- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- e2-1218-1012/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23515-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui V. Z., jo atstovui advokatui Andrej Tiščenko, atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Z. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 1N-246-449/2015 išnagrinėjo ieškovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl bausmių subendrinimo bei pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. ir Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžius atliktos bausmės įskaitymo į jam paskirtą 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo skundą, konstatavo tiek Kauno, tiek Marijampolės teismų pažeidimus, todėl ieškovo skundą tenkino iš dalies: panaikino ne tik skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, bet ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį bei dėl skundo priėmė naują sprendimą. Apeliacinis teismas nustatė, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra perteklinė, nes šis teismas iš esmės dar kartą išnagrinėjo tą patį ieškovo prašymą. Pačioje nutartyje teismas pažymėjo, kad šis klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuri įsigaliojo jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama. Kita vertus, Kauno apygardos teismas, vietoj to, kad būtų atsisakęs nagrinėti ieškovo prašymą, jį išnagrinėjo. Priimtame sprendime pakartojo Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties motyvus ir dar skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ieškovo skundą ir patikrino ne tik skundžiamos Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, bet ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinus bylą nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 14 d. nutartį, o taip pat Kauno apygardos teismas, priimdamas 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis ir neįskaitydami į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirta galutinę subendrintą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį jau atliktos bausmės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Po Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžio priėmimo visais kitais nuosprendžiais paskirtos bausmės su Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta nebuvo bendrintos. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu dėl 2006 m. gruodžio 20 d. - 23 d. padaryto nusikaltimo, t. y. nusikaltimo, kuris buvo padarytas iki 2006 m. sausio 10 d. nuosprendžio priėmimo, o tai reiškia, kad skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą 2006 m. gruodžio 20 d. - 23 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, turėjo būti įskaitytos ir bausmės, kurias nuteistasis atliko pagal ankstesnius teismų nuosprendžius, šiuo konkrečiu atveju ieškovui galutinė subendrinta bausmė paskirta Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant ir skyrė ieškovui galutinę subendrintą bausmę - 7 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Nustatė, jog bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., į bausmės laiką įskaitė pagal 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką, o taip pat į bausmės laiką įskaičiavo laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2006-12-23 iki 2006-12-24. Taigi šis teismas, subendrinęs ieškovui atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo spręsti klausima ir dėl pagal ankstesni teismo nuosprendį atliktos bausmės įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę. Marijampolės rajono apylinkės teismas to nepadarė. Šią klaidą turėjo ištaisyti Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs ieškovo skundą. Šį klausimą taip pat turėjo svarstyti bei dėl jo pasisakyti Kauno apygardos teismas skundžiamoje 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje. Apeliacinis teismas neturėjo galimybės tiksliai nustatyti kokios trukmės laisvės atėmimo bausmę ieškovas atliko pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendį, tam būtina surinkti papildomus duomenis. Todėl ieškovo prašymas dėl pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę, buvo perduotas iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
2016 m. sausio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1S-19-319/2016 ieškovo skundą tenkino iš dalies: panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015- 04-14 nutartį ir dėl skundo priėmė naują sprendimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu ieškovui paskirtą galutinę subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme - 1 (vieneriais) metais ir 2 mėnesiais laisvės atėmimo ir Kauno apygardos teismo 2008-06-25 nutartimi paskirta 2008-01-30, 2007-01-10 nuosprendžiais ir 2007-04-11 nutartimi subendrinta 4 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė - laisvės atėmimą aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-30, į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2008-01-30 ir 2014-07-04 nuosprendžius paskirtas ir visiškai atliktas bausmes. Į bausmę įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2006-12-23 iki 2006-12-24. Dėl teismų neteisingų bausmių subendrinimo, atliktos bausmės įskaitymo ieškovas patyrė neturtinę žalą: pažeminimą, stresą, pradėjo rūkyti, išsiskyrė su žmona.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, subendrinęs V. Z. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo spręsti klausimą dėl pagal ankstesnį teismo nuosprendį atliktos bausmės įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę, tačiau to nepadarė. Šios klaidos neištaisė ir Kauno apygardos teismas, todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartys buvo panaikintos ir nuteistojo V. Z. prašymas dėl bausmių įskaitymo buvo perduotas nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, kuris 2016 m. sausio 6 d. nutartimi į V. Z. paskirtą bausmę įskaitė ne tik 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, bet ir 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes. Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Taigi, šioje byloje nagrinėtina, ar panaikintos Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartys turėjo esminių teisinių pasekmių ieškovo teisiniam statusui. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu V. Z. buvo paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi ją subendrino su Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskyrė 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. Taigi, pagal šią nutartį visą laisvės atėmimo bausmę ieškovas būtų atlikęs 2021 m. lapkričio mėnesį. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje nurodyta, kad minėtu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrinama su Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, o galutinės bausmės trukmė yra 8 metai. Bausmės pradžia taip pat skaičiuotina nuo 2014 m. rugsėjo 30 d., tačiau į bausmę buvo įskaičiuotos pagal Kauno apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. ir 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžius paskirtos bausmės, kurių bendra trukmė - 4 metai 7 mėnesiai. Taigi, pagal šią nutartį visą laisvės atėmimo bausmę ieškovas būtų atlikęs 2018 m. vasario mėnesį. Akivaizdu, jog bet kuriuo iš aptartų atvejų visas bausmės terminas dar nėra suėjęs, todėl esminių teisinių pasekmių ieškovo teisiniam statusui nekilo, taigi, ir valstybės institucijų neteisėti veiksmai nėra konstatuotini. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra teistas 11 kartų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog skyrybos su žmona (beje, šio fakto nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai) buvo sąlygotos ne šioje byloje aptariamų teismo procesinių sprendimų, o ieškovo nusikalstamo pobūdžio gyvenimo būdo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų ir apie kitas neturtinę žalą sukeliančias neigiamas pasekmes, todėl neturtinės žalos padarymo faktas taip pat nėra įrodytas. Be to, pareikštas reikalavimas 100 000 Eur sumai neatitinka nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad teismų padaryta klaida dėl bausmių bendrinimo turi esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Remiantis doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie profesinių pareigų vykdymo teisėtumo sąlygas, įvertinus Marijampolės bei Kauno teismų veiksmų teisėtumą, ieškovas mano, kad jų veika negali būti vertintina kaip profesinių pareigų vykdymas. Šioje byloje pagrindinis tikslas neįrodyti atsakovo kaltę, o teisingai kompensuoti žalą ieškovui. Valstybės galimybės yra neribotos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas nepateikė ne tik įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie santuokos nutraukimo priežastis, bet net įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka apskritai buvo sudaryta. Net jeigu manytume, kad faktas apie santuokos egzistavimą yra įrodytas, Teisingumo ministerijos atstovo nuomone, vadovaujantis vidutinio protingo žmogaus standartu, labiau tikėtina yra tai, jog neigiamą požiūrį į ieškovo asmenybę suformavo jo nusikalstamas gyvenimo būdas, o ne esminių pasekmių nesukėlusios teismų nutartys. Teismo nutarčių panaikinimas savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu kyla valstybės deliktinė atsakomybė, o pažeidimo reikšmingumą taip pat privalo įrodyti ieškovas, ko jis šiuo atveju nepadarė. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų, t. y., neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, egzistavimas vis tiek yra privalomas. Šioje byloje ieškovas neįrodė nei vienos iš šių sąlygų, todėl jo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti. 2016-11-21 teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jei teismai būtų tinkamai subendrinę bausmes, ieškovas mano, kad galėjo būti paleistas lygtinai 2012 m. lapkričio 1 d. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas teistas 12 kartų:
2000-02-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 str. 2 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 mėn. bei 100 Lt konfiskavimas, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėn. atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka 100 valandų nemokamų darbų;2005-05-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė - 30 parų areštas;2006-12-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., paskirta bausmė - 8 mėn. laisvės atėmimo; 2007-01-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d., paskirta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2007-04-11 nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d. subendrinus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-05 ir 2007-01-10 nuosprendžius galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo; 2008-01-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d., 181 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str., šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir bausmė, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-01-10 nuosprendžiu, subendrintos iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime ir laikas, atliekant bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo 2007-01-10 nuosprendį, nuo 2007-01-10 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos; 2013-04-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (3 epizodai), 214 str. 1 d. (3 epizodai), 215 str. 1 d. (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., skirta galutinė bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2013-10-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-04-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 2013-11-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; 2014-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (trys veikos), 215 str. 1 d. Vadovaujantis 64¹ str., 63 str. 5 d., 1 p., 63 str., 1 d., 4 d., paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-02 ir 2013-11-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014-04-18, į bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal 2013-10-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį;2014- 06-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta subendrinta bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė iš dalies sudėta su 2014-04-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; 2014-07-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 2 d., paskirta bausmė - 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-07-04. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2006-12-23 iki 2006-12-24;2014-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str., 1 d., 5 d., 1 p., pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir subendrinta bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-09-30. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal 2014-06-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. 1N-246-449/2015 (1 t., e. b. l. 13-17) Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis panaikino ir priėmė dėl skundo naują sprendimą: ieškovo V. Z. prašymą dėl pagal ankstesnius nuosprendžius atliktų bausmių įskaitymo į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtą galutinę subendrintą bausmę perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi byloje Nr. 1S-19-319/2016 (1 t., e. b. l. 18-20) panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį ir dėl skundo priėmė naują sprendimą: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu V. Z. paskirtą galutinę subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme – 1 (vieneriais) metais ir 2 mėnesiais laisvės atėmimo ir Kauno apygardos teismo 2008-06-25 nutartimi paskirta 2008-01-30, 2007-01-10 nuosprendžiais ir 2007-04-11 nutartimi subendrinta 4 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė – laisvės atėmimą aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-30. Į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2008-01-30 ir 2014-07-04 nuosprendžius paskirtas ir visiškai atliktas bausmes. Į bausmę įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2006-12-23 iki 2006-12-24. Su šia Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovas sutinka.
Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM teismui pateiktus duomenis, 2016 m. liepos 28 d. ieškovas paleistas lygtinai.
Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo dėl to, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2015 m, gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi į galutinę subendrintą bausmę neįskaitė pagal ankstesnį nuosprendį jau atliktos bausmės. Šį teiginį ieškovas grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi. Ieškovo teigimu, jei teismai būtų tinkamai subendrinę bausmes, ieškovas galėjo būti paleistas lygtinai 2012 m. lapkričio 1 d. Teismas dėl šių ieškovo nurodytų aplinkybių pasisako.
Dėl valstybės atsakomybės sąlygų
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).
Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Taigi, ikiteisminio tyrimo veiksmai teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (LAT 2002 m. sausio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).
Tačiau pažymėtina, kad net ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Todėl teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-4/2014, 2015 m. liepos 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-423-378/2015 ir kt.).
Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-635-915/2015).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindžia tuo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2015 m, gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimis netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi į galutinę subendrintą bausmę neįskaitė pagal ankstesnį nuosprendį jau atliktos bausmės. Šį teiginį ieškovas grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi. Ieškovo teigimu, dėl šių neteisėtų teismo veiksmų (netinkamo bausmių subendrinimo) jis galėjo būti paleistas lygtinai 2012 m. lapkričio 1 d., išsiskyrė su žmona, pablogėjo ieškovo sveikata ir dėl to patyrė neturtinę žalą.
Dėl bausmių subendrinimo ir lygtinio paleidimo
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-14 išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl V. Z. keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. Z. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2014-07-04 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant ir paskyrė V. Z. galutinę subendrintą 7 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014-09-30, į bausmės laiką įskaitė pagal 2014-07-04 nuosprendį atliktą bausmės laiką. Į bausmės laiką įskaičiavo laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2006-12-23 iki 2006-12-24. Nuteistasis (ieškovas) V. Z. skundu prašė peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, ir nustatyti bausmės pradžią bei pabaigą, prašo taikyti BK 63 straipsnio 9 dalimi ir į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-01-10 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2008-01-30 nuosprendį atliktą bausmės dalį. Prašė bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-06-03, nors tokio prašymo nuteistasis neargumentavo.
Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi byloje Nr. 1S-19-319/2016 (1 t., e. b. l. 18-20) panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį ir dėl skundo priėmė naują sprendimą: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu V. Z. paskirtą galutinę subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme – 1 (vieneriais) metais ir 2 mėnesiais laisvės atėmimo ir Kauno apygardos teismo 2008-06-25 nutartimi paskirta 2008-01-30, 2007-01-10 nuosprendžiais ir 2007-04-11 nutartimi subendrinta 4 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė – laisvės atėmimą aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-30. Į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2008-01-30 ir 2014-07-04 nuosprendžius paskirtas ir visiškai atliktas bausmes. Į bausmę įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2006-12-23 iki 2006-12-24. Su šia Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovas sutinka.
Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kad teismų netinkamai subendrintos bausmės, kurios tinkamai buvo subendrintos Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi byloje Nr. 1S-19-319/2016, savaime sąlygotų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą. Kitaip tariant, Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi byloje Nr. 1S-19-319/2016 ištaisė kitų teismų padarytas klaidas dėl bausmių bendrinimo, o ieškovas nebuvo kalinamas ilgesnį laiką, nei pagal šią nutartį ir dar buvo paleistas lygtinai 2016 m. liepos 28 d. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos kilti civilinei atsakomybei (CPK 178 straipsnis).
Vertindamas ieškovo argumentus, kad ieškovas galėjo būti lygtinai paleistas į laisvę dar 2012 m. lapkričio 1 d., teismas nurodo, kad civilinėje byloje šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnio). Ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jei ieškovas būtų pateikęs prašymą, tai jis būtų paleistas lygtinai dar 2012 m. lapkričio 1 d., todėl teismas laiko šiuos ieškovo teiginius neįrodytais. Be to, pažymėtina, kad pagal Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM teismui pateiktus duomenis ieškovas nuo 2008-11-27 iki 2013-04-26 buvo laisvėje, todėl aplamai ieškovo teiginiai, kad jis galėjo būti lygtinai paleistas 2012-11-01, yra nelogiški.
Teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – teisėjų (teismo) neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes, minėta, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, valstybei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Tai yra pagrindas atmesti ieškinį, nenustatinėjant kitų civilinės atsakomybės sąlygų – neturtinės žalos ir priežastinio ryšio.
Kartu pažymėtina tai, kad neturtinės žalos faktą ieškovas grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais, tik deklaratyviai nurodo, kad dėl jo įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų veiksmų išsiskyrė su žmona, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan. Ieškovas neįvardijo konkrečių aplinkybių ir faktų, pagrindžiančių jo nurodytus išgyvenimus, patirtus nepatogumus, suvaržymus. Tokio pobūdžio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Be to, ieškovas privalo įrodyti ne tik neturtinės žalos faktą, bet ir pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Ieškovas iš esmės nepagrindė jo prašomos priteisti neturtinės žalos apskaičiavimo būdo. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių. Be to, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ir priežastiniam ryšiui tarp įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos pagrįsti.
Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo atmestinas, ieškovui neįrodžius būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. Z. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.