Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui G. M. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad motina tinkamai rūpinasi sūnumi, užtikrina jo teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. T. M. atsirado papildomos išlaidos kadangi jam nustatytas neįgalumas, galiojantis iki senatvės pensijos amžiaus. O tai reiškia padidėjusios išlaidos logopedui, specialiam pedagogui, psichologui, vaistams, jau nekalbant maistui, aprangai, būstui, higienai, drabužėliams ir pan., kas smulkiai įvardinta prieduose prie mano ieškinio.

11. Pirmos instancijos teismas neįvertino, jog atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, darbo užmokestis žymiai didesnis už apeliantės, ką įrodo UAB „Finėjas“ pažyma Nr. 14106106-01 už 2014 metus, jog jis uždirbo 49.233,09 Eurus, tačiau šiuo metu jai yra žinoma, jog jo pajamos yra padidėjusios, turi nekilnojamojo turto. Išlaikytinių, ar invalidų, kuriems reikalinga parama, neturi. Todėl papildoma vaiko išlaikymo suma 200 Eurų, atsakovo materialinės padėties nepakeis ir neapsunkins, kadangi turi gerai apmokamą pastovų darbą ir geras pajamas, naudojasi prabangiu automobiliu. Apeliantės turtinė padėtis yra žymia blogesnė, nes mėnesinis darbo užmokestis yra 499,97 Eurai, ką įrodo VŠį Krikščionių medicinos centro 2018.03.12 pažyma apie darbo užmokestį Nr. IS-0032/2018.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

16. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

18. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

19. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

20. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

21. Pagal pirmosios instancijos teismo išreikalautus duomenis apie turtinę abiejų šalių padėtį matyti, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. kovo 31 d. dirbo UAB „SK IMPEKS MEDICINOS DIAGNOSTIKOS CENTRAS“ ir gaudavo vidutinį 493,24 Lt (143 Eur) darbo užmokestį, laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. birželio 20 d. ieškovė dirbo VšĮ Vilniaus Universitetinės Ligoninės Santaros klinikose ir gaudavo vidutinį 1716,08 Lt (497 Eur) darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. spalio 14 d. ieškovė dirbo VšĮ Nacionalinis kraujo centras ir gaudavo vidutinį 576,73 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovė dirbo VšĮ Šeškinės poliklinika ir gaudavo vidutinį 906,30 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 11 d. ieškovė dirbo VšĮ Krikščionių medicinos centras ir gaudavo vidutinį 621 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. ieškovė dirba VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir gauna vidutinį 761,89 Eur darbo užmokestį. Ieškovei atitinkamais laikotarpiais taip pat buvo mokamos SoDra išmokos. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, 2017 m. jis gydėsi skrandžio opą, 2015 - 2016 m. susirgo ir gydėsi plaučių tuberkuliozę. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d. atsakovas dirbo UAB „Finėjas“ ir gaudavo vidutinį 385,06 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atsakovas dirbo UAB „Roslana“ ir gaudavo vidutinį 584,79 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas dirba UAB „Kuzmienė ir partneriai“ ir gauna vidutinį 698,50 Eur darbo užmokestį. Atsakovui atitinkamais laikotarpiais taip pat buvo mokamos SoDra išmokos. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 227/907 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Šalys turi vienodą pareigą išlaikyti vieną savo nepilnametį vaiką, turintį specialių poreikių. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis po to, kai jau buvo priteistas išlaikymas iš esmės išliko panaši.

22. Pirmosios instancijos teismas ištyręs pateiktus įrodymus pagrįstai sprendė, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, paties nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, pasikeitė šalių ekonominė ir finansinė padėtis. Nepilnamečiui šalių sūnui septyneri metai. Nepilnamečiui T. M. 2018-03-15 išduotas terminuotas vidutinio lygio neįgaliojo pažymėjimas, kuris skirtingai nei tai ieškinyje nurodo ieškovė, kad galioja ne iki senatvės pensijos amžiaus, o iki 2020-03-13 (b.l. 6-7). Berniuko neįgalumo priežastis – diagnozės kodas pagal TLK-10-AM yra F70.8 (b.l. 9). Vaikui nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis (b.l. 10).

23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nei ieškinyje nurodytos, nei teismo posėdžio metu paaiškintos vaiko poreikių išlaidos nedetalizuojamos, jokie tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Ieškovė nepateikė į bylą neginčytinų įrodymų, patvirtinančių būtinybę naudotis papildomomis sveikatinimo paslaugomis, neapsiribojant valstybės kompensuojamomis, nes į bylą nepateiktos jokios vaiką gydančių medikų pažymos, išvados, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių lankymosi pas privačius specialistus, kineziterapinius užsiėmimus ir kt. išlaidas. Taip pat pagrįstai kritiškai įvertintos ir kitos išlaidos – vaiko rūbams ir avalynei per metus išleidžia 250 Eur, tuo tarpu jau prie mėnesio vaiko išlaidų nurodo, kad avalynei ir drabužiams skiria po 80 Eur per mėnesį; laisvalaikiui/ atostogoms/ sveikatingumo stovykloms per mėnesį patiriamos 120 Eur išlaidų, nes vaikų režime paprastai yra vasaros, žiemos ir pavasario atostogų laikas, tuo tarpu dirbantys tėvai paprastai per metus turi ribotą skaičių dienų kasmetinėms atostogoms ir kt.

24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas G. M. pateikė teismui duomenis apie patirtas 300 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

apeliantės (ieškovės) K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti atsakovui G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.