- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-26
- Bylos Nr.
- e2-5289-793/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03046-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Rūta Šimkienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
dalyvaujant ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Agnei Strėlkuvienei,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui Š. N., advokatei Rūtai Šimkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 948,00 Eur padarytos žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) Klaipėdos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius E. U. atliko neplaninį-teminį UAB (duomenys neskelbtini) vykdomų darbų veiklavietės, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą dėl galimai neteisėtai žemėmis užpiltų medžių. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „RBC Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rangovas UAB (duomenys neskelbtini) vykdė statybos projektą, neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, organizavo saugotinų želdinių pašalinimą. Vykdant projekte numatytus darbus žemėmis buvo užpilami medžiai. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė 2010 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 7.13 punkto reikalavimus, kuris nustato, jog atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma: nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 cm atstumu nuo medžio kamieno. 2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo želdinių ekspertė atliko želdinių būklės vertinimą teritorijoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad visi medžiai yra brandūs – 9 medžiai yra geros būklės, 11 medžių patenkinamos būklės, viena drebulė nepatenkinamos būklės, 13 medžių žuvę (e. b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos 4 punktas nustato, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas neturi augti. Tokia nuostata leidžia teigti, kad net iškirtus medžius, kurie pagal galiojančią teisės normą šalintini neatlygintinai – nepadaroma žala. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė darbus zonoje, kurioje yra 0,12 ha vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona ir joje užpilti 4 medžiai, todėl juos net sunaikinus žala negali būti skaičiuojama. Teigia, jog ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti – neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir visos žalos, kadangi Departamentas neįvertino duomenų apie medžių būklę iki UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdymo 2015 m. Nurodo, kad vienintelė galiojanti teritorijoje (duomenys neskelbtini) medžių būklės ekspertizė atlikta 2003 metais ruošiant detalųjį planą, o E. A. projektavimo firmai rengiant 2014 m. gegužės 14 d. Statybos techninį projektą ekspertizė nebuvo privaloma ir faktiškai nebuvo atlikta. Be to, teigia, jog patikslintame skaičiavime pozicijose 2, 4, 5, 8, 14 ir 29 nurodyti medžiai įtraukti nepagrįstai, nes jų būklę sąlygojo ne UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog nesutinka su 3 099,00 Eur žalos atlyginimu (e. b. l. 75-78).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė Agnė Strėlkuvienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Teigia, jog atsakovo veikla buvo vykdoma visoje teritorijoje. Teigia, jog negalima vadovautis 2003 metų ekspertize, kadangi joje yra neatitikimų, tuo tarpu, nustatant padarytos žalos dydį buvo remiamasi 2014 m. techniniu E. A. planu. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad 28 ir 29 pozicijose esantys medžiai augo tinklų apsaugos zonoje, kadangi juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsakovo atstovė advokatė Rūta Šimkienė su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su 5 731,50 Eur suma, nesutiko su 4 216,50 Eur suma. Teigia, jog apskaičiuojant žalą vadovautis 2014 metų E. A. techniniu planu negalima, kadangi jis, rengdamas planą, nedarė ginčo medžių ekspertizės. Priešingai, 2003 metų ekspertizės akte aptariamų medžių ekspertizė buvo atlikta, tačiau ieškovas, skaičiuodamas padarytos žalos aplinkai dydį, ja nesivadovavo. Teigia, jog yra akivaizdus prieštaravimas tarp 2003 ekspertizės akte ir 2014 metų techniniame projekte esančių duomenų. 2003 metų ekspertizės aktas yra oficialus įrodymas, o 2014 metų techniniame projekte esančios išvados negali būti laikomos patikimomis. Negalima identifikuoti tikslios ginčo medžių buvimo vietos.
Atsiliepimas
Atsakovo direktorius Š. N. prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Sutiko su advokatės išdėstytas nesutikimo su ieškinio dalimi motyvais.
Liudytojas N. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad matuodamas ir vertindamas medžius vadovavosi E. A. techniniu projektu, tačiau patvirtino, kad minėtame projekte esančioje medžių taksacijos lentelėje esantys medžių diametrai neatitiko faktinės padėties. Nurodė, kad atlikdamas medžių matavimą atsižvelgė į sklype esančias apsaugos zonas. Paaiškino, jog apsaugos zonose esantys medžiai šalinami be mokesčio ir už juos žala neturi būti skaičiuojama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius E. U., atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) vykdomų darbų veiklavietės, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatė, kad UAB „RBC Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rangovas UAB (duomenys neskelbtini), vykdydamas projekte numatytus darbus žemėmis užpylė medžius, augančius šalia (duomenys neskelbtini). Užpylimo aukštis virš medžių šaknies kaklelio siekia nuo 20 iki 80 cm (e. b. l. 10-13). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m. spalio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovui M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo jam paskirta 86,00 Eur bauda (e. b. l. 8, 9). Klaipėdos universiteto botanikos sodo vyriausioji mokslo darbuotoja, želdinių ekspertė R. N. atliko želdinių būklės vertinimą teritorijoje ties (duomenys neskelbtini). Tiriamoje teritorijoje inventorizuoti 34 vienetai medžių, jų būklę įvertinant vizualiai apžiūrint jų lajas ir kamienus. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad 9 medžiai yra geros fiziologinės būklės, 11 – patenkinamos, 1 – nepatenkinamos būklės, 13 – žuvę (laja nudžiūvusi, kai kurių – pažeisti kamienai). Geros-patenkinamos būklės medžių fitosanitarinė būsena gera, ligų ir/ar kenkėjų invazijos nepastebėta. Medžių žuvimo priežastis neaiški, neigiamą poveikį jų būklei galėjo turėti kamienų užpylimas gruntu statybų metu (e. b. l. 45-46). 2016 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra surašė patikrinimo aktą Nr. (9)-LT1-337, kuriame nurodyta, jog atlikus medžių būklės vertinimą bei 2016 m. liepos 4 d. gavus Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyriausiosios mokslo darbuotojos, želdinių ekspertės R. N. 2016 m. birželio 22 d. ekspertizės aktą nustatyti medžių rodikliai. Minėtame akte taip pat nurodyta, jog lyginant su 2015 metais darytu patikrinimu pastebėtas didelis medžių būklės pokytis, kadangi šiuo laikotarpiu minėti medžiai buvo užpilti žemėmis, kurios vėliau buvo nukastos, tokie veiksmai turėjo įtakos medžių būklės pokyčiams ir buvo padaryta žala aplinkai. Nurodyta, jog sklype, adresu (duomenys neskelbtini), medžiai neįeina į apsaugos zonas, kurios pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kuriuose jie neturi augti (e. b. l. 50-52). Iš 2016 m. rugsėjo 23 d. patikslinto skaičiavimo matyti, kad žalos, padarytos gamtai, pažeidus saugotinų medžių gyvybines funkcijas, augančių ne miško žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), suma yra 9 948,00 Eur (e. b. l. 57-60).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9 948,00 Eur padarytos žalos atlyginimui, kadangi neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, organizavo saugotinų želdinių pašalinimą – vykdant projekte numatytus darbus žemėmis buvo užpilami medžiai. Užpylimo aukštis virš medžių šaknies kaklelio siekė nuo 20 iki 80 centimetrų visame lajos protekcijos plote. Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 9 punktą, Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2008 m. lapkričio 27 sprendimu Nr. T2-389 patvirtintų taisyklių 23.1, 23.4 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 7.13 punktą. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka su Departamento reikalavimo dalimi dėl 4 216,50 Eur priteisimo. Nurodo, kad ieškovo pateiktame patikslintame paskaičiavime 2-4 pozicijose nurodyti medžiai, apskritai nebuvo užpilti, 5, 8, 14 ir 33 pozicijose nurodytų medžių būklė buvo nepatenkinama dar 2003 metais, o 28-29 pozicijų medžiai patenka į tinklų apsaugos zoną. Atsakovas patikslintoje skaičiavimo lentelėje nurodo, kad ginčo medžio, esančio 33 pozicijoje (ąžuolo) būklė po užpylimo ir žemių nukasimo patenkinama, žala įvertinta 175,50 Eur (pagal ieškovo skaičiavimus). Pažymėtina, jog ieškovo patikslintoje žalos skaičiavimo lentelėje ąžuolo, kurio būklė po užpylimo ir žemių nukasimo patenkinama, o žala nurodyta 175,50 Eur, yra 34 pozicijoje, tuo tarpu 33 pozicijoje esančio ąžuolo būklė tiek iki užpylimo, tiek po jo nurodyta gera. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo patikslintame skaičiavime padarytas rašymo apsirikimas, ir UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su 34 pozicijoje esančio medžio (ąžuolo) žalos atlyginimu.
Dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp bylos šalių kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo už statybos darbų atlikimo metu padarytą žalą gamtai, žemėmis užpylus saugomus, UAB „RBC“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), medžius. Atsakovas ginčija ir nesutinka, kad turi atlyginti ieškovo patikslintoje žalos apskaičiavimo lentelėje 2-5, 8, 14, 28-29, 34 pozicijose nurodytiems medžiams padarytą žalą.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m. spalio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovui M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 15265044, o Departamento 2015 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje M. S. paskirta 86,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 3 dalį. Pagal protokolo priėmimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakciją, 78 straipsnis nustatė atsakomybę už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą, nevykdymą ar pažeidimą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo, kad atlikdamas statybos darbus, nesilaikė ir pažeidė Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisykles ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas, taip pat neginčijo, kad atliko priešingus teisei veiksmus, kuriais padarė gamtai žalą, neginčijo ir to, jog už tai jam (jo darbuotojui) buvo paskirta bauda. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai yra pripažinti ne tik Departamento surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, bet ir paties atsakovo, todėl darytina išvada, kad viena iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėti veiksmai – yra nustatyta.
Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, organizavo saugotinų želdinių pašalinimą. Taip pat būtina nustatyti, ar dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, bei nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir patirtos žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ Nr. D1-193 (toliau – Taisyklės) 1 punktą želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės nustato želdinių apsaugos reikalavimus, kurie privalomi žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems statybos darbus valstybinėje ir privačioje žemėje. Taisyklių 7.13 punktas nustato, jog atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno.
Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) teigimu, žalos paskaičiavimo lentelėje 2-4 pozicijose nurodyti medžiai nebuvo užpilti. Ieškovas su tuo nesutinka, nurodydamas, kad iš bylos duomenų matyti, jog visi ginčo medžiai buvo užpilti. Galutinėje žalos paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad 2 (uosis), 3-4 (klevas) pozicijose nurodytų medžių būklė iki užpylimo buvo gera. Tuo tarpu, medžių būklė po užpylimo ir žemių nukasimo – žuvęs, medžių gyvybinių funkcijų pažeidimas – 100 procentų, padaryta žala – 3 096,00 Eur.
Minėta, jog Taisyklių 7.13 punktas nustato, jog atliekant statybos darbus žemės sklypuose privaloma nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno. Departamento pateiktoje žalos paskaičiavimo lentelėje matyti, kad 2-4 pozicijoje esančių medžių būklė po medžių užpylimo ir žemių nukasimo nurodyta žuvęs. Be to, 2015 m. spalio 21 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad vykdant projekte numatytus darbus, (duomenys neskelbtini), žemėmis buvo užpilti medžiai, augantys šalia (duomenys neskelbtini). Užpylimo aukštis virš medžių šaknies kaklelio siekia nuo 20 cm iki 80 cm. Tuo tarpu, iš byloje esančių 2015 m. rugpjūčio 31 d. atliktų žemės sklype, (duomenys neskelbtini), medžių fotonuotraukų vizualiai matyti, kad ieškovo pateiktoje žalos paskaičiavimo lentelėje 2-4 pozicijose esantys medžiai yra sveiki ir žaliuojantys, akivaizdžiai nėra pastebima, kad medžių būklė būtų prasta, be to, vizualiai nematyti, kad aptariami medžiai būtų buvę užpilti nuo 20 cm iki 80 cm. Be to, pažymėtina, jog Klaipėdos universiteto Botaniko sodo vyriausiosios mokslo darbuotojos želdinių ekspertės R. N. rašte dėl medžių būklės vertinimo nurodyta, jog medžių žuvimo priežastis neaiški, neigiamą poveikį jų būklei galėjo turėti kamienų užpylimas gruntu statybos metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog žalos paskaičiavimo lentelėje 2-4 pozicijose esantys medžiai būtų užpilti, viršijant leistiną normą, t. y. nenustatyta, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
Atsakovas taip pat nesutinka, kad turi atlyginti žalą už 5, 8, 14 ir 34 žalos paskaičiavimo lentelės pozicijose esančius medžius, motyvuodamas, jog aptariamų medžių būklė nebuvo gera dar 2003 metais atlikus želdinių įvertinimo ekspertizę. Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas, apskaičiuodamas gamtai padarytą žalą vadovavosi 2014 metų E. A. statybos techninio projekto Nr. K-14-TP-001 želdinių tvarkymo plane esančia medžių taksacijos lentele. Minėtoje lentelėje nurodyti 57 medžiai, esantys (duomenys neskelbtini), iš kurių 56 medžių būklė nurodyta gera, 1 – negera, 8 – kertami (įskaitant nurodytą 1 negeros būklės medį).
Iš E. A. projektavimo firmos 2017 m. sausio 9 d. rašto dėl želdinių apsaugos projektinių sprendinių projekte „Parduotuvės su teniso kortų patalpomis antrame aukšte, (duomenys neskelbtini) matyti, jog projekto rengimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini) (statybos zonoje, vakarinėje sklypo dalyje, kurioje nebuvo numatomi pastato statybos darbai) bei rytinėje teritorijoje šalia sklypo ribos vizualiai atliktas medžių būklės vertinimas. Medžio diametras buvo išmatuotas 1,3 m aukštyje. Vizualiai nustatant saugomų ir kertamų medžių būklę, ji buvo nustatyta kaip gera, išskyrus vieną pažymėtą ąžuolą (e. b. l. 65-67). Iš 2003 metais atliktos želdinių įvertinimo ekspertizės, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad įvardinti visų medžių skersmenys bei siūlomos priemonės ir priežastys. UAB (duomenys neskelbtini) teigimu, ginčo medžiai, esantys 5, 8, 14 ir 34 pozicijose (atitinkamai 12, 16, 27, 38a pozicijos pagal 2003 metų atliktos ekspertizės želdinių vertinimo lentelę) dar 2003 metais nebuvo geros būklės, todėl ieškovas, apskaičiuodamas žalą nepagrįstai vadovavosi E. A. techniniu projektu, o ne 2003 metais atliktos ekspertizės duomenimis. Pažymėtina, jog vertinant ir lyginant medžių būklę vadovaujamasi ieškovo žalos paskaičiavimo lentelėje esančiais duomenimis ir atsakovo pateikta želdinių vertinimo lentele, kurioje nurodyta 2003 metų ginčo medžių numeracija ir dabartinė medžių numeracija. Ginčo tarp šalių dėl atsakovo pateiktos medžių numeracijos nėra. Pagal žalos paskaičiavimo lentelėje nurodytus duomenis, aptariamų medžių (5, 8, 14, 34 pozicijos) būklė iki užpylimo buvo gera, tuo tarpu, lyginant šiuos duomenis su 2003 metų želdinių vertinimo lentelėje esančiais duomenimis, matomas neatitikimas. Ginčo lentelės 8 pozicijoje esančios liepos būklė iki užpylimo nurodyta gera, tuo tarpu 2003 metų lentelėje 16 pozicijoje esančios liepos būklė džiūstanti, siūloma šalinti; 14 pozicijoje esančios drebulės būklė iki užpylimo gera, 2003 metų lentelėje 27 pozicijoje esančios drebulės būklė užspausta, galima šalinti; 34 pozicijoje esančio ąžuolo padėtis iki užpylimo gera, 2003 metų lentelėje atitinkamai 38a pozicijoje esančio ąžuolo būklė nurodyta nustelbtas, šalinti, tuo tarpu 5 pozicijoje esančio klevo būklė iki užpylimo gera, 2003 metų lentelėje 12 pozicijoje esančio klevo būklė – sausos šakos, deformuota laja. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog Departamento žalos paskaičiavimo lentelėje medžių, esančių 8, 14 ir 34 pozicijose būklė nebuvo gera jau 2003 metais, todėl 2014 metų E. A. techniniame plane medžių taksacijos lentelėje esantys duomenys, kad visų medžių (išskyrus vieną medį) būklė yra gera, laikytini nepatikimais. Juolab, kad teismo posėdžio metu liudytojas N. P. patvirtino, jog 2015 m. spalio mėnesį atliekant medžių, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, buvo reikalinga matuoti visus medžius ir nusibraižyti atskirą medžių buvimo schemą, kadangi 2014 m. plano medžių taksacijos lentelėje buvo netiksliai nurodyti medžių diametrai ir jų buvimo vieta. Be to, pažymėtina, jog tai, kad nagrinėjamu atveju vadovaujamasi 2003 metų ekspertizės duomenimis ir jie laikyti patikimesniais duomenimis lemia aplinkybė, jog atliekant 2003 metų ekspertizę, jos konsultantais, ekspertais buvo V. K. – Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas, A. L. – laikinai einantis Smiltynės girininko pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2003 metų želdinių įvertinimo ekspertizę vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią). Nagrinėjamu atveju teismas be kita ko pažymi, jog minėtame 2017 m. sausio 9 d. E. A. rašte aiškiai nurodyta, kad rengiant projektą, medžių, esančių (duomenys neskelbtini), būklė įvertinta vizualiai, neatliekant detalesnio vertinimo ar ekspertizės, kadangi teisės aktai to nereikalavo. Visa tai, dar kartą suponuoja pakankamą pagrindą teigti, jog 2003 metų ekspertizės metu nustatyta medžių būklė laikytina patikimesniu įrodymu, nei E. A. 2014 metų medžių taksacijos lentelėje užfiksuoti duomenys. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog ieškovo žalos paskaičiavimo lentelėje 8, 14 ir 34 pozicijose esančių medžių būklė nebuvo gera dar 2003 metais, t. y. priešingai, nei nurodyta žalos paskaičiavimo lentelėje, želdinių įvertinimo ekspertizėje buvo siūloma juos šalinti, todėl teismas laiko neįrodyta, kad aptariamoje lentelėje 8, 14 ir 34 pozicijose nurodytų medžių žuvimui padarė įtaką medžių užpylimas žemėmis. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, todėl tokiu atveju neatsiranda atsakovo pareigos atlyginti žalą. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad 5 pozicijoje esančio medžio (klevo) būklė 2003 metais buvo bloga, t. y. jis buvo žuvęs, kadangi 2003 metų ekspertizėje atitinkamai 12 pozicijoje esančio klevo būklė nurodyta sausos šakos, deformuota laja, jokių duomenų, kad aptariamas medis būtų žuvęs, nėra.
Atsakovas taip pat nesutinka, kad turi atlyginti žalą žalos paskaičiavimo lentelės 28 ir 29 pozicijose esantiems medžiams, teigdamas, kad aptariami medžiai buvo tinklų apsaugos zonoje, todėl net juos sunaikinus žala negali būti skaičiuojama.
Pažymėtina, jog šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės neginčija, kad 28 ir 29 pozicijose medžiai buvo užpilti. Ginčas kyla dėl to, ar tuo atveju, jei 28 ir 29 pozicijose esantys medžiai pateko į tinklų apsaugos zoną, ieškovas turi pagrindą už jų žuvimą reikalauti žalos atlyginimo.
Iš bylose esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,12 ha vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, 0,0326 ha paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, 0,1336 ha dujotiekio apsaugos zonos, 0,0624 elektros linijų apsaugos zonos, 0,1252 ha ryšių linijų apsaugos zonos. UAB (duomenys neskelbtini) teigimu, darbai buvo vykdomi 0,12 ha vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonoje.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4.15 punktą saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga apsaugos zonose, kuriose pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ neturi augti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 197 punktas nustato, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje, yra žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies. Vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami giliau kaip 2,5 metro, yra žemės juosta po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime (Aprašo 9 punktas). Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (Aprašo 10 punktas). Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas darytina išvada, jog leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiems pašalinimo atvejams, išskyrus Aprašo 10 punktą, yra būtinas visais atvejais. Tačiau esant Aprašo 4 punkte nurodytoms aplinkybėms saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai, tuo tarpu, kitais atvejais medžių ir krūmų šalinimo atveju, reikalinga atlyginti, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis šalių atstovų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas laiko įrodytais atsakovo argumentus, jog Departamento žalos paskaičiavimo lentelėje 28 ir 29 pozicijose esantys medžiai buvo vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonoje, todėl nors jų šalinimui leidimas yra reikalingas, tačiau pagal Aprašo 4.15, 9 punktus, tokie medžiai yra šalinami neatlygintinai, t. y. neatlyginant medžių ir krūmų vertės. Vadinasi, ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už žalos paskaičiavimo lentelėje 28-29 pozicijose nurodytus medžius. Pažymėtina, jog ieškovas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo argumentus, tuo tarpu bylos medžiaga ir minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina atsakovo argumentus.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi atlyginti žalą už žalos paskaičiavimo lentelėje 2-4, 8, 14, 28-29 ir 34 pozicijose nurodytus medžius. Žalos paskaičiavimo lentelėje 2 pozicijoje esančio uosio žala įvertinta 594,00 Eur, 3 pozicijoje esančio klevo žala įvertinta 738,00 Eur, 4 pozicijoje esančio klevo žala įvertinta 774,00 Eur, 8 pozicijoje esančio medžio – liepos žala įvertina 504,00 Eur, 14 pozicijoje esančios drebulės – 99,00 Eur, 28 pozicijoje esančio baltalksnio žala įvertina 204,00 Eur, 29 pozicijoje esančio baltalksnio žala įvertina 138,00 Eur, o 34 pozicijoje esančio ąžuolo – 175,50 Eur, iš viso 3 226,50 Eur.
Dėl kitiems medžiams padarytos žalos padarymo atsakovas sutinka. Nagrinėjamu atveju žalos, padarytos aplinkai, skaičiavimas atliktas Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 22 punktą žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Ginčo dėl žalos paskaičiavimo dydžio byloje nėra.
Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistini 6 721,50 Eur (9 948,00 Eur – 3 226,50 Eur) žalos atlyginimo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis yra 224,00 Eur. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas pateikė duomenis, kad už advokatės paslaugas sumokėjo 484,00 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti 67,57 procentai ieškinio reikalavimų), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistini 156,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (484,00 Eur x 32,43%), o iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 151,00 Eur (6 721,50 Eur x 3% x 75%) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 6 721,50 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną Eur 50 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 721,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, j. a. k. 190742333, priteistą sumą sumokant į ieškovo nurodytą sąskaitą Nr. LT19 4010 0423 0009 0036, esančią DnB banko Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, j. a. k. 190742333, 156,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 151,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.