Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. (Y. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui S. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BRP Invest“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovo S. R. priteisti 6 011 825 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

14.1. Ieškovas nepagrįstai iš Sutarties kildina atsakovui pareigas kaip skolininkui. Teismas pagrįstai tokia pozicija nesivadovavo, nes ji prieštarauja šalių tarpusavio sutartinių santykių turiniui ir pobūdžiui.

14.6. Apeliantas nepagrindė žalos dydžio, neįrodė priežastinio ryšio, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovas nepaaiškino, kokiu pagrindu 6 011 825 Eur suma gali būti laikoma atsakovo sukelta žala.

14.8. Teismas pagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo J. B. ieškinys atsakovui S. R. dėl 6 011 825 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus. Ieškovas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad jam padaryta žala kyla dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas ne tik vadovavo Bendrovei ir dalyvavo jos veikloje kaip akcininkas, bet yra dar dviejų uždarųjų akcinių bendrovių, kurios vykdo veiklą toje pačioje statybų srityje, vadovas, apie kurių vykdomas veiklas ieškovo neinformavo. Be to, atsakovas Bendrovės turtą ir finansus valdė, turtu jos vardu disponavo nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų Bendrovei, pažeisdamas lojalumo pareigą. Priešingai, atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai iš Sutarties kildina atsakovui reikalavimus, nors jokie sutartiniai teisiniai santykiai šalių nesieja; nėra įrodytos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos; praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo

18. Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 22 d. sudaryta Sutartis dėl investicinės veiklos, pagal kurią ieškovas ir atsakovas investavo į Bendrovę ir padarė turtinius įnašus pagal Investavimo sutarties 3.5–3.6 punktus, t. y. atsakovas suteikė savo turėtą nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo nuomos teisę statyboms vykdyti (šalių susitarimu atsakovo investicinis turtas įvertintas 5 000 000 Lt); ieškovo piniginis įnašas sudarė 15 000 000 Lt. Šios Sutarties dalykas apibrėžtas kaip investicinė investuotojų veikla, nukreipta į plėtrą (įskaitant, bet neapsiribojant): statybą, paleidimą į eksploataciją, eksploatavimą, pardavimą pagal atskirą projekto administratoriaus – UAB „BRP Invest“ pavedimą nekilnojamojo turto projekto adresu: (duomenys neskelbtini), ir tolimesnį perdavimą į investuotojų nuosavybę pagal gautus (pastatytus arba kitu būdu sukurtus – rekonstruotus, permontuotus ir kt.) gyvenamosios, komercinės ar kitos paskirties plotus, santykiu, nurodytu Sutarties trečiame skyriuje, kuriame investiciniai įnašai į projektą nustatomi pagal šį proporcinį santykį: ieškovo – 75 proc.; atsakovo – 25 proc.

19. Bendrovei pagal Investavimo sutarties 3.7 punktą kilo pareiga perduoti ieškovui ir atsakovui kaip investuotojams atitinkamai 75 ir 25 proc. statybų rezultate gautus ir / arba kitu būdu sukurtus gyvenamosios, komercinės ir kitos paskirties plotus, kurių rinkos vertė perdavimo momentu turi būti ne mažesnė kaip investuotojų atlikti įnašai ir 10 proc. garantuoto pelno nuo investuoto įnašo per metus kiekvienam investuotojui. Pilnas projekto rezultatų perdavimo užbaigimas (paskutinio plotų) paskutiniam investuotojui perdavimas – ne vėliau 2013 m. liepos 1 d. (Investavimo sutarties 2.1, 3.7, 3.10, 4.3 punktai).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trišalė Investavimo sutartis buvo pasirašyta atsakovui esant dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovui; Sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs nutraukti ar kitaip apriboti savo darbinę veiklą su kitomis bendrovėmis. Vienu metu būti kelių įmonių vadovu per se (savaime) nėra laikoma neteisėta veika. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

24. Kaip jau nurodyta, Sutartimi investuotojai prisiėmė pareigą investuoti į Bendrovę, o Bendrovė –pareigą perduoti investuotojams (atitinkamai 75 ir 25 proc.) statybų rezultate gautus ir / arba kitu būdu sukurtus gyvenamosios, komercinės ir kitos paskirties plotus (ne mažesne verte kaip atlikti įnašai) ir 10 proc. garantuoto pelno nuo investuoto įnašo per metus kiekvienam investuotojui. Pagal Investavimo sutarties 5 skyriaus, nustatančio šalių atsakomybę, 5.2 punktą, investuotojai prisiėmė atsakomybę už savalaikį investicinio įnašo įnešimą. Atitinkamai, 5.3 punktas numatė investuotojų atsakomybę už šios pareigos neįvykdymą pačios Bendrovės naudai, t. y. Bendrovei mokamas netesybas po 0,2 proc. per parą nuo laiku nesumokėtos įnašo sumos, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos.

25. Kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, atsakovo įnašas – nekilnojamojo turto ir žemės sklypo nuomos teisės suteikimas statyboms vykdyti (turtas įvertintas 5 000 000 Lt). Šalys 2011 m. kovo 25 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie Investavimo sutarties, atliko tam tikrus Investavimo sutarties pakeitimus, t. y. šalys susitarė ir įvertino investuotojo S. R. įnašą, turto ir turtinių teisių visumoje – 4 000 000 Lt; patikslino investuotojo J. B. įnašą, kuris sudaro 12 000 000 Lt; nustatė, kad iš ieškovo padaryto įnašo Bendrovė finansuoja administracinių ir garažo patalpų bei žemės sklypo ir nuomos teisių į žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) išpirkimą iš UAB „Inreda“ (Papildomo susitarimo Nr. 3 1–2 punktai).

26. Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, kad atsakovas vienintelę savo prievolę dėl įnašo perdavimo įvykdė pagal Investavimo sutarties 3.5 punktą ir Papildomo susitarimo Nr. 3 1 punktą, t. y. suteikė jo valdomą žemės sklypą statyboms vykdyti. Vadinasi, viena vertus, atsakovas kaip investuotojas tinkamai įvykdė visas pareigas pagal Investavimo sutartį. Kita vertus, pagal Investavimo sutarties 5.1 punktą už investicinio įnašo saugumą, savalaikį projekto vykdymą atsakomybė numatyta Bendrovei (projekto administratoriui), kuris atsako pilna gauto investicinio įnašo apimtimi. Jeigu nevykdoma ši sąlyga, Bendrovė grąžina investuotojams ne tik jų investicinius įnašus, bet ir moka investuotojams baudą 10 proc. per metus nuo gauto investicinio įnašo. Taigi atsakovas kaip Bendrovės vadovas, pagal Sutartį neturi asmeninių (ieškovo nurodomų) įsipareigojimų investuotojų naudai, todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog atsakovas, kaip UAB „BRP Invest“ vadovas, 2010 m. lapkričio 22 d. trišale Sutartimi prisiėmė pareigą iki 2013 m. liepos 1 d. ne tik grąžinti ieškovui (kaip investuotojui) jo atliktus įnašus, bet ir pasiekti 10 procentų garantuoto pelno grąžą nuo ieškovo investuoto įnašo per metus.

27. Aptariamų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad S. R., J. B. ir UAB „BRP Invest“ 2013 m. liepos 9 d. pasirašė Akcininkų įnašų grąžinimo sutartį bei jos priedus: Nr. 1 (sudarytas 2015 m. gegužės 29 d.), Nr. 2 (sudarytas 2016 m. kovo 14 d.), Nr. 3 (sudarytas 2017 m. rugsėjo 21 d.), Nr. 4 (sudarytas 2017 m. lapkričio 20 d.) (toliau – Grąžinimo sutartis), atsižvelgdami į tai, kad 2013 m. vasario 15 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo numatyta padidinti įstatinį kapitalą ir pasirašytos akcijų pasirašymo sutartys, siekiant nustatyti akcininkų įnašų grąžinimo tvarką tuo atveju, jeigu bendrovė nepadidintų įstatinio kapitalo, nustatydami, kad bendrovė turi teisę neatlygintinai naudoti visus akcininkų įnašus (tiek piniginius, tiek turtinius) vykdydama savo veiklą. Akcininkai pripažįsta šią Bendrovės teisę nuo pirmųjų akcininkų įnašų įnešimo momento, t. y. nuo 2010 m lapkričio 15 d., ir įsipareigoja nereikšti dėl to Bendrovei jokių pretenzijų. Sutarties sąlygomis nustatyta, kad akcininkų įnašai gali būti grąžinami vadovaujantis: sąžiningumo principu, pagal kurį bendrovė grąžina įnašus tik abiem akcininkams kartu, neišskirdama nei vieno iš kreditorių pirmenybės gauti įnašą anksčiau už kitą kreditorių, protingumo principu, pagal kurį akcininkų įnašai grąžinami atsižvelgiant į bendrovės finansinę būklę, bendrovės vykdomų projektų (investicijų) sėkmės / nesėkmės rodiklius ir kitus reikšmingus įvykius. Bendrovė negali grąžinti akcininkams įnašų, jeigu po grąžinimo ji taptų nemoki arba negalėtų tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų darbuotojams ir / ar kreditoriams. Taigi vėlesne sutartimi, šalys numatė akcininkų įnašų į bendrovę grąžinimo tvarką ir principus.

Dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimus, susijusius su Bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu ir jo nesąžiningo konkuravimo su vadovaujama bendrove, lojalumo pareigos pažeidimu.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byloje keliamas esminis klausimas dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų tinkamo ar netinkamo vykdymo, jam esant tiek Bendrovės, tiek kitų bendrovių vadovu. Nagrinėjamoje byloje nesąžiningos konkurencijos klausimas yra išvestinis iš bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo, grindžiamas būtent bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio taikymo pagrįstumo.

30. Bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai vienas esminių lojalumo pareigos, apibrėžtos CK 2.87 straipsnio 2 dalyje ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, elementų. Lojalumo pareiga veikti išimtinai bendrovės naudai, įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 2 dalyje, saisto ne tik bendrovės vadovą, bet ir kolegialių valdymo organų narius. Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2018, 25 punktas).

31. Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais, apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (savo iniciatyva) veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

32. Jei įrodomos aplinkybės, kad vadovas naudojosi bendrovės turtu asmeninei naudai gauti arba pasinaudojo bendrovės galimybėmis (sudarė savo ar su juo susijusių įmonių vardu sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo srityje, pasinaudojo įmonės turtu ar darbuotojų veikla savo asmeninei naudai gauti), vadovui (valdybos nariui) pereina pareiga įrodyti, kad jo veiksmai buvo teisėti. Vadovas gali išvengti atsakomybės tik įrodydamas, kad bendrovė buvo davusi sutikimą su tokiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką vadovo atsakomybę dėl lojalumo pareigos pažeidimo šalina akcininkų pritarimas veiksmams, kurie yra interesų konflikto sferoje, taip pat faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

33. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra UAB „BRP Invest“ akcininkas, kuriam priklauso 15 000 vienetų bendrovės akcijų, kurios sudaro 75 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Likusių 25 proc. bendrovės akcijų paketas (5 000 vnt.) priklauso kitam akcininkui – atsakovui. Iš viso bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 58 000 Eur, jis padalintas į 20 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė lygi 2,90 Eur.

34. CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobūdį, ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kolegialių bendrovės organų, konkrečiai valdybos, kaip aukštesnę kompetenciją turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jei vadovas sąžiningai ir kvalifikuotai pateikė informaciją, atleidžia jį nuo atsakomybės bendrovei ir jos akcininkams su sąlyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. Jei sutartis buvo sudaryta atskleidžiant interesų konfliktą, vadovo atsakomybės negalima kildinti iš sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Ši kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai bendrovėje nėra sudarytas kolegialus valdymo organas, o bendrovės vadovas apie pirmiau nurodytas aplinkybes turėtų informuoti bendrovės akcininkus.

35. Apeliantas nurodo, kad atsakovas, be vadovavimo Bendrovei ir dalyvavimo jos veikloje kaip akcininkas, papildomai buvo dar dvejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovas: nuo 1996 m. sausio 8 d. vadovavo UAB „Detarna“, o nuo 2003 m. birželio 30 d. – ir UAB „Ruskata“; UAB „Detarna“ veikia toje pačioje statybų srityje, kaip ir šalių valdoma Bendrovė; atsakovui būnant Bendrovės vadovu ir akcininku, jis Bendrovės vardu sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius tiek su pačiu savimi, tiek su jo vadovaujama ir 100 proc. valdoma UAB „Ruskata“, t. y. 2015 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8-4571 UAB „Ruskata“ iš UAB „BRP Invest“ įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini); 2016 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8-1749 atsakovas iš UAB „BRP Invest“ įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį vos po 6 dienų 2016 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartimi Nr. 8-1892 neatlygintinai perleido sūnui O. R.; 2017 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 8-8293 atsakovas iš UAB „BRP Invest“ įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad Investicinė sutartis buvo pasirašyta atsakovui esant dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovu; investicinės veiklos sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs nutraukti ar kitaip apriboti savo darbines teises su kitomis jo vadovaujamomis bendrovėmis. Viena vertus, vienu metu būti kelių įmonių vadovu per se (savaime) nėra laikoma neteisėta veika. Kita vertus, apelianto nurodyti konkretūs pirkimo–pardavimo sandoriai su UAB „Ruskata“ ir O. R. nėra nuginčyti (ginčijami) ir neaišku kaip konkrečiai pasireiškė šių sandorių neteisėtumas ar nenaudingumas Bendrovei bei nenustatytas priežastinis ryšys su reikalaujama priteisti 6 011 825 Eur suma pagal Investavimo sutartį. Kadangi apeliantas savo argumentams pagrįsti nepateikė aiškesnių aplinkybių bei jokių duomenų dėl nurodomų sandorių neteisėtumo, ieškovui nenurodžius ir neįrodžius jokių akcininko pareigų pažeidimo, jo samprotavimai apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Priešingai nei teigia apeliantas, mažai tikėtina, kad atsakovas, pats būdamas kreditoriumi pagal Investavimo sutartį ir tikėdamasis investicinės grąžos iš jos, būtų elgęsis taip, kad tokios grąžos negautų, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl atsakovo lojalumo pareigos pažeidimo. Jokių aplinkybių byloje, leidžiančių teigti, kad atsakovas kaip vadovas kokiais nors veiksmais veikė prieš konkretų asmenį – šiuo atveju ieškovą kaip pagrindinį akcininką, nenustatyti. Be to, pats ieškovas kaip pagrindinis akcininkas, žinojo arba turėjo žinoti apie Bendrovės finansinę padėtį, jos valdomą turtą, Bendrovės sudaromas sutartis, kadangi jis dalyvavo tvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl esant bent menkiausiems duomenimis apie galimai netinkamą vadovo pareigų atlikimą, jis galėjo pakeisti vadovą (inicijuoti atleidimą iš pareigų).

37. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vadovas atsako ne už bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimą, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, kokie veiksmai buvo atlikti siekiant tyčia jam sukelti žalą, kodėl šie veiksmai laikomi ypač neatsargiais.

38. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas atsakovui dėl galimai jo netinkamai vykdomų vadovo pareigų. Be to, reiškiant pretenzijas atsakovui dėl netinkamo bendrovės vadovo pareigų atlikimo, ieškinio reikalavimas galėtų būti pareikštas tik Bendrovės naudai.

39. Akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių – pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu, antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui (įstatymas numato prievolės subsidiarumą). Šiuo atveju turi būti nustatytas akcininko veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi, ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Ieškovas iš esmės neįrodinėjo ir nesirėmė nurodytomis aplinkybėmis, neįrodinėjo, kokie veiksmai buvo atlikti siekiant tyčia jam kaip bendrovės kreditoriui sukelti žalą, kodėl šie veiksmai laikomi neteisėtais.

40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantas nedetalizavo ir neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.

41. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovo prašymų dėl teismo liudijimo išdavimo arba dokumentų išreikalavimo; taip apribodamas teisę reikalavimus pagrįsti ir papildomomis aplinkybėmis bei dokumentais, kurių jis pats gauti negalėjo.

42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė išduoti teismo liudijimą, suteikiantį ieškovo atstovui teisę gauti įrodymus. Dalis prašytų išreikalauti įrodymų buvo iš Bendrovės, kurios pagrindinis akcininkas (75 proc.) ir yra ieškovas, todėl jis pats turėjo teisę gauti šią informaciją ir ją pateikti teismui; duomenų, kad tokios informacijos jis būtų reikalavęs ir Bendrovė būtų atsisakiusi ją pateikti, byloje nėra. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybės (CPK 13 straipsnis). Taigi kreipiantis į teismą, ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl, net tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas neišreikalavo atitinkamų įrodymų, tai neužkirto ieškovui pareigos tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovas prašymą išreikalauti įrodymus galėjo reikšti ir bylą nagrinėjant iš esmės, bet tokia teise nepasinaudojo ir prašymo išreikalauti įrodymus nepareiškė. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad buvo apribota galimybė pagrįsti savo ieškinio reikalavimus.

43. Nenustačiusi atsakovo, kaip bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimo Bendrovės atžvilgiu, be to, ieškinį pareiškus ne Bendrovės vardu, kai įmonė veikia ir turi turto, nesant duomenų, kad pats juridinis asmuo neturi materialinių galimybių atsiskaityti pagal Investavimo sutartį, be to, nenustačius jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, tiesiogiai nukreiptų ieškovo atžvilgiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto apeliacinio skundo ir šioje dalyje.

44. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti – ieškovui apie jo teisės pažeidimą turėjo būti vėliausiai žinoma nuo 2013 m. liepos 2 d., kai suėjo įnašų ir garantuoto pelno grąžos grąžinimo terminas pagal Investavimo sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, tik atsiliepime į apeliacinį skundą abstrakčiai nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą