Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2022 m. gegužės 30 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (buvusi Valstybinė miškų tarnyba) (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį atsakovui A. K. (toliau – atsakovas) dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 734,20 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą ieškovo naudai.

2. Nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. atsakovas privačiame žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame D. K., esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 615 miško kvartalo 24a taksacinį miško žemės sklypą II miškų grupės miške, organizavo ir įvykdė neteisėtą neplyną miško kirtimą, t. y. savavališkai, neturėdamas išduoto leidimo, suteikiančio teisę kirsti mišką, iškirto 10 vnt. žalių medžių (8 vnt. drebulių ir 2 vnt. baltalksnių), kurių bendras tūris yra 2,99 m³ medienos. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies; Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799, 19 ir 20 punktus; Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055, 3 punkto reikalavimus bei padarė 1 734,20 Eur žalą aplinkai. Pareiga atlyginti padarytą žalą aplinkai arba, jei yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę yra reglamentuota Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau – Metodika), 1 punkte. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios Metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Nagrinėjamu atveju padaryta žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.2 punktu bei šios Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” (toliau – Metodikos priedas) 1.2.2 punktu. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2019 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 52 metų amžiaus baltalksnynas, t. y. pasiekęs gamtinę brandą, medyno rūšinė sudėtis – 3Bt2B2D2L1Ą. Dėl paminėtos neteisėtos veikos atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 1 dalį ir 274 straipsnio 1 dalį, su jam inkriminuotais nusižengimais sutiko. 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-8-2019 atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur bauda. Baudą atsakovas sumokėjo. Valstybinė miškų tarnyba atsakovui įteikė 2019 m. gegužės 30 d. pretenziją Nr. R2(MŪPS)-136, tačiau atsakovas žalos neatlygino, motyvuoto prašymo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis nepateikė. Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnį, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė Valstybinei miškų tarnybai iš atsakovo A. K. 1 734,20 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą.

4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rudenį atsakovo prašymu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įvertino žemės sklypą ir 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovas raštu kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyrių nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos miškų kadastre registruota miško žemės riba yra identifikuota klaidingai. Miško žemės išskyrimas neatitinka reikalavimų, nes šiame plote yra įrengta elektros transformatorinė, eina aukštos ir žemos įtampos elektros laidai. Miško šioje vietoje nebuvo, šalia elektros linijos auga pavieniai drebulės savaiminės kilmės medeliai, krūminė augalija, kurie prižiūrint elektros linijos trasas yra iškertami. Šio rašto pagrindu atsakovas nutarė sutvarkyti žemės sklypą ir užsakyti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pagal naujus sklypo kadastro duomenis 0,8833 ha žemės sklype miško žemės plotas sudaro 0,7455 ha, o žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 0,1378 ha. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo vadovautasi 2016 metų kadastro duomenimis, pagal kuriuos miško žemės plotas buvo nurodytas 0,8833 ha, t. y. miškų kadastre buvo klaidingai registruota miško žemės riba. Atsakovas sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu tik todėl, jog buvo pasakyta, kad turės sumokėti tik 60 Eur baudą. Atsakovas iškirto tik pavienius medžius (ne medyną, ne mišką) žemės ūkio naudmenų žemėje, kurioje niekada nebuvo miško, medynų. Atsakovas nekaltas, kad miškų kadastre registruota miško žemės riba 2019 m. vasario 13 d. buvo identifikuota klaidingai. Be to, iškirsti pavieniai medžiai buvo elektros linijų bei elektros transformatorinės apsaugos zonoje, kurioje negalima sodinti medžių, o savaime užaugę medžiai turi būti nukirsti. Atsakovas pateikė ieškovui įrodymus, jog dar 2007 metais jo iškirstų medžių nebuvo (2007 metų aerofotografinės nuotraukos bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas). Tai reiškia, kad 2019 m. vasario 13 dieną, medžių amžius buvo iki 15 metų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, galiojusios 2019 m. vasario 13 d. (redakcija nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. spalio 15 d.) 24.9 punktą medžių savaiminukais apaugusi miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė inventorizuojama mišku, jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų ir šis žemės plotas atitinka šios instrukcijos 1 priedo 1.22 punkte apibrėžtą miško sąvoką. Mano, kad iškirsti medžiai (savaimę išdygę) galėtų būti inventorizuojami mišku reikalingos dvi būtinos sąlygos: 1) vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų, 2) šis žemės plotas atitinka šios instrukcijos 1 priedo 1.22 punkte apibrėžtą miško sąvoką. Nesant bent vienos sąlygos savaiminukai negalėjo būti inventorizuojami mišku. Taigi miškas (medynas) kaip aplinkos apsaugos elementas nebuvo iškirstas, reiškia negalėjo atsirasti žala aplinkai. Pagal Metodikos 1 punktą fiziniai ir juridiniai asmenys neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Nors, iškirsdamas pavienius medžius elektros tinklų apsaugos zonoje atsakovas jokios realios žalos nepadarė, tačiau jis laukymės pakraštyje atsodino 50 vnt. eglės sodinukų.

5. Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo prieštaravimus atmesti. Nurodė, kad iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad po 2019 m. gegužės 18 d. naujų kadastro duomenų nustatymo, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis buvo pakeista. Viso Ūkinių miškų paskirties žemės sklypo plotas 0.8833 ha, tačiau po naujai atliktų kadastrinių matavimų iš jo buvo atskirtas pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0.1378 ha, ir miško žemės plotas – 0.7455 ha. Tai, kad savavališki kirtimai buvo atlikti dabar esamame galimai pievų ir natūralių ganyklų plote, neturi reikšmės civilinei atsakomybei kilti. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo taip pat matyti, kad teritorijoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklype atsirado tik nuo 2020 m. sausio 2 d., įregistravimo pagrindas – 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 (toliau – Įstatymas) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711. Taip pat nustatyta, kad duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data – 2020 m. lapkričio 27 d. Tačiau atsakovui galiojo tos pačios pareigos, kurios buvo iki 2020 m. lapkričio 27 d. (Įstatymo 10 straipsnio 1-2 dalys). Iki 2020 m. lapkričio 27 d. minėtame žemės sklype buvo registruotas miškas. Aplinkybė, kad atsakovas atsodino eglės sodinukus vertintina ne kaip atkūrimas pagal Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, bet kaip pareiga, įtvirtinta Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje. Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Nagrinėjamu atveju žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta, neigiamas pokytis akivaizdus. Iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti ir kuriuos kirsti leidimas nebūtų išduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16668-217/2021, kuriuo ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos iš atsakovo A. K. buvo priteista 1 734,20 Eur žalos už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą, paliko nepakeistą. Valstybei iš atsakovo priteisė 39,00 Eur žyminį mokestį.

7. Teismas nurodė, kad surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, dokumentai pagrindžia atsakovo kaltę.

8. Nustatė, kad pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo kaltę: atsakovas 2019 m. gegužės 30 d. pretenzija Nr. R2(MŪPS)-136 (ieškinio reg Nr.CBP-12589 priedas) informuotas dėl padarytos 1 734,20 Eur žalos aplinkai atlyginimo; pateiktas žalos miškui (aplinkai) 2019 metų kovo 19 d. paskaičiavimas; žala įvertinta 1 734,20 Eur. 2019 m. birželio 18 d. atsakovas A. K. pateikė atsikirtimus dėl per didelės žalos paskaičiavimo, nurodant, kad toje vietoje prieš 15 m. niekas neaugo, jau yra atsodinęs iškirstą mišką eglių sodinukais (atsakymas į pretenziją dėl padarytos žalos); 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. R2-1459 dėl atsakymo į pretenziją dėl žalos pasiūlyta atlyginti padarytą žalą gamtai; pateiktas 2019 m. vasario 26 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. P-2K-003 dėl vykdytos veiklos teisėtumo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 14 d. gautas patikrinimo aktas Nr. 2K-01-01, konstatuoti pažeidimai – rasti šviežiai nukirsti kelmai, išmatuoti skersmenys, A. K. prisipažino nukirtęs medžius. 2019 m. kovo 29 d. surašytas biržės taksavimo lapas, apskaičiuotas iškirstos medienos tūris 2,993 m³; pateikta 2019 m. kovo 29 d. nukirstų medžių kelmų foto lentelės. 2019 m. vasario 18 d. gautas D. K. raštas (papildomi paaiškinimai); 2019 m. kovo 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMT-ANR_P-47-2019 dėl privačiame miške atlikto medžių kirtimo; 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-8-2019 A. K. baustas 60,00 Eur bauda, pripažinus padarius nusižengimus numatytus ANK 273 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas žemės sklypo planas, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2006 m. kartografinės duomenų bazės fragmentas, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2012 m. kartografinės duomenų bazės fragmentas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina 1 734,20 Eur padarytos žalos aplinkai dydį, ir kad 2019 m. vasario 13 d. A. K. privačiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo paskirtis miškų ūkio, nuosavybės teise priklausančiame D. K. ir esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančiame į (duomenys neskelbtini) girininkijos 615 miško kvartalo 24a taksacinį miško žemės sklypą, II miškų grupės miške organizavo ir įvykdė neteisėtą neplyną miško kirtimą, t. y. savavališkai, neturėdamas išduoto leidimo, suteikiančio teisę kirsti mišką, iškirto 10 vnt. žalių medžių (8 vnt. drebulių ir 2 vnt. baltalksnių), kurių bendras tūris yra 2,99 m³ medienos. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799, 19 ir 20 punktų, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055, 3 punkto reikalavimus bei padarė 1 734,20 Eur žalą aplinkai.

9. Atsakovui nebuvo išduotas leidimas kirsti mišką.

10. 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.DOK-122436 iš Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pateikti taksacijos lapai ir kiti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) miško inventorizacijos dokumentai, kuriais remiantis pavieniai medžiai 2007 – 2019 metais augę šio žemės sklypo žemės ūkio naudmenų žemėje buvo inventorizuoti mišku (medelynų planas, miško kvartalų žemėlapiai).

11. Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Teismas konstatavo, jog žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta, neigiamas pokytis akivaizdus. Iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti ir kuriuos kirsti leidimas nebūtų išduotas, todėl priteistina padaryta žala ieškovui 1 734,20 Eur.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovas neginčija, jog 2019 m. vasario mėnesį, neturėdamas leidimo, II miškų grupės miške iškirto 10 pavienių brandžių medžių (8 vnt. drebulių ir 2 vnt. baltalksnių). Už šiuos veiksmus atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė bauda, kurią atsakovas sumokėjo. Pirmosios instancijos teismo išvados susijusios vien su atsakovo kaltės pagrindimu, nors tokio pobūdžio bylose kaltė preziumuojama, jos įrodinėti nereikia. Be to, kaltės dėl pavienių medžių iškirtimo atsakovas taip pat neginčija.

1.2. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog vertinant, ar tikrai buvo padaryta reali žala aplinkai, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose. Teismų praktikoje, bylose dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo yra išaiškinta, kad ne visais atvejais, formaliai pažeidus teisės aktus, žala aplinkai padaroma. Teismų praktikoje išaiškinta, jog formalus įstatymo pažeidimas, medžių kirtimas be leidimo, bet esant galimybei jį išduoti, žalos aplinkai nepadaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

1.3. Teismas netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teismo posėdyje liudytojas (Valstybinės miškų tarnybos specialistas) K. V. parodė, kad atsakovui medžių kirtimui reikėjo leidimo, jis galėjo kreiptis į miškų tarnybą, parengti miškotvarkos projektą. Liudytojas (Valstybinės miškų tarnybos specialistas) M. N. teismo posėdyje parodė, kad iškirsti medžiai galėjo būti kertami pagal projektą ir tuo atveju žalos nebūtų. Atsakovui reikėjo tik „išmiškinti“ žemę prie transformatorinės, kuri buvo klaidingai inventorizuota kaip miško žemė. Taigi, šių liudytojų (miškotvarkos specialistų) paaiškinimai patvirtina, kad iškirstų medžių kirtimas buvo galimas, atsakovas tik formaliai pažeidė teisės aktų reikalavimą, neparengęs miškotvarkos projekto ir negavęs leidimo.

1.4. Žala aplinkai negali būti padaryta tada, kai tam tikroje teritorijoje iškertami medžiai, kurie apskritai negalėjo augti šioje teritorijoje (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-5289-793/2017). Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad iškirsti pavieniai medžiai pateko į žemės sklype esančios transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zoną, kurioje jie neturėjo augti. Atsakovas pateikė įrodymus, jog visi nukirsti medžiai, kurių kelmai liko žemės sklype, patenka į nustatytą transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zoną (Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų LR Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – ETA taisyklės), 6 punktas; antstolė R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

1.5. Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas dėl miško žemės transformavimo į ne miško žemę patvirtina, kad buvo neteisingai identifikuota miško riba, miško išskyrimas neatitinka reikalavimų, nes ten yra transformatorinė, žemos ir aukštos įtampos laidai. Šioje vietoje valdoje miško nebuvo, augo pavieniai savaiminės kilmės medeliai. 2016 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad ginčo žemės sklypo miško žemės plotas 0,8833 ha, 2019 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro išraše, atlikus kadastrinių duomenų patikslinimą, iš bendro 0,8833 ha ploto išskirta 0,1378 ha ploto žemės ūkio naudmenų žemė. Iškirsti medžiai faktiškai buvo žemės ūkio naudmenų žemėje, o inventorizuojant visą žemės sklypo plotą mišku buvo padaryta klaida.

1.6. 2003 m. gegužės 25 d. ortofotonuotrauka, atsakovo paaiškinimai, Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas, liudytojo M. N. paaiškinimai patvirtina, kad nukirsti medžiai – tai transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zonoje savaime užsisieję medžiai (savaiminukai), kurie klaidingai buvo inventorizuoti kaip miškas.

1.7. Sistemiškai aiškinant teisės normas (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnį, Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 3.1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.3. punktą, Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų LR Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 6 ir 16.3 punktus) teritorijoje, kur buvo iškirsti medžiai, t. y. elektros įrenginių apsaugos zonose, apskritai neturėjo būti medžių, negalima buvo įveisti miško, todėl atsakovas, iškirsdamas medžius (savaiminukus) transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zonoje, žalos aplinkai nepadarė, nors formaliai jų šalinimui leidimas buvo reikalingas.

1.8. Atsakovas už minėtus veiksmus jau yra nubaustas, nes 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur bauda, kurią jis sumokėjo.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi teismų praktika bylose, kuriose yra skirtingos aplinkybės, ginčas kildinamas ir žalos skaičiuojamos pagal skirtingus įstatymus, taisykles, metodikas. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose. Atsakovo nurodyta teismų praktika negali būti taikoma šioje byloje.

2.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo liudytojų parodymų, įrodymų vertinimo. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad po 2019 m. gegužės 18 d. naujų kadastro duomenų nustatymo, ginčo žemės sklypo paskirtis buvo pakeista. Viso Ūkinių miškų paskirties žemės sklypo plotas 0.8833 ha, tačiau po naujai atliktų kadastrinių matavimų iš jo buvo atskirtas pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0.1378 ha, ir miško žemės plotas – 0.7455 ha. Tai, kad savavališki kirtimai buvo atlikti dabar esamame galimai pievų ir natūralių ganyklų plote, neturi reikšmės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovui galiojo pareigos, kurios buvo iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Iki tol ginčo žemės sklype buvo registruotas miškas. Atsakovas, nepakeitęs kadastro duomenų ir nesulaukęs procedūros pabaigos, savavališkai nusprendė iškirsti medžius, neturėdamas leidimo.

2.3. Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai cituoja Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro bendru 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144, nuostatas, tik neteisingai jas interpretuoja. Ne sklypo savininkui, o būtent elektros tinklų įmonei leidžiama, elektros linijos apsaugos zonoje ir šalia jos, kirsti medžius. Atsakovas, matydamas grėsmę elektros tinklų įmonės turtui, privalėjo apie tai pranešti šios įmonės atstovams, o ne savavališkai pats imtis veiksmų.

2.4. Apeliantas netinkamai interpretuoja liudytojų parodymus. Tai, kad liudytojai nurodė, jog atsakovas galėjo kreiptis dėl miško kirtimo leidimo išdavimo, nereiškia, jog leidimas miško kirtimui būtų išduotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos aplinkai atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

17. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovas reiškia ieškinį, susijusį su deliktine civiline atsakomybe. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kaip ir minėta, visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

20. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

21. Iš bylos duomenų matyti, jog Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas K. V. 2019 m. vasario 13 d. nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės VMU Dubravos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 615 kvartalo 24a sklype, esančiame privačiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame D. K., savavališkai nukirsta 10 žalių medžių (8 vnt. drebulių ir 2 vnt. baltalksnių), kurių bendras tūris yra 2,99 m³. Neplaninio patikrinimo, atlikto 2019 m. kovo 14 d., metu nustatyta, kad žalius medžius savavališkai nukirto atsakovas.

22. Iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad po 2019 m. gegužės 18 d. naujų kadastro duomenų nustatymo, dalies ginčo žemės sklypo paskirtis buvo pakeista. Viso ūkinių miškų paskirties žemės sklypo plotas iki 2019 m. gegužės 18 d. buvo 0,8833 ha, tačiau po naujai atliktų kadastrinių matavimų iš jo buvo atskirtas pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,1378 ha, ir miško žemės plotas – 0,7455 ha. Byloje nustatyta, kad atsakovas, dar esant nepakeistiems kadastro duomenims bei neturėdamas reikiamo leidimo, 2019 m. vasario 13 d. iškirto ginčo medžius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui iki 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. iki tol, kol nebuvo pakeista viso ginčo žemės sklypo, kaip miško žemės, registracija, galiojo nustatyti ribojimai ir pareigos, susiję su medžių kirtimu. Tai, kad kirtimai neturint leidimo galimai buvo atlikti plote, kuris jau po to, kai buvo atlikti ginčo kirtimai, buvo priskirtas pievoms ir natūralioms ganykloms, neturi reikšmės civilinei atsakomybei kilti.

23. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, kad teritorijoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), Aerodromo apsaugos zonos (III skyrius, pirmasis skirsnis), Miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis), Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), kurios suskirstytos konkrečiais žemės sklypo plotais. Tačiau šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklype atsirado tik nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. (įregistravus 2019 m. birželio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110.)). Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai), naujai suformuotam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos. Darytina išvada, kad atsakovui 2019 m. vasario 13 d. (ginčo medžių iškirtimo fiksuota data) galiojo tos pareigos (specialiosios sąlygos), kurios buvo žemės sklypo registre įrašytos iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Iki 2019 m. rugsėjo 19 d. ginčo žemės sklype buvo registruotas miškas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas, dar iki žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo savavališkai iškirtęs medžius neturėdamas leidimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799, 19 ir 20 punktus, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055, 3 punkto reikalavimus.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas 2018 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyrių, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos miškų kadastre registruota miško žemės riba yra identifikuota klaidingai. Miško žemės išskyrimas neatitinka reikalavimų, nes šiame plote yra įrengta elektros transformatorinė, eina aukštos ir žemos įtampos elektros laidai. Apelianto teigimu nukirsti medžiai pateko į nustatytą transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zoną. 2016 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad ginčo žemės sklypo miško žemės plotas 0,8833 ha, 2019 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro išraše, atlikus kadastrinių duomenų patikslinimą, iš bendro 0,8833 ha ploto išskirta 0,1378 ha ploto žemės ūkio naudmenų žemė. Apeliantas nurodo, kad iškirsti medžiai faktiškai buvo žemės ūkio naudmenų žemėje, o inventorizuojant visą žemės sklypo plotą mišku buvo padaryta klaida. Nukirsti medžiai – tai transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zonoje savaime užsisėję medžiai (savaiminukai), jie buvo klaidingai inventorizuoti kaip miškas. Atsakovas vertino, kad iškirsdamas medžius (savaiminukus) transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zonoje, žalos aplinkai nepadarė, nors pripažino, kad leidimo jų šalinimui neturėjo, o jis buvo reikalingas.

25. Pagal medžių kirtimo metu (2019 m. vasario mėnesį) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.3. punktą elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama sodinti arba kirsti medžius ir krūmus. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Elektros tinklų apsaugos (toliau – ir ETA) taisyklėse nustatyta, kad Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius griūti ant laidų ir atramų (ETA taisyklių 16.3 punktas).

26. 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-1055 (suvestinė redakcija nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2020 m. balandžio 8 d.) 4.3 punkte įtvirtinta, kad leidimai neprivalomi elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinčioms įmonėms, kai avariniais atvejais kertami sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir palinkę medžiai, keliantys pavojų elektros, kitų inžinerinių tinklų ir įrenginių eksploatacijai arba eismo saugumui. Darbus atlikusios įmonės per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio miško valdytoją ar privataus miško savininką apie jų valdose atliktus pavojingų medžių kirtimus.

27. Teismas pažymi, kad šios nutarties 25-26 punktuose aptartas teisinis reguliavimas elektros linijos apsaugos zonoje ir šalia jos, teisę kirsti medžius be leidimo numato tik elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinčioms įmonėms. Kitiems asmenims, įskaitant sklypo savininką, tokios teisės aptarti teisės aktai nenumato. Tuo atveju, jei ginčo žemės sklype augantys medžiai pateko į transformatorinės ir elektros linijų apsaugos zoną, atsakovas dėl jų kirtimo privalėjo kreiptis į elektros tinklų įmonę, o ne savavališkai iškirsti miško plote esančius medžius, neturint tam leidimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais, kad iškirsdamas medžius – savaiminukus transformatorinės ir elektros linijos apsaugos zonoje, atsakovas žalos aplinkai nepadarė. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

29. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

30. Pažymėtina, kad miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Atsakovui miško žemės plote iškirtus 10 vnt. žalių medžių neturint leidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarytos žalos faktą siejo su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu aplinkos elementui, bei pagrįstai konstatavo, jog nustatytas neigiamas gamtos elementų pokytis.

31. Apeliantas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016 pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo minėta nutartimi vadovautis kaip teisminiu precedentu, kadangi nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad atsakovas savo veiksmais, įrengdamas mažąjį karjerą, žalos aplinkai nepadarė, kadangi praėjus trumpam laikui po šio karjero įrengimo neturint tam reikiamų leidimų, įgaliota valstybės institucija atsakovui suteikė teisę savo žemės sklype naudoti jau įrengtą žvyro karjerą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, atsakovo neturint leidimo atliktas medžių kirtimas vėliau įteisintas nebuvo. Atsakovas į bylą taip pat nėra pateikęs leistinų įrodymų, kurie suponuotų neginčijamą išvadą, jog toks leidimas prieš kirtimą jam pateikus prašymą, būtų buvęs išduotas.

32. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai byloje vertino apklaustų liudytojų K. V. ir M. N. parodymus. Apelianto teigimu, liudytojų parodymai patvirtino, kad iškirstų medžių kirtimas buvo galimas, atsakovas tik formaliai pažeidė teisės aktų reikalavimą, neparengęs miškotvarkos projekto ir negavęs leidimo. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad liudytojas K. V. byloje paaiškino: „Atsakovas atliko savavališką kirtimą, nes buvo iškirsta 8 drebulės ir 2 baltalksniai, kelmai paslėpti. Medžiai nuo transformatorinės iškirsti 20 m atstumu, o elektros linijai visiškai netrukdė, medžiai atokiau, kadangi elektros linija pasisuka. Apmatavus kelmus paskaičiuota padaryta žala, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Miško žemėje kirsti medžius reikėjo leidimo kreiptis į miškų tarnybą. Elektrikai patys turi teisę po laidais medžius nupjauti, o atsakovo nupjauti medžiai buvo nuo laidų toliau, po elektros laidais savininkas pats negali kirsti savavališkai, savininkas turi pateikti pranešimą dėl prašymo kirsti miško medžius III ir IV kategorijos miškui, iškirsti medžiai tai II kategorijos miškas, ir savininkas negali kirsti be leidimo miško. Iškirsti tarpinius miškus reikalingas miškotvarkos projektas“. Byloje apklaustas liudytojas M. N. taip pat patvirtino, kad: „<...> atsakovui pirmiausia reikėjo pateikti prašymą dėl išmiškinimo (iš miškų kadastro nustatoma miško riba, tada keičiasi išėmus iš miškų kadastro paskirtis, galima keisti ir į žemės ūkio). Kirtimai galėtų būti kertami pagal projektą ir tuo atveju žalos nebūtų“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog atsakovas vykdė miško kirtimą, kurio vykdymas neturint tam išduoto leidimo, pagal galiojančius teisės aktus nebuvo galimas. Liudytojų K. V. ir M. N. parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovui jo prašymu ginčo medžių kirtimui leidimas būtų buvęs išduotas.

33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas, esant nepakeistiems ginčo žemės sklypo kadastro duomenims ir nesulaukus procedūros, susijusios su ginčo sklypo dalies paskirties pakeitimu, pabaigos, savavališkai iškirto miško medžius neturėdamas leidimo ir padarė žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apelianto pareigą kompensuoti dėl padaryto pažeidimo patirtą žalą. Tarp apelianto neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala atsirado kaip apelianto veiksmų rezultatas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai).

34. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

35. Nagrinėjamoje byloje padaryta žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos (toliau – Metodika) 2.2 punktu bei Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ (toliau – Metodikos priedas) 1.2.2 punktu. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už vieną kubinį metrą medienos (Metodikos priedo 1.2.2 p.). Žala aplinkai, neteisėtai iškirtus 2,99 m³ žalių medžių, sudaro: 2,99 m³ × 290 Eur/m³ = 867,10 Eur. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2019 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 52 metų amžiaus baltalksnynas, t. y. pasiekęs gamtinę brandą, medyno rūšinė sudėtis – 3Bt2B2D2L1Ą. Vadovaujantis Metodikos 2.2. p., žala aplinkai skaičiuojama taikant koeficientą 2,0. Ieškovo apskaičiuota aplinkai padarytą žala sudaro 1 734,20 Eur (867,10 Eur × 2,0).

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai dėl iš atsakovo priteistos žalos dydžio bei jos apskaičiavimo teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamo sprendimo dalies plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šio ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.