- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- e2-3065-251/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00954-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.1Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovui D. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. G. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. G. 2776,37 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 62,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2016-04-13 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-826/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „U.“ (toliau taip pat Bendrovė), o jos administratoriumi paskyrė ieškovę. Teismas nutartyje konstatavo, kad Bendrovė veiklos nevykdė, nemokėjo nuo 2015 m. gegužės mėnesio įmokų VSDFV Klaipėdos skyriui. Kadangi bankroto byla Bendrovei iškelta kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus inciatyva, todėl buvęs direktorius atsakovas, kuris ėjo direktoriaus pareigas nuo 2015-08-05, yra atsakingas už žalą, padarytą bankroto administratoriui, kurią sudaro 2280,00 Eur kreditorių susirinkimo patvirtintas atlyginimas bankroto administratoriui ir 496,37 Eur kitos administravimo išlaidos. Paaiškino, kad realiai ieškovė patyrė 554,37 Eur kitų administravimo išlaidų, tačiau bankroto proceso metu gauta 58,00 Eur pajamų, kurios iš dalies padengė kitas administravimo išlaidas. Tačiau taip ir liko neatlyginta 496,37 Eur administravimų išlaidų, kurios susidarė dėl įmonės statuso įregistravimo, turto kraustymo iš patalpų ir transportavimo paslaugas. Nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti patirtą žalą, nes jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kol Bendrovėje neliko turto kreditoriniams įsipareigojimams padengti, bei nevykdė veiklos ir negavo pajamų (el. b. 84-88 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų rašytiniais įrodymais, t. y., neįrodė žalos dydžio, nes teismo patvirtintos sąmatos dydis neįrodo lėšų panaudojimo ir jų dydžio. Anot atsakovo, ieškovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neveikimo, nes žala turi būti atsiradusi tiesiogiai dėl delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pažymėjo, kad žala kreditoriams nebuvo padaryta, kad vadovas, pareiškus tiesioginį ieškinį, atsako ne dėl bet kokių teisės pažeidimų, o tik dėl didelės tyčios, t. y., siekiant pažeisti kreditorių interesus vykdant savo pareigas. Be to, įmonės vadovas atsako ne už bet kokius veiksmus, o tik už tuos, kuriais tiesiogiai padaroma žala. Taigi ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo niekaip neįtakojo Bendrovės finansinės padėties ar bankroto administratoriaus išlaidų atsiradimo, ir dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo galėjo kreiptis kreditoriai, kurie žinojo Bendrovės finansinę situaciją, tačiau to nepadarė. Paaiškino, kad ieškovė, būdama bankroto administratore, pardavė tik dalį įmonės turto, o kitą – nurašė, tokiu būdu savanoriškai atsisakydama gautinų pajamų (el. b. 40-41 l.).
Be to, atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo taipogi nesutiko. Nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovė neprarado turto, o veikla nebuvo vykdoma, nes jam buvęs Bendrovės vadovas I. B. neperdavė jokių Bendrovės apskaitos dokumentų. I. B. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų neišsaugojimo, taip pat teismas jam skyrė baudą už finansinių dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui. Atsakovas nurodė, jog nuo įmonės įsteigimo iki 2015-06-22 D. M. buvo bendrovės direktorius, jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovė vykdė ūkinę veiklą ir būtent tuomet Bendrovės turto sandara sumažėjo, o įsipareigojimai augo, atsirado kreditoriniai įsipareigojimai. Be to, laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki 2015-08-06 Bendrovei vadovavo I. B., kuris neperdavė atsakovui buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl tokių jo veiksmų neįmanoma nustatyti viso Bendrovės turto, kurį galimai būtų galima parduoti ir taip padengti kreditorinius įsipareigojimus, bei neįmanoma buvo vykdyti veiklos.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-826/2016 tenkino ieškovės VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą UAB „U.“, o įmonės administratore paskyrė S. G. (el. b. medž. 12-13, 23-25 l.), nutartis įsiteisėjo 2016-04-26. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktus 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 4 460 Lt, bendrovė buvo patyrusi 94 815 Lt nuostolių, nuostoliai sudarė 385 760 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 487 999 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos 121 734 Lt, trumpalaikis turtas sudarė 1 147 779 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 120 282 Lt, taigi bendrovė buvo nemoki jau 2014 m.
Iš išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB „U.“ vadovu nuo 2001-10-11 iki 2015-06-22 – D. M. (akcininkas ir vadovas), nuo 2015-06-22 iki 2015-08-05 – I. B. (vadovas), nuo 2015-08-05 iki 2016-04-26 – atsakovas D. G. (vadovas ir akcininkas); finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centras paskutinį kartą teikta 2015-04-30 (el. b. medž. 16-22 l.).
Ieškovė atsakovui, kaip paskutiniam Bendrovės vadovui, išsiuntė 2016-04-27 pranešimą, kuriuo prašė pateikti visą įmonės turtą ir dokumentus (el. b. medž. 103-10 l.). Iš 2016-05-10 elektroninio laiško matyti, kad D. G. nurodė, jog jis neturi įmonės dokumentų, juos turi akcininkas Vilniuje, siūlė derinti įmonės dokumentų perdavimą (el. b. medž. 106 l.). Atsakovas pateikė ieškovei 2016-08-10 paaiškinimą, kad jis užsiima įmonių pirkimo – pardavimo veikla, įsigyja įmones pigiau, o jas brangiau parduoda. UAB „U.“ įsigijo, nes buvęs vadovas patikino, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai nesiekia 300,00 Eur. Galvojo, kad įmonė neturi jokio turto, jam nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai ar kiti dokumentai, todėl negalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jo vadovavimo metu įmonė veiklos nevykdė, jis nesudarinėjo jokių sandorių (el. b. medž. 40, 107 l.).
Iš 2017-03-23 BUAB „U.“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki įmonės išregistravimo JAR: 2280,00 Eur atlyginimas administratoriui ir 720,00 Eur kitos administravimo išlaidos (el. b. medž. 26-28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43-44, 45-46 l.). Bankroto administratorius pateikė 2017-03-16 administratoriaus ataskaitą Nr. 1, iš kurios matyti, kad paskutinė VMI pateikta PVM deklaracija už 2015 m. gegužės mėnesį (pateikė D. M.), kur deklaruota 40 997,00 Eur PVM suma, todėl įmonei toliau nedeklaruojant PVM, buvo priskaičiuota 125 367,30 Eur PVM mokesčio, D. G. vadovavimo laikotarpiu VMI priskaičiavo 6147,12 Eur delspinigių, tačiau jie paskaičiuoti už prievoles, atsiradusias kitų vadovų vadovavimo laikotarpiu, visi darbuotojai, išskyrus vieną darbuotoją, atleisti 2015 m. birželio mėnesį, įmonės turtą 2016-06-02 sudarė įvairūs baldai, kompiuterinė technika, kompiuterių detalės, kompiuterių dėžės (el. b. medž. 35-39 l.).
2018-07-26 BUAB „U.“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 ir 2018-12-19 BUAB „U.“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 4 užfiksuotas Bendrovės turto kainų nustatymas bei nurašymas (el. b. medž. 47-71, 95-102, 136-137 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-445-826/2017 pripažino UAB „U.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (el. b. medž. 10-11 l.).
Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-14-826/2018 pripažino UAB „U.“ bankrotą tyčiniu (el. b. medž. 5-7 l.). Be kitų aplinkybių, teismas nustatė, kad 2015-06-22 buvęs UAB „U.“ akcininkas D. M. naujajam akcininkui UAB „Žarijos karštis“, atstovaujamai I. B., perdavė įmonės dokumentus, tačiau šių dokumentų I. B. naujam įmonės akcininkui ir vadovui D. G. neperdavė. Ši aplinkybė buvo pakankama pripažinti, kad neperdavus įmonės dokumentų yra lengviau nuslėpti atitinkamus sandorius, taigi yra pagrindas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.
Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-7-826/2019 2019-01-07 nutartimi UAB „U.“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas, finansiniai reikalavimai sudaro iš viso 140 030,10 Eur (el. b. medž. 8-9 l.).
Ieškovė teikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016-10-02 ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo D. M. 4536,67 Eur delspinigių, paskaičiuotų už mokestines nepriemokas (deklaruotą, tačiau nesumokėtą 40997,00 Eur PVM mokestį) (el. b. medž. 109-111 l.), tačiau iš 2016-11-11 atsakovo D. M. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad PVM mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2016-06-25, o D. M. buvo įmonės vadovu iki 2016-06-22 (el. b. medž. 112-113 l.).
Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad BUAB „U.“ suteiktos kraustymo ir transportavimo paslaugos už 508,39 Eur (el. b. medž. 89-90 l.), VĮ Registrų centras keisti Bendrovės registravimo duomenys už 45,18 Eur (el. b. medž. 91-93 l.).
Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2776,37 Eur žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01) (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, Bendrovė tapo nemoki ne dėl jo veiksmų ar neveikimo, jis dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė ir nevykdė veiklos dėl to, kad neturėjo Bendrovės dokumentų.
Dėl bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos nevykdymas, sukelia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nurodytas pasekmes, t. y., prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi šios teisės normos pagrindu teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš įmonės vadovo turi bankroto administratorius, kuris pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai. Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1– 3 punktų nuostatos reglamentuoja teisinius pagrindus, kuriems esant bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Supaprastintas bankroto procesas – tai teismo tvarka vykdomų įmonės likvidavimo procedūrų, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimus sprendžia teismas, visuma. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytinas ir tais atvejais, kai supaprastintą bankroto procedūrą nusprendžiama taikyti bankroto bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).
Nagrinėjamu atveju BUAB „U.“ nebuvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Byloje ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad bendrovės bankroto ir likvidavimo procedūros buvo vykdomos įprasta ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju ieškovė neadministravo Bendrovės pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas, todėl ieškovė neįgijo teisės ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu reikalauti iš atsakovo atlyginti administravimo išlaidas dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo.
Tačiau bankroto administratorius, būdamas bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį CK 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu bendrovės vadovui su reikalavimu atlyginti jam asmeniškai padarytą žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kai jam bendrovės kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį atlyginti žalą, išaiškino, kad toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).
Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose, nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant to, kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1004-330/2017). Be to, priešingai nei nurodo ieškovas, kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratoriui teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai pagrindžia ieškovės teiginius, kad ieškovė, suteikdama Bendrovei administravimo paslaugas, turėjo 496,37 Eur kitų administravimo išlaidų. Be to, minėtos išlaidos ir 2280,00 Eur kreditorių susirinkimo patvirtintas atlyginimas bankroto administratoriui ieškovei nebuvo sumokėtas iš Bendrovės pajamų bei pajamų, gautų pardavus Bendrovės turtą. Tačiau ieškovė privalo pagrįsti ne tik žalos dydį, bet ir kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad atsakovas neatliko savo kaip Bendrovės vadovo pareigų, t. y., nevykdė ūkinės veiklos, dėl ko Bendrovė negavo pajamų, bei laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pažymėtina, kad ūkinės veiklos organizavimas ir vykdymas pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį priskiriamas bendrosioms įmonės vadovo pareigoms, todėl šis pagrindas nėra pakankamas pagrįsti tiesioginį ieškinį Bendrovės vadovui. Juo labiau, ši aplinkybė nėra pakankama įvertinus tai, kad, kaip nustatyta šioje byloje, atsakovui nebuvo perduoti Bendrovės dokumentai, jam nebuvo žinoma Bendrovės turto ir įsipareigojimų apimtis. Dar daugiau, Bendrovę atsakovas įsigijo ne su tikslu vykdyti Bendrovės veiklą, o tikėdamasis parduoti Bendrovę, kas tikėtina atsižvelgus į tai, kad Bendrovės vadovu atsakovas buvo 8 mėnesius, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis užsiima įmonių pirkimo – pardavimo veikla, o įrodymų, kad Bendrovės vardu atsakovas sudarė sandorius, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).
Teismo vertinimu kita ieškovės nurodyta aplinkybė – kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo – vienodai paveikė visus Bendrovės kreditorius, šis neveikimas nebuvo nukreiptas konkrečiai į vieno kurio nors kreditoriaus, juo labiau į atsakovės, teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Taigi ieškovė savo ieškinio negrindė aplinkybėmis, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė specifiškai tik jos atžvilgiu ir būtent dėl tų veiksmų ieškovei atsirado žala (CPK 178 str.). Todėl aukščiau nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos pagrindu ieškovės tiesioginiam ieškiniui. Jeigu įmonė atsiduria nemokumo situacijoje, tačiau jos vadovas laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl tokio jo neveikimo ir nemokumo padidėjimo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams turi būti atlyginama įmonės administratoriui ar jos kreditoriams reiškiant netiesioginį ieškinį bankroto byloje, tačiau tokio ieškinio ieškovė bankroto byloje nereiškė. Taigi dėl aukščiau nurodytų priežasčių, nesant visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio (CPK 270 str.).
Kitos aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą, todėl plačiau apie jas teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).
1,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.