Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Dengsta“ dėl rangos darbų apmokėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Šakių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

15. Šakių rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gelgaudiškio gyvenamosios vietos atnaujinimas“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo Nr. (duomenys neskelbtini) priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“.

16. Įgyvendinant minėto projekto (žr. šios nutarties 15 punktą) veiklas 2019 m. balandžio 10 d. tarp Administracijos ir atsakovės RUAB „Dengsta“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu RUAB „Dengsta“ įsipareigojo per minėtoje sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti šiuos darbus: Šakių rajono Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės įrengimo darbus pagal 2018 m. UAB „Formatas A1“ parengtą techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o Šakių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties vertė – 240 543,45 Eur (1 t., b. l. 6–25).

17. 2020 m. gegužės 11 d. tarp Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės RUAB „Dengsta“ buvo sudarytas Susitarimas dėl 2019 m. balandžio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu minėtos susitarimo šalys susitarė pratęsti Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 papunktyje nustatytą darbų atlikimo terminą 3 mėnesių laikotarpiui, tai yra iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (1 t., b. l. 30–31).

18. 2020 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovo ir RUAB „Dengsta“ buvo sudaryta Rangos darbų sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo iš RUAB „Dengsta“ medžiagų atlikti trinkelių klojimo darbus Gelgaudiškio miesto centrinėje turgaus aikštėje, atlikti ir perduoti RUAB „Dengsta“ prie sutarties pridedamus darbų atlikimo aktuose nurodytus statybos, įrangos montavimo ir remonto darbus. Rangos darbų sutarties šalys susitarė, kad atliekamų darbų bendra kaina bus nurodoma atliktų darbų aktuose (Rangos darbų sutarties 2.1 papunktis). RUAB „Dengsta“ įsipareigojo apmokėti ieškovui už atliktus darbus ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų priėmimo (Rangos darbų sutarties 2.4 papunktis) (1 t., b. l. 35–37).

19. 2020 m. gruodžio 16 d. tarp Šakių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės RUAB „Dengsta“ buvo sudaryta Statybos rangos darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalys susitarė dėl Šakių rajono Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės įrengimo papildomų darbų pagal lokalines sąmatas. Rangos darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 131–137).

20. 2020 m. gruodžio 31 d. RUAB „Dengsta“ ir Šakių rajono savivaldybės administracija pasirašė Tarpinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo rangovė perdavė užsakovei atliktus darbus Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės įrengimo darbus, o užsakovė šiuos darbus priėmė (2 t., b. l. 172).

21. 2021 m. birželio 7 d. (data rankiniu būdu ištaisyta iš 2020 m. birželio 7 d.) UAB „Dengsta“, atstovaujama T. V., ir Šakių rajono savivaldybės administracija pasirašė Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo rangovė perdavė užsakovei atliktus darbus „Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės įrengimo darbus“, o užsakovė šiuos atliktus darbus priėmė (2 t., b. l. 168).

22. Ieškovas pateikė RUAB „Dengsta“ 2022 m. rugpjūčio 8 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Išankstinę sąskaitą faktūrą už 26 404,02 Eur, iš kurių turinio matyti, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu atliko Gelgaudiškio turgaus aikštės įrengimo darbus ir patyrė 26 404,02 Eur su PVM išlaidas. Tačiau atsakovė atsisakė atsiskaityti su ieškovu, perbraukdama pateiktus dokumentus ir juose pažymėdama, kad ieškovas nurodytų darbų nėra atlikęs (1 t., b. l. 76–78).

23. Ieškovas pateikė RUAB „Dengsta“ 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Išankstinę sąskaitą faktūrą už 41 492,50 Eur su PVM, iš kurių turinio matyti, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu atliko Gelgaudiškio turgaus aikštės įrengimo darbus ir patyrė 41 492,50 Eur su PVM išlaidas. Tačiau atsakovė atsisakė atsiskaityti su ieškovu, perbraukdama pateiktus dokumentus ir juose pažymėdama, kad ieškovas nurodytų darbų nėra atlikęs (1 t., b. l. 39–41).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių

24. Šioje byloje ieškovas įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius statybos rangos (subrangos) teisinius santykius ir netinkamą atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, t. y. neatsiskaitymą už ieškovo atliktus statybos rangos darbus.

25. Tuo tarpu apeliantė neigia egzistavus tarp šalių subrangos teisinius santykius. Nurodo, kad su ieškovu 2020 m. rugsėjo 14 d. Rangos darbų sutarties nesudarė, atsakovės direktoriaus pavaduotojas T. V. Rangos darbų sutarties su ieškovu nepasirašė, o atsižvelgus į specifinę rašalo spalvą, kuria išpildytas T. V. parašas bei vientisą parašo liniją, galima daryti prielaidą, kad šis parašas buvo gautas pasinaudojant spaudu su T. V. parašu, o ne tiesiogiai T. V. pasirašant. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

26. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

27. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų nuspręsti, kad parašas buvo gautas pasinaudojant spaudu su T. V. parašu, kad jis suklastotas ar būtent ieškovas būtų valdęs atsakovės atstovo antspaudą. Apeliantės teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o vien deklaratyviomis prielaidomis, kurių pagrindu teismas negali padaryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas V. V. paaiškino, kad nuvažiavus į RUAB „Dengsta“ buveinę, 2020 m. rugsėjo 14 d. Rangos darbų sutartis jau buvo paruošta, atsakovės direktoriaus pavaduotojo T. V. parašas dokumente jau buvo (2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 35 sek. – 19 min. 10 sek.; 56 min. 44 sek. – 57 min. 10 sek.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais ieškovo paaiškinimas, o objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta. Be to, kiti byloje esantys duomenys (pvz., 2020 m. gegužės 25 d. rangos sutartyje, 2020 m. birželio 7 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte (1 t., b. l. 114–116, 128)) taip pat įrodo, kad atsakovės atstovas T. V. naudojo savo parašo spaudą vietoje tikro parašo, o tai netiesiogiai įrodo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teigti, kad Rangos darbų sutartis tarp šalių nelaikytina sudaryta vien dėl to, kad joje yra atsakovės vadovo parašo antspaudas, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 14 d. Rangos darbų sutartis ir šalis siejo subrangos teisiniai santykiai. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

Dėl darbų priėmimo–perdavimo

29. CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

31. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti.

32. Atliktų darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Remiantis CK 6.694 straipsnio 6 dalimi, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

33. Šalių sudarytos Rangos darbų sutarties 1 punkte nurodyta, kad vykdytojas (šiuo atveju – ieškovas) iš užsakovo (šiuo atveju – atsakovė) medžiagų įsipareigoja atlikti trinkelių klojimo darbus Gelgaudiškio miesto centrinėje turgaus aikštėje, atlikti ir perduoti užsakovui prie šios sutarties pridedamus darbų atlikimo aktuose nurodytus statybos, įrangos montavimo ir remonto darbus. Šalys susitarė, kad atliekamų darbų kaina nurodoma atliktų darbų aktuose (Rangos darbų sutarties 2.1 papunktis). Pagal Rangos darbų sutarties 2.4 papunktį, visi atsiskaitymai tarp atsakovės ir ieškovo už atliktus darbus vyksta eurais per bankuose esančias atsakovės ir ieškovo sąskaitas, atsakovė ieškovui apmoka už atliktus darbus ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų priėmimo. Užsakovė turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, neatitinkantys šios sutarties sąlygų ir Lietuvos Respublikos statybos norminių dokumentų reikalavimų ir jei šių trūkumų vykdytojas negali pašalinti (Rangos darbų sutarties 2.6 papunktis). Užsakovė įsipareigoja priimti iš vykdytojo atliktus darbus ir sumokėti už juos šioje sutartyje nustatyta tvarka; jeigu vykdytojas nukrypsta nuo patvirtinto projekto, užsakovas turi teisę pareikalauti pašalinti trūkumus ir nemokėti už nekokybiškai atliekamą darbą arba, prireikus, sustabdyti mokėjimus kol bus trūkumai pašalinti (Rangos darbų sutarties 4.1 papunktis).

34. Taigi, pirmiau nurodytomis CK normomis ir Rangos darbų sutarties sąlygomis apibrėžtas reguliavimas suteikia atsakovei teisę atsisakyti priimti ieškovo atliktų darbų rezultatą (atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo ir perdavimo aktą) tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik laikydamasi CK ir šalių Rangos darbų sutartyje numatytų sąlygų bei reikalavimų rangovė (atsakovė) galėjo atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo ir perdavimo aktą.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

37. Į bylą pateiktas 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktas už atliktus rangos darbus pagal Rangos darbų sutartį, kuriame nurodyti ieškovo atlikti darbai objekte – Gelgaudiškio miesto centrinėje – turgaus aikštėje 2020 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu (1 t., b. l. 40–41). Tačiau atsakovė minėtame Darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus priimti ir už juos apmokėti atsisakė, nurodydama, kad ieškovas šių darbų neatliko.

38. Siekdama pagrįsti savo argumentus dėl atsisakymo mokėti už ieškovo nurodytus darbus, atsakovė nurodė, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų neatliko, nurodyti darbai buvo atlikti dar iki ieškovo nurodomos darbų pradžios, tai yra iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Be to, ieškovo pateiktas vienašališkas Darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo surašytas praėjus dvejiems metams po akte įvardijamų darbų atlikimo laikotarpio, kas savaime negali būti vertinama kaip pranešimas apie pasirengimą realiai perduoti prieš dvejus metus atliktus darbus.

39. Taigi, tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovas vykdė ginčo Rangos darbų sutartį ir turi teisę gauti apmokėjimą už nurodytus jo atliktus darbus. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo, turi procesinę naštą įrodyti, kad nurodytus darbus jis atliko, o atsakovė įrodyti, jog Darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo sudarytas nepagrįstai, t. y. juose nurodyti darbai neatlikti arba atlikti netinkamai (CPK 178 straipsnis).

40. Iš Administracijos į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Šakių rajono Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės įrengimui buvo reikalinga sudėti klinkerines trinkeles. Klinkerinės trinkelės buvo sudėtos ir aktuotos 1 151 kv. m (iš viso galimo 1 212 kv. m.). prie 2019 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) (42 880,42 Eur) atliktų darbų akte „100 Tiesybos darbai“. Tačiau 2020 m. pavasarį paaiškėjo, kad klinkerinės trinkelės buvo sudėtos nekokybiškai, dėl ko Administracija su rangove 2020 m. gegužės 11 d. pasirašė Susitarimą dėl 2019 m. balandžio 10 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pratęsė sutarties terminą dar 3 mėn. laikotarpiui, tai yra iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. Pratęsus sutarties terminą, darbai Gelgaudiškio miesto centrinėje – turgaus aikštėje ir toliau nevyko, 2020 m. liepos 2 d. Administracija pakarotinai kreipėsi į rangovę, ragindama vykdyti numatytus darbus. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Administracija konstatavo faktą, kad rangovė iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. darbų neužbaigė ir pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą nepateikė, dėl ko jai nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai (2 t., b. l. 148–149). Tai, kad plytelės buvo sudėtos, nuimtos ir perdedamos po 2020 m. rugsėjo 16 d. atliktos objekto apžiūros vietoje patvirtina į bylą Administracijos pateiktos nuotraukos (3 t., b. l. 319–323). Be to, tai, kad netinkamai sudėtas trinkeles reikėjo perkloti naujai – jas išimti, išlyginti pagrindą ir vėl sudėti, taip pat atlikti ir kitus statybos rangos darbus patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų J. M. (dirbusio objekte) (2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 00 sek.–1 val. 34 min. 50 sek.), A. L. (dirbusio objekte) (2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek.–15 min. 40 sek.), D. B. (dirbusio objekte) (2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 05 sek.–1 val. 18 min. 20 sek.; 1 val. 19 min. 20 sek.–1 val. 19 min. 50 sek.), V. M. (statinio statybos techninės priežiūros vadovas) (2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 45 sek.–37 min. 10 sek.) parodymai. Pažymėtina, kad didžioji dalis Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aukštės įrengimo darbų buvo perduoti Administracijai 2020 m. gruodžio 31 d. Tarpiniu darbų priėmimo–pardavimo aktu, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų dalies darbų buvo nespėta atlikti, todėl galutinis Darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė Administracijai atliktus Gelgaudiškio miesto centrinės turgaus aukštės įrengimo darbus, o Administracija minėtus darbus priėmė buvo pasirašytas tik 2021 m. birželio 7 d.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija paneigia apeliantės teiginius, kad dėl trinkelių klojimo darbų negalėjo būti su ieškovu susitarta, nes darbai buvo atlikti dar iki Rangos darbų sutarties pasirašymo. Kaip matyti, Šakių rajono Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės įrengimo darbai vyko ir po Rangos darbų sutarties su ieškovu pasirašymo (2020 m. rugsėjo 14 d.) ir tęsėsi iki galutinio Darbų perdavimo–priėmimo akto (2021 m. birželio 7 d.) pasirašymo. Taigi, šiuo atveju remiantis vien apeliantės subjektyviais samprotavimais ir faktinių aplinkybių interpretacijomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atliktų rangos darbų Gelgaudiškio miesto centrinėje – turgaus aikštėje.

42. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė ieškovą samdė tik atsakovės objektų, tarp jų ir Gelgaudiškyje, priežiūrai, o ne statybos rangos darbams atlikti. Visų pirma, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas buvo samdomas atlikti Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės statybos rangos priežiūros darbus, kad su juo buvo sudaryta tokia sutartis ir atitinkamai už tokius darbus atsiskaityta. Apeliantės argumentai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė už objekto priežiūrą per UAB „Tvirtas namas“, stokoja pagrįstumo, kadangi byloje nepateikta jokių patikimų duomenų, kad ieškovas yra susijęs su UAB „Tvirtas namas“. Aplinkybė, kad būtent ieškovas dirbo objekte (atliko Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštės rangos darbus) patvirtino tiek byloje apklausti liudytojai, dirbę kartu objekte (J. M., A. L., D. B.), tiek ir Administracijos atstovai V. M. (statinio statybos techninės priežiūros vadovas) bei J. P. (projekto vadovė). Be to, iš byloje pateikto Administracijos atstovės elektroninio laiško turinio matyti, kad Administracijos atstovai bendravo su ieškovu projekto įgyvendinimo klausimais, susijusiais su rangos darbais, ieškovas Administracijai siuntė nuotraukas apie vykdomus rangos darbus, nes būtent jis pats ten dirbo (2 t., b. l. 16). Palyginus atsakovės 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 86–89), 2020 m. lapkričio 16 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 82–84), 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 65–66), 2020 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus (3 t., b. l. 100–112) su ieškovo pateiktame 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytais darbais (perduodamomis paslaugomis) už 2020 rugsėjo– gruodžio mėn. (1 t., b. l. 39–40), matyti, kad atsakovės Administracijai priduoti darbai iš esmės sutampa su ieškovo nurodytomis paslaugomis (pvz., paslaugomis, susijusiomis su dviračių stovų montavimu, šiukšliadėžių pastatymu, suolų įrengimu, vėliavų stiebų įrengimu, sanitarinių prietaisų ir įrangos montavimu, trinkelių ardymu, dangos paruošimu ir dėjimu ir t.t.). Taip pat dalis ieškovo nurodytų darbų sutampa ir su atsakovės ir Administracijos 2020 m. gruodžio 16 d. susitartais papildomais darbais (3 t., b. l. 119–122, 185–191).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nekelia abejonių, kad ieškovas Šakių rajono Gelgaudiškio miesto centrinės – turgaus aikštėje atliko statybos rangos darbus. Kadangi ieškovo atliktų darbų trūkumų nebuvo nustatyta, Administracija darbus priėmė, todėl atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė už ieškovo atliktus rangos darbus, nurodytus 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte pagal Rangos darbų sutartį. Nors Darbų perdavimo–priėmimo aktas už atliktus rangos darbus pagal Rangos darbų sutartį buvo surašytas praėjus beveik dviem metams po darbų atlikimo, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia aplinkybė negali būti aiškinama, kaip leidžianti atsakovei darbų nepriimti, juolab kad darbų perdavimo terminas ginčo sutartyje nenumatytas.

44. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (išskirtinai ieškovo naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

Dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus

45. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

46. CK 6.653 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas.

47. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

48. Šalys sudaryta Rangos darbų sutartimi susitarė, kad atliekamų darbų kaina nurodoma atliktų darbų aktuose (Rangos darbų sutarties 2.1 papunktis). Į darbų kainą įskaitytos visos vykdytojo išlaidos, taip pat vykdytojo išlaidos technikai, mechanizmams bei transportui eksploatuoti, darbuotojų samdymo darbams pastate atlikti išlaidos, o taip pat visos kitos išlaidos, reikalingos darbams atlikti (Rangos darbų sutarties 2.2 papunktis).

49. Pažymėtina tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

50. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktiškai atliko Darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus, kad visi darbai Administracijos buvo priimti ir jais yra faktiškai naudojamasi, konstatuojama, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu už šio atliktus statybos darbus pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

51. Kaip jau buvo minėta, ieškovas atsakovei pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą už atliktus rangos darbus pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. Rangos darbų sutartį bei Išankstinę sąskaitą už 41 492,50 Eur. Šie dokumentai atsakovės buvo perbraukti, nurodant žymą, kad ieškovas darbų pagal minėtus darbų perdavimo–priėmimo aktus neperdavė (žr. šios nutarties 23 punktą). Atsakovė, nesutikdama su ieškovo 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktu, bei 2022 m. rugsėjo 30 d. Išankstine sąskaita, išrašyta už 41 492,50 Eur, nurodė, kad ieškovas dar 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakovei buvo pateikęs kitą tų pačių darbų priėmimo–pardavimo aktą ir Išankstinę sąskaitą už mažesnę sumą (26 404,02 Eur). Ieškovas aiškindamas, kodėl dvejuose Darbų perdavimo–priėmimo aktuose ir Išankstinėse sąskaitose nurodytos sumos iš esmės skyrėsi, paaiškino, kad skirtingos sumos atsirado dėl to, kad jis suklydo nurodydamas trinkelėmis išklotų paviršių plotus, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. aktą surašė neturėdamas tikslių duomenų ir skaičiavimų.

52. Nors apeliantė ginčija 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus duomenis, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, skaičiavimų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovo 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti duomenys atitinka realumo kriterijų. Priešingai, palyginus atsakovės Administracijai išrašytų Atliktų darbų aktų duomenis su ieškovo 2022 m. rugsėjo 30 d. Darbų perdavimo–priėmimo akte pateiktais duomenimis, matyti, kad ieškovas nurodė mažesnes darbų kainas nei nurodyta atsakovės Atliktų darbų aktuose (pvz., atsakovės darbai – „dviračių stovų montavimas“ – 268,47 Eur (už 4 vnt.), tuo tarpu ieškovo nurodyta darbų kaina už dviračių stovų įrengimą – 100 Eur (už 4 vnt.); atsakovės darbai – „pisuaro montavimas tvirtinant prie sienos“ – 133,21 Eur (1 vnt.), tuo tarpu ieškovo nurodyta darbų kaina už pisuaro montavimą – 20 Eur (1 vnt.); atsakovės paslauga „grindinio įrengimas iš klinkerinių trinkelių, užpilant siūles, užpilant siūles smėliu“ – 2 712,73 Eur už 100 kv. m, tuo tarpu ieškovo nurodyta kaina už trinkelių sudėjimą – 12 Eur už 1 kv. m ir kt.). Taigi, apeliantės teiginiai dėl per didelių ieškovo darbų įkainių ir siekio nepagrįstai praturtėti atsakovės atžvilgu, stokoja pagrįstumo, o patikimų duomenų, kad ieškovo darbų perdavimo – priėmimo akte nurodytos kainos viršija tuo metu buvusias rinkoje rangos darbų kainas, atsakovas nepateikė, o ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme iš esmės neįrodinėjo. Vien tai, kad ieškovas, surašydamas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą, suklydo dėl aikštelės ploto bei tinkamai neįvertino ginčo darbų rinkos kainos, savaime nėra pagrindas konstatuoti nesąžiningus ieškovo veiksmus bei nepriteisti pagrįstą darbų kainą už faktiškai atliktus darbus. Be to, apeliantės samprotavimai dėl išrašytos išankstinės sąskaitos, taip pat nepaneigia darbų atlikimo bei jų kainos pagrįstumo.

53. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad su A. L. ir D. B. RUAB „Dengsta“ sudarė subrangos sutartis, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėti už šių asmenų objekte atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, apeliantė nepateikė jokių realių duomenų, kad atsiskaitė su minėtais asmenimis pagal subrangos sutartis. Antra, bylos nagrinėjimo metu byloje apklausti liudytojai (J. M., A. L. ir D. B.) patvirtino, jiems už atliktą darbą Gelgaudiškio miesto centrinėje – turgaus aikštėje yra skolingas ieškovas, kad būtent ieškovas pakvietė juos dirbti objekte, kad jie dirba brigados principu, paskirsto gautus pinigus tarp brigados narių (J. M. – 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 38 min. 40 sek.–1 val. 38 min. 59 sek.; A. L. – 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 45 sek.–22 min. 15 sek. D. B. – 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas:1 val. 20 min. 21 sek.–1val. 20min. 50 sek.), o subrangos sutartys buvo sudarytos tikslu įforminti darbuotojus, darbo inspekcijos patikrinimo atveju (A. L. – 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 5 sek.–19 min. 20 sek.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų minėtų liudytojų parodymus bei sudarytų pagrindą abejoti jų patikimumu.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir už ieškovo atliktus statybos rangos darbus priteisė 41 492,50 Eur sumą.

55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

58. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

59. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 500 Eur suma bei tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2023 m. birželio 6 d. Sąskaitą už teisinę pagalbą bei Pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).

60. Ieškovo prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“, juridinio asmens kodas 302299426, ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.