Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui A. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus.

4. UAB „Mano Būstas Dainava“ būdama administratore ir atsakingu už pastatų, remontą/priežiūrą asmeniu, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės UAB „Mano Būstas Dainava“ veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjų turtą.

II. Atsakovės argumentai

6. Dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nurodo, kad ieškovė jokio tyrimo neatliko, neužfiksavo duomenų pagrįstumo, vietos, kurioje galimai įvyko avarija. Su ieškiniu nepateikė jokių tyrimą fiksuojančių fotonuotraukų. Taip pat nepateikė jokių ieškovės darbuotojų ar kitų specialistų rengtų aktų, išvadų ir pan. dokumentų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškovė buvo rūpestinga draudikė, draudiminį įvykį tyrė (vien tik draudėjo apklausa bei pateiktas viršutinio buto paaiškinimas nereiškia, jog buvo tiriamas draudiminis įvykis) bei galiausiai konstatavo, jog draudiminis įvykis įvyko bei jis yra priežastiniame ryšyje su bendrojo naudojimo inžinerine įranga. Byloje nėra jokių dokumentų pagrindžiančių atsiradusios žalos vietą, nėra užfiksuotas neva trūkęs vamzdis, nėra atlikto tyrimo rezultatų, o remiamasi vien žodiniu Draudėjo paaiškinimu bei fotonuotraukomis, kurios taip pat neaišku nei kieno, nei kada darytos. Iš to seka išvada, kad ieškovės atstovai net nebuvo nuvykę į įvykio vietą įvykiui įvertinti, priežasčiai nustatyti.

9. Taip pat atsakovės nuomone, ieškovė nepagrindė žalos dydžio, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie butų būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu, taip pat nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. Taip pat byloje nėra pateikiami rašytiniai įrodymai, kokiu būdu buvo apskaičiuotos prašomų priteisti žalų sumos, daugumoje atvejų nepateikiami apžiūros aktai, o vadovaujamasi išimtina tik Draudėjų paaiškinimais.

10. Taip pat atsakovė laikosi nuomonės, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas vadovaujantis LR CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė siuntė atsakovei pretenzijas, į kurias ji atsakė, jog su pretenzijomis nesutinka. Daugiau jokių kreipinių iš ieškovės gauta nebuvo. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, priešingai, ji atliko visas teisės aktais keliamas funkcijas, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas.

III. Trečiojo asmens argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

12. Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė išdavė Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2049 m. rugpjūčio 8 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudėja O. M., į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens rizikas, į kurias įtraukta šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, vandens išsiliejimo iš stacionarių įrenginių rizikos (I t., e. b. l. 10-12).

13. Taip pat ieškovė išdavė Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2024 m. liepos 13 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudėjas A. M., į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens rizikas, į kurias įtraukta šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas, vandens išsiliejimo iš stacionarių įrenginių rizikos (I t., e. b. l. 13-16).

14. 2022 m. gruodžio 20 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandaraus stogo. Dėl šio įvykio 2022 m. gruodžio 30 d. buvo sudarytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (I t., e. b. l. 17-19), kuriame užfiksuota, jog sulietos lubos, kurių gipso bei apšiltinimo dalį iki 2 m² reikia pakeisti ir perdažyti, sulieta viena siena (9,2 m² ), kurią reikia perdažyti ir sulietos parketinės grindys (8,87 m ² ), kurias reikia renovuoti. Akte taip pat nurodytas ir draudėjos paaiškinimas, kad vėlyvo vakaro metu tarp 23-24 val. per jos buto kambarį pradėjo veržtis vanduo. Draudėja gyvena paskutiniame aukšte ir per stogą per atlydį prasiveržė vanduo. Apgadino visas kambario lubas iki spintos, dalį medinių grindų prie lango ir sieną prie lango. Remontas kambariui darytas prieš 3 metus. Taip pat teko pjauti lubas, kad negadintų toliau suremontuoto kambario, nes dar vis drėgmė laikosi (I t., e. b. l. 17-18). Užliejimo faktą patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (I t., e. b. l. 23-24).

15. Sudarius turto, esančio (duomenys neskelbtini) sunaikinimo, sugadinimo aktą, buvo parengta ir remonto sąmata, kurioje nurodytas žalos dydis 966,75 Eur. Šią sumą sudaro lubų perdažymas – 198,83 Eur, lubų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, neįrengiant karkaso/keitimas – 57,31 Eur, šviestuvų permontavimas – 11,04 Eur, lubų ir perdengimų šiltinimas – 20,90 Eur, sienų perdažymas – 170,79 Eur, parketo šlifavimas, lakavimas – 151,36 Eur, grindjuosčių esamų ir PVC permontavimas/be grindjuosčių kainos – 44,21 Eur, drėgmės surinkėjo nuoma – 46,88 Eur, drėgmės surinkėjo transportavimas - 65,42 Eur, įleidžiamos spintos demontavimas/sumontavimas – 200 Eur (I t., e. b. l. 30-31). Nurodyta, jog po snygio ir atlydžio, dėl nesandaraus stogo vanduo prasiskverbė į gyvenamąsias patalpas, apgadindamas vieno kambario lubas, sieną ir grindis. Būsto draudimo liudijime TIA Nr. (duomenys neskelbtini)yra numatyta 40,00 Eur besąlyginė išskaita, todėl ieškovė už patirtą žalą draudėjai apskaičiavo 927,00 Eur draudimo išmoką, kurią 2023 m. sausio 2 d. pervedė draudėjai O. M. (I t., e. b. l. 33-34).

16. 2023 m. liepos 26 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl trūkusio kanalizacijos stovo. Dėl šio įvykio 2023 m. liepos 26 d. buvo sudarytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (I t., e. b. l. 27-28), kuriame užfiksuotas įvykio aprašymas, kad butą apliejo iš bendro kanalizacijos stovo. Gali reikėti ardyti apdailą vonios kambaryje. Apžiūros metu jaučiamas stiprus drėgmės kvapas. Reikalingas džiovinimas, laminato keitimas 16,5 m² kambaryje, tapetų koridoriuje keitimas (1 pusės), modeliuojant, - 15 m²; vonios lubų lentelių keitimas 3 m² įsigėrę nešvarumai. Sienos plastikinių lentelių keitimas - priėjimas prie vamzdžio. Užliejimo faktą patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (I t., e. b. l. 25-26).

17. Sudarius turto, esančio (duomenys neskelbtini) sunaikinimo, sugadinimo aktą, buvo parengta ir remonto sąmata, kurioje nurodytas žalos dydis 1 528,00 Eur. Šią sumą sudaro lubų aptaisymas MPP, PVC ir medžio dailylentėmis /keitimas – 84,02 Eur, šviestuvų permontavimas – 12,52 Eur, sienų tapetų keitimas – 324,18 Eur, sienų aptaisymas PVC dailylentėmis/keitimas 34,49 Eur, laminato dangos keitimas/su paklotu su grindjuostėmis – 788,24 Eur, grindjuosčių esamų ir PVC permontavimas / be grindjuosčių kainos – 21,36 Eur, plėvelinės apsaugos/grindų ir kt. daiktų – 17,52 Eur, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas – 81,12 Eur, baldų ir kt. daiktų išnešimas/įnešimas - 36,98 Eur, karnizų, lentynų ir pan. perkabinimas - 27,82 Eur, drėgmės surinkėjo nuoma – 78,18 Eur, meistro atvykimas mieste – 71,90 Eur, šiukšlių išvežimas – 69,62 Eur (I t., e. b. l. 38-39). Būsto draudimo liudijime TIA Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyta 120,00 Eur besąlyginė išskaita, todėl ieškovė už patirtą žalą draudėjui apskaičiavo 1 528,00 Eur draudimo išmoką, kurią 2023 m. rugsėjo 15 d. pervedė draudėjui A. M. (I t., e. b. l. 41-42).

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

34. Remiantis Statinių priežiūros reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Statinių priežiūros reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Statinių priežiūros reglamento 96 punktas)

35. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. kad ji atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastato stogą ir pan.

36. Nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais, kartu su teismui teiktais procesiniais dokumentais, atsakovė pateikė 2022 m. lapkričio 3 d. Statinio, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 79-83), kuriame užfiksuota namo stogo būklė – stogo parapeto apskardinimai vietomis yra atsilaisvinę, rekomenduojama sutvirtinti stogo parapetus, užtaisyti pažeistas stogo dangos vietas. Taigi, pastato stogo būklė iki draudiminio įvykio buvo bloga, tačiau atsakovė nesiėmė visiškai jokių veiksmų užtaisyti tas stogo dangas, ko pasėkoje 2022 m. gruodžio 20 d. įvyko užliejimas.

37. Atsakovė pateikė Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2023 m. gegužės 3 d. balsavimo raštu protokolą, kuriuo gyventojai pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) procesui (I t., e. b. l. 84-88), bei Daugiabučio namo Atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, kuriame vienas iš darbų yra numatytas sutapdintų stogų šiltinimas ant esamos dangos termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą. Termoizoliacinis sluoksnis –mineralinė vata (I t., e. b. l. 93-122).

38. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) procese, kurio metu bus tvarkomas ir stogas, todėl gyventojai nepageidavo papildomų darbų, dėl kurių būtų didinamos gaunamos sąskaitos ir dėl to atsakovė stogo neremontavo, tačiau atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad 2022 m. lapkričio 3 d. nustačiusi stogo defektus ji informavo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie poreikį atlikti stogo remonto darbus, o pastarieji ne priėmė reikalingo sprendimo ar išreiškė savo nesutikimo dėl stogo remonto. Be to, pažymėtina, kad jau po įvykusio užliejimo bei po gyventojų apsisprendimo dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) procese, 2023 m. kovo 14 d. stogo tvarkymo darbai buvo atlikti, nelaukiant namo renovacijos (II t., e. b. l. 59).

39. Taigi, teismas konstatuoja, kad jeigu atsakovė būtų buvusi pakankamai aktyvi, apdairi ir rūpestinga, būtų tinkamai ir savalaikiai atlikusi pastato bendrųjų konstrukcijų (stogo) patikrinimus, ji būtų galėjusi anksčiau identifikuoti ir nustatyti konkrečius trūkumus ir būtų galėjusi organizuoti prevencinį šių trūkumų pašalinimą, be kita ko, informuodama gyventojus dėl kylančios būtinybės kapitaliai remontuoti pastato stogą, taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Todėl šiuo atveju žalos kilimą sąlygojo tai, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip administratorės, pareigų, t. y. laiku nepastebėjo administruojamo pastato stogo defektų, kurie įprastai neatsiranda staiga. Tai, kad vėliau, t. y. po to, kai įvyko draudiminis įvykis, atsakovė atliko stogo dangos remonto darbus, nepašalina jos atsakomybės dėl kilusio žalos.

40. Dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nurodo, kad ieškovė jokio tyrimo neatliko, neužfiksavo duomenų pagrįstumo, vietos, kurioje galimai įvyko avarija. Teismas nesutinka su tokiais atsakovės vertinimais, į bylą pateiktame 2023 m. liepos 26 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte (I t., e. b. l. 27-28) yra užfiksuotas įvykio aprašymas, nurodoma, kad butą apliejo iš bendro kanalizacijos stovo, be to, ieškovė pateikė į bylą ir trūkusio vamzdžio fotonuotrauką (I t., e. b. l. 151), iš kurios matyti, kad vamzdis yra itin prastos būklės, surūdijęs, taip pat nurodė, kad jos atstovas buvo nuvykęs į įvykio vietą ir vamzdį apžiūrėjo fiziškai. Todėl teigti, kad ieškovė neatliko jokio įvykio tyrimo, nėra jokio pagrindo.

41. Atsakovės atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad konkrečioje vamzdžio trūkimo vietoje apžiūrėti vamzdyno nebuvo galimybių, kadangi bute vamzdis buvo uždengtas apdailos medžiagomis ir vizualiai nesimatė. Atliekant reguliarią namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą nuotekų vamzdis būdavo apžiūrimas tose vietose, kur jis yra prieinamas, pavyzdžiui bendrojo naudojimo patalpose. Atsakovė pateikė 2023 m. gegužės 15 d. statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. Part 112-22 (I t., e. b. l. 67-69), parengtą atlikus sezoninę apžiūrą. Pagal šį aktą daroma išvada, kad įvykio dieną, t. y. 2023 m. liepos 26 d. daugiabučio namo bendroji inžinerinė įranga buvo susidėvėjusi. Akte nurodoma, kad lietaus kanalizacijos vamzdynai yra susidėvėję, stovų alkūnės surūdijusios. Rekomenduojama pakeisti susidėvėjusius lietaus kanalizacijos stovus. Buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynai susidėvėję, mediniai revizijų kamščiai supuvę. Rekomenduojama pakeisti susidėvėjusius buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynus. Atsakovė taip pat pateikė ir Statinio techninės priežiūros žurnalą (I t., e. b. l. 73-74), iš kurio matyti, kad po 2023 m. gegužės 15 d. Statinio apžiūros akto atsakovė 2023 m. liepos 21 d. vėl užfiksavo nesandarų stovo vamzdyną, tačiau iki avarijos dienos nebuvo atlikusi akte rekomenduojamų darbų, susijusių su kanalizacijos vamzdynais. Nuotekų stovas buvo pakeistas jau tik po įvykusio apipylimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d. (II t., e. b. l. 64).

42. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdyno būklė buvo bloga, ne kartą fiksuota, kad jie yra blogos būklės, todėl vertinant šiuos įrodymus kartu su ieškovės pateiktais įrodymais, kuriuose fiksuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimas, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog būtent dėl nuotekų stovo, kuris priskiriamas bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, trūkimo buvo aplietas minėtas butas. Teismas pažymi, jog atsakovė, kaip namo administratorė, siekdama paneigti ieškovės nurodomą apliejimo priežastį, galėjo organizuoti aplieto buto apžiūrą, tačiau to nepadarė. Taigi šiuo atveju vien atsakovės subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms apie apliejimo priežastį.

43. Teismas konstatuoja, kad atsakovė formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko, nors ir fiksavo bendrojo naudojimo objekto – vandens nuotekų vamzdžio susidėvėjimą, dėl kurio įvyko pratekėjimas, defekto laiku nepašalino. Pažymėtina, kad daugiabučio namo administratoriaus pareiga yra ne tik atlikti nuolatinius namo būklės vertinimus, apžiūras, nuolatinius stebėjimus, bet ir atlikti realius veiksmus (darbus), kad būtų išvengta daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų ir tinklų avarijų. Nors atsakovė teigia, kad ji neturėjo galimybės prieiti prie nuotekų stovo, kadangi jis gyventojų butuose buvo uždengtas apdailos medžiagomis, tačiau nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į gyventojus, prašydama sudaryti galimybę apžiūrėti stovus. Kadangi iš prieinamų nuotekų vamzdžio vietų atsakovė matė, jog jis yra avarinės būklės, todėl turėjo suprasti, kad jis visas tokios pat būklės. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad ji būdama daugiabučio namo administratorė, bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą vykdė tinkamai, buvo pakankamai rūpestinga ir iki draudiminio įvykio ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta žalos kilimo. Šiuo atveju atsakovės netinkamas, nepakankamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo konkretaus nuotekų stovo priežiūros atlikimas, lėmė ieškovės nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, yra atsakinga už apdraustam turtui padarytą žalą.

44. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovės atstovai neapžiūrėjo butų sudarant draudimo sutartis, nepateikė įrodymų apie paskutinių atliktų remontų aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 yra konstatuota, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, neturi reikšmės, ar ieškovė laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė netinkamai ištyrė įvykio aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, t. y., kad ieškovės atstovai nesilankė butuose sudarant draudimo sutartį.

45. Nustatyta, kad ieškovės atstovas, nuvykęs po įvykio į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atliko apžiūrą, įvertino nuostolius ir nustatė, kad patirti draudėjo nuostoliai sudaro 1 647,95 Eur Ieškovė išmokėjo draudėjui 1 528,00 Eur išmoką, taikant 120,00 Eur išskaitą. Įvertinus byloje esančias nuotraukas, ieškovės atstovo paaiškinimus, sąmatą, daroma išvada, kad butui buvo padaryta žala, kurios dydis – 1 647,95 Eur, nusidėvėjimas sudaro 222,00 Eur. Buto savininkas nurodė, kad bute remontas darytas 2014 metais, pateiktos vonios kambario nuotraukos nesudaro pagrindo abejoti jo žodžiais. Todėl laikytina, kad atsakovė nepagrindė, jog ieškovė išmokėjo per didelę išmoką ar kad nuostolių dydis buvo mažesnis.

46. Nuostoliai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaičiuoti pagal draudėjo pateiktas nuotraukas, kurios yra aiškios ir informatyvios. Pagal jas ieškovė nustatė, kad patirti draudėjos nuostoliai sudaro 967,00 Eur Ieškovė išmokėjo draudėjai 927,00 Eur išmoką, taikant 40,00 Eur išskaitą. Įvertinus byloje esančias nuotraukas, ieškovės atstovo paaiškinimus, sąmatą, daroma išvada, kad butui buvo padaryta žala, kurios dydis – 967,00 Eur, nusidėvėjimas sudaro 40,00 Eur. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (I t., e. b. l. 149-150), kad butas jau buvo užlietas 2018 m. pro namo siūles, šis įvykis taip pat buvo pripažintas draudiminiu ir draudėjai išmokėta draudimo išmoka. Po šio 2018 metų užpylimo draudėja atliko kambario remontą, kuris buvo pabaigtas 2019 m. gruodžio 20 d., ir ši data nurodyta ir sąmatoje dėl 2022 m. gruodžio 20 d. užliejimo, netikėti tuo teismas neturi pagrindo. Todėl taip pat laikytina, kad atsakovė nepagrindė, jog ieškovė išmokėjo per didelę išmoką ar kad nuostolių dydis buvo mažesnis.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. nustačius, jog įvykus draudžiamiesiems įvykiams, kurių metu buvo sugadintas draudėjų turtas, ieškovė pagrįstai draudėjams išmokėjo draudimo išmokas, kad žala butams padaryta apliejus juos dėl bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinės įrangos – nuotekų vamzdyno bei stogo trūkumų, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės 2 205,00 Eur sumą (899,00 Eur (927,00 Eur – 28,00 Eur nusidėvėjimas) + 1 306,00 Eur (1 528,00 Eur – 222,00 Eur nusidėvėjimas)) (CK 6.266, 6.1015 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės palūkana

48. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šiame straipsnyje nustatyto dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK 6.261 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistina ieškovei 168,68 Eur kompensacinių palūkanų, kurios apskaičiuotos, taikant 6 proc. dydžio metinių palūkanų normą. Dėl užliejimo (adresu: (duomenys neskelbtini)) atsiradusios žalos dydis, kurį turi atlyginti atsakovė, sudaro 899,00 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 91,18 Eur (899,00 Eur (žala) x 0,06 / 365 x 617 (praleistų dienų skaičius). Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-01-18 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-01-02) Atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-09-25).

49. Dėl užliejimo (adresu: (duomenys neskelbtini)) atsiradusios žalos dydis, kurį turi atlyginti atsakovė, sudaro 1 306,00 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 77,50 Eur (1 306,00 Eur (žala) x 0,06 / 365 x 361 (praleistų dienų skaičius)). Palūkanos skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-10-01 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-09-15) Atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-09-25).

50. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė sumokėjo 53,00 Eur žyminio mokesčio (I t., e. b. l. 51) ir patyrė 930,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I t., e. b. l. 135). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį patenkinus, jos priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepatirtos, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Mano Būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, 2 205,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 168,68 (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 68 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 373,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 983,00 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.