Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1743-1188/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-06
Bylos Nr.: A-1743-1188/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04331-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: T. B.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė

Administracinė byla Nr. A-1743-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04331-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja T. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-2137-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas);

1.2. Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono, buvusios Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės, Trakų Vokės, Vaidotų (D.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 2 eilutės ir 3 eilutės pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – ir Skyriaus įsakymas 2);

1.3. Panaikinti Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono, buvusios Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės, Trakų Vokės, Vaidotų (D.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Skyriaus įsakymas 1);

1.4. Įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo natūra į J. P. (toliau – ir Buvęs savininkas) turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje suprojektuotuose žemės sklypuose Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha), Nr. 884-4 (1,74 ha) (toliau – kartu ir Žemės sklypai).

2. Pareiškėja skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų Vokės, Vaidotų (d,), Dobrovolės, Guobų Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įstatymas Nr. 1-1304)“ patvirtino Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir 2010 m. projektas), kuriame pareiškėjai buvo suprojektuoti grąžinimui natūra Žemės sklypai. NŽT turėjo visus parengtus dokumentus ir laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. vilkino sprendimo dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą. NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. nurodė pareiškėjai, kad dalis žemės minėtu žemėtvarkos projektu buvo suprojektuota nepagrįstai, todėl už ją gali būti atlyginta tik pinigais. Paaiškėjo, kad žemės sklypas Nr. 844-4 (1,74 ha) buvo suprojektuotas nepagrįstai, nes dalis šio sklypo nesutampa su turėtos žemės ribomis, o žemės sklypas Nr. 884-2 (0,48 ha) ir žemės sklypas Nr. 884-3 (0,37 ha) suprojektuoti ne Buvusio savininko turėtoje žemėje. Tačiau dėl valstybės daromų klaidų pareiškėja negali patirti jokių neigiamų padarinių, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir teismų praktikai.

2.2. Išvada dėl nepagrįstai suprojektuotų Žemės sklypų padaryta nepagrįstai ją grindžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 40 punktu. Pastaroji norma negali suvaržyti pareiškėjos teisių, nes pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, valstybės įgaliotos institucijos turėjo prievoles be jokių papildomų prašymų paskirti tos paties paskirties žemės sklypus kitoje laisvoje vietoje. Taip pat valstybės įgaliotiniai turėjo pareigą siūlyti skirti ir projektuoti žemės sklypus arba pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, arba pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktus ir Tvarkos 39, 70 ir 82 punktus. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, valstybės įgaliotiniai privalėjo siūlyti žemės projektavimo variantus, o pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį – parinkti sklypus patys. Tačiau tai nebuvo padaryta. Vietoj to, NŽT nepagrįstai vilkino sprendimų priėmimą, nes sprendimą dėl pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo privalėjo priimti per 6 mėnesius, taip pažeisdama minėtą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.

2.3. NŽT sprendime išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir niekiniai, nes NŽT objektyviai neįvertino Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos 39, 70 ir 82 punktų nuostatų, kuriomis privalėjo vadovautis, darydama išvadas dėl Skyriaus įsakymu 1 ir Skyriaus įsakymu 2 atlikto žemės sklypų projektavimo teisėtumo. Be to, NŽT sprendime neturėjo teisės taikyti Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies, nes nuosavybės atkūrimo procedūra buvo pradėta iki šios normos įsigaliojimo.

2.4. NŽT sprendime nepagrįstai nurodyta, kad dalis Buvusio savininko turėtos žemės buvo užimta asmeninio ūkio žemės sklypais ir kad pareiškėja nenuginčijo jų suteikimo, tačiau tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjai turėjo būti skiriamas iki 30 proc. padidintas sklypas kitoje laisvoje vietoje, kuris nėra laikomas nauju sklypu, o ne atsisakyta atkurti nuosavybės teises.

2.5. NŽT neteisingai pasisakė dėl vienkiemio statuso ir dėl Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktų taikymo, nes žemės grąžinimo procesas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prijungtoje Vilniaus miestui po 1995 m., vykdytas atsižvelgiant į statusą, kurį turėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, nepraleidusi nustatytų terminų, pateikė prašymą, tačiau valstybės įgaliotinis, turėjęs prievolę savo iniciatyva parinkti atlyginimo būdą dėl valstybės išperkamos 0,3410 ha žemės dalies, tokios pareigos neįvykdė. Tuo laikotarpiu dalis Lietuvos kaimų buvo išskirstyti į vienkiemius, o dalis turėjo rėžių sistemą. Pareiškėjos namas ir ūkiniai pastatai yra Buvusio savininko turėtoje 6 ha žemės valdoje, kurioje iki šiol niekas neturi jokių pastatų.

2.6. Suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 220-1 yra Buvusio savininko turėtoje žemėje. Tai patvirtina aplinkybė, kad suprojektuotą namų valdos žemės sklypą Nr. 220-1 ir žemės sklypus Nr. 884-1, Nr. 884-4 galima sujungti į vieną bendrą žemės sklypą. Vadinasi NŽT teiginiai, kad minėti žemės sklypai yra ne Buvusio savininko turėtoje 6 ha žemės valdoje, yra neteisingi, klaidinantys ir neatitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, nes aptarti sklypai nelaikomi naujais sklypais.

2.7. Valstybė vietoj užimtos žemės dalies, turėjo prievolę skirti natūra iki 30 proc. padidintą žemės sklypą kitoje laisvoje vietoje, dėl to pareiškėjai grąžintinas 3 ha žemės ūkio naudmenų žemės plotas turėjo padidėti iki 3,47 ha ploto.

2.8. NŽT veiksmai, kuriais buvo atrinkti Žemės sklypai ir suprojektuoti atkūrimui natūra pagal 2010 m. projektą atitinka pareiškėjos valią ir Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktus, Tvarkos 39, 40, 70 ir 82 punktus. Iki šiol neišspręstas klausimas tik dėl valstybės išperkamos 0,3410 ha ploto žemės dalies atlyginimo būdo vienkiemio teritorijoje (Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p., 21 str. 3 d.).

2.9. Dėl minėto 3 ha žemės ūkio naudmenų ploto grąžinimo pareiškėjai valios reikšti nereikėjo, o dėl viršijančios 0,3410 ha žemės dalies atlyginimo būdą turėjo nustatyti valstybės įgaliotiniai.

2.10. NŽT neatsižvelgė, kad prie vienkiemio iki 3 ha žemės ūkio naudmenų, žemė grąžinama natūra, nepaisant turėtos žemės vietos, jog toks plotas nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotą ir kad vietoj užimtos ir neatlaisvintos žemės skiriamas iki 30 proc. didesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas kitoje laisvoje vietoje.

Šalies argumentai

2.11. Pareiškėja prašė grąžinti visą turėtą žemę natūra paveldėtame vienkiemyje, savo valios nekeitė ir įstatymo nustatytu terminu tokios būtinybės nematė, nes žemėtvarkos specialistai žadėjo atkurti nuosavybės teises natūra. Atkūrimo proceso stadijoje buvo prašoma pateikti papildomų dokumentų, dalies iš jų jau terminui pasibaigus, todėl paskutinis dokumentas buvo pateiktas 2006 m. sausio 31 d. Vėliau 2006 m. rugsėjo 28 d. žemėtvarkos skyrius parengė pažymą dėl pretendentės teisių atkurti nuosavybės teisės į Buvusio savininko turėtą 3,4310 ha žemę. Tačiau žemėtvarkos projektas nebuvo suprojektuotas, nes NŽT paaiškėjo, kad dalis Buvusio savininko žemės užimta asmenino ūkio žemės sklypais ir ne visi asmenys sutiko atlaisvinti tą plotą. Tai patvirtina, kad terminas pakeisti pareiškėjos valią praleistas dėl valstybės įgaliotinių kaltės, nes jie, turėdami visą informaciją, laiku neišaiškino visų reikalingų klausimų.

2.12. Dėl užsitęsusios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pareiškėja su skundais kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA) ir NŽT. Valstybės institucijos formaliais ir šališkais atsakymais bandė pateisinti žemėtvarkos specialistų neveikimą ir visą atsakomybę už proceso vilkinimą perkelti pareiškėjai. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tikslu nuginčyti VAVA 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą, tačiau skundas buvo priimtas tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kurioje teismas nustatė, kad pareiškėjai tik 2006 m. tapo žinoma apie esminius ginčijamo VAVA 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo elementus. Pareiškėja neturėjo jokio pagrindo rinktis kitus atkūrimo ar atlyginimo būdus, nes žemėtvarkos specialistai tik 2006 m. pradėjo siūlyti asmeninių sklypų valdytojams pasinaudoti teisės aktų įtvirtintomis nuostatomis. Su tokiu pasiūlymu sutiko tik vienas asmuo, kuris atlaisvino suprojektuotą žemės sklypą Nr. 884-1.

2.13. VAVA 2007 m. teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog rengiant (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, už likusią 2,47 ha paveldimos žemės dalį, perduodant ją nuosavybėn neatlygintinai, pareiškėjai nebuvo suprojektuoti Žemės sklypai, kadangi pareiškėja nepasirinko žemės sklypo iš laisvos žemės fondo. NŽT ir VAVA laikėsi tos pačios pozicijos, kad pareiškėja be jokių papildomų prašymų turi teisę pasirinkti trūkstamos žemės plotą iš laisvos žemės fondo. Žemėtvarkos specialistai 2007 m. lapkričio 6 d. pasiūlė pasirašytinai sutikti su trūkstamos žemės grąžinimo natūra variantu. Su tokiu variantu pareiškėja sutiko, nes NŽT nutraukė nuosavybės atkūrimo procedūros vilkinimą ir pasiūlė pareiškėjai priimtiną nuosavybės atkūrimo variantą.

2.14. NŽT visiškai nepagrįstai įvertino šiuos pareiškėjos veiksmus, kaip atsisakymą nuo užimtos žemės dalies grąžinimo natūra. Žemės sklypas Nr. 884-4 faktiškai nesutampa su turėtos žemės ribomis tik 1,18 ha žemės dalyje, o tai sudaro tik 34 proc. nuo Buvusio savininko turėto 3,4310 ha žemės ploto. NŽT negali turėti jokių pretenzijų dėl 1,18 ha žemės dalies projektavimo, nes suprojektuotas sklypas ribojasi su namų žemės valdos sklypu prie pat namo, o 1,18 ha žemės dalis neviršija 40 proc. nuo turėtos žemės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. NŽT atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko turėtą žemę pateikė 2001 m. gruodžio 13 d., nurodydama, kad yra paveldėtoja pagal testamentą ir prašo žemę sugrąžinti natūra iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje. Teismo sprendimais buvo patvirtinta, kad Buvęs savininkas nupirko iš valstybės ir nuosavybes teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 3,4310 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).

4.2. Buvo patenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti Įstatyme nustatytą terminą pateikti buvusio žemės savininko nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. VAVA, gavusi visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teisės į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, parengė pažymą, kuri patvirtino pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į 3,4310 ha žemės plotą.

4.3. Pareiškėja pageidavo 3,4310 ha žemės plotą susigrąžinti natūra, tačiau dalis turėtos žemės tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 buvo suteikta asmenims naudoti asmeniniam ūkiui.

4.4. Pareiškėja 2007 m. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 32-65-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobsovolės, Guobų, Daniškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įsakymas Nr. 1-1304)“ patvirtintą Trakų Vokės, Vaidotų (d.)m Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimt Totorių (d.) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir 2000 m. projektas) dalyje dėl Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtame 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus ir įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko turėtą žemę. Tačiau pareiškėja skundo atsisakė.

4.5. Rengiant 2010 m. projektą, pareiškėjai grąžinimui natūra buvo suprojektuoti Žemės sklypai. Tačiau, sulyginus 2010 m. projekto plane suprojektuotų Žemės sklypų vietą ir ribas su Buvusio savininko ribomis, nustatyta, kad Buvusio savininko turėtoje žemės valdoje, t. y. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. 884-1 ir žemės sklypo Nr. 844-4 dalis, kiti žemės sklypai suprojektuoti ne buvusio žemės savininko turėtoje žemės valdoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje. Šie 2000 m. projekto sprendiniai nebuvo nuginčyti, todėl pareiškėjai grąžinimui natūra žemės sklypai buvo galimi projektuoti tik toje Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje, kuri buvo laisva ir nepriskirta valstybės išperkamai.

4.6. Apie priimtus Skyriaus įsakymą 1 ir Skyriaus įsakymą 2 pareiškėja buvo informuota 2020 m. rugsėjo 1 d. Duomenų, kad siunta nebuvo įteikta, NŽT negavo, taip pat tokios aplinkybės nenurodytos pareiškėjos skunde.

4.7. Iš pareiškėjos skundo neaišku, kodėl NŽT sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėja šio administracinio akto neteisėtumą sieja su anksčiau priimtais ir įstatymų nustatytais terminais neginčytinais Skyriaus įsakymu 1 ir Skyriaus įsakymu 2, tačiau pareiškėja yra praleidusi terminą apskųsti minėtus įsakymus ir neprašė šio termino atnaujinti.

4.8. Ginčijami administraciniai aktai pakankamai motyvuoti, juose nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, jie atitinka keliamus reikalavimus, o vien aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimai, nėra pagrindas juos panaikinti.

4.9. Skyrius 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į projekte suprojektuotus ir į Buvusio savininko turėtą žemę patenkančius žemės sklypus (jų dalis). Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, įpareigojo NŽT per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjai į visą Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkūrimo, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas, nustatęs faktines aplinkybes, vertindamas NŽT atsiliepimo argumentus dėl praleisto įsakymų apskundimo termino, nurodė, kad pareiškėja į teismą gali kreiptis tik po to, kai ginčą dėl NŽT teritorinio padalinio – Skyriaus – sprendimų ir veiksmų išnagrinės ir dėl jo sprendimą priims NŽT vadovas. Todėl teismas laikė nepagrįstu aptariamą argumentą, nes pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir į teismą su skundu kreipėsi laiku.

7. Teismas, įvertinęs Įstatymo 4 straipsnį, 5 straipsnį, 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 15 straipsnio 1 ir 12 dalis, Tvarkos 40 punktą, pažymėjo, kad nors nuosavybės teisių atkūrimo teisiniai santykiai yra sudėtingas, ilgas ir tęstinis procesas, jo eigoje galimos techninės ir kitokios klaidos, tačiau teismas priėjo išvadą, kad NŽT, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, privalo atlikti veiksmus ir priimti sprendimus Įstatymo bei Tvarkoje nustatyta tvarka ir terminais.

Atsiliepimas

8. Teismas padarė išvadą, kad NŽT nesilaikė Įstatymo ir Tvarkoje nustatytų terminų atkurti nuosavybės teisių į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pareiškėjai. Teismas sprendė, kad, nors NŽT atsiliepime nurodė, kad Skyrius 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimo dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo projektus, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama, nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius (kadastrinius) duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis, be kurių NŽT negalėjo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, tačiau pareiškėjos argumentai dėl NŽT vilkinimo priimti sprendimą (pareiškėjos pirminis prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas 2001 m. gruodžio 13 d., dokumentai, kurių pagrindu ji įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, pateikti iki 2006 m. sausio 31 d.) pagrįsti. Kadangi 2010 m. projektu pareiškėjai suprojektuoti Žemės sklypai yra viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių, teismas sprendė, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybės, jos turi būti išnagrinėtos ir priimtas teisingas, teisėtas ir teisės aktais pagrįstas sprendimas atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, remdamasis 2000 m. liepos 25 d. nustatytomis Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribomis, 2010 m. projektu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja dar 2016 m. spalio 25 d. NŽT sprendimu buvo informuota, kad 2010 m. projekte suprojektuotas žemės sklypas Nr. 884-2, žemės sklypas Nr. 884-3 ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis negali būti grąžinti natūra, kadangi nepatenka į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, ir šio sprendimo neskundė, į tai, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 13 d. pateiktame pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra ir šios valios Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad Skyrius pagrįstai priėmė Skyriaus įsakymą 1 ir Skyriaus įsakymą 2, todėl pareiškėjos reikalavimus dėl šių administracinių aktų panaikinimo atmetė. Nustatęs, kad į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, kad asmeninio ūkio žemės sklypai, patenkantys į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, kurie buvo suprojektuoti 2000 m. projekte ir remiantis tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 2005 metais buvo perleisti nuosavybėn asmenims, yra nuginčyti, teismas priėjo išvadą, jog, vadovaudamasis Įstatymo 12 straipsniu, neturi teisinio pagrindo įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į kitiems asmenims priklausančius asmeninių ūkių žemės sklypus, o nesant pareiškėjos valios, pareikštos Įstatymo nustatytais terminais, įpareigoti atkurti nuosavybės teisių Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu būdu.

10. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentą, kad NŽT neatsižvelgė, į tai, jog prie vienkiemio, kurį sudaro iki 3 ha žemės ūkio naudmenų, žemė grąžinama natūra nepaisant turėtos žemės vietos, toks plotas nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotą ir vietoj užimtos bei neatlaisvintos žemės pareiškėjai turi būti skiriamas iki 30 proc. didesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas kitoje laisvoje vietoje, teismas, remdamasis Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 4 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog pagal 2020 m. liepos 25 d. kartografiją Buvusio savininko turėta žemė nuo 1996 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 yra priskirta Vilniaus miesto teritorijai, 2010 m. projekte grąžinimui natūra suprojektuotuose žemės sklype Nr. 884-1 ir žemės sklypo 884-4 dalyje, patenkančioje į Buvusios savininko (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, nėra pareiškėjai priklausančios sodybos (gyvenamojo namo ir jo priklausinių), padarė išvadą, kad šiuo atveju Įstatymo 4 straipsnio 8 dalis netaikytina. Todėl atmetė su tuo susijusius pareiškėjos skundo argumentus.

11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia individualiam administraciniam aktui taikytinus reikalavimus, ir nustatęs, kad skundžiamame NŽT sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, jis pagrįstas ne tik faktiniais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, teismas padarė išvadą, kad NŽT tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes. Pripažinęs, kad nėra pagrindo naikinti NŽT sprendimo, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą jį panaikinti.

12. Nustatęs, kad pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime priimtų išvadų dėl skundžiamų aktų teisėtumo, teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

III.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja nurodė:

14.1. Teismas objektyviai neištyrė visų svarbių aplinkybių, argumentų ir prie skundo pridėtų įrodymų, bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir neteisingai, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

14.2. Teismas pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos rekomendacijas dėl Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo.

14.3. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ir aiškinti Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką.

14.4. Teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) teritorija prijungta Vilniaus miesto teritorijai, neturi jokios teisinės reikšmės kilusio ginčo kontekste, nes Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, jog Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. prijungtoje teritorijoje nuosavybės teisės atkuriamos Įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka.

14.5. Nėra aišku, kodėl teismas rėmėsi Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes visas (duomenys neskelbtini) buvo išskirstytas į vienkiemius, kaimo teritorijoje apskritai nėra tankiai užstatytos teritorijos ir nebuvo rėžinės žemės sistemos, o pareiškėja gyvena Buvusio savininko turėtame vienkiemyje.

14.6. Pareiškėja Įstatymo pagrindu patenka į tų savininkų ratą, kurie atitinka Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje keliamus reikalavimus. Teismo argumentas, kad žemės sklype Nr. 884-1 ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalyje, patenkančioje į Buvusios savininko (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, nėra pareiškėjai priklausančios sodybos, yra formalus, klaidingas ir teisiškai nereikšmingas, prieštarauja Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Taip pat prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes Buvusio savininko vienkiemis išliko, jo savininku dabar yra pareiškėja, o Įstatymo 4 straipsnio 8 dalis imperatyviai nustato pareigą atitinkamam administravimo subjektui išspręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra prie išlikusio vienkiemio arba kitoje laisvoje vietoje.

14.7. Netaikydamas Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, teismas taip pat nepagrįstai neįvertino Įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, pagal kurią Vyriausybės įgaliotos institucijos taip pat privalėjo pateikti raštišką siūlymą dėl galimybės gauti didesnį žemės plotą iš laisvos žemės fondo. Teismas, pažeisdamas teismų praktiką, niekaip neįvertino NŽT neteisėto ketinimo taikyti ginčo santykiams naują Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatą, ir nepagrįstai neatsižvelgė, kad pareiškėjai Įstatymo nustatytais terminais nebuvo pasiūlyta pareikšti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo į negrąžintinos žemės dalį ir kad po pareiškėjos valios pareiškimo (pakeitimo) termino pabaigos Įstatyme numatytą būdą teisėtai pasirinko VAVA, laikydamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies. Naujos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos nesuteikė NŽT teisės keisti pasirinkto būdo.

14.8. Teismas nepagrįstai netaikė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, kuri įpareigoja institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal Įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus Įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Šiuo atveju iki valios pateikimo termino pabaigos pareiškėja jokio pasiūlymo negavo. Tai reiškia, kad jos teisės pareikšti ar pakeisti valią buvo pažeistos dar iki valios pareiškimo termino pabaigos.

14.9. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos skundo argumentą, kad pareiškėja iki įstatymo nustatyto termino pabaigos (iki 2003 m. balandžio 1 d.) neturėjo pagrindo keisti savo valios, nes ji tik 2007 m. buvo informuota, kad Buvusio savininko turėtoje žemės dalyje suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai buvo 2005 m. perleisti nuosavybėn kitiems asmenims, kad tik vienas asmuo sutiko atlaisvinti 0,97 ha žemės plotą ir kad dėl tokių aplinkybių neįmanoma grąžinti visos žemės buvusioje vietoje. Šiuo atveju, tik dėl VAVA kaltės niekam laiku nebuvo žinoma, kad nebus galimybės grąžinti visos žemės buvusioje vietoje ir kad 2006–2007 m. reikės skirti trūkstamą žemės plotą kitoje laisvoje vietoje.

14.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesant pareiškėjos valios, pareikštos Įstatymo nustatytais terminais, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teisės Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu būdu.

14.11. Šiuo atveju VAVA pasirinko ir suprojektavo kitoje laisvoje vietoje 2,25 ha žemės ūkio paskirties žemės ir 1,18 ha kitos žemės ūkio paskirties žemės (bendrai 3,43 ha žemės plotą ) ir toks pasirinkimas ir projektavimas visiškai atitiko tiek Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, tiek Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio, 9 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas. Tokiu būdu VAVA įvykdė savo įstatymines prievoles ir teisėtai įstatymo pagrindu įgyvendino pareiškėjos turėtas, bet iki 2003 m. balandžio 1 d. neįgyvendintas teises, pareikšti ar pakeisti valią dėl žemės dalies grąžinimo būdo, kurios nebuvo galimybės gražinti buvusioje vietoje.

14.12. Teismo motyvas, kad Žemės sklypai suprojektuoti kitų asmenų iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, taip pat yra teisiškai nereikšmingas, nes suprojektuoti Žemės sklypai buvo laisvi, o buvę savininkai į juos nepretendavo. Be to, prašymų padavimo terminai baigėsi dar 2001 m. Teismas nenustatė, kokiu būdu pareiškėjai suprojektuoti Žemės sklypai gali pažeisti buvusių savininkų teises.

14.13. Teismas neobjektyviai ir šališkai pasisakė dėl 2007 m. teisminio ginčo nutraukimo aplinkybių ir pasekmių, nes objektyviai neatsižvelgė į skundo argumentą ir į pridėtą įrodymą apie bylos esminius faktus, kad VAVA, siekdama išvengti teisminio ginčo, dar iki paskirto 2007 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio datos, parinko atkūrimo būdus ir kad 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė pareiškėjos atstovui žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką su suprojektuotais Žemės sklypais, prašant pasirašytinai sutikti arba atsisakyti parinktų atkūrimo būdų. Išnykus pagrindui tolesniam teisminiam ginčui, pareiškėja atsisakė skundo reikalavimų ir paprašė teismo bylą nutraukti.

Atsiliepimas

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. NŽT atsiliepime nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinį skundą NŽT nurodė, kad šiuo atveju yra svarbu apsibrėžti nagrinėjamos bylos objektą ir dalyką. NŽT nuomone, nors pareiškėja nurodo daugybę kilusių ginčų, faktinių aplinkybių bei teisės normų vertinimų, tačiau nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia jos reikalavimai. Pareiškėja, iškeldama bylą siekė nuginčyti tris administracinius aktus. NŽT nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, pripažinęs, kad skundžiami administraciniai aktai teisėti ir pagrįsti. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nėra pagrindas jį panaikinti.

IV.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, akcentavo, kad ginčijami Skyriaus įsakymai buvo priimti nustačius, kad 2010 m. projekte žemės sklypai Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalis žemės sklypo Nr. 884-4, suprojektuoti ne Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje. Pareiškėja skundo reikalavimą dėl minėtų Skyriaus įsakymų panaikinimo grindžia tuo, kad, jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 2010 m. projekte suprojektuotus žemės sklypus, kurie, pareiškėjos nuomone, patenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas. Taigi tam, kad įvertinti ginčijamų Skyriaus įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės būtina išsiaiškinti, ar pagrįstai Skyrius nustatė, kad 2010 m. projekte pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis nepatenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų Skyriaus įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės rėmėsi tik NŽT direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau savarankiško, išsamaus, visapusiško ir objektyvaus bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su minėtų ginčijamų įsakymų faktiniu pagrindu, neatliko. Tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.)). Išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime nustatyti faktai, neturi prejudicinės reikšmės teismui, nagrinėjančiam kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį administracinį ginčą, privalėjo išaiškinti, ar Skyrius, priimdamas ginčijamus įsakymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad 2010 m. projekte pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis nepatenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, ar tokią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių t. y. neišnagrinėjo šio ginčo visa apimtimi pagal pareiškėjos skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, t. y. pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

V.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

23. Teismas nustatė:

23.1. Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.

23.2. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono buvusios Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės, Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinimo“ patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinime pareiškėjai buvo suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir Nr. 884-4 (1,74 ha)) nuosavybės teisėms į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkurti natūra.

23.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 49SF-2072-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad 2010 m. projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalis žemės sklypo Nr. 884-4 nepatenka į buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, todėl į šiuos žemės sklypus (jų dalį) nuosavybės teisės pareiškėjai nebus atkurtos.

23.4. Pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 30 d. raštą Nr. 49SF-2072-(14.49.104.) apskundė NŽT direktoriui.

23.5. NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją panaikinti pareiškėjai 2010 m. projekte suprojektuotus žemės sklypus Nr. 884-2 ir Nr. 884-3 bei patikslinti šiame projekte grąžintino natūra žemės sklypo Nr. 884-4 ribas pagal buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas. Taip pat nurodė, kad patikslinus 2010 m. projekte pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. 884-4 ribas ir parengus natūra grąžinamų žemės sklypų Nr. 884-1 ir Nr. 884-4 kadastro duomenų bylas ir planus, nedelsiant priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į visą buvusio savininko (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, grąžinant ją natūra, o už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais. Duomenų, kad šis NŽT direktoriaus sprendimas buvo apskųstas, į bylą nepateikta.

23.6. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, palyginęs 2010 m. Projekto plane suprojektuotų žemės sklypų vietą ir ribas su buvusio žemės savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribomis, nustatytomis 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, bei nustatęs, kad buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. 884-1 ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis, o žemės sklypai Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalis žemės sklypo Nr. 884-4, 2010 m. Projekte suprojektuoti ne buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje, priėmė 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.) ir Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.), kuriais žemės sklypus Nr. 884-2 ir Nr. 884-3 priskyrė laisvos žemės fondo žemei bei patikslino suprojektuoto žemės sklypo Nr. 884-4 ribas ir plotą. Apie priimtus sprendimus pareiškėja buvo informuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 49SF-1821-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“.

23.7. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimais, 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 1SS-2137-(7.5.) informavo, kad T. B. nuosavybės teisės, grąžinant buvusio žemės savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę natūra, gali būti atkurtos tik į 2010 m. Projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 884-1 (0,87 ha) ir dalį suprojektuoto žemės sklypo Nr. 884-4, o žemės sklypai Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalis žemės sklypo Nr. 884-4 patenka į kitų iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių žemės savininkų turėtas žemėvaldas, į kuriuos pareiškėjai nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Konstatavo, kad dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymai yra parengti remiantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, reikalavimais ir nėra pagrindo juos naikinti.

Šalies argumentai

23.8. Pareiškėja nesutinka su ginčijamais teisės aktais ir teigia, kad jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 2010 m. projekte suprojektuotus žemės sklypus, kurie, jos nuomone, patenka į buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas.

24. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinių aktų, t. y. Skyriaus Įsakymo 1 ir Skyriaus įsakymo 2, vieno mėnesio apskundimo terminą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. išaiškinimais, pateiktais 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eAS-749-492/2020, Lietuvos ŽRĮ 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymėjo, kad pareiškėja į teismą gali kreiptis tik po to, kai ginčą dėl NŽT teritorinio padalinio – Skyriaus – sprendimų ir veiksmų išnagrinės ir dėl jo sprendimą priims NŽT vadovas.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais išankstinio ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, teismų praktika, laikė nepagrįstu atsakovo argumentą dėl pareiškėjos praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, kadangi pareiškėja teritorinio padalinio priimtus įsakymus 2020 m. rugsėjo 25 d. apskundė NŽT direktoriui, todėl vieno mėnesio apskundimo terminas skaičiuojamas nuo NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-2137-(7.5.) įteikimo dienos, kurio pareiškėja (NŽT sprendimą gavo 2020 m. lapkričio 25 d., skundą teismui išsiuntė 2020 m. gruodžio 28 d. (2020 m. gruodžio 24-27 d. – švenčių dienos)) nėra praleidusi.

26. Teismas apžvelgė Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 5 straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnyje, ŽRĮ 15 straipsnio 1 ir 12 dalyse, Tvarkos 40 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir akcentavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniai santykiai yra sudėtingas, ilgas ir tęstinis procesas, jo eigoje galimos techninės ir kitokios klaidos, kurias NŽT, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, privalo ištaisyti.

27. Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina:

Šalies argumentai

27.1 Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises į J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, kuri yra Vilniaus miesto savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, pateikė 2001 m. gruodžio 13 d. T. B. pateiktame 2001 m. gruodžio 13 d. prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė, kad ji yra „paveldėtoja pagal testamentą“ ir prašo žemę sugrąžinti natūra iki nacionalizacijos turėtoje vietoje. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad „J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nupirko iš valstybės ir nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 3,4310 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (šiuo metu (duomenys neskelbtini))“ nustatytas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6406-04/2002, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-448-12/2006 buvo patenkintas T. B. prašymas atnaujinti Įstatyme nustatytą terminą „pateikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7071-141-2005, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir kitus reikiamus papildomus dokumentus, būtinus atkurti nuosavybės teises į J. P. nuosavybės teise valdytą 3,4310 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini)“.

27.2 Tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, gavęs visus pagal Įstatymo 10 straipsnyje nustatytą tvarką pateiktus dokumentus, patvirtinančius T. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę, parengė 2006 m. rugsėjo 28 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 444p, kurioje nurodyta, kad T. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,4310 ha buvusio žemės savininko J. P. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) turėtos žemės plotą.

27.3 Kadangi T. B. pageidavo J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę susigrąžinti natūra, tačiau dalis turėtos žemės tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 buvo suteikta asmenims naudoti asmeniniam ūkiui, ir jų naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai suprojektuoti Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3265-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įstatymas Nr. 1-1304)“, todėl T. B. 2007 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2000 m. projektą dalyje dėl J. P. iki nacionalizacijos turėtame 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. 241 (0,5 ha) ir Nr. 240 (1,47 ha)), ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. žemę iki nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje. T. B. 2007 m. lapkričio 14 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsisakė nuo skundo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje šį jos prašymą patenkino.

27.4 Neatsižvelgiant į tai, kad dalis buvusio savininko J. P. turėtos žemės užimta naudojama kitų asmenų, ir priimti sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės sklypų šiems asmenims suteikimo nustatyta tvarka nenuginčyti, rengiant 2010 m. projektą T. B. sugrąžinti natūra buvo suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir Nr. 884-4 (1,74 ha)).

27.5 NŽT sulyginusi 2010 m. projekto plane suprojektuotų žemės sklypų vietą ir ribas su buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)turėtos žemės ribomis, nustatytomis 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, nustatė, kad buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje, t. y. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. 884-1 ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis. Žemės sklypai – Nr. 884-2, Nr. 884-3, taip pat dalis žemės sklypo Nr. 884-4, 2010 m. projekte suprojektuoti ne buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje (natūra), o iki nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje.

28. Pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad projekte jai suformuoti grąžinimui sklypai patenka būtent į buvusio žemės savininko J. P. turėtos žemės valdas, o ne į kitų asmenų valdas, todėl teismas laikė įrodytu, kad 2010 m. projekte sklypai suprojektuoti ne buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje (natūra), o iki nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad sulyginus 2010 m. projekto plane suprojektuotų žemės sklypų vietą ir ribas su buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribomis, nustatytomis 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, darė išvadą, kad buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje, t. y. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. 884-1 ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis. Žemės sklypai – Nr. 884-2, Nr. 884-3, taip pat dalis žemės sklypo Nr. 884-4, 2010 m. projekte suprojektuoti ne buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje (natūra), o iki nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje. Teismas konstatavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai priėmė įsakymus, kuriais panaikino T. B. 2010 m. projekte sugrąžinimui natūra ne J. P., o kitų piliečių iki nacionalizacijos turėtoje žemėje suprojektuotus žemės sklypus Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalį žemės sklypo Nr. 884-4, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

30. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai atkuriant nuosavybės teises turi būti vadovaujamasi Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis, teismas pažymėjo, kad Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje yra nurodyti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius būdai. Kadangi pareiškėja pageidavo žemę sugrąžinti natūra, bet ne gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, be to, Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, todėl pareiškėjai negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į J. P. turėtą žemę pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas.

31. Teismas pažymėjo, kad Skyrius 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimo dėl nuosavybės teisių T. B. atkūrimo projektus, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama, nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius (kadastrinius) duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra vilkinamas.

32. Teismas, įvertinęs ginčijamo NŽT sprendimo turinį, konstatavo, kad NŽT argumentuotai pasisakė dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymų, jame nurodė tiek faktines, tiek teisines aplinkybės, todėl jis atitinka keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl darė išvadą, kad NŽT priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti.

33. Teismas pripažinęs, kad ginčijami įsakymai ir sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, netenkino pareiškėjos išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

VI.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Pareiškėjos teigimu, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl klausimų, kurie aiškiai reglamentuoti Įstatyme, taikė netinkamas teisės normas, o tinkamų normų netaikė. Ginčas kilo dėl J. P. iki 1940 m. nacionalizuotos 3,4310 ha žemės grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini) prie jo išlikusio vienkiemio. Pareiškėja (pretendentė) yra šio paveldėto vienkiemio savininkė, o žemės grąžinimo natūra taisyklės yra nustatytos Įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią nenumatyta jokio teisminio ginčo dėl žemės ploto, kuris yra užimtas asmeninio ūkio žemės sklypais, nes jeigu asmeninio ūkio žemės naudotojai nesutinka atlaisvinti užimtą žemės plotą, tada buvusiam žemės savininkui (šiuo atveju pretendentei) skiriamas iki 30 procentų didesnis žemės plotas kitoje laisvoje vietoje. Toks žemės grąžinimo natūra būdas nustatytas įstatymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-63-30-09).

36. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas ir teismas nepagrįstai grindžia savo veiksmus ir sprendimą tais faktais, kad dalis trūkstamos žemės buvo suprojektuota grąžinimui natūra ne J. P. turėtoje valdoje, o kitoje laisvoje vietoje. Atsakovas ir teismas taip pat neobjektyviai pasisakė ir dėl Tvarkos 40 punkto nuostatų, nes pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį vienkiemio savininkei (pretendentei) yra suprojektuoti gražinimui natūra žemės sklypai, kurių bendras plotas neviršija įstatymo nustatyto leistino ploto. Teismo sprendime Tvarkos 40 punktas nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytas žemės sklypui Nr. 884-4, nes jis taikomas tik žemės ūkio paskirties sklypams, o iš ginčijamo Skyriaus įsakymo 1 priedo Nr. 1 aiškiai matyti, kad sklypas Nr. 884-4 yra kitos paskirties žemės sklypas.

Atsiliepimas

37. NŽT Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

38. Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 5 straipsnio 6 dalimi, 12 straipsniu, Tvarkos 40 punktu, nurodo, kadangi T. B. išreiškė valią buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę sugrąžinti natūra ir šios valios nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė, o rengiant 2000 m. Projektą dalyje buvusio žemės savininko turėtos žemės suprojektuoti žemės sklypai kitiems asmenims, ir šie 2000 m. Projekto sprendiniai nenuginčyti, todėl T. B. 2010 m. Projekte sugrąžinti natūra žemes buvo galima projektuoti tik toje J. P. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, kuri buvo laisva, nepriskirta valstybės išperkamai.

39. Skyrius pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, be kita ko, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes, taip pat patvirtinančių, kad projekte suformuoti jai grąžinami sklypai patenka būtent į buvusio žemės savininko J. P. turėtos žemės valdas, o ne į kitų asmenų valdas, todėl yra įrodyta, kad 2010 m. projekte sklypai suprojektuoti ne buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje (natūra), o iki nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje. Skyriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas.

40. Skyrius nurodo, kad 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimo dėl nuosavybės teisių T. B. atkūrimo projektus, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius (kadastrinius) duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis.

41. Skyrius pažymi, kad dėl NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-2137-(7.5) ginčijimo pareiškėja nėra praleidusi ABTĮ numatyto termino ginčyti administracinį aktą, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, kodėl šis administracinis aktas yra neteisėtas. Pareiškėja šio administracinio akto tariamą neteisėtumą sieja su anksčiau priimtais ir įstatymų nustatytais terminais neginčytais administraciniais aktais. Tai nėra pagrindas naikinti šį administracinį aktą.

42. Skyriaus teigimu, dėl ginčijamų Skyriaus įsakymu aktualu tai, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, kurio neprašo atnaujinti. Todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjos reikalavimai turi būti atmetami.

43. Skyriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas atskleidė bylos esmę, įvertino ir ištyrė ginčo aplinkybes.

44. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį, papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nupirko iš valstybės ir nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 3,4310 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) nustatytas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6406-04/2002, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-448-12/2006 buvo patenkintas T. B. prašymas atnaujinti Įstatyme nustatytą terminą pateikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7071-141-2005, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir kitus reikiamus papildomus dokumentus, būtinus atkurti nuosavybės teises į J. P. nuosavybės teise valdytą 3,4310 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini).

45. Tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, gavęs visus pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktus dokumentus, patvirtinančius T. B. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę, parengė 2006 m. rugsėjo 28 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 444p (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad T. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,4310 ha buvusio žemės savininko J. P. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) turėtos žemės plotą.

Atsiliepimas

46. Atsakovas paaiškina, kad T. B. pageidavo J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę susigrąžinti natūra. Tačiau dalis turėtos žemės tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 buvo suteikta kitiems asmenims naudoti asmeniniam ūkiui, ir jų naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai suprojektuoti Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3265-41 (toliau – ir Projektas).

Šalies argumentai

47. T. B. 2007 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2000 m. Projekto dalį dėl J. P. iki nacionalizacijos turėtame 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. 241 (0,5 ha) ir Nr. 240 (1,47 ha)), ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. žemę iki nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje. Pareiškėja 2007 m. lapkričio 14 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsisakė nuo skundo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje šį jos prašymą patenkino.

Atsiliepimas

48. Atsakovas teigia, kad rengiant 2010 m. Projektą T. B. sugrąžinti natūra buvo suprojektuoti keturi žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 8842 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir Nr. 884-4 (1,74 ha)). Sulyginus 2010 m. Projekto plane suprojektuotų žemės sklypų vietą ir ribas su buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės ribomis, nustatytomis 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, nustatyta, kad buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje, t. y. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. 884-1 ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis. Žemės sklypai – Nr. 884-2, Nr. 884-3, taip pat dalis žemės sklypo Nr. 884-4, 2010 m. Projekte suprojektuoti ne buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje (natūra), o iki nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje.

49. Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad T. B. išreiškė valią buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę sugrąžinti natūra ir šios valios nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė, o rengiant 2000 m. Projektą dalyje buvusio žemės savininko turėtos žemės suprojektuoti žemės sklypai kitiems asmenims, ir šie 2000 m. Projekto sprendiniai nenuginčyti, todėl T. B. 2010 m. Projekte sugrąžinti natūra žemės buvo galima projektuoti tik toje J. P. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, kuri buvo laisva, nepriskirta valstybės išperkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-2137-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E) ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E) pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo natūra į J. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) teritorijoje suprojektuotuose žemės sklypuose Nr. 884-1 (0,87 ha), Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha), Nr. 884-4 (1,74 ha) pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

52. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja teismui pateiktame patikslintame skunde nesutikimą su atsakovo priimtais administraciniais aktais grindė argumentais, kad ji dėl valstybės daromų klaidų, paaiškėjus, jog žemės sklypas Nr. 844-4 (1,74 ha) buvo suprojektuotas nepagrįstai, nes dalis šio sklypo nesutampa su turėtos žemės ribomis, o žemės sklypas Nr. 884-2 (0,48 ha) ir žemės sklypas Nr. 884-3 (0,37 ha) suprojektuoti ne Buvusio savininko turėtoje žemėje, negali patirti jokių neigiamų padarinių, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir teismų praktikai. Pareiškėja teismui pateiktame skunde teigė, kad atsakovas išvadą dėl netinkamai suprojektuotų Žemės sklypų padarė nepagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 5 dalimi ir Tvarkos 40 punktu. Pasak pareiškėjos, Tvarkos 40 punktu negali būti suvaržytos jos teisės, nes pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį valstybės įgaliotos institucijos turėjo prievolę be jokių papildomų prašymų paskirti jai tos pačios paskirties žemės sklypus kitoje laisvoje vietoje. Taip pat valstybės įgaliotiniai turėjo pareigą siūlyti skirti ir projektuoti žemės sklypus arba pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, arba pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktus ir Tvarkos 39, 70 ir 82 punktus, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjos nuomone, NŽT sprendime nepagrįstai nurodė, jog dalis Buvusio savininko turėtos žemės buvo užimta asmeninio ūkio žemės sklypais ir kad pareiškėja nenuginčijo jų suteikimo, nes tokiais atvejais, pareiškėjos teigimu, valstybė vietoj užimtos žemės dalies jai turėjo skirti natūra iki 30 procentų padidintą žemės sklypą kitoje laisvoje vietoje, dėl to pareiškėjai grąžintinas 3 ha žemės ūkio naudmenų žemės plotas turėjo padidėti iki 3,47 ha ploto. Pareiškėja tvirtino, kad NŽT sprendime neteisingai pasisakė dėl vienkiemio statuso ir dėl Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktų taikymo, nes žemės grąžinimo procesas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prijungtoje Vilniaus miestui po 1995 m., vykdytas atsižvelgiant į statusą, kurį turėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT objektyviai neįvertino Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos 39, 70 ir 82 punktų nuostatų, kuriomis privalėjo vadovautis darydama išvadas dėl Skyriaus įsakymu 1 ir Skyriaus įsakymu 2 atlikto žemės sklypų projektavimo teisėtumo. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad NŽT veiksmai, kuriais buvo atrinkti Žemės sklypai ir suprojektuoti atkūrimui natūra pagal 2010 m. projektą, atitinka pareiškėjos valią ir Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktus, Tvarkos 39, 40, 70 ir 82 punktus, tačiau iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl valstybės išperkamos 0,3410 ha ploto žemės dalies atlyginimo būdo vienkiemio teritorijoje. Pareiškėja siekia, kad jai vietoj užimtos ir neatlaisvintos žemės būtų skiriamas iki 30 procentų didesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas kitoje laisvoje vietoje, atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. vasario 25 d. nutartimi perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad ginčijami Skyriaus įsakymai buvo priimti nustačius, jog 2010 m. projekte žemės sklypai Nr. 884-2, Nr. 884-3 ir dalis žemės sklypo Nr. 884-4 suprojektuoti ne Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje. Lietuvos vyriausiasis administracijos teismas nurodė, kad pareiškėja skundo reikalavimą dėl minėtų Skyriaus įsakymų panaikinimo grindė tuo, jog jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 2010 m. projekte suprojektuotus žemės sklypus, kurie, pareiškėjos nuomone, patenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas. Taigi tam, kad būtų įvertintas ginčijamų Skyriaus įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas, iš esmės būtina išsiaiškinti, ar pagrįstai Skyrius nustatė, kad 2010 m. projekte pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis nepatenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas. Lietuvos vyriausiasis administracijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų Skyriaus įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės rėmėsi tik NŽT direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau savarankiško, išsamaus, visapusiško ir objektyvaus bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su minėtų ginčijamų įsakymų faktiniu pagrindu, neatliko. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus šio ginčo visa apimtimi pagal pareiškėjos skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

55. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimas teisme pradedamas iš naujo pagal pareiškėjos skunde suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo priežastis. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą turėjo išnagrinėti pagal pareiškėjos skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, atsakant į pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl visų bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Pažymėtina, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas visiškai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymu, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, yra susiję su bylos esme pareiškėjai ginčijant NŽT sprendimą, kuriuo atsakovas sprendė, jog pareiškėjos atveju Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos netaikytinos.

57. Pirmosios instancijos teismui, bylą išnagrinėjus iš naujo ir priėmus teismo sprendimą, pareiškėja apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2010 m. projekte jai nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai Nr. 884-2 (0,48 ha), Nr. 884-3 (0,34 ha) ir žemės sklypo Nr. 884-4 dalis nepateko į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, tačiau pareiškėja tvirtina, jog nagrinėjamu atveju žemės grąžinimui natūra turi būti taikomos Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendimą grindė faktais, jog dalis žemės buvo suprojektuota grąžinimui natūra ne J. P. turėtoje valdoje, o kitoje laisvoje vietoje. Pasak pareiškėjos, žemės grąžinimo natūra taisyklės yra nustatytos Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią nenumatyta jokio teisminio ginčo dėl žemės ploto, kuris yra užimtas asmeninio ūkio žemės sklypais, nes jeigu asmeninio ūkio žemės naudotojai nesutinka atlaisvinti užimtą žemės plotą, tada buvusiam žemės savininkui (šiuo atveju – pareiškėjai) turi būti skiriamas iki 30 procentų didesnis žemės plotas kitoje laisvoje vietoje. Pareiškėja taip pat teigia, kad teismas netinkamai taikė Tvarkos 40 punkto nuostatas, nes pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį vienkiemio savininkei (šiuo atveju – pareiškėjai) yra suprojektuoti gražinimui natūra žemės sklypai, kurių bendras plotas neviršija įstatymo nustatyto leistino ploto.

58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjos skundo argumentų dėl Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo vietoj užimtos žemės dalies jai skiriant natūra iki 30 procentų padidintą žemės sklypą kitoje laisvoje vietoje, jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo šiuo aspektu neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

59. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

61. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

62. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini, privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėVeslava RuskanEgidijus Šileikis