Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-213-278/2018

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-24
Bylos Nr.: e2A-213-278/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00220-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: M. M., R. M.
Išvadą teikia: Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-213-278/2018

Teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00220-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir atsakovo M. M. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo M. M. priešieškinį atsakovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (institucija, teikianti išvadą byloje, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, - G. M., A. R., A. T.),

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. prašė teismą pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimu iš atsakovo M. M. priteistą išlaikymą sūnui J. M., išmokas padidinant iki 215 Eur kas mėnesį, priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, o sūnui besimokant vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje - iki vaikui sukaks 24 metai, indeksuojant minėtą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, R. M. prašė, pakeisti minėto sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti jos siūlomą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Nurodė, kad nuo 2010 m. pasikeitė pragyvenimo lygis ir priteistos sumos sūnaus išlaikymui nepakanka, be to, išlaikymas negali būti ribojamas vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Teigė, kad sūnui maistui per mėnesį reikia 195 Eur, žiemos sezono drabužiams 58,29 Eur, rudens ir pavasario sezono drabužiams 33,12 Eur, vasaros sezono drabužiams 28,83 Eur, apatiniams drabužiams 16,71 Eur, vaiko higienos priemonėms 9,1 Eur, mokymosi reikmėms 25 Eur, vaiko neformaliam ugdymui ir laisvalaikiui 37,3 Eur, komunalinėms išlaidoms 26,89 Eur. Be to, yra ir kitų išlaidų – išlaidos, susijusios su regėjimu, vizitai pas gydytojus. Nurodė, kad jos finansinė padėtis pablogėjo, nes nuo 2015-12-21 dirba tik vienoje darbovietėje.Teigė, jog reikalinga nustatyti sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką, nes M. M. sūnų pradėjo pasiimti savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į vaiko poreikius bei jos teisėtus lūkesčius pabūti kartu su sūnumi. Atsakovas M. M. priešieškiniu prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečio J. M. gyvenamąją vietą kartu su juo, tėvu M. M., jo gyvenamojoje vietoje, pakeisti sprendimą dalyje dėl sūnaus išlaikymo ir priteisti sūnui išlaikymą iš R. M. periodinėmis kasmėnesinėmis 175 Eur išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka bei patvirtinti jo siūlomą ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarką. Be to, prašė priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovė ignoruoja sūnaus teisę pasirinkti su kuriuo iš tėvų gyventi. Nurodė, kad sūnus pageidauja nuolat gyventi su juo ir jis gali sudaryti sūnui geresnes gyvenimo sąlygas nei R. M.. Teigė, kad stengsis sudaryti sąlygas, jog sūnus su motina bendrautų maksimaliai, tačiau, siekiant išvengti ginčų ateityje, prašo nustatyti konkrečią R. M. ir vaiko bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017-10-24 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą, kuriuo nepilnamečio J. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M. ir šalių sūnaus J. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu M. M., jo gyvenamojoje vietoje. Pakeitė minėtos sutarties 2.3 punktą dėl išlaikymą teikiančio asmens ir šalių nepilnamečiam sūnui J. M. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatė, kad R. M. sūnaus J. M. išlaikymui kas mėnesį nuo 2016-08-15 iki J. M. pilnametystės moka 130 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė M. M. tvarkyti sūnui J. M. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi J. M. tvarkos ir nustatė ieškovės R. M. bendravimo su sūnumi J. M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

- R. M. su vaiku J. M. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį ir po jo einantį savaitgalį;

- vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų/užklasinių užsiėmimų, bet ne vėliau nei 20 val., pasiima motina R. M., o jo pasiimti sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į motinos gyvenamąją vietą atvyksta tėvas M. M.;

- lyginiais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su motina, Šv. Kalėdas - su tėvu, nelyginiais metais Šv. Velykas švenčia su tėvu, Šv. Kalėdas – su motina;

- kiekvienais metais vaikas Tėvo dieną praleidžia su tėvu (taip pat ir tais metais, jei vaiko mokyklinių vasaros atostogų pirmą dalį vaikas leistų su motina ir ši šventė į jas patektų), Motinos dieną - su motina;

- lyginiais metais pirmą vaiko mokyklinių vasaros atostogų pusę J. M. leidžia su motina, antrą vasaros mokyklinių atostogų pusę – su tėvu, nelyginiais metais – atvirkščiai: pirmą vaiko mokyklinių vasaros atostogų pusę vaikas leidžia su tėvu, antrą vasaros mokyklinių atostogų pusę su motina. Mokyklinių vasaros atostogų laikas skaičiuojamas ir dalinamas, atsižvelgiant į vaiko lankomos mokymo įstaigos patvirtintus vasaros atostogų grafikus;

- bendravimo tvarka švenčių ir vaiko vasaros atostogų metų laikytina specialiąja tvarka bendravimo tvarkos penktadieniais/savaitgaliais atžvilgiu. Tėvui/motinai priklausantys penktadieniai/savaitgaliai, dėl švenčių/atostogų bendravimo tvarkos tenkantys kitam iš tėvui, nekompensuojami kitomis dienomis;

- dėl bendravimo švenčių dienomis ir vasaros atostogų metu motina R. M. pasiima J. M. pirmos šventinės dienos/atostogų rytą iki 11 val. ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių ar atostogų dieną iki 19 val. Tuo atveju, jei atitinkamas penktadienis/savaitgalis priklauso bendravimui su motina ir vaikas yra pas ją, o šventės yra/prasideda tą dieną ir jas vaikui priklauso leisti su tėvu - vaiką šventės dienos rytą iki 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos pasiima vaiko tėvas M. M., ir jei kitą dieną su vaiku priklauso bendrauti motinai, vaiką iki 19 val. grąžina į R. M. gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei švenčių dienas vaikui priklauso leisti su tėvu ir jos baigiasi motinai priklausantį penktadienį/savaitgalio dieną, vaiką paskutinę šventės dieną į motinos gyvenamąją vietą iki 19 val. nuveža tėvas M. M..

- jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie sūnaus sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant; atsakovė/ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to kur vaikas slaugomas. Tokiu atveju neįvykęs bendravimas kitu laiku nekompensuojamas.

- šalys privalo viena kitą SMS žinute ar el. paštu informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos pakeitimo.

Priteisė iš ieškovės R. M. 296,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. M. bei 11,79 Eur, o iš atsakovo M. M. - 24,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad duomenų, jog ji netinkamai rūpintųsi sūnumi ar pas ją būtų sudarytos netinkamos sąlygos gyventi sūnui J., byloje nėra. Sutiko, kad iš ieškovės R. M. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui patogiau nueiti į šalia esančią mokyklą, būrelius, tačiau įvertinęs, kad šalių sūnus yra paauglys, darė išvadą, jog minėtos aplinkybės negali būti vieninteliai kriterijai sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino paties vaiko įvardinamas priežastis, dėl kurių norėtų keisti gyvenamąją vietą, jo brandumą išreikšti savo nuomonę, gyvenimo atsakovo šeimoje ir vaiko interesų santykį, atsakovo bendravimą su sūnumi iki ginčo pradžios, vaiko savijautą ir bendravimo su motina galimybes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, ekspertizės duomenis. Darė išvadą, kad atsakovo reikalavimas dėl sūnaus J. gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas.Įvertinęs, kad šalys viena kitai didelių kliūčių bendrauti su vaiku nesudaro, tačiau šalių santykiai pakankamai konfliktiški ir trūksta geranoriškumo vienas kito atžvilgiu, siekdamas, kad ir ieškovė turėtų galimybę daugiau nepertraukiamo laiko praleisti su sūnumi, teismas iš dalies tenkino atsakovo priešieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad šalys dėl bendravimo tvarkos, ypatingai įvertinant vaiko amžių ir norus, turėtų spręsti geranoriškai, abipusiu sutarimu, o teismo nustatyta bendravimo tvarka vadovautis tik išimtinais atvejais, nesugebant rasti kompromiso, tačiau visais atvejai pirmenybę teikiant vaiko interesams.Teismas darė išvadą nesant nustatyta, jog šalių sūnaus poreikiai būtų didesni nei kitų tokio pat amžiaus vaikų bei pripažino, kad J. poreikiai nuo 2010 m. padidėjo dėl jo amžiaus, taip pat besikeičiančios ekonominės situacijos. Įvertino ieškovės pateiktus skaičiavimus apie sūnaus poreikius, šalių, trečiojo asmens G. M. paaiškinimus, atsakovo kitam tokio paties amžiaus vaikui teikiamo išlaikymo dydį ir darė išvadą, kad nepilnamečio J. išlaikymui per mėnesį reikalinga 260 Eur suma. Nurodė, kad ši suma atitinka vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Konstatavo, jog abiejų šalių turtinė padėtis, atsižvelgus į jų gaunamą darbo užmokestį, turimą turtą, prievolę išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, iš esmės nesiskiria ir darė išvadą, jog abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo 2017-10-24 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktą dėl išlaikymą teikiančio asmens ir šalių nepilnamečio sūnaus J. M. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad R. M. sūnaus J. M. išlaikymui kas mėnesį nuo 2016-08-15 iki J. M. pilnametystės moka 70,17 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti R. M. iš atsakovo M. M. iki 2017-10-24 imtinai, 395,71 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo, o po 2017-10-25 - priteisti iš atsakovo M. M. po 49,83 Eur už kiekvieną mėnesį R. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuria nustos galioti laikinosios apsaugos priemonės bei priteisti iš atsakovo M. M. bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio, CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, jog teismas nustatė žymiai geresnę atsakovo finansinę padėtį nei jos, gaunamo darbo užmokesčio atžvilgiu, tačiau klaidingai konstatavo iš esmės vienodą šalių turtinę padėtį. Nurodo, kad atsakovo darbo užmokesčio pajamos (atskaičiavus išlaikymą dviem vaikams: U. M. – 87 Eur, M. M. – 130 Eur) sudaro 980,64 Eur kiekvieną mėnesį, o jos darbo užmokestis (atskaičius išlaikymą V. R. – 115,84 Eur) - 362,47 Eur. Teigia, jog teismui nustačius 260 Eur išlaikymo dydį, kurį turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, jai tenkanti išlaikymo sūnui dalis - 70,17 Eur. Teigia, jog 2016-10-10 nutartimi buvo priteista jai laikinai teikti sūnui išlaikymą po 120 Eur kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad atsakovas netinkamai (nesąžiningai) naudojosi ir šiuo metu naudojasi savo teisėmis (teikti išlaikymą vaikui proporcingai savo turtinei padėčiai). Dėl jos teikiamų laikinių mokėjimų po 120 Eur, nuo 2016 m. rugpjūčio vidurio iki 2017-10-24 sprendimo atsakovas nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita 593,71 Eur suma, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas ir ši suma išskaičiuotina iš atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, o likusi dalis priteistina.Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti 2017-10-24 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba 2017-10-24 sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir nustatyti, kad R. M. sūnaus J. M. išlaikymui kas mėnesį nuo 2016-04-25 iki J. M. pilnametystės moka 175 Eur dydžio periodines išmokas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš dalies pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Nurodo, kad teismas į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jo sutuoktinę G. M. ir jo nepilnamečio vaiko motiną A. T. bei ieškovės nepilnamečio vaiko tėvą – A. R.. Tačiau teismas be pagrindo atsisakė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti S. B. bei leido jam atstovauti ieškovę, kaip jos įgaliotam atstovui, tuo pažeidžiant procesines teisės normas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas priėmė žodinę nutartį, kuri buvo be motyvų, todėl šis procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą šioje dalyje ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teigia, kad teismas nenustatė ieškovės visos šeimos, t. y. ir jos sutuoktinio S. B., turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, pajamų, santaupų ir pan., todėl nebuvo galima tinkamai įvertinti ieškovės turtinės padėties. Nurodo, kad ieškovė, sukūrusi kitą šeimą, tikėtina esant S. B. didesnėms pajamoms, gali nedirbti tiek, kiek anksčiau dirbo ir dėl to jos asmeninės pajamos galėjo sumažėti. Nenustačius tikrosios ieškovės šeimos turtinės padėties, buvo priteistas per mažas, nepilnamečio vaiko poreikių neatitinkantis, išlaikymas.Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo sūnui dydžio neįvertino svarbių bylos aplinkybių, t. y., patiriamų papildomų išlaidų dėl sūnaus sveikatos būklės – nes jam kiekvienais metais reikia keisti akinius, sūnus serga alergija, bronchine astma, todėl jam pastoviai yra reikalingi vaistai, be alergenų sudaroma aplinka. Byloje neįvertinta, kad sūnus yra labai gabus, ypatingai gerai mokosi, nuolat dalyvauja olimpiadose, dėl ko jo lavinimui reikalingos papildomos didesnės lėšos nei kitiems vaikams. Be to, neįvertinta, kad jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), ir iki vaiko mokyklos yra apie 6 km atstumas, dar keturis kartus per savaitę sūnus nuvežamas į (duomenys neskelbtini) lankomus būrelius.Teigia, kad teismas nenustatinėjo dėl kokių priežasčių ieškovė nutraukė vienus darbo santykius - ar tai yra jos pasirinkimas, ar darbo santykiai nutrūko dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Nurodo, kad ieškovė pagal išsilavinimą yra buhalterė, šios specialybės darbuotojai paprastai dirba keliose įmonėse arba prie pagrindinio darbo užsiima papildoma individualia veikla. Tai, kad ieškovės pajamos iš darbo santykių sumažėjo, nėra pakankamas pagrindas priteisti mažesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kadangi pati ieškovė nededa pastangų daugiau uždirbti (kaip tai buvo 2015 metais), nors tą padaryti gali. Nesutinka su teismo išvada, kad J. išlaikymui per mėnesį reikalinga 260 Eur suma ir ji atitinka vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus poreikiai yra 430 Eur per mėnesį, pateikė detalų vaiko poreikių apskaičiavimą, su kuriuo jis sutiko ir jo neginčijo. Teigia, jog šalies pripažintų aplinkybių - faktų teismas negali nepaisyti, o kita šalis gali neįrodinėti (CPK 187 straipsnis). Be to, teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų apie vaiko sveikatą, jo poreikius, nors turėjo tokią pareigą (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teigia, jog paauglio sūnaus poreikiai didėja jam stipriai augant, sezono batus reikia keisti net po du kartus, o jo rūbai - pradedant nuo apatinio trikotažo ir baigiant viršutiniais rūbais - yra greitai išaugami. Be to, vaikui reikia kas metai pirkti naujus akinius, kurie kainuoja apie 75 Eur, pastoviai, vieną kartą per savaitę, dėl sveikatos būklės pagerinimo jis turi lankyti plaukimo baseiną, o dėl alergijos, bronchinės astmos, reikalingi vaistai bei patiriamos didesnės išlaidos namų aplinkos įrengimui ekologiškomis medžiagomis, aplinkos tvarkymui ir pan.. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, todėl mano, kad prašomas iš jos priteisti 175 Eur dydžio išlaikymas nėra per didelis ar neprotingas tokio amžiaus ir poreikių nepilnamečiam vaikui.Teigia, jog teismas nurodė, kad 130 Eur dydžio išlaikymas sūnui J. iš ieškovės priteisimas ir todėl, kad jis išlaiko tokio paties amžiaus nepilnametę dukrą U. M., kuriai moka tik 87 Eur dydžio išlaikymą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, jog toks dukrai U. mokamo dydžio išlaikymas nėra vienintelė jo teikiamo išlaikymo forma, nes jai teikiamas išlaikymas yra pagal su A. T. sudarytą žodinį susitarimą.Nurodo, kad ieškovė yra beveik nusišalinusi nuo pareigos matytis ir bendrauti su sūnumi. Vaikui būnant faktiškai tik pas jį, sūnaus išlaikymo išlaidos jam tik didėja.Nesutinka, kad išlaikymas sūnui priteistas nuo 2016-08-15, o ne nuo teisės į išlaikymą atsiradimą dienos - 2016-04-25. Tai, kad sūnus 2016-04-25 faktiškai nuolat apsigyveno pas jį patvirtina byloje esantys įrodymai.Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė tarp šalių kai kurias susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas jo prašymą dėl bendravimo tvarkos patenkino 100 proc., o ne 50 proc., dėl to neteisingai iš jo priteisė 20,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Neteisingai paskirstė 176,78 Eur išlaidas už ekspertizę. Priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo patenkintas visiškai. Atsižvelgus į bylos baigtį, šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, ekspertizės išlaidos net iš dalies negali būti priteisiamos iš jo. Be to, neteisingai iš ieškovės priteista tik 300 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nesutinka, kad jo ir jo atstovo elgesys nebuvo visiškai tinkamas, nes teismas jokių įrodymų nerinko savo iniciatyva, teismo posėdžių dėl to atidėti nereikėjo. Prašo prijungti prie bylos teikiamus įrodymus, patvirtinančius sūnaus J. sveikatos būklę ir jo poreikius, vaiko faktinio buvimo pas motiną ir jį grafikus, ir nagrinėti juos apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, o jų vertinimas turės lemiamą reikšmę apeliacinės instancijos teismui priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje. Be to, tokio pobūdžio bylose turi būti užtikrinama tinkama nepilnamečių vaikų teisių apsauga. Atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą ieškovė R. M. prašo patikslintą apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui, o teismui negrąžinus skundo - atsisakyti priimti naujus įrodymus, o apeliacinį skundą atmesti. Be to, prašo skirti apeliantui M. M. maksimalią baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimą, išdėstant tokia redakcija:

„Palikti nepakeistu Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktą, kuriuo nepilnamečio J. M. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina R. M..

Žemesnės instancijos teismas

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1120- 356/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktą dėl išlaikymą teikiančio asmens ir šalių nepilnamečio sūnaus J. M. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad atsakovas M. M. sūnaus J. M. išlaikymui kas mėnesį iki jo pilnametystės moka 189,83 Eur dydžio periodines išmokas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti R. M. tvarkyti J. M. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Pakeisti patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi J. M. tvarkos ir nustatyti atsakovo M. M. bendravimo su sūnumi J. M. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

M. M. su vaiku J. M. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį ir po jo einantį savaitgalį;

vaiką iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų/užklasinių užsiėmimų, bet ne vėliau nei 20 val., pasiima tėvas M. M., o jo pasiimti sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į motinos gyvenamąją vietą atvyksta motina R. M.;

lyginiais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su tėvu, Šv. Kalėdas - su motina, nelyginiais metais Šv. Velykas švenčia su motina, Šv. Kalėdas - su tėvu;

kiekvienais metais vaikas Tėvo dieną praleidžia su tėvu (taip pat ir tais metais, jei vaiko mokyklinių vasaros atostogų pirmą dalį vaikas leistų su motina ir ši šventė į jas patektų), Motinos dieną - su motina;

lyginiais metais pirmą vaiko mokyklinių vasaros atostogų pusę J. M. leidžia su tėvu, antrą vasaros mokyklinių atostogų pusę - su motina, nelyginiais metais - atvirkščiai: pirmą vaiko mokyklinių vasaros atostogų pusę vaikas leidžia su motina, antrą vasaros mokyklinių atostogų pusę su tėvu. Mokyklinių vasaros atostogų laikas skaičiuojamas ir dalinamas, atsižvelgiant į vaiko lankomos mokymo įstaigos patvirtintus vasaros atostogų grafikus;

bendravimo tvarka švenčių ir vaiko vasaros atostogų metų laikytina specialiąja tvarka bendravimo tvarkos penktadieniais/savaitgaliais atžvilgiu. Tėvui/motinai priklausantys penktadieniai/savaitgaliai, dėl švenčių/atostogų bendravimo tvarkos tenkantys kitam iš tėvui, nekompensuojami kitomis dienomis;

dėl bendravimo švenčių dienomis ir vasaros atostogų metu tėvas M. M. pasiima J. M. pirmos šventinės dienos/atostogų rytą iki 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių ar atostogų dieną iki 19 val.. Tuo atveju, jei atitinkamas penktadienis/savaitgalis priklauso bendravimui su tėvu ir vaikas yra pas jį, o šventės yra/prasideda tą dieną ir jas vaikui priklauso leisti su motina - vaiką šventės dienos rytą iki 11 val. iš tėvo gyvenamosios vietos pasiima vaiko motina R. M., ir jei kitą dieną su vaiku priklauso bendrauti tėvui, vaiką iki 19 val. grąžina į M. M. gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei švenčių dienas vaikui priklauso leisti su motina ir jos baigiasi motinai priklausantį penktadienį/savaitgalio dieną, vaiką paskutinę šventės dieną į tėvo gyvenamąją vietą iki 19 val. nuveža motina R. M.;

jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su sūnumi nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie sūnaus sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant; atsakovė/ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to kur vaikas slaugomas. Tokiu atveju neįvykęs bendravimas kitu laiku nekompensuojamas;

šalys privalo viena kitą SMS žinute ar el. paštu informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos pakeitimo.“

Nurodo, kad teikiamus įrodymus atsakovas galėjo ir privalėjo pateikti pirmos instancijos teismui, tačiau nepateikė įrodymų, dėl kokių svarbių priežasčių tokie tariami grafikai negalėjo būti pateikti savalaikiai. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimų dėl įrodymų pateikimo.Teigia, kad atsakovas nenurodė teismo sprendimo nepagrįstumo, jog sūnui per mėnesį nepakanka 260 Eur sumos. Nurodo, kad sūnus šiai dienai nenaudoja jokio naujo telefono, nes ji moka už sūnaus telekomunikacijos paslaugas. Faktiniai bylos duomenys rodo, jog sūnui dar 2016 metais buvo pilnai įrengtas ir suremontuotas kambarys ir buvo su reikiamais baldais. Atsakovo teikiami kvitai yra ne tik dėl vaiko pirkinių, be to, nenurodyti jokie objektyvus duomenys, dėl kilusios būtinybės iš naujo užsakyti ir pakeisti sūnui akinius, nepakankami duomenys, jog sūnus turi būti kiekvienais metais konsultuojamas. Nenurodyta jokia skiepų paskirtis ir būtinybė atlikti tokius skiepus. Nepateiktas nei vienas įsigytas medikamentas, kurio reikėtų sūnui.Pažymi, kad atsakovas turėjo galimybę prašyti teismo išreikalauti duomenis apie jos sutuoktinio S. B. turtinę padėtį, tačiau tokio prašymo nepateikė, todėl apeliantas kelia iš esmės naują reikalavimą. Teigia, jog S. B. neturi jokių teisių ar pareigų dėl išlaikymo jos vaikams ir teismo sprendimas neturėtų jokios įtakos jo teisėms ar pareigoms (CPK 47 straipsnio 1, 5 dalys).Teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja apeliacijos teise, nes duomenys renkami pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui ir pateikti pasibaigus pateikimo terminui. Nėra duomenų ir jokių apelianto paaiškinimų, jog šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad M. M. sąmoningai sudarė situaciją, dėl kurios nepagrįstai įgavo procesinę galimybę 7 dienoms prasitęsti apeliacinio skundo pateikimo terminą.Prašo taikyti CPK 316 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio nuostatas, nes M. M. patikslintas apeliacinis skundas yra laikytinas apeliacinio skundo papildymu, pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui. Teigia, jog skundo turinys galėjo skirtis tik taisytinų trūkumų ribose, tačiau atsakovas faktiškai papildė/keitė apeliacinį skundą, pasibaigus jo pateikimo terminui, o pilna apimtimi nurodytų trūkumų nepašalino.Prašo peržengti apeliacinių skundų ribas viešojo intereso bei vaiko teisių bei teisėtų interesų pagrindu. Iš atsakovo apeliacinio skundo paaiškėjus naujoms aplinkybėms turėtų būti įvertinta ar M. M. veiksmais nėra veikta prieš vaiko interesus; ar sūnui nesudaroma neigiama aplinka tėvo veikimu ar neveikimu; ar nėra tikslinga palikti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina. Teigia, jog paskutiniu metu atsakovas pradėjo intensyviau nuteikinėti sūnų, kuris pradėjo vengti bendravimo su ja, o atvykęs, pradėjo nepagarbiai elgtis su savo seserimi. Atsakovo pateikti grafikai atskleidė, kad jis ribojo sūnaus atvykimą pas ją. Nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra keli šimtai metrų nuo gimnazijos ir sūnaus lankytini būreliai yra (duomenys neskelbtini), todėl vaiko objektyviems interesams palankiau, kad jo gyvenamoji vieta išliktų (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų. M. M. teiginiai, jog patirtos išlaidos nėra didelės, nesudaro pagrindo šias išlaidas skirstyti kitokiu būdu.Atsiliepimu į ieškovės R. M. apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nors ieškovės R. M. pajamos yra mažesnės nei jo, bet pati turtinė padėtis jos yra ženkliai geresnė, nes ji turi mažiau išlaikytinių, nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, 2 automobilius, neturi jokių skolų ar įsipareigojimų tretiesiems asmenims, turi 8 metų nepilnametę dukrą V. R., kuriai teismas priteisė po 160 Eur išlaikymą iš jos tėvo A. R.. Teigia, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė, nes nuosavybės teise turi tik nebaigtą statyti sodo namą su žemės sklypu, moka dvi paskolas, kas mėnesį po 102,31 Eur ir 85,90 Eur, turi du išlaikytinius - nepilnamečius M. M. (1 metų) ir U. M. (13 metų). Nurodo, kad jo sutuoktinė G. M. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (nedirba ir negauna jokių pajamų iš darbo santykių), gauna tik 112 Eur neįgalumo pašalpą sūnui Marijonui, kuriam būtina skirti papildomas lėšas. Teigia, jog ieškovė, turėdama buhalterės išsilavinimą, nuo 2015 metų pabaigos nededa jokių pastangų gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau mažiausiai du kartus su sutuoktiniu S. B. ir jų nepilnamečiais vaikais vyksta į poilsines keliones, kas taip pat apibudina jos turtinę padėtį.Teigia, jog iš ieškovės teismo priteistos 130 Eur sumos paaugliui sūnui, turinčiam specialių padidintų poreikių, neužtenka net minimaliems poreikiams patenkinti. Be to, jam, atsakovui, tenka pareiga kiekvieną dieną rūpintis sūnumi. Ieškovės siūlomos 70,17 Eur sumos neužtektų net sūnaus maisto poreikiams per mėnesį patenkinti.Nesutinka su ieškovės argumentais, kad jis neteisėtai praturtėjo jos laikinai teikto išlaikymo sūnui sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės R. M. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39. Apeliantas M. M. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: sūnaus J. M. buvimo pas R. M. ir apeliantą faktinį grafiką, duomenis apie išlaidas J. M. aprangai, avalynei ir kt. prekėms, išlaidas vaiko kambariui įrengti, baldams, sveikatai, išlaidas už lankomą baseiną, pirktą mobilaus ryšio telefoną bei duomenis apie vaiko sveikatą, 2017-11-30 (duomenys neskelbtini) pažymą ir prašo juos prijungti prie bylos.

40. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šių įrodymų neteikė, nes pripažino ieškovės įrodinėtas aplinkybes, jog vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 430 Eur suma per mėnesį, kadangi teismas neteisingai nustatė vaiko poreikių dydį, todėl pateikia naujus įrodymus. Apeliantė R. M. prašo nepriimti teikiamų įrodymų. Nurodo, kad įrodymus M. M. galėjo ir privalėjo pateikti savalaikiai pirmos instancijos teismui, be to, jis nevykdė teismo įpareigojimų dėl įrodymų pateikimo.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu M. M. pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad šalių reiškiami reikalavimai yra kilę iš šeimos teisinių santykių, šie įrodymai prijungtini prie bylos.

42. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl vaiko materialinio išlaikymo dydžio ir jo paskirstymo tarp šalių (vaiko tėvų). Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, atskirame dokumente pateiktu prašymu R. M. prašo peržengti apeliacinių skundų ribas viešojo intereso bei vaiko teisių bei teisėtų interesų pagrindu, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Teigia, kad iš M. M. apeliacinio skundo, jo atsiliepimo į jos apeliacinį skundą paaiškėjus naujoms aplinkybėms turėtų būti įvertinta ar apelianto veiksmai nėra priešingi vaiko interesams, ar sūnui gyvenant pas tėvą nesudaroma neigiama aplinka.

43. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju abi šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo aktyvios, naudojosi advokatų/teisininkų pagalba, abi šalys pasinaudojo apeliacijos teise, pateikdamos apeliacinius skundus. Apeliantės R. M. prašymo peržengti apeliacinio skundo ribas ir ginti vaiko interesus argumentai iš esmės yra deklaratyvūs, jais grindžiamas nesutikimas su M. M. apeliaciniu skundu ir pateiktais naujais įrodymais. Prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, skirti pakartotinę ekspertizę, apeliantė nesuformulavo. R. M. apeliacinis skundas pateiktas 2017-11-23, atsiliepimas į M. M. apeliacinį skundą ir prašymas dėl ribų peržengimo – 2017-12-27. Įrodymų, kad per pusantro mėnesio pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pasikeitė iš esmės, apeliantė nepateikė (CPK 12, 178, 314 straipsniai), todėl toks apeliacijos ribų plėtimas šiuo atveju negalimas. Objektyvaus pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas ir ginti viešąjį interesą teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama šalių apeliaciniuose skunduose nustatytose ribose.

44. Atsiliepime į M. M. apeliacinį skundą apeliantė suformulavo prašymą apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes M. M. faktiškai papildė/keitė apeliacinį skundą pasibaigus jo pateikimo terminui, o pilna apimtimi nurodytų trūkumų nepašalino. Teisėjų kolegija nesutinka su pateiktu CPK 316 straipsnio 2 dalies, 323 straipsnio nuostatų aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas 2017-11-28 nutartimi įpareigojo atsakovą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, be kita ko, nurodyti kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, ir kokiais konkrečiais įrodymais bei teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, ar teikiami nauji įrodymai, jei taip – įvardinti priežastis, dėl kurių jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovui pateikus patikslintą apeliacinį skundą teismas darė išvadą, kad skundo trūkumai pašalinti tinkamai. Apeliacinis skundas 2017-12-07 teisėjos rezoliucija priimtas. Iš 2017-11-23 M. M. pateikto apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovas deklaratyviai išreiškė nesutikimą su priteistu išlaikymo dydžiu, nenurodydamas aplinkybių, patvirtinančių nesutikimą su sprendimu bei konkrečių teisinių argumentų. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šio skundo ribos nėra aiškios, o teismo įpareigojimu pašalinus trūkumus, pateiktas patikslintas apeliacinis skundas nelaikytinas jo keitimu (papildymu). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 316 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatė esminių atsakovo apeliacinio skundo trūkumų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui atmetamas.

45. Teisėjų kolegija atmeta ir M. M. apeliacinio skundo argumentus dėl S. B. neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Byloje nustatyta, kad S. B. dalyvavo byloje, kaip ieškovės atstovas, todėl jam buvo ir yra žinomos visos bylos aplinkybės, jam sudaryta galimybė būti išklausytam, teikti paaiškinimus ir kt.. Tiek R. M., tiek ir S. B. nemano, kad jo teisės buvo pažeistos. S. B. įpareigotas pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu, todėl apelianto nurodomas šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimas laikomas ištaisytu apeliacinės instancijos teisme.

46. Byloje nustatyta kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010, patvirtinta civilinių teisinių pasekmių sutartimi M. M. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus J. M. išlaikymui kas mėnesį teikti po 86,87 Eur (300 Lt). Apeliaciniuose skunduose neginčijamos teismo išvados, kad šalių sūnaus poreikiai, jam augant, iš esmės pasikeitė, ir tai sudaro pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant. Apeliaciniu skundu R. M. nesutinka su teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ir iš jos priteistu materialinio išlaikymo sūnui J. M. dydžiu. Apeliantas M. M. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvadomis dėl sūnaus poreikių dydžio ir iš R. M. vaiko išlaikymui priteista kasmėnesine suma.

47. Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), o taip pat ir kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

48. R. M. skaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 430 Eur suma, todėl pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo ji prašė padidinti vaikui skiriamą išlaikymą. M. M. teigimu sūnaus išlaikymui per mėnesį yra pakankama 350 Eur suma, todėl prašė priteisti vaiko išlaikymui iš ieškovės po 175 Eur per mėnesį. Akivaizdu, kad ginčas tarp šalių dėl vaiko poreikių dydžio buvo 350 Eur – 430 Eur ribose ir abu vaiko tėvai sutiko, kad jie turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą sūnui ir teiks jį lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių sūnaus J. M. išlaikymui per mėnesį yra pakankama 260 Eur suma.

49. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. CPK 187 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Pripažinimas gali būti išreikštas tiek raštu procesiniuose ar paruošiamuosiuose dokumentuose, tiek žodžiu ar raštu pateiktais šalies paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo, kad J. M. išlaikymui yra pakankama mažesnė nei 350 Eur suma, todėl pagal procesinio įstatymo nuostatas šį dydį pagrindžiančių aplinkybių atsakovui nereikėjo įrodinėti. Tai, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, R. M. pozicija apeliacinio proceso metu iš esmės pasikeitė ir ji sutinka su teismo nustatyta 260 Eur suma, nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad vaiko poreikiai, gyvenant pas tėvą, tiek maistui, aprangai, apavui, laisvalaikiui ir kt. būtiniausiems poreikiams patenkinti, nei nurodė ieškiniu R. M., sumažėjo.

50. Šalių sūnui J. yra 13 metų ((duomenys neskelbtini) bus 14 metų). Jaunuolis šiuo laikotarpiu greičiau fiziologiškai auga, todėl jam reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio kasdienė bei sportinė apranga, avalynė, mokymuisi reikalingos ugdymo priemonės, vadovėliai. Kadangi vaikas lanko mokyklą, neatmestina, kad maitinimuisi jam kiekvieną dieną skiriama tam tikra pinigų sumą, o mokyklos renginiams, šventėms, organizuojamoms ekskursijoms renkamos piniginės lėšos. Neabejotina, kad šalių sūnus eina į draugų gimtadienius, kino filmus, bendrauja su draugais, artimaisiais telefonu, dėl ko tai pat patiriamos atitinkamos išlaidos. Išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, neišlieka stabilios ar mažėja. Augančiam ir bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra. Šalys neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad vaikas yra itin gabus, dalyvauja įvairiuose konkursuose, renginiuose, turi popamokinės veiklos – lanko robotikos, lengvojo kultūrizmo būrelius, baseiną, kt.. Neneigiama, kad vaikas privalo nešioti akinius, yra alergiškas, tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininių dokumentų išrašai. Dėl to, spręstina, kad vaiko lavinimui ir sveikatos priežiūrai yra būtinos didesnės išlaidos, nei vidutinės.

51. Nors M. M. pirmosios instancijos teismui neteikė detalių sūnaus poreikių paskaičiavimo, tačiau įvertinus R. M. pateiktus paskaičiavimus, šalių, trečiojo asmens G. M. paaiškinimus, apelianto pateiktus duomenis apie patiriamas išlaidas, vaiko amžių, užklasinę veiklą ir poreikius sveikatos priežiūrai, minimalios mėnesinės algos dydį, kuris sprendimo priėmimo metu sudarė 380 Eur, o šiuo metu yra 400 Eur, darytina išvada, jog apelianto M. M. nurodomos išlaidos sūnaus išlaikymui iš esmės užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, yra racionalios ir pagrįstos. Kadangi šalys pačios geriausiai žino savo turtinę padėtį, vaiko poreikius ir galimą sūnaus J. išlaikymui skirtiną dydį, teisėjų kolegijos vertinimu 350 Eur per mėnesį tėvų skirtina išlaikymo suma, CK 192 straipsnio 2 dalies nuostatoms neprieštarauja. Ši išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant ir į įsiteisėjusio Utenos rajono apylinkės teismo 2017-11-24 sprendimo išvadas, kad apeliantės dukters V. R. ((duomenys neskelbtini)sukaks 8 metai) išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 340,08 Eur suma (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

52. Abu apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad jų turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio sūnaus J. išlaikymo. Apeliantė R. M. teigia, kad M. M. gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nei jos, dėl to jis turi sūnaus išlaikymui skirti didesnę dalį lėšų nei ji. Apeliantas nurodo, kad nors R. M. gaunamos pajamos mažesnės, tačiau turtinė padėtis ženkliai geresnė, ji turi mažiau išlaikytinių, be to, teismas nenustatė jos sutuoktinio S. B. turtinės padėties, nevertino jos galimybių gauti geriau apmokamą darbą.

53. Kaip jau minėta, šalys ieškiniu, priešieškiniu teigė, kad išlaikymą vaikui teiks ir prašė priteisti jį lygiomis dalimis. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau įstatymas nedraudžia tėvams išlaikymo tvarką ir formą nustatyti bendru sutarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys turi lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus J. išlaikymo.

54. Atsižvelgdamas į M. M. apeliacinio skundo argumentus 2018-02-28 nutartimi apeliacinės instancijos teismas įpareigojo R. M. pateikti duomenis apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, sutuoktinio S. B. gaunamas pajamas, turtą ir turimus išlaikytinius. Pagal apeliantės pateiktą darbovietės pažymą, 2017 m. metinės pajamų deklaracijos duomenis 2017-2018 metais R. M. vidutinės darbinės mėnesio pajamos sudarė 437,49 Eur (neatskaičius mokesčių). Sutuoktinis S. B. pateikė duomenis, kad jo metinės pajamos 2017 metais sudarė 2 282,04 Eur, ne su darbo santykiais susijusių pajamų, nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi, nurodė, kad teikia materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad santaupų, reikšmingų vertinant jų turtinę padėtį, sutuoktiniai neturi. Abu patvirtino, kad S. B. faktiškai neprideda prie bendro ūkio, apmoka tik savo maisto išlaidas, darbo dienomis gyvena Vilniaus m., nuomojamame bute.

55. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto M. M., trečiųjų asmenų G. M., A. R. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išsakytomis nuomonės, kad apeliantė R. M., S. B. savo turtinės padėties apeliacinės instancijos teismui pilnai neatskleidė, nes jų paaiškinimai apie išlaikytiniams V. R., L. B. teikiamą išlaikymą, gyvenimo atskirai aplinkybes ir patiriamas išlaidas, nesutampa su jų gaunamomis pajamomis (CPK 185 straipsnis). Esant abejonėms dėl tikrosios apeliantės R. M. šeimos turtinės padėties, gaunamų pajamų, teismas šias abejones visada turi vertinti nepilnamečio vaiko interesų naudai.

56. Nors po Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-10 R. M. gaunamos pajamos sumažėjo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečiui sūnui J. reikalingo išlaikymo ji negali teikti. Bylos duomenimis apeliantė yra sveika, darbingo amžiaus, turinti buhalterės specialybę, kuri pagal oficialiai skelbiamus Lietuvos darbo biržos duomenis darbo rinkoje yra paklausi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. M. turi galimybių susirasti ir geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir jas vertinant vaiko interesų naudai, pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių turtinę padėtį, išlaikytinius, pritartina teismo išvadai, jog nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos atsakovui. Priešingu atveju nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.156 straipsnis).

57. Įvertintina ir tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su atsakovu, todėl jam neišvengiamai tenka ir didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

58. Apeliantas M. M. nurodo, kad išlaikymas sūnui turėjo būti priteistas nuo 2016-04-25, t. y. vaiko faktinio apsigyvenimo nuolat pas jį dienos. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu nustatyta 2016-10-10 teismo nutartimi, tačiau įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad faktiškai sūnus pas atsakovą apsigyveno nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Šalys nesutarė su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikas, sūnus reiškė norą gyventi pas tėvą, su juo maksimaliai bendravo, tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis negali daryti išvados, kad J. M. nuolatinai gyveno pas tėvą jau nuo 2016-04-25. Šios išvados darytinos įvertinus ir šalių sūnaus paaiškinimus 2016-08-19 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, kad nuo sekmadienio vakaro iki ketvirtadienio jis būna pas mamą, o kitas dienas - pas tėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto pateikti vaiko faktinio buvimo pas jį grafikai, nesudaro pagrindo kitokiam situacijos vertinimui.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta nutarties 47-58 punktuose, įvertinus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, todėl neteisingai nustatė vaiko poreikių dydį. Dėl paminėto, skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio keistinas, iš R. M. išlaikymo sūnui J. M. sumą padidinant iki 175 Eur dydžio periodinių išmokų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

60. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų, atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytų argumentų, nes jie neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei bylos galutiniam rezultatui.

61. Apeliantė R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo M. M. skirti maksimalią baudą (CPK 95 straipsnis), nes apeliantas, pasak jos, sąmoningai piktnaudžiavo apeliacijos teise – rinko įrodymus, pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, teikė įrodymus nepagrįsdamas, kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, netinkamai naudojosi apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu. Dėl šios priežasties nepagrįstai buvo trukdomas teismo, jos bei kitų proceso dalyvių laikas.

62. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių M. M. nesąžiningumą, teikiant apeliacinį skundą aiškiai neatitinkantį įstatymo keliamų reikalavimų ir teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti taip nepagrįstai prasitęsus apeliacinio skundo pateikimo terminą. Be to, įstatyme numatyta galimybė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į nutarties 44 punkte išdėstytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti R. M. prašymo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą apeliacijos teise, nes akivaizdus M. M. piktnaudžiavimas ar nesąžiningumas nenustatytas.

63. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, perskirstomos ir byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

64. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, įvertindamas priežastis dėl kurių šios išlaidos susidarė (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į atsakovo ir jo atstovo elgesį procese, ignoruojant teismo prašymus teikti papildomus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės, jos atstovo procesinio elgesio taip pat negalima laikyti tinkamu, jų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis konstatuotas teismo 2016-10-26 nutartimi, kiekvienam iš jų skiriant baudas. Įvertinus abiejų šalių elgesį procese pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei vienos iš šalių elgesio negalima pripažinti visiškai sąžiningu naudojantis procesinėmis teisėmis ir vykdant pareigas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 dalių taisyklių, paskirstant bylinėjimosi išlaidas.

65. Atmetus ieškinį, R. M. patirtos žyminio mokesčio išlaidos ir 176,78 Eur išlaidos už ekspertizę iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), nes būtent ieškovė, jos atstovas reikalavo skirti ekspertizę, teigdami, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktos vaiko apklausos yra nepakankamos. Ekspertizės išvados ieškovės reikalavimų nepatvirtino. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos tarp šalių nedalintinos.

66. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. M. patyrė 41 Eur žyminio mokesčio išlaidas už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu M. M. reikalavimai byloje patenkinti 83 proc. (patenkinti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo), todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės R. M. atsakovo M. M. naudai priteistina 414 Eur (41 + 373 = 414 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

67. Atsakovas nėra sumokėjęs 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas patenkintas 50 proc., todėl šalys į valstybės biudžetą privalo sumokėti po 20,50 Eur žyminio mokesčio (priešieškinio padavimo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

68. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susidarė 19,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, iš R. M. valstybės naudai priteistina 18 Eur, o iš M. M. - 1,88 Eur minėtų išlaidų.

69. Dėl paminėtų motyvų 67 ir 68 punktuose, iš R. M. valstybei priteista 38,50 Eur (20,50 + 18 = 38,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Į šią sumą įskaičius 44,59 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio permoką, paduodant ieškinį, R. M. grąžintina 6,09 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš M. M. priteistina 22,38 Eur (20,50 + 1,88 = 22,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

70. Už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į R. M. apeliacinį skundą parengimą M. M. patyrė 423,50 Eur (242 + 181,50 = 423,50 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai. R. M. apeliacinį skundą atmetus, o M. M. patenkinus iš dalies, iš R. M. M. M. priteistina 381 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui J. M. dydžio ir bylinėjimosi išlaidų iš R. M. atsakovo M. M. ir valstybės naudai priteisimo, pakeisti ir sprendimą šiose dalyse išdėstyti sekančiai:

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktą dėl išlaikymą teikiančio asmens ir šalių nepilnamečio sūnaus J. M. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad ieškovė R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki J. M. pilnametystės moka 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) dydžio periodines išmokas kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovės R. M. 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų M. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,38 Eur (dvidešimt du eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,09 Eur (šešis eurus 9 ct) žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. M. 381 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. M. naudai.

Teisėjų kolegija Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė