- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- T-131-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-05050-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- A. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. gynėjo advokato R. R. prašymą dėl į 2012 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitymo intensyviojoje priežiūroje Jungtinėje Karalystėje išbūtą laiką, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi iš dalies tenkino nuteistojo kasacinį skundą, pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį – panaikino nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukė bei pakeitė nuosprendžio ir nutarties dalis dėl bausmių subendrinimo ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo A. T. gynėjo advokato R. R. prašymas dėl įskaitymo į bausmės laiką intensyviojoje priežiūroje Jungtinėje Karalystėje išbūtą laiką.
Prašyme nurodoma, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. A. T. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje bei pristatytas į Vestminsterio magistratų teismą. 2019 m. rugsėjo 5 d. iki ekstradicijos pabaigos buvo paleistas už 20 000 GPB (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) užstatą su elektroninio stebėjimo įtaisu bei griežtomis namų arešto sąlygomis be teisės išvykti iš gyvenamosios vietos ne darbo reikalais ir t. t. Griežtos stebėsenos sąlygų jis nepažeidė ir šiuo metu jau 687 dienas (prašymo rašymo dienai) gyvena socialinės izoliacijos bei ribojimo sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 42 suformuota praktika numato, kad pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į suėmimo terminą įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmimo laikas, todėl, pareiškėjo nuomone, turi būti taikoma analogija, įskaitant A. T. laiką, išbūtą sulaikius jį pagal Europos arešto orderį ir paskyrus jam intensyvios priežiūros priemonę – elektroninę stebėseną bei kitus įpareigojimus. Taip pat nurodo, jog remiantis Įstatymo dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 6 dalimi, teismas privalo įskaityti į bausmę visą atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tuo metu kai nuteistajam buvo paskirta intensyvios priežiūros priemonė, jungtinė Karalystė buvo Europos sąjungos nare, todėl intensyvios priežiūros priemonė turi būti įskaitoma į nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. V. atsiliepime į nuteistojo A. T. gynėjo prašymą nurodo, jog tenkinti prašymą nėra įstatyminio pagrindo. Sprendžiant bausmės vykdymo metu kylančius klausimus, taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos ir negali būti remiamasi Jungtinės Karalystės teise. Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnį, į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitomas tik vienintelės asmeniui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, nepriklausomai nuo kokių nors kitų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjo prašymas netenkintinas
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. T. nuo bausmės vykdymo pasislėpė, todėl 2014 m. gruodžio 9 d. buvo išduotas Europos arešto orderis.
2019 m. rugsėjo 4 d. A. T. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Vestminsterio magistratų teismo paleistas už 20 000 GBP užstatą su elektroninio stebėjimo įtaisu. 2020 m. rugsėjo 18 d. jam nustatytos sąlygos: tam tikru laiku būti namuose, sekimas elektroniniu būdu viso paleidimo už užstatą laikotarpiu, neleidžiant vykti į jokią tarptautinę kelionę, tris kartus per savaitę prisistatyti į policijos nuovadą, įpareigojimas sumokėti 20 000 svarų įmoką.
Šie dokumentai patvirtina, jog A. T. iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį išnagrinėjimo iš tiesų buvo taikytos priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą atitinka kardomąsias priemones užstatą, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnyje nurodyta, jog asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą. BPK 140 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, Lietuvos Respublikos įstatymuose, o būtent baudžiamajame ir baudžiamojo proceso kodeksuose, nėra numatyta, jog į laisvės atėmimo bausmės laiką būtų galimybė įskaityti kokią nors kitą kardomąją priemonę, išskyrus suėmimą. Taigi, A. T. perdavus į Lietuvos Respubliką bausmės vykdymui, bausmė bus vykdoma pagal Lietuvos įstatymus, pagal juos turės būti taikomos ir Lietuvos įstatymuose numatytos laikino sulaikymo bei suėmimo (o ne kitų kardomųjų priemonių) įskaitymo į bausmės laiką taisyklės.
Prašymo tenkinimui pagrindo nesudaro ir gynėjo minimo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) nuostatos. Iš tiesų Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (o ne 6 dalyje, kaip nurodoma prašyme) numatyta, jog ,,teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo paskirtis yra nustatyti Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos Sąjungos valstybių sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir t. t. tvarką ir sąlygas. Taigi, kaip matyti iš paties įstatymo pavadinimo bei jame įtvirtintos paskirties, šis įstatymas nereglamentuoja asmenų perdavimo pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį tvarkos ir sąlygų.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti A. T. gynėjo R. R. prašymą ir į bausmės, paskirtos A. T., laiką įskaityti taikytų kardomųjų priemonių, nesusijusių su suėmimu, laiką, todėl prašymas atmetamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagrindas spręsti dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės laiką atsiranda tik tuomet, kai asmuo pagal Europos arešto orderį (ar Ekstradicijos sutartį) yra perduodamas Lietuvos Respublikai, o ne tuomet, kai sprendžiamas jo perdavimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, BPK 361, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. T. gynėjo advokato R. R. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.