Kauno apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per ZOOM programą prisijungus ir dalyvaujant ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K. dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau – Metodika), 1 punktu, „fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius“. Padaryta žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.2 punktu bei šios Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” (toliau – Metodikos priedas) 1.2.2 punktu. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už vieną kubinį metrą medienos (Metodikos priedo 1.2.2 p.). Žala aplinkai, neteisėtai iškirtus 2,99 m³ žalių medžių, yra: 2,99 m³ × 290 Eur/m³ = 867,10 Eur. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2019 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 52 metų amžiaus baltalksnynas, t. y. pasiekęs gamtinę brandą, medyno rūšinė sudėtis – 3Bt2B2D2L1Ą. Vadovaujantis Metodikos 2.2. p., žala aplinkai skaičiuojama taikant koeficientą 2,0. Ieškovas apskaičiavo padarytą žalą – aplinkai 867,10 Eur × 2,0 = 1 734,20 Eur.

Dėl paminėtos neteisėtos veikos atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 1 dalį ir 274 straipsnio 1 dalį, su jam inkriminuotais nusižengimais sutiko. 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-8-2019 atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur bauda, kurią jis sumokėjo. Valstybinė miškų tarnyba atsakovui įteikė 2019 m. gegužės 30 d. pretenziją Nr. R2(MŪPS)-136, tačiau A. K. žalos neatlygino, motyvuoto prašymo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis nepateikė.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Šio rašto pagrindu buvo nutarta sutvarkyti žemės sklypą ir užsakyti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pagal naujus sklypo kadastro duomenis 0,8833 ha žemės sklype miško žemės plotas sudaro 0,7455 ha, o žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 0,1378 ha. Tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo vadovautasi 2016 metų kadastro duomenimis, pagal kuriuos miško žemės plotas buvo nurodytas 0,8833 ha, t. y. miškų kadastre buvo klaidingai registruota miško žemės riba. Atsakovas sutiko su jam inkriminuotų administracinių nusižengimu tik todėl, kad jam buvo pasakyta, kad turės sumokėti tik 60 eurų baudą.

Žemės įstatyme nurodyta, kad žemės ūkio naudmenos – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. Miškų įstatymas numato, kad medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augimvietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių, o miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Atsakovas atsikirtimą grindė ir tuo, kad ieškovas turi įrodyti civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas neapreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.

Atsakovas pripažino, kad iškirto tik pavienius medžius (ne medyną, ne mišką) žemės ūkio naudmenų žemėje, kurioje niekada nebuvo miško, medynų. Atsakovas nekaltas, kad miškų kadastre registruota miško žemės riba 2019 m. vasario 13 d. buvo identifikuota klaidingai. Be to, iškirsti pavieniai medžiai buvo elektros linijų bei elektros transformatorinės apsaugos zonoje, kurioje negalima sodinti medžių, o savaime užaugę medžiai turi būti nukirsti. Atsikirtimą grindžia tuo, kad jis pateikė ieškovui įrodymus, jog dar 2007 metais jo iškirstų medžių nebuvo (tą patvirtina atsakovo pateiktos 2007 metų aerofotografinės nuotraukos bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas). Tai reiškia, kad 2019 m. vasario 13 dieną, medžių amžius buvo iki 15 metų.

Atsakovas atsikirto ir tuo, kad Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, galiojusios 2019 m. vasario 13 d. (redakcija nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. spalio 15 d.) 24.9 punktą medžių savaiminiai apaugusi miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė inventorizuojama mišku, jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų ir šis žemės plotas atitinka šios instrukcijos 1 priedo 1.22 punkte apibrėžtą miško sąvoką. Mano, kad iškirsti medžiai (savaimę išdygę) galėtų būti inventorizuojami mišku reikalingos dvi būtinos sąlygos: 1) vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų, 2) šis žemės plotas atitinka šios instrukcijos 1 priedo 1.22 punkte apibrėžtą miško sąvoką. Taigi, nesant bent vienos sąlygos savaiminukai negalėjo būti inventorizuojami mišku. Taigi miškas (medynas) kaip aplinkos apsaugos elementas nebuvo iškirstas, reiškia negalėjo atsirasti žala aplinkai.

Atsikirtimą grindžia ir tuo motyvu, kad pagal Metodikos 1 punktą fiziniai ir juridiniai asmenys neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Nors, iškirsdamas pavienius medžius elektros tinklų apsaugos zonoje atsakovas jokios realios žalos nepadarė, tačiau jis laukymės pakraštyje atsodino 50 vnt. eglės sodinukų, kurie šiuo metu auga, tą matė Valstybinės miško tarnybos specialistas.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, dokumentai pagrindžia atsakovo kaltę. Teismo posėdyje liudytojas K. V. parodė, kad su A. K. santykiai darbiniai. Paaiškino, kad atsakovas A. K. atliko savavališką kirtimą. Atvažiavus aiškintis dėl savavališko kirtimo buvo nustatyta, kad iškirsta 8 drebulės ir du baltalksniai, kelmai paslėpti. Tokie medžiai dažniausiai yra savaime išdygę. Medžiai nuo transformatorinės iškirsti 20 m atstumu, o elektros linijai taip pat visiškai netrukdė, medžiai atokiau, kadangi elektros linija pasisuka. Apmatavęs kelmus ir paskaičiuota padaryta žala, surašytas administracinio nusiengimo protokolas. Paskirta bauda sumokėta. Pagal miškų kadastro duomenis iškirsti medžiai miško žemėje, o ne žemės ūkio naudmenose, kaip nurodo atsakovas. Miško žemėje kirsti medžius reikėjo leidimo kreiptis į miškų tarnybą. Tokiu atveju prašymas apsvarstomas per dvi savaites. Elektrikai patys turi teisę po laidais medžius nupjauti, o A. K. nupjauti medžiai buvo nuo laidų toliau, po elektros laidais savininkas pats negali kirsti savavališkai, savininkas turi pateikti pranešimą dėl prašymo kirti miško medžius III ir IV kategorijos miškui, iškirsti medžiai tai II kategorijos miškas, ir savininkas negali kirsti be leidimo miško. Iškirsti tarpinius miškus reikalingas miškotvarkos projektas.

Su prieštaravimu Nr.DOK-89056 gautu A. K. Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. raštas A. K. dėl miško žemės transformavimo į ne miško žemę, konstatuota, kad miško paskirties sklype kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengta elektros transformatorinė, šalia elektros linijos auga savaiminės kilmės krūmai, drebulės, kurie prižiūrint elektros linijas iškertami, pateiktas miškininkystės paslaugų biuro specialisto M. N. miško žemės transformacijos į ne miško žemę projektas.

Su 2021 m. rugsėjo 16 d. prieštaravimu DOK-116146 gauta Ortografinė nuotrauka-schema ir ankstesnių metų fotonuotraukos.

2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.DOK-122436 pateikta iš Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus taksacijos lapai ir kiti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) miško inventorizacijos dokumentai, kuriais remiantis pavieniai medžiai 2007 – 2019 metais augę šio žemės sklypo žemės ūkio naudmenų žemėje buvo inventorizuoti mišku (medelynų planas, miško kvartalų žemėlapiai).

Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau – Metodika), 1 punktu, „fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau – Metodika), 1 punktą - „fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius“.

Padaryta žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.2 punktu bei šios Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” (toliau – Metodikos priedas) 1.2.2 punktu. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis II grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290 Eur už vieną kubinį metrą medienos (Metodikos priedo 1.2.2 p.). Žala aplinkai, neteisėtai iškirtus 2,99 m³ žalių medžių, yra: 2,99 m³ × 290 Eur/m³ = 867,10 Eur. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal 2019 m. aktualizuotus miškų inventorizacijos duomenis yra 52 metų amžiaus baltalksnynas, t. y. pasiekęs gamtinę brandą, medyno rūšinė sudėtis – 3Bt2B2D2L1Ą. Vadovaujantis Metodikos 2.2. punktu, žala aplinkai skaičiuojama taikant koeficientą 2,0 - 867,10 Eur × 2,0 = 1 734,20 Eur. Šia neteisėta veika miškuose padaryta 1 734,20 Eur žala aplinkai.

Valstybinė miškų tarnyba atsakovui įteikė 2019 m. gegužės 30 d. pretenziją Nr. R2(MŪPS)-136, tačiau A. K. žalos neatlygino.

Pareigą visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kita asmeniui žalos, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis. Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnį, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Byloje pareikštas ieškinys susijęs su deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675- 219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nurodytus rašytinius įrodymus, žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta, neigiamas pokytis akivaizdus. Iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti ir kuriuos kirsti leidimas nebūtų išduotas, priteistina padaryta žala ieškovui 1 734,20 Eur.

Nuo žyminio mokesčio Valstybinė miškų tarnyba atleista pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 39,00 Eur žyminio mokesčio (1 734,20 Eur x 0,03 x 0,75) ir 11,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

- 250 eurų už advokatės Inos Kurauskienės teisinę pagalbą surašant prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo; 100 eurų už advokatės teisinę pagalbą atstovaujant 2021-10-11 ir 2022-01-28 teismo posėdžiuose; 63,99 eurų už antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimą (sąskaitos (3 vnt.), mokėjimo nurodymai (2 vnt.), kvitas, 2022-01-27 prašymas, DOK-12489) ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16668-217/2021, kuriuo ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (buvusi Valstybinė miškų tarnyba), juridinio asmens kodas 304766622, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo priteista 1 734,20 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt keturių eurų 20 ct) žalos už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą palikti nepakeistą.

Įpareigoti atsakovą priteistą žalą pervesti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 4010 0510 0425 0885,esančią Luminor banke.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,00 Eur (trisdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 11,32 Eur (vienuolikos eurų 32 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.