Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo R. D. B. ieškinį atsakovei J. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas Robertas D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, nuo prašymo padavimo teismui dienos iki procesinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, uždrausti atsakovei J. L. keisti nepilnametės dukters lankomą ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), sudarant sutartį su (duomenys neskelbtini) arba bet kuria kita formaliojo ugdymo paslaugas teikiančia įstaiga. Nurodo, kad:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių uždrausti atsakovei J. L. keisti nepilnametės dukters lankomą ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), sudarant sutartį su (duomenys neskelbtini) arba bet kuria kita formaliojo ugdymo paslaugas teikiančia įstaiga.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017 patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo dukrai priteisimo.

Dėl atskirojo skundo motyvų

17. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

20. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas kartu su 2024-08-19 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ekrano nuotrauką iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administruojamos elektroninės sistemos, kurioje matyti duomenys apie atsakovės pateiktą prašymą dėl D. I. B. ugdymo įstaigos keitimo. Taigi, ieškovas gali prisijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administruojamos elektroninės sistemos ir gali sužinoti apie tai, jei atsakovė pateiktų prašymą keisti šalių dukros ugdymo įstaigą. Nagrinėjamu atveju, remiantis 2024-08-23 pažyma apie mokslą, nustatyta ir šalys neginčija, kad šalių dukra 2024–2025 mokslo metais mokosi (duomenys neskelbtini), ji yra perkelta į 7-ą klasę ir jai yra sudarytas 2024–2025 mokslo metų tvarkaraštis bei paskirti mokytojai, todėl nesant poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių priemonių taikymas nėra tikslingas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad 2024–2025 mokslo metai įpusėjo, jog vaikui yra sudarytas mokymo planas, paskirti mokytojai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad atsakovė imsis veiksmų pakeisti šalių dukros mokyklą šiais mokslo metais, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas.

25. Tarnyba išvadoje nurodė, kad mano, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tarnybos nuomone įvertinti, ar vaiko geriausius interesus atitinka mokymasis (duomenys neskelbtini), ar motinai J. L. gali būti leidžiama vienašališkai priimti su ugdymo įstaigos keitimu susijusius sprendimus, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

26. Tarnybos išvadoje detaliai aprašyta šalių dukters nuomonė sprendžiamu klausimu ir pateiktas trumpas situacijos įvertinimas. Išvadą teikiančios institucijos pozicija atitinkamu klausimu teismui neturi privalomosios galios ir ją teismas vertina visų bylos duomenų kontekste (CPK 185, 252 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškovo netenkina klausimo išnagrinėjimo rezultatas, teismo motyvai ar šių motyvų apimtis, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir dėl naikintina.

27. Apeliantas nurodo, kad išimtinai jo pastangomis pasiekta, jog dukra mokosi (duomenys neskelbtini) ir joje mokysis 2024–2025 mokslo metais. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė nesieks įgyvendinti savo ketinimų keisti mokymo įstaigą. Tuo atveju, jeigu vaiko motina pakeis dukros lankomą ugdymo įstaigą, ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas, su kuriuo siejamas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebeteks prasmės ir nukentės vaiko interesai.

29. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti padėtį, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą).

30. Vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų yra įpareigoti tėvus vienašališkai nekeisti dukros ugdymo įstaigos, tuo tarpu prašymu dėl laikinųjmų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašo, jog nuo prašymo padavimo iki procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos būtų uždrausta atsakovei keisti nepilnametės dukters lankomą ugdymo įstaigą. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad vienas iš pareikšto ieškinio reikalavimų ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones jau pradinėje bylos stadijoje, nepradėjus ginčo nagrinėti iš esmės, būtų iš dalies patenkintas ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas ir ginčas būtų ne laikinai sureguliuotas, o dalyje išspręstas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo, savo esme būtų dalies ieškinio reikalavimų patenkinimas iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovas pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima bus pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju egzistuotų pagrindas taikyti su ieškinio reikalavimu sutampančias laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, nustatyta, kad šalių dukra 2024–2025 mokslo metais mokosi (duomenys neskelbtini), o duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi prašymą keisti šalių dukros ugdymo įstaigą šiuo metu, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo taikytino kitiems mokslo metams, kadangi kitais mokslo metais gali atsirasti naujos aplinkybės, kurių šiuo metu numatyti nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo R. D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.