieškovės R. M. prašymą arba išspręsti klausimą iš esmės.Apeliantė nurodo, kad antstolės A. M. 2016 m. spalio 14 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo patvirtina, jog neaiškumų dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties dalies vykdymo kilo ne tik jai, bet ir sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo vykdančiai antstolei. 2016 m. spalio 10 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu buvo sustabdyta visa, o ne dalis vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiam vaikui iš M. M.. Pabrėžia, jog neaiškumai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra kilę dėl to, kad teismas abstrakčiai pasisakė dėl teismo sprendimo sustabdymo ir neišskyrė iki aptariamos teismo nutarties priėmimo buvusių atsakovo M. M. prievolių (dalies įsiskolinimo už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo už spalio mėnesį iki 9 d.). Kartu ieškovė vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog vėl yra keliamas Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 dienos sprendimo vykdymo klausimas, kadangi tarp minėto teismo sprendimo vykdymo ir Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties vykdymo yra neatsiejamas priežastinis ryšys. Nurodė, kad supranta, jog 2016 m. spalio 10 d. nutartimi yra stabdomas 2010 m. birželio 10 dienos teismo sprendimo vykdymas, tačiau lieka neaišku, ar stabdomas visas sprendimo vykdymas, ar iki 2016 m. spalio 9 d. sprendimo vykdymas nestabdomas ir likęs įsiskolinimas turi būti išieškotas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Pagal CPK 278 str. 1 d., jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas.Nagrinėjamu atveju ieškovė R. M. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 dienos nutarties dalį, kuria nutarta sustabdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010, dalies dėl nepilnamečio vaiko J. M., gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo vykdymą. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde tvirtina, kad yra (buvo) pagrindas išaiškinti nutarties dalį, nes neaišku, ar pagal pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį turi būti tęsiamas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas ir likusio iki 2016 m. spalio 9 d. (imtinai) nesumokėto išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš atsakovo M. M. pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo pagrindu 2016 m. vasario 15 d. išduotą vykdomąjį raštą.Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties dalyje, kurią išaiškinti prašo apeliantė, nurodyta: „Sustabdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010, dalyje dėl nepilnamečio vaiko J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nutartį vykdyti skubiai“. Tokia formuluotė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra visiškai aiški, suprantama ir vienareikšmiška, todėl pirmosios instancijos teismas išties neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir teikti minėtos nutarties išaiškinimą. Apeliantė nepagrįstai reikalauja, kad teismas, aiškindamas nutarties dalį, iš esmės pasisakytų dėl to, ar atsakovas M. M. turi išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą iki 2016 m. spalio 9 dienos. Tačiau šio klausimo pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. spalio 10 d. nutartį, nesvarstė ir dėl galimo išlaikymo įsiskolinimo nepasisakė. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, t. y. teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ar keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Tokio CPK 278 straipsnio taikymo ribojimo laikosi ir kasacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimais, kuriuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo, o oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas, kurio dalies vykdymas buvo sustabdytas skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi, yra įsiteisėjęs. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusius teismų sprendimus vykdo antstoliai (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija). Minėto teismo sprendimo pagrindu yra išduotas ir antstolės A. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo. 2016 m. spalio 14 d. antstolės patvarkymu Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties pagrindu vykdomoji byla buvo sustabdyta. Sustabdytoje vykdomojoje byloje vykdomieji veiksmai, iš jų – ir galimo išlaikymo įsiskolinimo nustatymas, neatliekami (CPK 628 str. 3 d.). Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta, sprendimą vykdantis antstolis, jei tam bus nustatytas pagrindas, apskaičiuos išlaikymo pagal vykdomąjį raštą įsiskolinimą, jei toks bus. Skundas dėl antstolio veiksmų, jei to veiksmo rezultatas netenkins vykdomosios bylos šalių, teikiamas teismui CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.CPK 589 straipsnyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje numatytą antstolio prašymą teismas nagrinėja šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdanti teismo sprendimą antstolė į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo nesikreipė, todėl apeliantė be pagrindo tvirtina, kad vykdymo tvarka neaiški ir antstolei. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei atskleista klausimo esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymą – antstolės A. M. patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina naujas faktines aplinkybes, yra susiję su nagrinėjama byla bei kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.