Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Vilniaus miesto buvusios (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8924-01 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – 2010 m. Projektas), pareiškėjai suprojektuoti natūra grąžintini keturi žemės sklypai: Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,37 ha) ir Nr. 884-4 (1,74 ha ).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamos bylos dalykas – NŽT sprendimo ir Įsakymų teisėtumas bei pagrįstumas, be kita ko, įpareigojimas atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjai grąžinant natūra 20210 m. Projekte suprojektuotus žemės sklypus Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha), Nr. 884-4 (1,74 ha).

7. Tarnybos direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. IT-34-(7.5) „Dėl T. B. įgalioto E. B. skundo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2016 m. sprendimas) išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Rašto pagrįstumo, nuspręsta: skundą atmesti kaip nepagrįstą; įpareigoti Vilniaus miesto skyrių panaikinti 2010 m. Projekte pareiškėjai suprojektuotus grąžinti natūra žemės sklypus Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir patikslinti žemės sklypo Nr. 884-4 ribas pagal 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu nustatytas buvusios žemės valdos ribas; patikslinus 2010 m. Projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 884-4 ribas ir parengus gražinamų natūra žemės sklypų Nr. 884-1 ir Nr. 884-4) kadastro duomenų bylas ir planus, nedelsiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai – žemę grąžinant natūra ir kompensuojant pinigais. NŽT 2016 m. sprendime, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėja yra išreiškusi valią buvusios žemės valdą susigrąžinti natūra ir šios valios nėra pakeitusi, todėl nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas tik žemę grąžinant natūra – buvusioje žemės valdoje, o už žemę, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, kurios nėra galimybės sugrąžinti natūra – atlyginant pinigais.

8. Įsakymu Nr. 1647, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsniu, atsižvelgiant į pareiškėjos 2015 m. birželio 3 d. prašymą ir NŽT 2016 m. direktoriaus sprendimą, pripažintos netekusiomis galios 2010 m. Projekto 1 priedo įrašai, susiję su pareiškėjai suprojektuotais žemės sklypais Nr. 884-2 ir Nr. 884-3 ir minėti žemės sklypai pervesti į laisvos žemės fondą.

9. Įsakymu Nr. 1675, kuris priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – Aprašas), 19 punktu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 91 punktu, atsižvelgiant į 2000 m. liepos 25 d. žemės sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, NŽT 2016 m. sprendimą, pakeistas 2010 m. Projektas – pakeičiant žemės sklypo Nr. 884-4 ribas plotą pagal pridedamus priedus (nustatant, kad žemės sklypo Nr.884-4 plotas – 0,56 ha, pervedama į laisvos žemės fondą – 1,18 ha).

10. NŽT sprendime, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, nurodyta, kad:

10.1. NŽT 2016 m. sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, ir šia tvarka NŽT 2016 m. sprendimas nenuginčytas, o naujų aplinkybių, kurios rengiant NŽT 2016 m. sprendimą nebuvo žinomos, nepateikta, todėl skundas dalyje dėl NŽT 2016 m. sprendimo išvadų ir jų pagrindu duotų nurodymų peržiūrėjimo ir pakeitimo paliktas nenagrinėtu.

10.2. Pareiškėja 2007 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2000 m. Projektą dalyje dėl buvusios žemės valdos plote kitiems asmenims suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. 241 (0,5 ha) ir Nr. 240 (1,47 ha)), ir įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės valdoje. Pareiškėja 2007 m. lapkričio 14 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsisakė nuo skundo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje šį jos prašymą patenkino.

10.3. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,4310 ha buvusios žemės valdos plotą. Neatsižvelgiant į tai, kad dalis buvusios žemės valdos užimta ir naudojama kitų asmenų, priimti sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės sklypų šiems asmenims suteikimo nustatyta tvarka nenuginčyti, rengiant 2010 m. Projektą pareiškėjai sugrąžinti natūra buvo suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir Nr. 884-4 (1,74 ha)).

10.4. Sulyginus 2010 m. Projekto plane suprojektuotų žemės sklypų vietą ir ribas su buvusios žemės valdos ribomis, nustatytomis 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, nustatyta (tai buvo nurodyta ir NŽT 2016 m. sprendime), kad buvusios žemės valdoje, t. y. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. 884-1 ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis. Žemės sklypai – Nr. 884-2, Nr. 884-3, taip pat dalis žemės sklypo Nr. 884-4, 2010 m. Projekte suprojektuoti ne buvusios žemės valdoje, o iki nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje.

10.5. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka), 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui.

10.6. Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, todėl pareiškėjai negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į J. P. turėtą žemę pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas.

10.7. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2010 m. birželio 30 d.) žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki apskrities viršininko sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo.

10.8. Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktą vienkiemis, tai atskira sodyba, esanti už miesto, miestelio ar kaimo teritorijos. Kadangi, buvusio žemės savininko J. P. (duomenys neskelbtini) kaime turėta žemė yra Vilniaus miesto teritorijoje (priskirta nuo 1996 m. gegužės 10 d.), o grąžinimui natūra suprojektuotuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (projektiniai Nr. 884-1 ir Nr. 884-4) nėra pareiškėjai priklausančios sodybos (gyvenamojo namo ir jo priklausinių), todėl paminėta Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostata netaikytina.

10.9. Pareiškėjai nuosavybės teise turimiems gyvenamajam namui ir jo priklausiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2020-09-25 įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintų (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – 2006 m. Projektas) yra suprojektuotas 0,60 ha namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. 220-1), kuris įskaitytas į grąžinamos natūra buvusios žemės savininkės V. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės plotą.

10.10. Pareiškėja išreiškė valią buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę sugrąžinti natūra ir šios valios nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė, o rengiant 2000 m. Projektą dalyje buvusio žemės savininko turėtos žemės suprojektuoti žemės sklypai kitiems asmenims, ir šie 2000 m. Projekto sprendiniai nenuginčyti, todėl pareiškėjai 2010 m. Projekte sugrąžinti natūra žemės sklypus buvo galima projektuoti tik toje J. P. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, kuri buvo laisva, nepriskirta valstybės išperkamai.

10.11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymai, kuriais panaikinti 2010 m. Projekte sugrąžinimui natūra ne J. P., o kitų piliečių iki nacionalizacijos turėtoje žemėje suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalis žemės sklypo Nr. 884-4, parengti remiantis pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimais ir nėra pagrindo jų naikinti.

11. Pareiškėja nesutikdama su NŽT sprendimu ir Įsakymais, kreipėsi į teismą.

12. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1663-1063/2021 (toliau – VAAT 2021 m. sprendimas) pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies – atsakovė įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo į visą buvusią žemės valdą. LVAT 2022 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-338-442/2022 (toliau – 2022 m. LVAT nutartis), išnagrinėjus pareiškėjos apeliacinį skundą dėl VAAT 2021 m. sprendimo, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – VAAT 2021 m. sprendimas panaikintas ir bylą perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

13. 2022 m. LVAT nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį administracinį ginčą, privalėjo išaiškinti, ar Vilniaus miesto skyrius, priimdamas Įsakymus priėjo pagrįstą išvadą, kad 2010 m. Projekte pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis nepatenka į buvusios žemės valdos ribas, ar tokią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Pažymėta, kad tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis), o išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime nustatyti faktai, neturi prejudicinės reikšmės teismui, nagrinėjančiam kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

14. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-701535/2023 (toliau – VAAT 2023 m. sprendimas) pareiškėjos skundas atmestas. LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1743-1188/2023 (toliau – 2023 m. LVAT nutartis) pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – VAAT 2023 m. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. 2023 m. LVAT nutartyje konstatuota, kad bylą išnagrinėjus iš naujo ir priėmus teismo sprendimą, pareiškėja apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2010 m. Projekte nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis nepateko į buvusios žemės valdos ribas, tačiau pareiškėja tvirtina, jog nagrinėjamu atveju žemės grąžinimui natūra turi būti taikomos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjos skundo argumentų dėl Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo vietoj užimtos žemės dalies jai skiriant natūra iki 30 proc. padidintą žemės sklypą kitoje laisvoje vietoje, jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo šiuo aspektu neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

16. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką.

17. Pažymos parengimo metu galiojo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) nuostata, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant; toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus; tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Aprašo 5 punkte (2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija), be kita ko, buvo nurodyta, kad grąžinami natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys suformuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – žemėtvarkos projektas) ir paženklinami vietoje; grąžinant žemės, miško sklypą ar vandens telkinį natūra į vienkiemius išskirstytose teritorijose, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo. Metodikos 3 punkte (2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) buvo nurodyta, kad žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d. Minėtos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad pareiškėjai žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui turėjo būti projektuojami rengiant atitinkamos kadastro vietoves žemėtvarkos projektą.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja iniciavo teisminį procesą dėl buvusios žemės valdoje esamų kitų asmenų asmeninio ūkio žemės sklypų, kuris buvo nutrauktas pareiškėjos prašymu, kadangi 2007 m. lapkričio 6 d. pasirašytinai sutiko su rengiamame žemėtvarkos projekte siūlomais suprojektuoti žemės sklypais, kurie pareiškėjai būtų grąžinami natūra. 2010 m. Projekte pareiškėjai suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir Nr. 884-4 (1,74 ha)), 2010 Projekto priede nurodant, kad minėti žemės sklypai grąžinami natūra pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą 1 eiliškumo grupę (sugrąžinami savininkams natūra).

19. Iš skundo turinio suprantama, kad pareiškėja neginčija fakto, jog dalis pareiškėjai 2010 m. Projekte suprojektuotų žemės sklypų nepatenka į buvusią žemės valdą, 2023 m. LVAT nutartyje konstatuota, kad dėl šių aplinkybių pareiškėja nekelia klausimų. Pareiškėjos manymu, nors dalis suprojektuotų žemės sklypų ir nepatenka į buvusią žemės valdą, tačiau tai turi būti vertinama kaip žemės sklypai suprojektuoti grąžinti natūra, kadangi VAVA rašte yra nurodyta, kad grąžinamas natūra žemės sklypas gali nesutapti su buvusiomis žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 proc. buvusios žemės valdos, be to, už kitų asmenų naudojamą asmeninio ūkio žemę, patenkančią į buvusios žemės valdos ribas, turi būti suprojektuotas kitoje laisvoje vietoje žemės sklypas padidintas iki 30 proc. ir tai neturi būti laikoma kaip naujas žemės sklypas.

20. Dėl pareiškėjos keliamų reikalavimų, susijusių su 40 proc. suprojektuotų žemės sklypų nesutapimu su buvusios žemės valdos ribomis, teisėjų kolegija pažymi, kad tokia sąlyga buvo numatyta Aprašo 14 punkte (1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 redakcija), tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ pakeitimo“ Aprašą išdėstant nauja redakciją tokių nuostatų (dėl 40 proc.) Aprašas nebereglamentuoja. Atitinkamai nuostatos dėl suprojektuotų žemės sklypų 40 proc. nesutapimu su buvusios žemės valdos ribomis neliko ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėsčius Metodiką nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, tvirtinant 2010 m. Projektą tokios nuostatos (dėl 40 proc.) nebuvo galimą taikyti suprojektuotiems natūra grąžintiniems žemės sklypas, todėl pareiškėjos reikalavimai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.

21. Dėl pareiškėjos reikalavimų, susijusių su padidintu iki 30 proc. žemės sklypo suprojektavimu kitoje vietoje, paminėtina, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 punkte (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija), be kita ko, nurodyta, jog prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių-karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį; kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šiame punkte aukščiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 proc. didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. <...>. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje; šiems asmenims gali būti taikomos ir kitos įstatymų nustatytos lengvatos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta eiliškumo grupė (nurodoma ir patvirtinto žemėtvarkos projekto priede) pagal kurią formuojami žemės sklypai žemėtvarkos projektuose, t. y. skiriant iki 30 proc. didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo žemės rengiant žemėtvarkos projektą žemės sklypai formuojami pagal 5 eiliškumo grupę – perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 proc.) žemės sklypai toje pačioje kadastro vietovėje piliečiams, kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – Nutarimas Nr. 385) (2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcijai) 2.1 papunktyje nurodyta, kad piliečiams, kurių norimas susigrąžinti natūra žemės sklypas nustatytąja tvarka yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui, pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas suteikiamas didesnis žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo; piliečiai prašymus skirti padidintą žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pateikia apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniams žemėtvarkos skyriams arba jų darbuotojams seniūnijose, kurių teritorijoje pageidauja gauti žemės sklypą. Paminėtina, kad ši nuostata yra galiojanti, t. y. Nutarimo Nr. 385 (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) 2.3 papunktyje nurodyta, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais piliečiams gali būti skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo; piliečiai prašymus skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Tarnybos teritoriniams pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą; sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo.

24. Duomenų (įrodymų), kad prašymą – suteikti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo, pareiškėja būtų pateikusi VAVA teritoriniam padaliniui arba Tarnybai ir (ar) Tarnybos teritoriniam padaliniui, byloje nepateikė nei pareiškėja net atsakovė. Dėl kokių priežasčių pareiškėja nepateikė tokio pobūdžio prašymo nei pareiškėjos skunde nei atsakovės atsiliepime, nenurodyta. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad turi teisę į 30 proc. padidintą žemės sklypo plotą, tačiau būdama atidi ir rūpestinga, turėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir sąlygomis, kurioms esant žemės sklypo plotas gali būti padidintas, t. y. pateikti prašymą, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pati pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama gauti iki 30 proc. padidinto žemės sklypo ploto. Dėl šių priežasčių, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (nesant pareiškėjos prašymo) pareiškėjai suteikti padidintą 30 proc. žemės plotą. Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostata savaime nesuteikia teisės asmeniui papildomai pretenduoti į padidintą žemės sklypo plotą, t. y. pareiškėjos lūkestis gauti 30 proc. padidintą žemės plotą negali būti teisėtas, jeigu toks lūkestis neparemtas pačios pareiškėjos aktyviais veiksmais, kadangi pareiškėja nepateikė tokio prašymo.

25. Teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus, kad ne buvusios žemės valdoje (kitoje vietoje) suprojektuotas žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies negali būti laikomas kaip „naujas žemės sklypas, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad tokie žemės sklypai yra projektuojami perdavimui nuosavybėn neatlygintinai pagal 5 eiliškumo grupę, o ne pagal 1 eiliškumo grupę, be to, pagal Nutarimo Nr. 385 nuostatas, kad būtų pagrindas rengiamame žemėtvarkos projekte suprojektuoti iki 30 proc. padidintą žemės sklypo plotą turi būti pateiktas atskiras prašymas.

26. Dėl pareiškėjos reikalavimų, susijusių su 3 ha žemės ūkio naudmenų suprojektavimu prie esamos pareiškėjos sodybos (pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį), paminėtina, kad iš į bylą pateiktos pareiškėjos vardu suformuotos nuosavybės teisių atkūrimo bylos, nustatyta, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės V. K. valdytos 6,80 ha žemės dalį – į 3,40 ha žemės (2003 m. balandžio 30 d. pažyma Nr. 83p dėl nuosavybės teisių atkūrimo). Įgyvendinant šią pareiškėjos teisę 2006 m. Projekte pareiškėjai suprojektuoti grąžintini natūra du bendro 3,40 ha ploto žemės sklypai: namų valdos žemės sklypas Nr. 220-1 (0,60 ha) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 220-2 (2,80 ha). Nors suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 220-1 yra buvusios žemės valdoje, tačiau pagal Žemės reformos 15 straipsnio 8 dalies nuostatas grąžinamas natūra kaip buvusios žemės savininkės V. K. valdytos žemės dalis – į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas <...>. Vertinant ar minėtas namų valdos žemės sklypas yra vienkiemis, kuriam gali būti taikoma Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta nuostata dėl 3 ha žemės ūkio naudmenų grąžinimo natūra, būtina vadovautis Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu vienkiemio apibrėžimu, t. y. atskira sodyba, esanti už miesto, miestelio ar kaimo teritorijos.

27. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai nuosavybės teisės yra atkuriamos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuri miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d., todėl 2006 m. Projekte suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 220-1 neatitinka Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto vienkiemio apibrėžimo, kadangi suprojektuotas namų valdos žemės sklypas yra miesto teritorijoje (buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime), nors nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimas). Tai įvertinus, pareiškėjos reikalavimas – suprojektuoti 3 ha žemės ūkio naudmenų prie pareiškėjos sodybos, nėra pagrįstas.

28. Pareiškėja skunde nesutinka, kad jos atžvilgiu atsakovė taiko Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. nepareiškus valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

29. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 punkte yra nurodyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

30. Byloje nustatyta, kad Įsakymas Nr. 1674, be kita ko, yra priimtas vadovaujantis VAĮ (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) 35 straipsniu, kuris reglamentuoja klaidų ištaisymo procedūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba (jos teritorinis padalinys) nustatęs (kaip iš Įsakymo Nr. 1647 matyti, tai buvo vertinama kaip klaida), kad pareiškėjas 2010 m. Projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalis žemės sklypo Nr. 884-4 negalės būti grąžinami natūra turėjo vadovautis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir pasiūlyti pareiškėjai kitus atlyginimo būdus, nepaisant to, kad Tvarkos 40 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį; minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui.

31. Vadovaujantis LVAT praktika, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas siejamas būtent su faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis pretendento galimybes atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytais būdais (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-17-1095/2007, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-939-525/2017, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1894-415/2018, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-509-492/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-680-492/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-789/2021). Todėl paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra (nagrinėjamu atveju – paaiškėjus klaidai), pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį kompetentinga institucija (šiuo atveju – Tarnyba) turi pareigą pasiūlyti piliečiams kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

32. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija) Atkūrimo įstatymas 21 straipsnį papildytas nauja 4 dalimi – piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

33. Terminas, iki kurio piliečiai galėjo pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies, įsigaliojusios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nuostatas buvo nustatytas:

33.1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1925 redakcija) 1 straipsniu – iki 2019 m. birželio 1 d.

33.2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1242 redakcija) 1 straipsniu – iki 2023 m. vasario 1 d.

33.3. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo (2023 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. XIV-1826 redakcija) 1 straipsniu – iki 2023 m. lapkričio 1 d.

33.4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2126 redakcija) 2 straipsniu – iki 2024 m. gegužės 1 d.

34. Tarnybos raštai patvirtina, kad pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta: Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 49 SD-14463-(14.49.104.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ – pareiškėja informuota, kad valią gali pakeisti iki 2023 m. vasario 1 d., Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 49 SD-5868-(14.49.104.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ – iki 2023 m. lapkričio 1 d., Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 49SD-11229-(14.49.136 E.) „Dėl atlyginimo būdo pakeitimo“ – iki 2024 m. kovo 1 d., Tarnybos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. 2SD-825-(15.2.48 E.) „Dėl atlyginimo būdo pakeitimo“ – iki 2024 m. gegužės 1 d.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba, įgyvendindama atsakingo valdymo (gero administravimo) principus, net ir esant neišspręstam teisminiam ginčui dėl Įsakymų ir NŽT sprendimo pagrįstumo, ėmėsi aktyvių veiksmų ir vykdydama viešojo administravimo funkcijas informavo pareiškėją apie pasikeitusias Atkūrimo įstatymo nuostatas, t. y. informavo apie galimybę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo už valstybės išperkamą žemę (iki: 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. lapkričio 1 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. gegužės 1 d.).

36. Pareiškėja skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, susijusias su valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, keitimu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos siekis – nuosavybės teisių atkūrimas natūra, pareiškėja kitokios valios nebuvo išreiškusi, be to, tikėdamasi atkurti nuosavybės teises natūra 2007 metais iniciavo teisminį procesą dėl 2000 m. Projekto dalies – J. P. iki nacionalizacijos turėtame 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų panaikinimo. Pareiškėjos skunde nurodyta LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-261/2017, šiai administracinei bylai nėra aktuali. Nurodytos LVAT nutarties nagrinėjimo dalykas – nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra, kai institucija, įgaliota spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalėjo piliečiams paaiškinti nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kad jie galėtų išreikšti savo valią tinkamai. Šioje administracinėje byloje pareiškėja nekelia klausimo, kad Tarnyba netinkamai suprato pareiškėjos valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, be to, pareiškėja pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pareiškusi kitokios, nei nuosavybės teisių atkūrimas natūra, nuosavybės teisių atkūrimo valios.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT sprendime tinkamai nustatyta faktinių aplinkybių apimtis bei nurodytas teisinis pagrindas dėl buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemės grąžinimo, todėl NŽT sprendimas atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Tarnybos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti NŽT sprendimą ir jį laikyti neatitinkančiu VAĮ nustatytiems reikalavimams administracinio akto turiniui. Nustačius, kad NŽT sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimai – panaikinti Įsakymus ir įpareigoti Tarnybą atlikti visas būtinas procedūras, priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjai į buvusio žemės savininko J. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje suprojektuotuose žemės sklypuose Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha), Nr. 884-4 (1,74 ha), yra išvestiniai, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti NŽT sprendimą nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymu panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos T. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.