Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance“, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Ieškovo atstovas 2024-03-12 teismo posėdžio metu parodė, kad dalies ieškinio reikalavimų dėl pagrindinės skolos priteisimo atsisako, nes 2024-03-08 reikalaujama suma atsakovės buvo sumokėta, o palaiko reikalavimą dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi pagrindinę skolą atsakovė sumokėjo ginčo nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje dėl 643,72 Eur skolos priteisimo nutrauktina. Ieškinys likusioje dalyje tenkintinas visiškai.

5. CPK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškovui pareiškus žodinį atsisakymą nuo ieškinio dalies teismo posėdžio metu, atsakovei pagrindinę skolą sumokėjus 2024-03-08, bei patvirtinus, kad ieškovui žinomos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės, prašymas tenkintinas. Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

6. Ieškovas, teikdamas atsisakymą nuo reikalavimo dėl draudimo įmokų priteisimo pagal dvi – Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (poliso Nr. (duomenys neskelbtini) ir sveikatos draudimo (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis, kurios draudėjo iniciatyva buvo nutrauktos nuo 2023-02-10, pažymėjo, kad atsisakė tik todėl, kad prašoma priteisti skola buvo atsakovės sumokėta 2024-03-08, bet nepaneigta objektyviais įrodymais. Todėl reikalavimo priteisti 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško įvykdymo, neatsisako.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

7. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).

8. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovė taip pat privalo sumokėti įstatymų nustatyto dydžio 6 procentų palūkanas nuo ginčo skolos (643,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-09-11 – išduotas teismo įsakymas) iki prievolės įvykdymo (2024-03-08), t. y. 18,81 Eur už 178 dienas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

9. Atsakovės atstovas tiek teikdamas 2024-03-12 rašytinius paaiškinimus, tiek 2024-03-12 teismo posėdžio metu pažymėjo, kad teismas privalo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, o išlaidos atsirado dėl nesąžiningų procesinių veiksmų – nesąžiningo teisminio proceso pradėjimo.

10. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis pagal kurio 1 dalį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2018-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas; 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019, 23 punktas; 2020-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 24 punktas ir kt.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.

13. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

14. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

15. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2023-09-08, nesulaukęs draudimo įmokų sumokėjimo pagal dvi draudimo sutartis po atsakovės pateikto 2023-02-09 prašymo nutraukti abi sutartis (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Ieškovė 2023-02-10 ir 2023-02-13 sudarė nutraukimo aktus (ieškinio priedai) bei išrašė 2023-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 643,72 Eur sumai apmokėti (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). 2023-03-20 pateikė ieškovui pranešimą, kad nesutinka mokėti pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nes Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas jau negaliojo iki prašymo nutraukti, o Sveikatos draudimo mokėtina įmoka nepripažintina be papildomų duomenų pateikimo. Duomenų apie (ne)teiktą atsakymą į 2023-03-20 atsakovės pranešimą byloje nėra pateikta. Po parengiamojo teismo posėdžio (2024-01-16) ieškovui pateikus dar papildomus duomenis, atsakovė 2024-03-08 (prieš pat teismo posėdį) reikalaujamą skolą (draudimo įmokas) ieškovui sumokėjo.

18. Vertinant atsakovės poziciją, kad šioje situacijoje ieškovas privalo prisiimti bylinėjimosi išlaidų naštą, kadangi nesąžiningai, nepagrįstai pradėjo teisminį procesą, teismas pažymi, kad su šia atsakovės pozicija nesutinka.

19. Viena vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas tik po pusės metų (2023-09-08) nuo 2023-03-02 PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei ir jos gauto 2023-03-20 rašto dėl nesutikimo mokėti skolą. Kita vertus, iš pateikto 2023-03-20 rašto „Dėl sąskaitos (duomenys neskelbtini) mokėjimo“ turinio galima daryti išvadą, kad atsakovė ne tik pareikalavo duomenų dėl prašymo įmokai pagal Sveikatos draudimo sutartį, bet taip pat išdėstė aiškią nesutikimo poziciją dėl Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokos. Nesant byloje kitų duomenų apie buvusį šalių komunikavimą dėl 2023-03-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad teisminis procesas prieš atsakovę pradėtas be teisinio pagrindo, juolab kad reikalauta suma atsakovės ginčo eigoje pripažinta ir 2024-03-08 apmokėta. Sutarties šaliai gavus apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą ir su ja nesutikus bei išsiuntus savo poziciją, nėra pakankamas, rūpestingas ir tinkamas veikimas – pusę metų laukti atsakymo ir nesidomėti savo potencialios prievolės draudikui apimtimi, pagrįstumu, galimu skolos išieškojimo pradėjimu.

20. Ieškovės savo teisių gynimas sumarinio proceso tvarka, ekonomišku ir optimaliu būdu, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nelaikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu bendradarbiavimo pareigą.

21. Teismas taip pat sutinka su ieškovės pozicija, kad skolininkė, gavusi teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, 2023-09-18 pateiktame prieštaravime visiškai nedetalizavo savo prieštaravimų esminių argumentų, o teikdama vieno sakinio nesutikimą sąlygojo ginčo teisenos pradėjimą, remiantis CPK nuostatomis. Esant nesutikimui su skolos priteisimu išimtinai dėl skolos detalizavimo, pagrindimo trūkumų, ką teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas advokatas, buvo galima tai detalizuoti prieštaravimuose ir išvengti ginčo teisenos tolimesnio proceso, juolab, kad bendradarbiavimas aktualus abiem šalims, siekiant ginčą išspręsti geranoriškai, ekonomiškai, operatyviai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų.

22. Pažymėtina, kad ieškinyje buvo išreikštas aiškus ieškovo noras pabaigti ginčą taikos sutartimi, net neprašant bylinėjimosi išlaidų už ieškinio ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Atsakovės procesinis elgesys pasitelkti teisines paslaugas teikiantį atstovą – advokatą, atsiliepimo į ieškinį surašymui, nededant maksimalių pastangų tiek po teismo įsakymo gavimo, tiek po ieškinio gavimo išsiaiškinti visas esmines ginčo aplinkybes dėl mokėtinų įmokų, sąlygojo abiejų šalių patirtas atstovavimo išlaidas, bylą skyrus nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.

23. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovo atstovas po parengiamojo teismo posėdžio pateikė dar papildomus duomenis, detalizuojančius vėliau atsakovės patenkintus reikalavimus dėl draudimo įmokų, neleidžia teigti išimtinai ieškovo kaltės dėl teisminio proceso pradėjimo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

24. Kiekvienas rūpestingas, sąžiningas, atidus subjektas, juolab verslo atstovas, turi ir gali suprasti, kad nenoras ginčą spręsti taikiai, o teikti savo poziciją atsiliepimo į ieškinį formą, pasitelkiant kvalifikuoto teisininko pagalbą, galimai sąlygos didesnes išlaidas ieškinio tenkinimo atveju.

25. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad šioje situacijoje nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis), nes nenustatytas netinkamas ieškovo elgesys, t. y. nenustatyta, jog ieškovas nesąžiningai naudojosi proceso teisėmis ir nepagrįstai pradėjo teisminį procesą. Pagrindo nukrypti nuo šių taisyklių nėra ir dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultato bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties. Paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą, svarbią reikšmę šiuo atveju turi tai, kad ieškovas reikalavimą reiškė dėl dviejų draudimo įmokų priteisimo 643,72 Eur sumai, kuri 2024-03-08 po parengiamojo teismo posėdžio (2024-01-30) atsakovės buvo visa sumokėta.

26. Ieškovas sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 500,00 Eur atstovavimo išlaidų (2024-01-30 DOK 16054), iš viso 522,00 Eur.

27. Remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jei ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovas sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Atsakovė įvykdė pagrindinį reikalavimą, ieškovas dalies ieškinio atsisakė, tai vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina ieškovo sumokėta 5,50 Eur žyminio mokesčio dalis, o likusi dalis, t. y. 16,50 Eur turi būti grąžinta Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsisakius nuo ieškinio reikalavimų dalies (CPK 87 str. 2 d., 3 d.).

28. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovė priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 5,50 Eur žyminio mokesčio.

29. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje patirta 13,28 Eur pašto išlaidų, valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės (CPK 92 str., CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 294 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Comapny, veikiančio per filialą Lietuvoje, kodas 300665654, atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 643,72 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, kodas 40103840140, veikiančiam per filialą Lietuvoje, kodas 300665654, iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“, kodas 302311686, 18,81 (aštuoniolika eurų 81 ct) procesinių palūkanų ir 505,50 Eur (penkis šimtus penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui AAS BTA Baltic Insurance Company, kodas 40103840140, veikiančiam per filialą Lietuvoje, kodas 300665654, 16,50 Eur (šešiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu ir 2023 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymu.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“, kodas 302311686, 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.