Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. B. ieškinį atsakovei J. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

Dėl naujų įrodymų

23. Ieškovas (apeliantas) 2025 m. balandžio 23 d. pateikė byloje naujus įrodymus, t. y. 2025 m. balandžio 4 d. antstolės V. Meškauskienės patvarkymą Nr. S1-60879 (vykdomosios bylos Nr. 0015/24/01646).

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27. Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017) išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo R. D. B. priešieškinį ieškovei J. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 2017 m. vasario 1 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis.

29. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovas teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo: 1) 2024 m. gegužės 30 d. prašymą teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė, tačiau tenkino Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones; 2) 2024 m. birželio 7 d. prašymą teismas 2024 m. birželio 21 d. atmetė; 3) 2024 m. rugpjūčio 19 d. prašymą teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė; 4) 2024 m. gruodžio 16 d. prašymą teismas skundžiama nutartimi atmetė.

Dėl atskirojo skundo argumentų

31. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvus susiejo išimtinai su vykdymo procesu per teismo procesinio sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir vykdymo proceso (CPK 771 straipsnis) normos įgyvendinimą bei visiškai nepagrįstai neanalizavo ieškovo prašymo per vaiko poreikiais grįstą bendravimo tvarkos užtikrinimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

33. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

34. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.

36. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 13 straipsniuose nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

37. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašė pakeisti 2024 m. birželio 21 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. birželio 21 d. nutartimi buvo tenkintas Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi ir byloje nustatytomis aplinkybėmis apie ieškovo sveikatos būklę ir su tuo galimai susijusius elgesio ir bendravimo pokyčius, šalių nepilnametės dukters amžių.

38. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 16 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovas (apeliantas) gydėsi dėl psichikos sveikatos problemų. Be to, minėtoje išvadoje konstatuotos ir aplinkybė, jog ieškovas yra priklausomas nuo alkoholio ir, kaip patvirtina medicinai dokumentai, dėl to jam pasireiškia elgesio ir emocijų sutrikimai. Be to, buvo remtasi ir dukros nuomone, kad jai būti su tėvu sunku, jog itin sunku, kai susitikimai yra ilgesni ir trunka kelias dienas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, 2024 m. birželio 21 d. nutartimi siekė užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovo (apelianto) pateiktų duomenų, jo nurodomų aplinkybių; pateiktų vykdymo proceso duomenų ir pan.

40. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, jog esamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiami geriausi vaiko interesai, ar kad pasikeitė 2024 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytos ir vertintinos aplinkybės.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas (apeliantas) prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog atsakovė nevykdo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Įrodymais pateikė ieškovo prašymus antstolei V. Meškauskienei dėl baudų skyrimo atsakovei už 2024 m. birželio 21 d. nutarties nevykdymą. Remiantis antstolės 2024 m. spalio 16 d. patvarkymu dėl prašymų (Nr. S-24-15-39801), kurio rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antstolė konstatavo, jog iš vykdomojoje byloje pateiktų šalių įrodymų nėra pagrindo nustatyti, kokiais konkrečiais motinos (atsakovės) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties neįvykdymas ir kokios aplinkybes (įrodymai), patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Taip pat antstolė sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei (atsakovei). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2YT-2203-1176/2025) atmetė išieškotojo R. D. B. skundą dėl antstolei pateiktų prašymų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį ir išaiškino ieškovui (apeliantui) CPK 771 straipsnio 1, 6 dalyje įtvirtintą procedūrą, kuria ieškovas atitinkamai pasinaudojo.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog ieškovo prašymai antstolei buvo atmesti, nereiškia, kad prašymas teismui pakeisti laikinąsias apsaugos priemones turi būti patenkintas. Be to, akivaizdu, kad abiejų nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški, grindžiami tarpusavio nuomonių nesutarimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi, abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra laikinai, t. y. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sureguliuota ginčo situacija. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bus galima išsamiai įvertinti visas aplinkybes, todėl bylos nagrinėjimo metu teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo (apelianto) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo iš esmės naikinti skundžiamą nutartį nėra.

44. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.