Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3. 2025 m. birželio 16 d. teisme gautas ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirasis skundas, kuriuo ieškovas prašo panaikinti 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti ieškovo prašymo pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl atsakovės dalyvavimo bylos nagrinėjime pripažinimo būtinu patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo panaikinti 2025 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo atskirąjį skundą priimti ir nagrinėti apeliacine tvarka.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2025 m. birželio 5 d. teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atsakovės dalyvavimą byloje pripažinti būtinu, yra neskundžiama, t.y. neatitinka LR CPK 334 str. 1 d. 2 p. kriterijų ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CPK 334 str. 1 d. 2 p., kadangi nagrinėjamo pobūdžio byloje, kurioje esminę reikšmę sudaro šalių nurodomos faktinės aplinkybės, suvaržo ieškovo galimybes įgyvendinti dispozityvią teisę teikti įrodymus, užduoti klausimus kitai proceso šaliai, t.y. bylos atsakovei, išklausyti tiesiogiai teismo posėdyje jos duodamus paaiškinimus. Teismas pažeidė LR CPK 13 ir 17 str. įtvirtintus proceso dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus visiškai suvaržydamas aukščiau paminėtas ieškovo teises.

6.2. Byloje sprendžiami itin jautrūs klausimai, susiję su ieškovo ir atsakovės nepilnamete dukra (bendravimo tvarka, išlaikymas, mokykla), kurių negalima objektyviai išspręsti, jei atsakovė nebus asmeniškai apklausta. Taigi procesas, kuriame nebuvo sudaryta galimybė tiesiogiai apklausti vaiko motiną ir išklausyti jos žodinių paaiškinimų, davus šalies priesaiką ir prisiėmus atsakomybę už teisingų duomenų, įskaitant į bylą jos pateiktus duomenis, pateikimą, negali būti laikomas realiai įgyvendinančiu vaiko geriausių interesų principą.

6.3. Skundžiama nutartis užkerta kelią tinkamai ir efektyviai proceso eigai vėlesniuose posėdžiuose, kadangi įrodymai bus neišsamūs, o teisminė gynyba – formali. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad procesinės garantijos turi būti realios, o ne iliuzinės. Galimybė pateikti atskirąjį skundą yra esminė gynybos priemonė. Minėta, draudimas pasinaudoti apeliacija, kai apribojamos procesinės teisės, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, kad nutartimi apribojama pagrindinė ieškovo procesinė teisė apklausti (užduoti klausimus) ir išklausyti atsakovę, ir kad ši nutartis buvo priimta nenagrinėjant bylos iš esmės, ji gali būti skundžiama atskirojo skundo padavimo tvarka (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. priėmė nutartį, kuria byloje paskyrė žodinį teismo posėdį nuotoliniu būdu bei atmetė ieškovo prašymą dėl mediacijos taikymo ir atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti ieškovo prašymo pripažinti atsakovės dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu.

6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

7. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atsakovės dalyvavimą byloje pripažinti būtinu neatitinka LR CPK 334 str. 1 d. 2 p. kriterijų ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Apelianto įsitikinimu, byloje kur esminę reikšmę sudaro šalių nurodomos faktinės aplinkybės, sprendžiami itin jautrūs klausimai, susiję su ieškovo ir atsakovės nepilnamete dukra, minėta nutartis suvaržo ieškovo galimybes įgyvendinti dispozityvią teisę teikti įrodymus, užduoti klausimus kitai proceso šaliai, išklausyti ją tiesiogiai teismo posėdyje. Taigi, skundžiama nutartis užkerta kelią tinkamai ir efektyviai proceso eigai vėlesniuose posėdžiuose, kadangi įrodymai bus neišsamūs, o teisminė gynyba – formali.

8. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ne visos teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

9. Taigi, CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktą).

10. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas negali būti stabdomas ginčais dėl bet kokio tarpinio teismo procesinio sprendimo, nes tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Dėl to galimybė skųsti tarpines teismo nutartis atskirai nuo baigiamojo akto yra išimtinio pobūdžio. Būtinybė peržiūrėti tam tikras tarpines nutartis nedelsiant gali kilti dėl jų sukeliamų teisinių pasekmių, taip pat klausimų, kurie išsprendžiami šiomis tarpinėmis nutartimis, įtakos tolesnei bylos eigai ar paties teismo proceso ir jo rezultato teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023).

11. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje teisingai nurodė, kad CPK neįtvirtinta teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Taip pat pirmosios instancijos teismas darė visiškai pagrįstą išvadą, kad ši nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byloje vyksta teismo posėdžiai, atsakovė dalyvauja procese pasinaudodama jai įstatyme numatyta teise vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis). Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad atmetus ieškovo prašymą pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu teismas suvaržė ieškovo galimybes įgyvendinti dispozityvią teisę teikti įrodymus, užduoti klausimus kitai proceso šaliai, byloje, kurioje sprendžiami itin jautrūs klausimai, susiję su šalių nepilnamete dukra, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie argumentai vertintini kaip patenkantys į CPK 334 straipsnio 3 dalyje aptartą teisinį reguliavimą ir laikytini motyvais, kurie gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, jeigu toks bus teikiamas.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2025 m. birželio 5 d. nutarties dalis, kuria atmestas jo prašymas pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu negali būti apeliacijos objektu, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.