Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-1663-1063/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: I3-1663-1063/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04331-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas: T. B.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I3-1663-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04331-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba/NŽT) 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-2137-(7.5.), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E) ir Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E) bei įpareigoti atlikti visas būtinas procedūras ir priimti sprendimą dėl T. B. nuosavybės teisių atkūrimo natūra į J. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje suprojektuotuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8924-(01) buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjai buvo suprojektuoti grąžinimui natūra keturi žemės sklypai: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, atsakovė, turėdama visus parengtus dokumentus, nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. vilkino terminą priimti sprendimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo į suprojektuotą žemę, o 2015 m. lapkričio 30 d. nurodė, kad dalis žemės buvo suprojektuota nepagrįstai, todėl už ją gali būti atlyginta tik pinigais.

Nustatė, kad suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas nepagrįstai, nes dalis šio sklypo (1,18 ha) nesutampa su turėtos žemės ribomis, be to, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suprojektuoti ne buvusio savininko J. P. turėtoje žemėje.

Teigia, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu atsisakė panaikinti 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymus. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad dalis J. P. turėtos žemės buvo užimta asmeninio ūkio žemės sklypais ir kad pretendentė nenuginčijo jų suteikimo. Tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka, pretendentei turėjo būti skiriamas iki 30 proc. padidintas sklypas kitoje laisvoje vietoje, kuris nėra laikomas nauju sklypu. Mano, kad atsakovė neteisingai pasisakė dėl vienkiemio statuso, nes žemės grąžinimo procesas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prijungtoje Vilniaus miestui po 1995 m., vykdomas atsižvelgiant į statusą, kurį turėjo (duomenys neskelbtini) kaimas. Pareiškėja nepraleidusi nustatytų terminų pateikė prašymą, tačiau valstybės įgaliotinis, turėjęs prievolę savo iniciatyva parinkti atlyginimo būdą dėl valstybės išperkamosios 0,3410 ha žemės dalies, tokios pareigos neįvykdė. Nurodo, kad to laikotarpio dalis Lietuvos kaimų buvo išskirstyti į vienkiemius, o dalis turėjo rėžių sistemą. Pareiškėjos namas ir ūkiniai pastatai yra J. P. turėtoje 6 ha žemės valdoje, kurioje iki šiol nieks neturi jokių pastatų. Pažymi, kad suprojektuotas namų valdos žemės sklypas randasi J. P. turėtoje žemėje. Namų valdos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) galima sujungti į vieną bendrą žemės sklypą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai vilkino sprendimo priėmimo terminą atkurti pretendentės nuosavybės teisės į suprojektuotą žemę, nes sprendimą privalėjo priimti per 6 mėnesius. Pareiškėja buvo įpareigota keisti valią dėl atkūrimo būdo, tačiau dėl 3 ha žemės ūkio naudmenų grąžinimo valios reikšti nereikėjo, o dėl viršijančios 0,3410 ha žemės dalies atlyginimo būdą turėjo nustatyti valstybės įgaliotiniai. Atsakovė neatsižvelgė, kad prie vienkiemio iki 3 ha žemės ūkio naudmenų, žemė grąžinama natūra nepaisant turėtos žemės vietos, jog toks plotas nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotą ir kad vietoj užimtos ir neatlaisvintos žemės skiriamas iki 30 proc. didesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas kitoje laisvoje vietoje. Tvirtina, kad suprojektuotas 3,43 ha žemės plotas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl, kad valstybė vietoj užimtos žemės dalies, turėjo prievolę skirti natūra iki 30 proc. padidintą žemės sklypą kitoje laisvoje vietoje, o dėl tokios priežasties grąžintinas 3 ha žemės ūkio naudmenų žemės plotas turėjo padidėti iki 3,47 ha ploto. Pareiškėjos atveju, žemės sklypai parinkti ir suprojektuoti grąžinimui (atkūrimui) natūra, o atlikti veiksmai atitinka teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms. Iki šiol yra neišspręstas klausimas tik dėl valstybės išperkamos 0,3410 ha ploto žemės dalies atlyginimo būdo vienkiemio teritorijoje.

Pareiškėja pažymi, kad prašė grąžinti visą turėtą žemę natūra paveldėtame vienkiemyje, savo valios nekeitė ir įstatymo nustatytu terminu tokios būtinybės nematė, nes žemėtvarkos specialistai žadėjo atkurti nuosavybės teisės natūra. Atkūrimo proceso stadijoje buvo prašoma pateikti papildomų dokumentų, dalies iš jų jau terminui pasibaigus, todėl paskutinis dokumentas buvo pateiktas 2006 m. sausio 31 d. 2006 m. rugsėjo 28 d. žemėtvarkos skyrius parengė pažymą dėl pretendentės teisių atkurti nuosavybės teisės į J. P. turėtą 3,4310 ha žemę, tačiau galutinai žemėtvarkos projektas nebuvo suprojektuotas. Ginčas kilo dėl to, kad dalis J. P. žemės yra užimta asmenino ūkio žemės sklypais ir kad ne visi asmenys sutiko atlaisvinti tą plotą. Pareiškėjos teigimu, terminas pakeisti valią praleistas dėl valstybės įgaliotinių kaltės, nes jie turėdami visą informaciją laiku neišaiškino visų reikalingų klausimų.

Dėl užsitęsusio prašymo nagrinėjimo, pareiškėja su skundais kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir NŽT. Pažymi, kad valstybės institucijos formaliais ir šališkais atsakymais bandė pateisinti žemėtvarkos specialistų neveikimą, o visą atsakomybę už proceso vilkinimą perkelti pretendentei. Pretendentė taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tikslu nuginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą, tačiau skundas buvo priimtas tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kurioje teismas nustatė, kad pareiškėjai tik 2006 m. tapo žinoma apie esminius ginčijamo įsakymo elementus. Pareiškėja neturėjo jokio pagrindo rinktis kitus atkūrimo ar atlyginimo būdus, nes žemėtvarkos specialistai tik 2006 m. pradėjo siūlyti asmeninių sklypų valdytojams pasinaudoti teisės aktų įtvirtintomis nuostatomis. Su tokiu pasiūlymu sutiko tik vienas asmuo, kuris atlaisvino suprojektuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Mano, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija dar 2007 m. teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog rengiant (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, už likusią 2,47 ha paveldimos žemės dalį, perduodant ją nuosavybėn neatlygintinai, pareiškėjai nebuvo suprojektuoti žemės sklypai, kadangi pareiškėja nepasirinko žemės sklypo iš laisvos valstybinės žemės fondo. NŽT ir Vilniaus apskrities viršininko administracija laikėsi tos pačios pozicijos, kad pretendentė be jokių papildomų prašymų turi teisę pasirinkti trūkstamos žemės plotą iš laisvos valstybinės žemės fondo. Be to, žemėtvarkos specialistai dar 2007 m. lapkričio 6 d. pasiūlė pasirašytinai sutikti su trūkstamos žemės grąžinimo natūra variantu. Su tokiu variantu pareiškėja sutiko, kadangi 2007 m. lapkričio 7 d. NŽT nutraukė atkūrimo proceso vilkinimą ir pasiūlė priimtina atkūrimo variantą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė visiškai nepagrįstai vertina pretendentės veiksmus, kaip atsisakymą nuo užimtos žemės dalies grąžinimo natūra.

Pažymi, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai nesutampa su turėtos žemės ribomis tik 1,18 ha žemės dalyje, o tai sudaro tik 34 proc. nuo buvusio savininko J. P. turėtos 3,4310 ha žemės ploto. Pareiškėjos teigimu, atsakovė negali turėti jokių pretenzijų dėl 1,18 ha žemės dalies projektavimo, nes suprojektuotas sklypas ribojasi su namų žemės valdos sklypu prie pat namo, o 1,18 ha žemės dalis neviršija 40 proc. nuo turėtos žemės.

Atsiliepimas

Atsakovė NŽT atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. turėtą žemę pateikė 2001 m. gruodžio 13 d., nurodydama, kad yra paveldėtoja pagal testamentą ir prašo žemę sugrąžinti natūra iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje. Teismo sprendimais buvo patvirtinta, kad J. P. nupirko iš valstybės ir nuosavybes teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 3,4310 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir taip pat buvo patenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti buvusio žemės savininko nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavusi visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, parengė pažymą, kuri patvirtino pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės plotą.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėja pageidavo minėtą žemę susigrąžinti natūra, tačiau dalis turėtos žemės tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 buvo suteikta asmenims naudoti asmeniniam ūkiui. Pareiškėja 2007 metais kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2000 m. projektą dalyje dėl J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtame 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. turėtą žemę. Akcentuoja, kad pareiškėja galiausiai skundo atsisakė.

Rengiant 2010 m. projektą pareiškėjai grąžinimui natūra buvo suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Visgi, sulyginus 2010 m. projekto plane suprojektuotų žemės sklypų vietą ir ribas su buvusio žemės savininko ribomis, nustatyta, kad buvusio žemės savininko turėtoje žemės valdoje, t. y. iki 1940m. nacionalizacijos turėtoje žemėje, suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kiti žemės sklypai suprojektuoti ne buvusio žemės savininko turėtoje žemės valdoje, o iki 1940m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje. Minėti 2000 m. projekto sprendiniai nebuvo nuginčyti, todėl pareiškėjai 2010 m. projekte grąžinimui natūra žemės sklypai buvo galimi projektuoti tik toje J. P. iki 1940m. nacionalizacijos turėtoje žemėje, kuri buvo laisva ir nepriskirta valstybės išperkamai.

Teigia, kad abu įsakymai, kurie sukėlė teisines pasekmes pareiškėjai, 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo išsiųsti pareiškėjos atstovui. Duomenų, kad siunta nebuvo įteikta, NŽT neturi, taip pat tokios aplinkybės nėra nurodytos pareiškėjos skunde.

Tvirtina, kad dėl NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-2137-(7.5) pareiškėja nėra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatyto termino ginčyti administracinį aktą. Visgi, atsakovei nėra aišku, kodėl minėtas sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėja šio administracinio akto neteisėtumą sieja su anksčiau priimtais ir įstatymų nustatytais terminais neginčytinais administraciniais aktais. Mano, kad dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymų, pareiškėja praleido ABTĮ nustatytą apskundimo terminą, be to, pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti.

Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į projekte suprojektuotus ir į buvusio savininko J. P. turėtą žemę patenkančius žemės sklypus (jų dalis). Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis.

NŽT teigimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, todėl jie atitinka keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Mano, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais, nėra pagrindas juos panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2.E) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono, buvusios Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės, Trakų Vokės, Vaidotų (D.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – NŽT VMS 2020-08-28 įsakymas Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.)) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2.E) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono, buvusios Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės, Trakų Vokės, Vaidotų (D.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 2 eilutės ir 3 eilutės pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau - NŽT VMS 2020-08-28 įsakymas Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.)), NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-2137-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2020-11-20 sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėja T. B. 2001 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, nurodydama, kad ji yra „paveldėtoja pagal testamentą“ bei išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirinkdama atkūrimo būdą - natūra, t. y. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. P. turėtoje žemėje.

Buvusio žemės savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės valdos ribos nustatytos 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu bei nustatyta, kad šio žemės savininko žemė patenka į Vilniaus miesto savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją.

Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 32-65-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų Vokės, Vaidotų (d,), Dobrovolės, Guobų Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įstatymas Nr. 1-1304)“ patvirtino Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau - 2000 m. Projektas), kuriame patvirtinti buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje (išskyrus joje esančius gyvenamąjį namą, kuriame gyvena pareiškėja ir kitus statinius), suprojektuoti kitiems asmenims asmeninio ūkio poreikiams suteikti ir naudojami žemės sklypai.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6406-04/2002 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad „J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nupirko iš valstybės ir nuosavybes teise valdė 3,4310 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7071-141-2005 nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad „S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo vyro J. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti jo turtą, t. y. buities, namų apyvokos daiktus“.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-448-12/2006 buvo patenkintas pareiškėjos prašymas ir atnaujintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau - Atkūrimo įstatymas) terminas pateikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7071-141-2005, giminystės ryšį patvirtinančius ir kitus reikiamus papildomus dokumentus, būtinus pareiškėjai atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko J. P. nuosavybės teise valdytą 3,4310 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 28 d. parengė pažymą Nr. 444p „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau — Pažyma), pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 3,4310 ha žemės plotą.

Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-00072-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintų Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Juodbalių (d.) Vaidegių kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintame Vilniaus miesto Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Juodbalių (d.), Vaidegių kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Seimo 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau - 2006m. Projektas) pareiškėjai buvusio žemės savininko J. P. iki nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje suprojektuoti 0,60 ha namų valdos žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėms į buvusios žemės savininkės (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkurti ir 0,96 ha (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinamas natūra žemės sklypas žemėje, kurią sutiko atlaisvinti asmeninio ūkio žemės naudotojas.

2007 m. sausio 16 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 32-65-41, kuriuo patvirtintas 2000 m. Projektas, dalį dėl 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į J. P. žemę turėtoje jo valdoje, t. y. prie pareiškėjos sodybos suprojektuotuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir likusiame laisvame 0,54 ha žemės plote „iš vakarų namų valdos pusės“, tačiau pareiškėja 2007 m. lapkričio 14 d. įvykusio teismo posėdžio metu skundo atsisakė.

Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono buvusios Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės, Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Naujakiemio, Kazbėjų kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinimo“ patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinime (toliau - 2010 m. Projektas) pareiškėjai buvo suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkurti natūra.

Pareiškėja NŽT VMS 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 49SF-2072-(14.49.104.) buvo informuota, kad 2010 m. Projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenka į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, todėl į šiuos žemės sklypus (jų dalį) nuosavybės teisės pareiškėjai nebus atkurtos. Pareiškėja šį teritorinio padalinio sprendimą apskundė NŽT direktorių.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos įgalioto asmens E. B. skundą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į buvusio savininko J. P. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkūrimo 2010 m. Projekte suprojektuotuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1T-34-(7.5.) „Dėl T. B. įgalioto E. B. skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą bei įpareigojo NŽT VMS vedėją panaikinti pareiškėjai 2010 m. Projekte suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikslinti šiame projekte grąžintino natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas. Taip pat nurodė, kad patikslinus 2010 m. Projekte pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir parengus natūra grąžinamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas ir planus, nedelsiant priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į visą buvusio savininko J. P. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, grąžinant ją natūra, o už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais. Duomenų, kad šis NŽT direktoriaus sprendimas buvo apskųstas, į bylą nepateikta.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, palyginęs 2010 m. Projekto plane suprojektuotų žemės sklypų vietą ir ribas su buvusio žemės savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribomis, nustatytomis 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, bei nustatęs, kad buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, o žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. Projekte suprojektuoti ne buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje, priėmė skundžiamus NŽT VMS 2020-08-28 įsakymą Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.) ir NŽT VMS įsakymą Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.), kuriais žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė laisvos žemės fondo žemei bei patikslino suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą. Apie priimtus sprendimus pareiškėja buvo informuota NŽT VMS 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 49SF-1821-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“.

Nesutikdama su NŽT VMS sprendimais, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui.

Nacionalinė žemės tarnyba, atmesdama pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, skundžiamu 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1SS-2137-(7.5.) (toliau – Sprendimas) informavo, kad T. B. nuosavybės teisės grąžinant buvusio žemės savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę natūra gali būti atkurtos tik į 2010 m. Projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalį suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į kitų iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių žemės savininkų turėtas žemėvaldas, į kuriuos pareiškėjai nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjos ginčijami NŽT VMS įsakymai yra parengti remiantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, reikalavimais ir nėra pagrindo juos naikinti.

Nesutikdama su NŽT priimtu Sprendimu, pareiškėja skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti kaip nepagrįstus ir teisės aktų reikalavimus neatitinkančius NŽT VMS 2020-08-28 įsakymą Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.), NŽT VMS 2020-08-28 įsakymą Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.), NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. Sprendimą bei įpareigoti atsakovę teismo nustatytu terminu atlikti visas būtinas procedūras atkuriant T. B. nuosavybės teises natūra į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę 2010 m. Projekte suprojektuotuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinių aktų (NŽT VMS 2020-08-28 įsakymo Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.) ir NŽT VMS 2020-08-28 įsakymo Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.)) apskundimo terminą, kurį, atsakovės vertinimu, pareiškėja praleido.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki apskrities viršininko sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad žemė, kuri pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms, priskiriama valstybės išperkamai žemei. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalyse nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka), 40 punkte nurodyta, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybėms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui.

Teisėjų kolegija, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,4310 ha žemės plotą buvusio savininko J. P. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) turėtoje žemėvaldoje. 2000 m. liepos 25 d. buvo nustatytos buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės valdos ribos. Minėto savininko žemėvaldos ribose 2000 m. Projektu buvo suprojektuoti naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai asmenims, kuriems ši asmeninio ūkio žemė buvo suteikta tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 ir 2005 metais perleisti nuosavybėn. Duomenų apie tai, kad 2000 m. Projekte suprojektuoti ir 2005 metais perleisti nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypai kitiems asmenims buvo priimti pažeidžiant šių sprendimų priėmimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, į bylą nėra pateikta. Pareiškėja 2007 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti 2000 m. Projekto dalį dėl 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įpareigojant Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjai žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir likusį laisvą 0,54 ha žemės plotą „iš vakarų namų valdos pusės“, tačiau skundo atsisakė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5371/07 pareiškėjos prašymą dėl skundo atsisakymo patenkino. 2010 m. Projekte pareiškėjai buvo suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto natūra grąžintini žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkurti. Pareiškėja NŽT VMS 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 49SF-2072-(14.49.104.) buvo informuota, kad 2010 m. Projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenka į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, todėl į šiuos žemės sklypus (jų dalį) nuosavybės teisės pareiškėjai nebus atkurtos. Pareiškėja šį teritorinio padalinio sprendimą apskundė NŽT direktorių. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos įgalioto asmens E. B. skundą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į buvusio savininko J. P. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkūrimo 2010 m. Projekte suprojektuotuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1T-34-(7.5.) „Dėl T. B. įgalioto E. B. skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat šiuo sprendimu įpareigojo NŽT VMS vedėją panaikinti pareiškėjai 2010 m. Projekte suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikslinti šiame projekte grąžintino natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas. Be to nurodė, kad patikslinus 2010 m. Projekte pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir parengus natūra grąžinamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas ir planus, nedelsiant priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į visą buvusio savininko J. P. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, grąžinant ją natūra, o už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais. Duomenų, kad šis NŽT direktoriaus sprendimas buvo apskųstas, į bylą nepateikta. NŽT VMS, pareiškėjai vykdydamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūrą, remdamasis NŽT direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1T-34-(7.5.), nustatęs, kad buvusio žemės savininko J. P. turėtoje žemės valdoje suprojektuotas tik žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, o žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. Projekte suprojektuoti ne buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje, 2020-08-28 įsakymu Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.) ir įsakymu Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.) žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė laisvos žemės fondo žemei bei patikslino suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė vilkino atkūrimo procesą, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus administracinius aktus, todėl jie turi būti panaikinti ir atsakovė įpareigotina atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 2010 m. Projekte suprojektuotus žemės sklypus grąžinant juos natūra.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniai santykiai yra sudėtingas, ilgas ir tęstinis procesas, jo eigoje galimos techninės ir kitokios klaidos, tačiau atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, privalo atlikti veiksmus ir priimti sprendimus Atkūrimo įstatymo bei Tvarkoje nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nesilaikė Atkūrimo įstatymo ir Tvarkoje nustatytų terminų atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pareiškėjai. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad NŽT VMS 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimo dėl nuosavybės teisių T. B. atkūrimo projektus, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius (kadastrinius) duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis, be kurių NŽT negalėjo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos argumentai dėl atsakovės vilkinimo priimti sprendimą (pareiškėjos pirminis prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas 2001 m. gruodžio 13 d., dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pateikti iki 2006 m. sausio 31 d.) laikytini pagrįstais.

Teisėjų kolegiją pažymi, kad 2010 m. Projekte pareiškėjai suprojektuoti natūra grąžintini žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių, kurios metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos, kad NŽT (nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdanti institucija) priimtų teisingą, teisėtą ir teisės aktais pagrįstą baigiamąjį aktą – sprendimą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 konstatavo, kad kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje.

Teisėjų kolegija, remdamasi 2000 m. liepos 25 d. nustatytomis buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribos, 2010 m. Projektu, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja dar 2016 m. spalio 25 d. NŽT direktorius sprendimu Nr. 1T-34-(7.5.) „Dėl T. B. įgalioto E. B. skundo nagrinėjimo“ buvo informuota, kad 2010 m. Projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis negali būti grąžinti natūra, kadangi nepatenka į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas ir šio sprendimo neskundė, į tai, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 13 d. pateiktame pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra ir šios valios Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, LVAT praktika, konstatuoja, kad NŽT VMS pagrįstai priėmė 2020-08-28 įsakymą Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.) ir NŽT VMS 2020-08-28 įsakymą Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.), todėl pareiškėjos reikalavimai dėl šių administracinių aktų panaikinimo yra atmestini. Be to į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, kad asmeninio ūkio žemės sklypai, patenkantys į buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, kurie buvo suprojektuoti 2000 m. Projekte ir remiantis tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 2005 metais buvo perleisti nuosavybėn asmenims, yra nuginčyti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į kitiems asmenims priklausančius asmeninių ūkių žemės sklypus, o nesant pareiškėjos valios, pareikštos Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais, įpareigoti atkurti nuosavybės teisių Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu būdu.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinių aktų, t. y. NŽT VMS 2020-08-28 įsakymo Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.) ir NŽT VMS 2020-08-28 įsakymo Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.), vieno mėnesio apskundimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eAS-749-492/2020 yra nurodęs, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai. Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šias nuostatas pareiškėja į teismą gali kreiptis tik po to, kai ginčą dėl NŽT teritorinio padalinio – Vilniaus miesto skyriaus sprendimų ir veiksmų išnagrinės ir dėl jo sprendimą priims NŽT vadovas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais išankstinio ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, teismų praktika, laiko nepagrįstu atsakovės argumentą dėl pareiškėjos praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, kadangi pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai teritorinio padalinio priimtus administracinius aktus, t. y. NŽT VMS 2020-08-28 įsakymą Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E.) ir NŽT VMS 2020-08-28 įsakymą Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E.), 2020 m. rugsėjo 25 d. apskundė NŽT direktoriui, todėl atsakovės prašymas taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą dėl apskundimo yra atmestinas.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, jog prie vienkiemio, kurį sudaro iki 3 ha žemės ūkio naudmenų, žemė grąžinama natūra nepaisant turėtos žemės vietos, toks plotas nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotą ir vietoj užimtos bei neatlaisvintos žemės jai turi būti skiriamas iki 30 proc. didesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas kitoje laisvoje vietoje.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad prie vienkiemių ir 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių-karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad vienkiemis – tai atskira sodyba, esanti už miesto, miestelio ar kaimo teritorijos.

Remiantis į bylą pateikta 2020 m. liepos 25 d. buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos kartografija, į tai, kad šio savininko turėta žemė nuo 1996 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ yra priskirta Vilniaus miesto teritorijai, 2010 m. Projekte grąžinimui natūra suprojektuotuose žemės ūkio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, patenkančioje į buvusios savininko J. P. (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, nėra pareiškėjai priklausančios sodybos (gyvenamojo namo ir jo priklausinių), teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta nuostata negali būti taikoma.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 20 d. Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl turi būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. spalio 31 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju NŽT Sprendime nurodė faktines aplinkybes, teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, pagrindė priimamą sprendimą ne tik faktiniais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas bei atitinka tokio pobūdžio administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti.

Apibendrinus darytina išvada, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keltus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime priimtų išvadų dėl skundžiamų aktų teisėtumo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. A-261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. B. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių T. B. į visą buvusio savininko J. P. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkūrimo.

Kitoje dalyje pareiškėjos T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė