- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- e2A-463-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00954-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. G. prašė priteisti iš atsakovo D. G. 2776,37 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 62,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2016-04-13 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-826/2016 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau-BUAB) „Uždavinys“, o jos administratoriumi paskyrė ieškovę. Kadangi teismas nutartyje konstatavo, kad bendrovė veiklos nevykdė, nemokėjo nuo 2015 m. gegužės mėnesio įmokų VSDFV Klaipėdos skyriui, ieškovės nuomone, buvęs direktorius atsakovas, kuris ėjo direktoriaus pareigas nuo 2015-08-05, yra atsakingas už žalą, padarytą bankroto administratoriui. Žalą sudaro 2280,00 Eur kreditorių susirinkimo patvirtintas atlyginimas bankroto administratoriui ir 496,37 Eur kitos administravimo išlaidos. Realiai ieškovė patyrė 554,37 Eur kitų administravimo išlaidų, tačiau bankroto proceso metu gauta 58,00 Eur pajamų, kurios iš dalies padengė kitas administravimo išlaidas ir liko neatlyginta 496,37 Eur administravimų išlaidų. Šias išlaidas atsakovas privalo atlyginti kaip patirtą žalą, nes jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kol bendrovėje neliko turto kreditoriniams įsipareigojimams padengti, bei nevykdė veiklos ir negavo pajamų.
2. Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų rašytiniais įrodymais, t. y., neįrodė žalos dydžio, nes teismo patvirtintos sąmatos dydis neįrodo lėšų panaudojimo ir jų dydžio. Ieškovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neveikimo, nes žala turi būti atsiradusi tiesiogiai dėl delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Žala kreditoriams nebuvo padaryta. Vadovas, pareiškus tiesioginį ieškinį, atsako ne dėl bet kokių teisės pažeidimų, o tik dėl didelės tyčios, t. y., siekiant pažeisti kreditorių interesus vykdant savo pareigas, todėl šiuo atveju, nėra ir ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Jo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo niekaip neįtakojo bendrovės finansinės padėties ar bankroto administratoriaus išlaidų atsiradimo. Dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo galėjo kreiptis kreditoriai, kurie žinojo bendrovės finansinę situaciją, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu ieškovė, būdama bankroto administratore, pardavė tik dalį įmonės turto, o kitą – nurašė, tokiu būdu savanoriškai atsisakydama gautinų pajamų. Papildomai atsakovas nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė neprarado turto, o veikla nebuvo vykdoma, nes jam buvęs bendrovės vadovas I. B., kuris vadovavo laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki 2015-08-05 neperdavė jokių bendrovės apskaitos dokumentų. I. B. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų neišsaugojimo, taip pat teismas jam skyrė baudą už finansinių dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui. Nuo įmonės įsteigimo iki 2015-06-22 D. M. buvo bendrovės direktorius, jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė vykdė ūkinę veiklą ir būtent tuomet bendrovės turto sandara sumažėjo, o įsipareigojimai augo, atsirado kreditoriniai įsipareigojimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu BUAB „Uždavinys“ nebuvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, ieškovė neadministravo bendrovės pagal Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo ( toliau –ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas ir dėl šios priežasties neįgijo teisės ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu reikalauti iš atsakovo atlyginti administravimo išlaidas dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.
4. Bankroto administratorius, būdamas bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK) 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu bendrovės vadovui su reikalavimu atlyginti jam asmeniškai padarytą žalą. Nors ieškovė pagrindė turėtas išlaidas, tačiau ji privalėjo pagrįsti ne tik žalos dydį, bet ir kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.
5. Atsakovui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, jam nebuvo žinoma bendrovės turto ir įsipareigojimų apimtis, bendrovę atsakovas įsigijo ne su tikslu vykdyti bendrovės veiklą, o tikėdamasis parduoti bendrovę, todėl ieškovė savo ieškinio negrindė aplinkybėmis, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė specifiškai tik jos atžvilgiu ir būtent dėl tų veiksmų ieškovei atsirado žala. Dėl minėtos priežasties neatsirado pagrindo ieškovės tiesioginiam ieškiniui.
6. Įmonei esant nemokumo situacijoje, tačiau jos vadovui laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, žala įmonei ir jos kreditoriams (jei tokia atsiranda būtent dėl vadovo neveikimo) turi būti atlyginama įmonės administratoriui ar jos kreditoriams reiškiant netiesioginį ieškinį bankroto byloje, tačiau tokio ieškinio ieškovė bankroto byloje nereiškė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Ieškovė bankroto administratorė S. G., suteikusi bankroto administravimo paslaugą, įgijo teisę į 2 280,00 Eur atlyginimą pavedimo teisinių santykių prasme ir įgijo teisę į 496,37 Eur patirtų išlaidų atlyginimą.
7.2. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims - formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). D. G. vadovo (de jure vadovas) pareigas ėjo nuo 2015-08-05 ir turėjo teisę naudotis VSDFV duomenų baze (EDAS), taip pat galėjo pasinaudoti teise prisijungti prie Mano VMI ir sužinoti visus įsiskolinimus. Atsakovo argumentai, ką jis ketino daryti su įmone, nėra reikšmingi.
7.3. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai vykdant imperatyvią pareigą - pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmokėti teismo nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, bet to nepadarė. Tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo (de jure vadovo) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą D. G. prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Atsakovas niekaip neįtakojo ieškovės nuostolių atsiradimo, t. y. jo veikimas ar neveikimas neturėjo jokio priežastinio ryšio su ieškovės patirtomis išlaidomis.
8.2. Ieškovė ir bankrutuojančios bendrovės kreditoriai, bankroto proceso metu, turėjo teisę teikti netiesioginį ieškinį atsakovui, būtent dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos nevykdymo, tačiau to nedarė, nes žala bankrutuojančiai bendrovei nebuvo padaryta.
8.3. Ieškovė bankroto proceso metu nustatė, kad bankrutuojanti bendrovė neturi kito turto apart to, kurį ieškovė pardavė varžytinėse, todėl ieškovė turėjo taikyti supaprastintą bankroto procesą, elgtis sąžiningai ir tokiu būdu kiek įmanoma sumažinti savo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą – negautas pajamas už įmonės bankroto administravimo paslaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog kreditorių susirinkimui patvirtinus administratoriaus ataskaitą, ji įgijo teisę į administravimo išlaidų atlyginimą ir mano, kad turi teisę reikšti atsakovui tiesioginį ieškinį. Tvirtina, kad atsakovas, kuris ėjo direktoriaus pareigas nuo 2015-08-05, yra atsakingas už žalą, tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo (de jure vadovo) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų. Su tokiais ieškovės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-826/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Uždavinys“, o įmonės administratore paskyrė S. G. (el. b., 12-13, 23-25 b. l.), nutartis įsiteisėjo 2016-04-26. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktus 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 4 460 Lt, bendrovė buvo patyrusi 94 815 Lt nuostolių, nuostoliai sudarė 385 760 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 487 999 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos 121 734 Lt, trumpalaikis turtas sudarė 1 147 779 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 120 282 Lt; bendrovė buvo nemoki jau 2014 m. UAB „Uždavinys“ vadovu nuo 2001-10-11 iki 2015-06-22 – D. M. (akcininkas ir vadovas), nuo 2015-06-22 iki 2015-08-05 – I. B. (vadovas), nuo 2015-08-05 iki 2016-04-26 – atsakovas D. G. (vadovas ir akcininkas); finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centras paskutinį kartą teikta 2015-04-30 (el. b.,16-22 b. l.). Ieškovė atsakovui, kaip paskutiniam bendrovės vadovui, išsiuntė 2016-04-27 pranešimą, kuriuo prašė pateikti visą įmonės turtą ir dokumentus (el. b., 103-10 b. l.). 2016-05-10 elektroniniu laišku D. G. nurodė, jog jis neturi įmonės dokumentų, juos turi akcininkas Vilniuje, siūlė derinti įmonės dokumentų perdavimą (el. b., 106 b. l.).
14. Atsakovas pateikė ieškovei 2016-08-10 paaiškinimą, kad jis užsiima įmonių pirkimo – pardavimo veikla, įsigyja įmones pigiau, o jas brangiau parduoda. UAB „Uždavinys“ įsigijo, nes buvęs vadovas patikino, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai nesiekia 300,00 Eur. Galvojo, kad įmonė neturi jokio turto, jam nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai ar kiti dokumentai, todėl negalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jo vadovavimo metu įmonė veiklos nevykdė, jis nesudarinėjo jokių sandorių (el. b., 40, 107 b. l.). 2017-03-23 BUAB „Uždavinys“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki įmonės išregistravimo JAR: 2280,00 Eur atlyginimas administratoriui ir 720,00 Eur kitos administravimo išlaidos (el. b., 26-28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43-44, 45-46 b. l.). Iš bankroto administratorius 2017-03-16 ataskaitos Nr. 1 matyti, kad paskutinė VMI pateikta PVM deklaracija už 2015 m. gegužės mėnesį (pateikė D. M.), kur deklaruota 40 997,00 Eur PVM suma, todėl įmonei toliau nedeklaruojant PVM, buvo priskaičiuota 125 367,30 Eur PVM mokesčio, D. G. vadovavimo laikotarpiu VMI priskaičiavo 6147,12 Eur delspinigių, tačiau jie paskaičiuoti už prievoles, atsiradusias kitų vadovų vadovavimo laikotarpiu, visi darbuotojai, išskyrus vieną darbuotoją, atleisti 2015 m. birželio mėnesį, įmonės turtą 2016-06-02 sudarė įvairūs baldai, kompiuterinė technika, kompiuterių detalės, kompiuterių dėžės (el. b., 35-39 b. l.).2018-07-26 BUAB „Uždavinys“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2 ir 2018-12-19 BUAB „Uždavinys“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 4 nustatytos Bendrovės turto kainos bei nurašytas turtas (el. b., 47-71, 95-102, 136-137 b. l.).
15. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-445-826/2017 pripažino UAB „Uždavinys“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (el. b., 10-11 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-14-826/2018 pripažino UAB „Uždavinys“ bankrotą tyčiniu (el. b., 5-7 b. l.). Be kitų aplinkybių, teismas nustatė, kad 2015-06-22 buvęs UAB „Uždavinys“ akcininkas D. M. naujajam akcininkui UAB „Žarijos karštis“, atstovaujamai I. B., perdavė įmonės dokumentus, tačiau šių dokumentų I. B. naujam įmonės akcininkui ir vadovui D. G. neperdavė. Ši aplinkybė buvo pakankama pripažinti, kad neperdavus įmonės dokumentų yra lengviau nuslėpti atitinkamus sandorius, taigi yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
16. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-7-826/2019 2019-01-07 nutartimi UAB „Uždavinys“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas, finansiniai reikalavimai sudaro iš viso 140 030,10 Eur (el. b., 8-9 b. l.). Ieškovė teikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016-10-02 ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo D. M. 4536,67 Eur delspinigių, paskaičiuotų už mokestines nepriemokas (deklaruotą, tačiau nesumokėtą 40997,00 Eur PVM mokestį) (el. b., 109-111 b. l.), tačiau iš 2016-11-11 atsakovo D. M. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad PVM mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2016-06-25, o D. M. buvo įmonės vadovu iki 2016-06-22 (el. b., 112-113 b. l.). BUAB „Uždavinys“ suteiktos kraustymo ir transportavimo paslaugos už 508,39 Eur (el. b., 89-90 b. l.), VĮ Registrų centras keisti bendrovės registravimo duomenys už 45,18 Eur (el. b., 91-93 b. l.).
17. Apeliantė teigia, kad atsakovas jai privalo atlyginti žalą – administratoriaus atlyginimą ir kitas išlaidas, kurias patvirtino kreditorių susirinkimas. Savo reikalavimą apeliantė grindžia tuo, kad atsakovas nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
18. Pasisakydama dėl šio apeliantės argumento, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos nevykdymas, sukelia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodytas pasekmes, t. y., prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Minimos teisės normos pagrindu teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš įmonės vadovo turi bankroto administratorius, kuris pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytinas ir tais atvejais, kai supaprastintą bankroto procedūrą nusprendžiama taikyti bankroto bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Uždavinys“ nebuvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, bendrovės bankroto ir likvidavimo procedūros buvo vykdomos įprasta ĮBĮ nustatyta tvarka (Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis), kas reiškia, jog ieškovė bankroto administratorė S. G. neadministravo bendrovės pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįgijo teisės ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu reikalauti iš atsakovo atlyginti administravimo išlaidas dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.
20. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad be ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2-3 punktuose įtvirtintų pagrindų dėl administravimo išlaidų išsiieškojimo iš įmonės vadovo, nevykdant pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius, būdamas bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, taip pat turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu bendrovės vadovui su reikalavimu atlyginti jam asmeniškai padarytą žalą. Tačiau toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią individualią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).
21. Atskirai paminėtina ir tai, kad nežiūrint ĮBĮ bei CK įtvirtinto reglamentavimo dėl galimybės bankroto administratoriui išsiieškoti bankroto administravimo išlaidas, ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto ( Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Be to administravimo išlaidos iš buvusio įmonės vadovo gali būti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant ĮBĮ nustatytoms sąlygoms.
22. Svarstant klausimą dėl bankroto administratorės reikalavimo gauti žalos atlyginimą iš buvusio bendrovės vadovo ne ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies, o kitu, CPK 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šios nutarties 18 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą ir jame nustatytas sąlygas. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė pateikė įrodymus, jog suteikusi bendrovei administravimo paslaugas, turėjo 496,37 Eur administravimo išlaidų, o 2280,00 Eur kreditorių susirinkimo patvirtintas atlyginimas bankroto administratoriui ieškovei nebuvo sumokėtas iš bendrovės pajamų bei pajamų, gautų pardavus bendrovės turtą. Tačiau apeliacinio teismo nuomone, visgi, ieškovė, reikalaudama atlyginti jai asmeniškai padarytą žalą privalo pagrįsti ne tik žalos dydį, bet ir kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą) nukreiptą tiesiogiai į ieškovę, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.
23. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas neatliko savo kaip bendrovės vadovo pareigų, t. y., nevykdė ūkinės veiklos, dėl ko bendrovė negavo pajamų, bei laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko ir pati bankroto administratorė negavo pajamų – atlyginimo, tačiau toks ieškovės teiginys yra išvestinis. Ūkinės veiklos organizavimas ir vykdymas priskiriamas bendrosioms įmonės vadovo pareigoms (CK 2.82 straipsnio 3 dalis), todėl šis pagrindas nėra pakankamas pagrįsti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui. Juo labiau, kaip teisingai nustatė ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nėra pakankama įvertinus tai, kad atsakovui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, jam nebuvo žinoma bendrovės turto ir įsipareigojimų apimtis, bendrovę atsakovas įsigijo ne su tikslu vykdyti bendrovės veiklą, o tikėdamasis parduoti bendrovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia tikėtina atsakovo pozicija pagrįsta atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Bendrovės vadovu atsakovas D. G. buvo 8 mėnesius, jokios ūkinės veiklos tuo metu nevykdė ir ieškovė įrodymų, kad bendrovės vardu atsakovas sudarė sandorius, byloje nepateikė. Taigi, vien aplinkybė – kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo neteisėtas veiksmas buvo nukreiptas konkrečiai į ieškovę ir būtent dėl šio atsakovo veiksmo buvo sukelta individuali žala ieškovei. Šioje situacijoje atsakovo neveikimas vienodai paveikė visus bendrovės kreditorius, šis neveikimas nebuvo nukreiptas konkrečiai į vieno kurio nors kreditoriaus, juo labiau į atsakovės, teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nesant visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, vien ieškovės nurodoma aplinkybė negali būti pripažįstama pagrindu ieškovės tiesioginiam ieškiniui. Juo labiau, dėl padarytos žalos įmonei ar jos kreditoriams atlyginimo ieškovė netiesioginio ieškinio bankroto byloje nereiškė.
24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ĮBĮ bankroto administratoriui nustatytas teises ir pareigas, inter alia (be kita ko), ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikšdamas ieškinius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įvertinus tai, jog kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, tiek, šiam nesikreipus į teismą – bankrutuojančios įmonės kreditorius (kreditoriai) – ieškinį dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, reiškia bankrutuojančios įmonės vardu, taigi, visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
26. Tiek pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, tiek ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš įstatyme nurodytus asmenis, pirmu atveju prieš visus kreditorius, kurių interesus gina įmonės administratorius, kitu atveju prieš konkretų kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ar prieš prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas bankroto administratorės vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, prieš tai nei kreditoriams, nei administratorei nereiškiant netiesioginio ieškinio bankrutavusios įmonės vardu pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį bankroto byloje, prašant priteisti bankroto administravimo išlaidas kaip atsiradusią žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vardu, kas yra ieškovės pasirinkimas.
27. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013 pažymėta, kad administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Pardavus įmonės turtą ir reikalavimų teises, gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms, kai neužtenka lėšų teismo patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme gali būti pripažįstami įmonės nuostoliais. Kreditoriams, šiuo atveju, administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.
28. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).
29. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, ištyręs, jog nėra pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinės atsakomybės, pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad tyčiniais atsakovo veiksmais jai buvo padaryta žala. Be to bankroto administratorė sutikdama administruoti bankrutuojančią bendrovę prisiėmė riziką negauti pajamų, patirti nuostolius, jei administruojamoje bendrovėje nepakaktų lėšų bei turto administravimo išlaidoms bei atsiskaitymui su kreditoriais.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apeliacinis teismas įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas , apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.