Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės U. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl avanso ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovės pusėje, A. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovo pusėje, I. G.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė U. M. teisme pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui M. G. prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Eur sumokėtą avansą, 10 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. lapkričio 25 d. sudarė Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau tekste – Sutartis), kuria šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei minimus žemės sklypus, o ieškovė – šiuos žemės sklypus nupirkti. Pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2024 m. vasario 23 d., tačiau 2024 m. vasario 7 d. pokalbio telefonu metu atsakovas nurodė, jog Sutartį sudarys tuomet, kai jam bus sumokėta kompensacija už žemės sklypuose įrengtas AB „Energijos skirstymo operatorius“ komunikacijas, vėliau, 2024 m. vasario 21 d. susisiekus su atsakovu telefonu, atsakovas nurodė, kad turi asmeninių problemų ir Sutarties sudarymo laiką galės suderinti vėliau. Pasibaigus Sutarties sudarymo terminui, 2024 m. kovo 1 d. atsakovas telefoninio pokalbio metu nurodė, kad žemės sklypų nebeparduos, nes jo sutuoktinė nebenori parduoti. Ieškovė nurodė, kad pasirašydama Sutartį, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. M. ir nekilnojamojo turto brokeriui A. B., ieškovė perdavė atsakovui grynais pinigais 10 000 Eur avansą už perkamus žemės sklypus. Atsakovui atsisakius parduoti žemės sklypus, jam kyla pareiga grąžinti ieškovei 10 000 Eur avansą ir sumokėti 10 000 Eur netesybas, vadovaujantis Sutarties 5.1, 6.2 punktais.

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti nurodydamas, kad ieškovė, sudarydama Sutartį su atsakovu, nesumokėjo atsakovui 10 000 Eur avanso. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 10 000 Eur avanso sumokėjimą, Sutartyje nėra įrašų, jog atsakovas gavo avansą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Avanso nesumokėjimas pagal Sutartį buvo viena iš priežasčių, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, pasibaigė ir atsakovo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti netesybų iš atsakovo (e. b., t. 1, b. l. 31-34).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 10 d. sprendimu patikslintas ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti U. M. iš M. G. 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) avansą, 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) netesybas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 337 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas; priteisti valstybei iš M. G. 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo šalių ginčo dėl to, jog iki Sutartyje aptarto termino – 2023 m. vasario 23 d. – nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje kilo ginčas dėl (ne) sumokėto 10 000 Eur dydžio pradinio įnašo (avanso).

3.2. Teismas pažymėjo kad pats atsakovas patvirtino, jog Sutarties tekstą paruošė A. B.. Dėl to sprendė, jog sąlygą dėl 10000 Eur avanso mokėjimo grynaisiais pinigais į Sutartį įrašė A. B., suderinęs valią su atsakovu ir esant tokiam atsakovo pageidavimui.

3.3. Teismas, vertindamas, kad Sutarties 5.1 punkte nėra numatytas įsipareigojimo sumokėti 10000 Eur sumą įvykdymo terminas bei tame pačiame sakinyje esant formuluotei „pasirašydami šią sutartį”, sprendė, kad pirkėja (ieškovė) pagrįstai galėjo suprasti ir suprato, jog būtent Sutarties pasirašymo metu yra / turi būti sumokama pardavėjui (atsakovui) 10000 Eur suma grynaisiais pinigais, ką ieškovė ir padarė.

3.4. Vertindamas grynųjų pinigų sumokėjimo faktą atsakovui, teismas nurodė, jog svarbu pastebėti, kad atsakovo teiginiai, jog jis grynųjų pinigų negavo, jų kantriai laukė, o nesulaukus grynųjų pinigų sumokėjimo, sutartis nutrūko, yra deklaratyvaus pobūdžio.

3.5. Teismas nusprendė, jog 10000 Eur avanso sumokėjimas pagal Sutartį nors ir pažeidė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau pats sandoris dėl avanso mokėjimo sudarytas tinkama rašytine forma ir negali būti pripažintas negaliojančiu nei pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatas, nei CK 1.93 straipsnyje nustatytais pagrindais.

3.6. Teismas pažymėjo, kad su kitais pirkėjais sudarytose preliminariosiose sutartyse nėra įtvirtinta jokių sąlygų dėl pirkėjų reputacijos įtakos sutarčių sudarymui, jog buvo renkama, analizuojama informacija apie kitų pirkėjų reputaciją, jų santykį, sąsajas su ieškovės šeima, ilgametės draugystės ryšius. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad trečiasis asmuo A. M. jam grasino neigiamu poveikiu, prieš atsakovą buvo naudojamas psichologinis ar kitoks smurtas.

3.7. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys apibūdintinas kaip pasyvus laukimas, kol pasibaigs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, o atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį po termino pasibaigimo patvirtina, jog atsakovas nesiekė ir neketino sudaryti pagrindinės sutarties dėl pasikeitusios jo nuomonės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo atsisakymas pasirašyti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis.

3.8. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė, kad dėl minimos sutarties nepasirašymo nėra jo kaltės, kad pagrindinės sutarties jis nepasirašė dėl objektyvių, atsakovo kaltę šalinančių aplinkybių.

3.9. Teismui nustačius, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jam atsisakius bei vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovui tenka pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą 10000 Eur avansą bei sumokėti ieškovei Sutarties 6.2 punkte šalių susitarimu nustatytas netesybas, kurios laikytinos iš anksto šalių nustatytais ir pripažintais minimaliais ieškovės nuostoliais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apeliantas pažymi, jog tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad suprato, jog pats Preliminarios sutarties pasirašymas patvirtina grynųjų pinigų perdavimo – priėmimo faktą ir atskiro susitarimo pasirašymo nereikia, tačiau iš Preliminarios sutarties 5.1 punkto aiškiai matyti, kad nei minėtas punktas, nei koks kitas sutarties punktas nepatvirtina ir neįrodo pinigų sumokėjimo fakto. Ieškovė ir trečiasis asmuo, būdami verslininkais ir nepažįstamam žmogui grynais pinigais perduodami pakankamai didelę pinigų sumą, turėjo suprasti ir paprašyti pasirašyti bent jau patvirtinimą ant Preliminarios sutarties, kad pinigus sumokėjo.

4.2. Pažymi, kad Preliminarioje sutartyje, sudarytoje su ieškove, nėra nurodytas terminas, per kurį turi būti įvykdytas įsipareigojimas sumokėti 10 000 EUR avansą.

4.3. Apelianto nuomone, tai, kad liudininkai (ilgamečiai ieškovės šeimos draugai) papasakojo, kaip jie pasirašė sutartį su atsakovu bei teismo posėdžio metu perskaitė savo su atsakovu pasirašytos preliminarios sutarties 5.2.1. punktą, kuris yra identiškas šio ginčo šalių pasirašytos Preliminarios sutarties 5.2.1 punktui, tai, kad jie sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovui avansu, nereiškia ir jokiu būdu nepatvirtina bei negali patvirtinti, kad Preliminarios sutarties pasirašymo metu pinigus atsakovui taip pat sumokėjo ieškovė. Apklausiamas teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog žodžiu buvo sutarta, kad avansas bus sumokėtas per 3-4 mėnesius nuo Preliminarios sutarties pasirašymo dienos.

4.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, vien remdamasis trečiojo asmens SMS žinute atsakovui „negavau atsakymo dėl avanso grąžinimo“, „turite grąžinti man priklausantį avansą“ padarė išvadą, kad avansas buvo sumokėtas, nors pats atsakovas, atsakydamas į žinutes, niekada nepatvirtino, kad avansinį mokėjimą gavo.

4.5. Apelianto teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis atsiskaityti grynaisiais pinigais daugiau nei 5000 Eur suma, atsiskaitymas pinigais didesne nei 5000 Eur turi būti atliekamas bankiniu pavedimu, tad imperatyvios formos sandorio nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

4.6. Apelianto kaltės dėl sutarties pažeidimo nėra, nes pati ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų ir, pasirašiusi sutartį, nesumokėjo 10 000 Eur avanso.

4.7. Pažymi, jog šioje byloje nagrinėtas konkrečių šalių (ieškovės, atsakovo) ginčas dėl konkrečios sutarties, todėl teismas šioje byloje turėtų vadovautis, vertindamas būtent šią konkrečią sutartį ir sutarties šalių elgesį, o ne kitas šalių sudarytas sutartis su kitais asmenimis.

4.8. Apelianto nuomone, pats teismas patvirtino, kad abi šalys nesiėmė aktyvių veiksmų pagrindinės sutarties sudarymui, todėl arba abi šalys turi būti laikomos nekaltomis dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, arba abi lygiai taip pat kaltomis, kas reiškia, jog jokios netesybos ar baudos šiuo atveju neturi būti mokamos.

4.9. Byloje nėra jokių įrodymų, nei kad ieškovė, ar jos sutuoktinis sumokėjo atsakovui 10 000 EUR, nei kad dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymo yra atsakovo kaltė.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Teikdamas parodymus pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, jog Sutarties tekstą paruošė A. B., todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sąlygą dėl 10 000 Eur avanso mokėjimo grynaisiais pinigais į Sutartį įrašė A. B., suderinęs valią su atsakovu ir esant tokiam atsakovo pageidavimui.

5.2. Pažymi, kad atsakovas po preliminariosios sutarties sudarymo niekada nereikalavo sumokėti avanso, nes, kaip nurodė ieškovė ir jos sutuoktinis A. M., Sutarties sudarymo metu (2023 m. lapkričio 25 d.) dalyvaujant nekilnojamojo turto brokeriui A. B. ir ieškovės sutuoktiniui A. M. perduotas atsakovui 10 000 Eur avansas.

5.3. Šiuo atveju, jeigu kaip teigia atsakovas, ieškovė su sutuoktiniu neperdavė jam grynais pinigais 10 000 Eur avanso, tokiu atveju nebuvo tikslo susitikti pas nekilnojamojo turto brokerį ir tartis dėl avanso grąžinimo.

5.4. Ieškovei akivaizdu, kad SMS žinutės ,, „negavau atsakymo dėl avanso grąžinimo“, „turite grąžinti man priklausantį avansą“ nebūtų rašomos ir įvykęs susitikimas atsakovo ir trečiojo asmens pas nekilnojamojo turto brokerį, jeigu atsakovui nebūtų perduotas avansas Sutarties pasirašymo metu.

5.5. Ribojimas atsiskaityti grynais pinigais daugiau nei 5 000 Eur suma nepaneigia, jog ieškovė su sutuoktiniu perdavė grynais pagal Preliminarią sutartį 10 000 Eur avansą.

5.6. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė, kad dėl minimos sutarties nepasirašymo nėra jo kaltės, kad pagrindinės sutarties jis nepasirašė dėl objektyvių, atsakovo kaltę šalinančių aplinkybių.

5.7. Atsakovas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki pranešimo, kad žemės sklypo neperparduos, nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir formaliai pasinaudojo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

1.1. Ieškovė ir atsakovas 2023 m. lapkričio 25 d. pasirašė Sutartį, kurios 1.1 punkte nurodyta, jog šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja parduoti pirkėjui (ieškovei) jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigoja šį turtą nupirkti už 135 000 Eur (Sutarties 3.3 punktas).

1.2. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2024 m. vasario 23 d. Prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad pasirašydami šią sutartį, pirkėjas (ieškovė) įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10 000 Eur sumą, kuri, pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjos mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą, nurodytą sutarties 3.3 punkte. Pagal Sutarties 5.2 punktą, suma nurodyta 5.1 punkte turi būti: 10000 Eur sumokama grynais pinigais (Sutarties 5.2.1 punktas). Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjai Sutarties 5.1 punkte numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Pagal Sutarties 6.2 punktą, tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo Sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjai pastarosios sumokėtą Sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti Sutarties 5.1 punkte nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjos nuostolius.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

2. Byloje kilo ginčas dėl avanso sumokėjimo, avansinio sandorio galiojimo, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis.

3. Pirmosios instancijos teismas (toliau ? ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad ieškovė Sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui grynais pinigais 10000 Eur avansą, kurį atsakovui perdavė trečiasis asmuo A. M.. Teismas sprendė, kad pagrindinė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, dėl to atsakovui kyla sutartinė pareiga sumokėti ieškovei 10 000 Eur netesybas, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui laikė visiškai įrodytu ir tenkino ieškovei priteisdamas iš atsakovo 10 000 Eur avanso ir 10 000 Eur netesybų.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovui 10 000 Eur avansas perduotas nebuvo, kad avanso sandoris yra negaliojantis, kad nėra atsakovo kaltės dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.

Dėl grynųjų pinigų perdavimo (neperdavimo) fakto nustatymo

5. Apeliantas nurodo, kad Preliminariosios sutarties 5.1. p formuluotė „pasirašydami šią sutartį“ reiškia ne ką kitą, o tik tai, kad preliminarios sutarties pasirašymo faktas sukuria pirkėjai (ieškovei) pareigą sumokėti pardavėjui (atsakovui) 10 000 EUR avansą, tačiau, priešingai nei teigia teismas, tai tikrai nereiškia ir nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada, kad neva pinigai buvo sumokėti, nėra paremta jokiais tiesioginiais įrodymais (banko pavedimais, grynųjų pinigų sumokėjimo kvitais, šalių patvirtinimais, kad viena šalis pinigus sumokėjo, o kita gavo) ir yra padaryta neteisingai vertinant faktines bylos aplinkybes.

6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-313/2019).

7. Aktualu ir tai, jog CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

8. CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, Nr. e3K-3-434-695/2018, 44 punktas). Vienas preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

9. Kaip žinoma, Preliminariosios Sutarties 5.1 punkte (e. b, t. 1, b. l. 13-14) šalys sulygo, kad „pasirašydami šią sutartį, pirkėjas (ieškovė) įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10 000 Eur sumą, kuri, pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjos mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą, nurodytą sutarties 3.3 punkte.“ Pagal Sutarties 5.2 punktą, suma nurodyta 5.1 punkte turi būti: 10 000 Eur sumokama grynais pinigais (Sutarties 5.2.1 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Preliminariosios sutarties turinį, pažymi, jog šalys, atsižvelgdamos į teisinį reguliavimą, į tai, kad preliminarioji sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, Preliminariąją sutartį užtikrino vienu iš sutarčių užtikrinimo būdų – avanso sumokėjimu.

11. Svarstant klausimą dėl avanso mokėjimo momento, dera pastebėti, kad šalys sutarė, kad 10 000 Eur sumokama grynais pinigais (Sutarties 5.2.1 punktas), o sisteminė–lingvistinė Sutarties teksto analizė, atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje vartojamos aiškios ir nedviprasmiškos formuluotės – „pasirašydami šią sutartį...>“, <...10 000 Eur suma „pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjos mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą...>“ – teisėjų kolegijai leidžia spręsti buvus šalių ketinimą / valią avansą sumokėti pasirašant Preliminariąją 2023 m. lapkričio 25 d. sutartį.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Preliminarioji 2023 m. lapkričio 25 d. sutartis yra patvirtinta / pasirašyta ieškovės ir atsakovo parašais.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl 10 000 Eur avanso sumokėjimo grynais pinigais Sutarties pasirašymo metu (CK 6.193 straipsnis, 6.653 straipsnio 5 dalis). Iš to galima nuspręsti, kad 10 000 Eur avansas atsakovui buvo perduotas (CPK 185 straipsnis).

14. Apeliantas skunde nurodo, jog Preliminarioje sutartyje, sudarytoje su ieškove, nėra nurodytas terminas, per kurį turi būti įvykdytas įsipareigojimas sumokėti 10 000 Eur avansą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalims termino nustatyti ir nebuvo jokio pagrindo, kadangi avansas atsakovui buvo sumokėtas Sutarties sudarymo metu Sutartį pasirašant.

15. Akcentuotina ir tai, kad šalių elgesys po Preliminariosios sutarties pasirašymo leidžia spręsti, kad 10 000 Eur avansas buvo sumokėtas Sutarties sudarymo / pasirašymo metu. Byloje pateiktas trečiojo asmens A. M. (ieškovės sutuoktinis) susirašinėjimas su atsakovu (ieškovei sužinojus, kad atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį) patvirtina, kad trečiasis asmuo rašė atsakovui SMS žinutes dėl avanso susigrąžinimo. Nors pats atsakovas, atsakydamas į žinutes, niekada nepatvirtino, kad avansinį mokėjimą gavo, tačiau pritartina ieškovei, kad jeigu atsakovas nebūtų gavęs avanso, trečiajam asmeniui nebūtų jokio tikslo rašyti SMS žinutes bei susitikti pas nekilnojamojo turto brokerį ir kalbėti apie avanso grąžinimą.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens SMS žinutės atsakovui (e. b, t. 1, b. l. 7-80, 105-106) „negavau atsakymo dėl avanso grąžinimo“, „turite grąžinti man priklausantį avansą“ vėlgi patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovui 10 000 Eur avansas buvo sumokėtas.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs aplinkybes bei įvertinęs šalių elgesį ir ketinimus pagrįstai sprendė, kad ieškovė Sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui grynais pinigais 10 000 Eur avansą.

Dėl avansinio sandorio galiojimo (negaliojimo) pagrindų

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vadovaujantis Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis atsiskaityti grynaisiais pinigais daugiau nei 5000 Eur suma, atsiskaitymas pinigais didesne nei 5000 Eur turi būti atliekamas bankiniu pavedimu, tad imperatyvios formos sandorio nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

19. Dėl šio argumento dera pažymėti, kad, pirma, įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro sandorio niekinio ir negaliojančio (Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 5 straipsnis).

20. Antra, šiuo atveju yra nagrinėjamas ginčo klausimas dėl Preliminariosios sutarties sudarymo bei vykdymo, o ne dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Kaip teisingai nurodo ieškovė, ribojimas atsiskaityti grynais pinigais daugiau nei 5 000 Eur suma nepaneigia, jog ieškovė su sutuoktiniu perdavė atsakovui grynais pagal Preliminarią sutartį 10 000 Eur avansą.

21. Trečia, šiuo atveju atsakovui teigiant, kad sandoriai virš 5 000 Eur turi vykdomi tik bankiniais pavedimais, pabrėžtina, kad bylos duomenimis būtent atsakovo ir(ar) jo atstovo iniciatyva buvo įtraukta sąlyga dėl avanso sumokėjimo grynaisiais.

22. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad 10 000 Eur avanso sumokėjimas pagal Sutartį nors ir pažeidė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau pats sandoris dėl avanso mokėjimo sudarytas tinkama rašytine forma ir negali būti pripažintas negaliojančiu nei pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatas, nei CK 1.93 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Dėl kaltės dėl nesudarytos pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apelianto kaltės dėl sutarties pažeidimo nėra, nes pati ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų ir, pasirašiusi sutartį, nesumokėjo 10 000 Eur avanso. Apeliantas tikina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pati ieškovė ir jos sutuoktinis būtų ką nors daręs, siekdamas pasirašyti sutartį, t. y. būtų raginęs pasirašyti naują sutartį, ar sutarties priedą prasitęsiant terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti.

24. CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

25. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 34 punktas). Taigi, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties, svarbu nustatyti atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis, taip pat tai, ar sutarties nesudarymą lėmė nesąžiningas elgesys.

27. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, išaiškino, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

28. Kaip žinoma, Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad bendra Turto kaina – 135 000 Eur. Pagal Sutarties 5.1 punktą, pasirašydami šią sutartį, pirkėjas įsipareigoja pardavėjui sumokėti 10 000 Eur sumą, kuri pagrindinės sudarymo atveju įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą Sutarties 3.3 punkte. Nurodyta suma sumoka grynais pinigais (Sutarties 5.2.1 punktas). Sutarties 6.2 punkte numatyta, tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino (2024 m. vasario 23 d.) nebus pasirašyta dėl Pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą ar vengimą sudaryti sutartį), tai Pardavėjas per 10 dienų nuo Sutarties 2.1 punkte termino pabaigos privalės grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti 5.1 punkte nurodyto dydžio baudą.

29. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas patvirtino, kad abi šalys nesiėmė aktyvių veiksmų pagrindinės sutarties sudarymui, todėl arba abi šalys turi būti laikomos nekaltomis dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, arba abi lygiai taip pat kaltomis, kas reiškia, jog jokios netesybos ar baudos šiuo atveju neturi būti mokamos. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, pritaria ieškovei, kad tiek nepasibaigus Sutarties terminui, tiek ir pasibaigus Sutarties terminui ieškovė ir jos sutuoktinis siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, jog ieškovės ir jos sutuoktinio ketinimai sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo rimti, ieškovė siekė laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui patvirtina į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d. preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo sutarties sudarymo, iš kurios turinio matyti, jog ieškovės sutuoktinis pasirašė preliminariąją sutartį, ketindamas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypu už 220 000 Eur sumą. Taigi, ieškovės šeima ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, jog būtų užtikrinta perkamo turto mokama suma. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme patvirtino aplinkybes, jog planavo savo namą parduoti, už gautas lėšas įsigyti žemės sklypus ir statyti naują namą, kurio projektą jau turėjo. Ieškovės, jos sutuoktinio ketinimų rimtumą patvirtina ir aplinkybė, jog jie paėmė iš pirkėjo 8 000 Eur avansą, vėliau įskaitytiną į bendrą pirkimo kainą bei įsipareigojo sumokėti netesybas, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjų kaltės. Pažymėtina ir tai, kad sudarius Sutartį su atsakovu, ieškovė ir jos sutuoktinis atvykdavo į žemės sklypą, rekomendavo savo draugams pirkti kitus žemės sklypus iš atsakovo, esančius šalia ieškovės perkamo žemės sklypo. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tuo tarpu atsakovas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki pranešimo, kad žemės sklypo neperparduos (e. b., t. 1, b. l. 77), nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir formaliai pasinaudojo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu.

30. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikti duomenys ir pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kiti žemės sklypai, esantys šalia ieškovei numatyto parduoti žemės sklypo, parduodami, tačiau ieškovei Sutartyje numatytas parduoti žemės sklypas nėra parduodamas, tai patvirtina ir byloje pateiktas skelbimas, iš kurio matosi, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, kurį atsakovas atsisakė parduoti ieškovei), nėra parduodamas (e. b., t. 2, b. l. 124).

31. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Būtent dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija analizuojamą situaciją galėtų vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė, o vien tai, kad jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.

Dėl negrąžinto avanso ir netesybų priteisimo

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, nei kad ieškovė ar jos sutuoktinis sumokėjo atsakovui 10 000 Eur, nei kad dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašymo yra atsakovo kaltė.

33. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jam atsisakius bei vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovui tenka pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą 10 000 Eur avansą bei sumokėti ieškovei Sutarties 6.2 punkte šalių susitarimu nustatytas netesybas, kurios laikytinos iš anksto šalių nustatytais ir pripažintais minimaliais ieškovės nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 10 000 Eur šalių sutartų netesybų sumą, jos nebuvo pagrindo sumažinti.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 000 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2024 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

39. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

40. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, o jų dydis, vertinant kompleksiškai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus.

41. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.