Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Ž., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21.9. sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė byloje įrodė, pateikdama rašytinius įrodymus (nuotraukos, pranešimas apie įvykį, sąmata ir kt.), kad žala draudėjo patalpoms atsirado dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinė atsakomybė už padarytą žalą įtrūkus bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinės įrangai – nuotekų vamzdynui ir apliejus vieną iš Butų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė (draudikė) ir draudėja J. Ž. (draudėja) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. spalio 30 d. buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens rizikas, į kurias įtraukta šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos rizika. Byloje pateiktų įrodymų (nuotraukos, atsakovės atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, sąmata), šalių atstovų paaiškinimų, ieškovei pateikto pranešimo pagrindu nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 23 d. užliejus vandeniui buvo apgadintas Butas. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė, jog Buto apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinės įrangos – nuotekų vamzdyno trūkimo. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir apeliantė, ginčydama skundžiamą sprendimą. Nustatyta, kad ieškovė, įvertinusi nuostolius, nustatė, jog patirti draudėjos nuostoliai sudaro 2 201,00 Eur, iš kurių taikydama 40 Eur išskaitą draudėjai išmokėjo 2 161,00 Eur išmoką.

22. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrąją inžinerinę įrangą, priežiūrą.

23. Ieškovė įrodinėjo, kad už bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinės įrangos – nuotekų vamzdyno trūkimą atsakinga yra atsakovė kaip bendro naudojimo objektų administratorė. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatavo, kad atsakovei kaip daugiabučio namo valdytojai perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl sprendė, kad atsakovei nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdžius periodines apžiūras bei savalaikiai neorganizavus remonto darbų, nuotekų vamzdynas perdangoje tarp apdrausto buto ir virš jo esančio buto, kuris yra bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinė įranga, trūko atsakovei neapdairiai vykdant pareigas ir dėl to atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad 1) savo kaip administratorės pareigas įvykdė tinkamai: i) atsakovė nėra atsakinga už visas namo bendro naudojimo objektuose įvykusias avarijas, o byloje nenustatyta, kad vamzdynas buvo avarinės būklės, kurią reikėjo nedelsiant pašalinti be gyventojų pritarimo; ii) avarija įvyko nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje, o teisės aktai nenumato administratoriaus pareigos tokiose vietose esančius vamzdžius prižiūrėti ir remontuoti; iii) atsakovė savo funkcijas, susijusias su namo bendro naudojimo infrastruktūros stebėsena, priežiūra ir prevencija, atliko tinkamai; 2) net jei būtų pripažintas netinkamas atsakovės pareigų atlikimas, nepagrįstai spręsta priteisti ieškovei visą draudėjai išmokėtą visumą, kadangi: i) abejonių kelia aplinkybė dėl atlikto Buto remonto; ii) nepagrįsta sudaryta sąmata, todėl turėtų būti sumažinta priteista suma.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės civilinės atsakomybės (ne)buvimu

24. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

25. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo, kuriame įvyko nuotekų vamzdyno avarija, bendro naudojimo objektų administratore, taigi, jai teko pareiga įgyvendinti Administravimo nuostatuose numatytus uždavinius.

26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Administravimo nuostatų 3 punkte įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas) ir kt.

27. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, nustatyti STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (STR 1.07.03:2017 10.3 papunktis). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (STR 1.07.03:2017 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (STR 1.07.03:2017 12.2, 12.5 punktai). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (STR 1.07.03:2017 37 punktas), jų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (STR 1.07.03:2017 38 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų, jų finansinio aprūpinimo planai; statinio remonto ir rekonstravimo darbai atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (STR 1.07.03:2017 48 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (STR 1.07.03:2017 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas).

28. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

29. Pateikti rašytiniai įrodymai - 2023 m. gegužės 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas - patvirtina, kad dar 2023 m. gegužės 19 d. buvo pritarta daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), taip pat buvo numatytas ir buitinių nuotekų stovų keitimas, buitinių nuotekų rūsio vamzdynų keitimas. Byloje pateiktas 2023 m. rugsėjo 1 d. statinio apžiūros aktas, parengtas atlikus sezoninę apžiūrą, kuriame nurodyta, jog susidėvėję buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynai, korozijos paveikti stovų sujungimai, buvo rekomenduoti darbai defektams pašalinti - pakeisti susidėvėjusius buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynus. Byloje pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, iš kurio matyti, jog buvo rastas nesandarus kanalizacijos trišakis, o atsakovės darbuotojas rekomendavo priemones defektų šalinimui – pakeisti nesandarų kanalizacijos trišakį. Taigi, aptarti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinė įranga – nuotekų vamzdynas buvo su trūkumais (nusidėvėjęs, paveiktas korozijos, nesandarus), kurie ir sąlygojo buto užliejimą, o netinkama vamzdynų būklė atsakovei buvo žinoma dar 2023 m. gegužės 19 d., kuomet daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai balsavo už daugiabučio namo modernizavimo darbus, tarp jų ir buitinių nuotekų stovų keitimą, buitinių nuotekų rūsio vamzdynų keitimą.

30. Apeliantės teiginiai, jog nuotekų vamzdžių nusidėvėjimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą sutvarkyti be bendraturčių sutikimo ar kad nebuvo nustatyta, kad įvykio metu stovas trūko toje vietoje, kurioje 2023 m. rugsėjo 2 d. buvo rastas nesandarus kanalizacijos trišakis ar apžiūrėtas pakorodavęs vamzdynas, nepaneigia apeliantės atsakomybės už įvykusį vandentiekio stovo trūkį. Kaip minėta, apeliantei buvo žinoma apie susidėvėjusius ir paveiktus korozijos buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynus bei stovų sujungimus, taigi, viena vertus, net ir nustačius tokius trūkumus matomose vietose, pagrįsta tikėtis, jog analogiška situacija dėl vamzdyno ir stovų sujungimų nusidėvėjimo, esant tokios būklės vamzdžiams, bus ir uždengtose vietose. Kita vertus, užfiksavus, kad nuotekų vamzdynai susidėvėję ir stovų sujungimai paveikti korozijos, atsakovė turėjo imtis visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių galimai žalai išvengti, t. y. apžiūrėti atidžiau nematomas vietas, juolab kad atsakovė yra teikiantis administravimo paslaugas asmuo ir jai neabejotinai yra žinomos galimos pasitelkti priemonės ar galimi veiksmai. Atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti. Tačiau, kaip matyti iš faktinės situacijos, apeliantė, atlikus sezoninę apžiūrą ir nustačius padidintus veiksnius (vamzdynų ir stovų sujungimų nusidėvėjimą) pasirinko tik stebėjimą, o duomenų apie tai, kad būtų ėmusis papildomų priemonių, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių nenurodė ir ginčydama skundžiamą sprendimą. Dar daugiau, kaip matyti, apeliantė pati pripažino, jog vamzdynas trūko toje vietoje, kurioje atsakovė jo neapžiūrėjo/neturėjo galimybės apžiūrėti. Taigi, laikytina, jog apeliantė nepagrindė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą, jog ėmėsi visų nuo jos priklausančių galimų priemonių tam, kad būtų sumažinta avarijos tikimybė ir išvengta žalos.

31. Nesutiktina su apeliante, jog nuotekų vamzdžio trūkis perdangoje, t. y. tokioje vietoje, kurios atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti, eliminuoja atsakovės atsakomybę už padarytą žalą trūkus bendro naudojimo objektui - nuotekų vamzdynui. Kaip minėta, atsakovė yra teikiantis daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus paslaugas juridinis asmuo, taigi, apeliantė turi pareigą imtis visų nuo jos priklausančių galimų priemonių tam, kad bendro naudojimo objektai būtų tokios būklės, jog juos eksploatuojant nebūtų padaryta žala. Nors apeliantė nurodo, kad neturėjo galimybės apžiūrėti uždengto perdangomis vamzdyno, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė apskritai ėmėsi atitinkamų priemonių tam, kad būtų apžiūrėtas vamzdynas, pvz., kaip nurodė ieškovė, neatliko vamzdynų apžiūros draudėjos bute, nepateikė duomenų apie tai, kad apskritai taip uždengtų vamzdynų nėra jokios galimybės apžiūrėti. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, uždengti vamzdynai yra įprastas dalykas, taigi, turi būti pasirinkti atitinkami apžiūros būdai, tinkami tiriamiems objektams įvertinti, pvz. prašyti leisti apžiūrėti vamzdynus draudėjo. Minėta, kad apliejimas įvyko nepraėjus mėnesiui nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. akto, kurio 3.3 punkte nurodyti susidėvėję vamzdynai ir korozijos paveikti stovų sujungimai, kas pagrindžia aplinkybę, jog apeliantė turėjo imtis aktyvesnių veiksmų tam, kad būtų sumažinta avarijų tikimybė. Tai, kad apeliantės teigimu, avarija įvyko per gana trumpą laiką nuo sprendimo dėl investicijų plano patvirtinimo 2023 m. gegužės 19 d., taip pat patvirtina ne tik apeliantės nurodomą aplinkybę, jog apeliantė nesuspėjo per trumpą laiką įgyvendinti plano, bet ir tai, kad vamzdžiai buvo blogos būklės ir apeliantė turėjo rūpestingiau vykdyti savo kaip administratorės pareigas ir imtis atitinkamų priemonių jiems įdėmiau apžiūrėti bei įvertinti. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių pačios nustatytai problemai išspręsti.

32. Nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, atsakovė įrodė tinkamai atlikusi įstatymo leidėjo jai priskirtas funkcijas, susijusias su namo bendro naudojimo infrastruktūros stebėsena, priežiūra ir prevencija. Nors iš tiesų atsakovė atliko stebėseną, tačiau tai yra įprasti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmai, kai tuo tarpu, minėta, buvo nustatyti susidėvėję vamzdynai ir korozijos paveikti stovų sujungimai, apeliantei apie tai buvo žinoma anksčiau, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo imtasi kitų priemonių tiek tinkamam bendro naudojimo objektų įvertinimui, tiek ir maksimaliai avarijų tikimybei sumažinti. Namo gyventojų skundų dėl nuotekų vamzdynų sistemos/jos atkarpos būklės nebuvimas nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus laikyti pakankamai rūpestingais siekiant išvengti žalos ir nagrinėjamu atveju šalinančiais atsakovės civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė jai pavestas pareigas turi vykdyti rūpestingai nepriklausomai nuo to, ar yra gyventojų skundai, juolab kad jai buvo žinoma prasta vamzdynų būklė.

33. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto - vamzdynų priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos subrogacijos tvarka atlyginti žalos atsiradimą. Taigi, apibendrinant išdėstyta laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, jog būtent atsakovė buvo atsakinga už bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinę įrangą – nuotekų vamzdyną, kad atsakovė savo pareigas vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai dėl nepakankamai veikimo kyla neigiamos pasekmės - tenka pareiga atlyginti žalą, kuri padaryta trūkus atsakovės prižiūrimam bendro naudojimo objektui - vamzdynui.

Dėl ieškovės išmokėtos žalos sumos draudėjai dydžio

34. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovės išmokėta žalos suma aplieto Buto draudėjai turėtų būti mažinama iki 1017,37 Eur sumos, t. y. iš 2 201,00 Eur žalos pagal sąmatą turėtų būti išskaičiuota 1004,63 Eur suma už grindų ir grindjuosčių keitimą, 50 Eur suma už sienos ardymo darbus, 89,00 Eur suma už nusidėvėjimą ir 40 Eur išskaita. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad nors žala draudėjai atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, tačiau ieškovė iš prašomos priteisti žalos sumos išskaičiavo 89 Eur nusidėvėjimą.

35. Apeliantė įrodinėja, kad žalos dydis mažintinas dėl to, kad duomenys apie paskutinį Buto remontą 2020 m. sausio 1 d. nurodyti tik ieškovės pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte/remonto sąmatoje, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie Buto būklę draudimo poliso sudarymo metu. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė žalai pagrįsti pateikė 2023 m. rugsėjo 29 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kartu su ieškiniu pateikė nuotraukas ir buto planą, o nuostolius įvertino 2 201,00 Eur suma. Byloje pateiktame 2023 m. rugsėjo 29 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog paskutinio remonto data – 2020 m. sausio 1 d., tai, kad remontas padarytas, abejonių nekelia ir pateiktos nuotraukos. Nors apeliantė teigia, kad remontui 2020 m. sausio 1 d. pagrįsti nepateikti jokie duomenys (rangos sutartis, kvitai ir pan.), tačiau vien šių apeliantės nurodomų įrodymų nepateikimas nesudaro pagrindo abejoti tiek turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytais duomenimis apie 2020 m. sausio 1 d. padarytą remontą, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu. Byloje pateiktos nuotraukos sudaro pagrindą labiau tikėtinai aplinkybei, jog remontas buvo padarytas (CPK 185 straipsnis). Taigi apeliantės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti apskaičiuotos žalos dydžio.

36. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024). Taigi, apeliantės argumentai dėl galimai netinkamai ištirtų įvykio aplinkybių, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentais, kuriais išreiškiamos abejonės dėl grindų sugadinimo ploto, kad abejonių kelia ir tai, jog dėl grindų sugadinimo reikalinga keisti visa 23 kv. m. grindų dangą (sąmatos pozicijos 3.4, 3.9 punktai), kad sąmatoje nurodytoje reikiamų atlikti darbų eilutėje „Sienų angų iškirtimas vamzdžių įvadams ir užtaisymas“ (sąmatos pozicija 2.15) – 87,39 Eur yra perteklinė suma, kadangi šiuos darbus atliko rangovas MB ,,Santechniko darbai Kaune“, atlikęs vamzdynų keitimo darbus, ir darbus įtraukė į atliktų darbų aktą NR.2023086. Ieškovė byloje pateikė nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti grindų sugadinimai, grindyse fiksuojamas drėgmės kiekis – 13,9 proc. Pateiktas ir Buto planas, iš kurio matyti, jog aplietos 3-1 ir 3-5 patalpos sudaro apie 23 kv. m. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, patirti grindų apgadinimai pagrįsti byloje esančiai įrodymais, o juos teisingai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ir sąmatos 2.15 pozicijoje „Sienų angų iškirtimas vamzdžių įvadams ir užtaisymas“ apeliantės samdytas rangovas tik iškirto sieną tam, kad būtų galima prieiti prie vamzdžių, tačiau jos neužtaisė. Taigi, ir šių darbų atlikimas pagrįstas. Ieškovė taip pat nurodė, kad nors išmokėjo draudėjai draudimo išmoką neatskaičiusi nusidėvėjimo, tačiau iš atsakovės prašomos priteisti žalos sumos išskaičiavo 89 Eur nusidėvėjimą.

38. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra pagrindo apeliantės nurodytomis sumomis sumažinti priteistą sumą iki apeliantės nurodomos sumos. Kadangi nesikeičia žalos suma, nekeičiama ir apskaičiuotų bei priteistų palūkanų suma.

Dėl civilinės bylos baigties

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Taigi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei. Nustačius visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, pagrįstai priteistas ieškovei iš atsakovės ir žalos atlyginimas.

40. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

42. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.