- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- e2-10061-1172/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03612-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Ina Kurauskienė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Ž., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Dainava“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 2 072,00 Eur žalos, 167,57 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 1–8).
2. Ieškovės atstovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovė (draudikė) ir draudėja J. Ž. (toliau – ir draudėja) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. spalio 30 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2023 m. rugsėjo 23 d. Butas buvo užlietas. Užliejimas įvyko, trūkus vandentiekio stovui ir vandeniui prasiskverbus į Butą. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo draudėjai 2 161,00 Eur (2 201,00 Eur žala – 40,00 Eur išskaita) dydžio draudimo išmoką. Žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudaro 89,00 Eur. Bendra užliejimo padaryta žala 2 072,00 Eur (2 161,00 Eur – 89,00 Eur nusidėvėjimas). Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė. Atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų (I t., e. b. l. 1–8). Po 2023 m. rugsėjo 1 d. atliktos statinio apžiūros, nepraėjus mėnesiui, įvyko apliejimas. Iki 2023 m. rugsėjo 23 d. apliejimo buvo fiksuota prasta vamzdynų būklė t. y. susidėvėję bei korozijos paveikti vamzdynai. Atsakovė nurodė, jog vamzdynai yra uždengti, todėl vizuali vamzdyno apžiūra objektyviai nėra galima. Atsakovės pareiga yra pasirinkti tokius apžiūros būdus, kurie būtų tinkami tiriamiems objektams įvertinti, o ne tik atliekama vizualiai. Atsakovei nustačius, kad vamzdyno būklė patenkinama, ji privalėjo pareigas vykdyti apdairiai, kuo skubiau organizuoti stovo remonto darbus be gyventojų pritarimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog užfiksuota žala galėtų būti ankstesniu? įvykių pasekme?. Atsakovė kelia klausimą dėl lokalinėse sąmatose taikomo koeficiento. Sąmatos sudarytos per UAB „Sistela“ programą, kuri priklausomai nuo suvestų duomenų automatiškai parenka taikomus koeficientus. Atsižvelgiant į reikalingų darbų pobūdį ši programa parinko reikalingą koeficientą. Sąmatoje minimaliai pakeltas kelių pozicijų įkainis, kadangi UAB „Sistela“ įkainiai daugiau pritaikyti didesniems objektams, kadangi remonto apimtys nėra didelės, buvo pritaikytas 1,25 koeficientas dažymui (I t., e. b. l. 142–151).
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas paaiškino, kad Buto patalpose, pažymėtose plane 3-1, 3-5, grindų dangai padaryta žala, matuoklis rodo 13,9 drėgnumą, tai didelė drėgmė, kai sausa – rodo 0,0. Nuotraukose fiksuoti grindų atsilupimai, matosi tarpeliai. I t., e. b. l. 68 – perdangoje trūko nuotekų vamzdis. 2023 m. rugsėjo 1 d. apžiūros akte, 3.3 punkte nurodyta, kad susidėvėjęs vamzdis. Daugiabučio administratorius turėjo nelaukti, bet tvarkyti, tai pastebėjęs. Būklę atsakovė galėjo apžiūrėti kameromis, kita technine įranga. Nusidėvėjimą taikė tik medžiagoms, darbams netaikė. I t., e. b. l. 27 esančioje nuotraukoje fiksuotas durų pažeidimas. Sąmatoje 2.15 punkte – durų remontas, susijęs su durų apvadais, tai bendras darbų pavadinimas tokiems darbams, naudojamas sistemoje. Ieškovė gavo maksimalią informaciją, jos ekspertas nuvyko į vietą, kur yra nuotrauka su drėgmės matuokliu – tai ieškovės atstovas matavo, ieškovė surašė sugadinimo aktą. Prieš sudarant draudimo sutartį, ieškovės darbuotojas nevyksta į vietą, svarbu fiksuoti, kai įvyksta įvykis. Draudėja nurodė, kad remontas darytas 2020 m., ieškovės ekspertui apžiūrint vietoje Butą abejonių dėl remonto datos nekilo (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė įvykio metu administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninę būklę. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 23 d. gavo pranešimą apie lašantį vandenį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės įgaliotiems asmenims nuvykus paaiškėjo, kad lašėjimo priežastis yra iš viršutinio buto. 2023 m. rugsėjo 24 d. atsakovės įgaliotiems asmenims patekus į viršutinį butą, buvo nustatyta, kad viršutiniame bute perdangoje yra trūkęs nuotekų stovas. 2023 m. gegužės 19 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė Namo atnaujinimo (modernizavimo) investiciniam planui, kuriame yra numatytas vamzdynų keitimas. Atsakovė 2023 m. birželio 1 d. išplatino pranešimą namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, ragindama juos informuoti atsakovę apie galimai netinkamos būklė bendrojo naudojimo vamzdyną ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir privačia nuosavybe valdomuose butuose. Atsakovė nėra gavusi pranešimo iš namo butų ir kitų patalpų savininkų apie galimybę atvykti ir įvertinti butuose esančių vamzdynų būklę. Bute 2020 m. buvo atliktas remontas, tačiau šio Buto savininkė nei karto nesikreipė į atsakovę dėl galimybės apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdyną, tikslu įvertinti jo būklę. Byloje nėra įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes. Ieškovė nepateikė įrodymų apie Buto būklę, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali, ar užfiksuota žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė. Ieškovės pateikiamose nuotraukose neatsispindi jų padarymo data. Nepateiktas apžiūros aktas, kas sudaro prielaidą abejoti, ar ieškovė buvo Bute. Iš sąmatos nėra aišku, kodėl apskaičiuojant reikalingų atlikti darbų kiekius nurodomi būtent tokie skaičiai. Byloje nėra patalpų plano su konkrečiai pažymėtomis žalos padarymo vietomis. Sąmatoje nurodytą „Sienų angų iškirtimas vamzdžių įvadams ir užtaisymas“ laiko pertekline suma (e. b. l. 56–65). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog užliejimas įvyko trūkus vandentiekio stovui, o dublike nurodo, jog apliejimas įvyko dėl perdangoje trūkusio bendro naudojimo nuotekų stovo, kuris priskiriamas pastato bendrojo naudojimo objektams. Ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjos patalpos, o išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjos pranešimu, patalpų neapžiūrėjo, nesurašė patalpų sugadinimo akto. Butas užlietas dėl trūkusio nuotekų vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Įtrūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje – perdangoje, akivaizdžiai negalėjo būti pastebėtas, atsakovė neturėjo galimybės realiai jo patikrinti techninės priežiūros metu, byloje nėra duomenų apie tai, kokią įtaką trūkimui padarė vamzdžio nusidėvėjimas. Iki minėto įvykio atsakovė nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę. Iki Buto užliejimo gyvenamojo namo nuotekų vamzdynai specialistų nebuvo pripažinti esantys avarinės būklės. Nuotekų vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Ji turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus. Atsakovė techninę priežiūrą organizuoja STR 1.07.03:2017 nustatyta tvarka. Byloje nėra nustatyta, kad pastato būklės vertinimus reikėjo atlikti dažniau, nei nurodyta STR 1.07.03:2017 87.1.1 ir 87.2 punktuose. Atliekant nuolatinius stebėjimus ir periodines (sezonines) apžiūras STR 1.07.03:2017 nenumato tyrinėjimų atlikimo, išskyrus vizualinės apžiūros atlikimą ir namo bei jo inžinerinių sistemų paruošimo šildymo sezonui priemonių atlikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog buvo sugadintos grindys patalpose 3-1 ir 3-5 (e. b. l. 156–159).
5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė paaiškino, kad nėra ginčo, jog atsakovė įvykio metu administravo daugiabutį. Nėra ginčo, kad 2023 rugsėjo 23 d. įvyko nuotekų vamzdyno avarija virš apdrausto Buto ir viršutinio buto perdangoje. Atsakovės atstovai negalėjo iš karto patekti į virš draudėjos Buto esantį butą. Tiek draudėjos, tiek virš jos esančiame bute vamzdynai uždengti, teko ardyti uždarančias konstrukcijas. Pakeisti stovai nuo rūsio iki 8 buto, kuris yra virš draudėjos Buto. Atsakovė vykdė nustatyta tvarka nuolatinę apžiūrą ir sezonines apžiūras du kartus per metus. Atsakovė dalį funkcijų atlieka savarankiškai, kitą dalį – butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva. Atsakovė negali be butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo atlikti darbų, nebent gresia avarija. Vamzdynų susidėvėjimas – ne avarinė būklė. Atsakovė organizavo susirinkimą dėl daugiabučio modernizavimo, vykdė techninę priežiūrą toliau. Sezoninės ir nuolatinės apžiūros atliekamos vizualiai, kamerų, technikos neturi pasitelkti. Vamzdynai buvo uždengti, turi būti revizinės durelės. Grindyse tarpeliai gali būti nuo anksčiau vykusių užliejimų, dėl netinkamos priežiūros, nėra duomenų, kad reikėjo keisti visas grindis. Po įvykio atsakovė atidengė konstrukcijas, reikėjo apdailą ardyti, plastikinis vamzdis įeina į kitą vamzdį, reikėjo ardyti nuotraukose matomą putų vietą. Atsakovė atlikdama apžiūrą vertina vizualiai, kur yra priėjimas, ne pas kiekvieną asmenį gali patekti į butą. Atsakovė savitarnos sistemoje išplatino pranešimą gyventojams, ragindama apžiūrėti vamzdynus, tokį pranešimą platino prevenciškai. Gyventojai turėjo stebėti savo vamzdynus tiek, kiek galėjo juos matyti. Į modernizavimo planą įtrauktas vamzdynų keitimas, nes stengiamasi pakeisti nusidėvėjusias sistemas. Nuotekų vamzdynas 2022 m. turėjo nusidėvėjimo požymių (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad neturi pretenzijų nei vienai iš bylos šalių (I t., e. b. l. 176).
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
8. Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nuotraukų nustatyta, kad ieškovė išdavė Būsto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. spalio 30 d. buvo apdraustas Butas, draudėja – J. Ž., į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens rizikas, į kurias įtraukta šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos rizika (I t., e. b. l. 9–11). Šalių atstovų paaiškinimai, ieškovei pateiktas pranešimas (I t., e. b. l. 12), nuotraukos (I t., e. b. l. 14–28), atsakovės atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai (I t., e. b. l. 68, 126), sąmata (I t., e. b. l. 29–31) patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. buvo apgadintas Butas dėl vandens užliejimo. Ieškovė atliko nuostolių apskaičiavimą ir išmokėjo draudėjai 2 161,00 Eur dydžio draudimo išmoką (I t., e. b. l. 32, 33). Ieškovė žalos administravimo metu nustatė, jog Buto apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinės įrangos – nuotekų vamzdyno trūkimo (I t., e. b. l. 12, 32, 36). Ieškovė įvertinusi žalos bylos tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, jog Butui žala buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo iš trūkusio nuotekų vamzdyno, už kurio būklę ir prižiūrą yra atsakinga namo bendrojo naudojimo objektų administratorė – atsakovė.
9. Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais nesutinka, teigdama, kad atsakovė savo kaip daugiabučio namo administratorės pareigas vykdė tinkamai, nes vykdė nuolatines ir sezonines apžiūras, paskelbė savitarnoje pranešimą butų ir kitų patalpų savininkams, ragindama juos patikrinti vamzdynus, po pranešimo paskelbimo iš savininkų informacijos negavo, žala galimai buvo atsiradusi anksčiau ar dėl kitų priežasčių, vamzdyno trūkimas buvo atsakovei neprieinamoje vietoje.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
12. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
13. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
14. Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė įvykio metu (2023 m. rugsėjo 23 d.) buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore (I t., e. b. l. 34–35; atsakovės atstovės 2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai). Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrąją inžinerinę įrangą, priežiūrą.
15. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR), nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir užtikrinti, kad statinys būtų naudojamas vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinių naudojimą, nuostatomis. Pagal STR 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
16. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Administravimo nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Administravimo nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Administravimo nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Administravimo nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Administravimo nuostatų 7.7 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (STR 87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (STR 87.2 punktas). Pagal STR 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
17. Taigi atsakovei kaip daugiabučio namo valdytojai perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. Todėl atsakovei taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.
18. Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštu reikalavimu, kartu su teismui teiktais procesiniais dokumentais, pateikė 2023 m. rugsėjo 1 d. statinio apžiūros aktą (I t., e. b. l. 69–72), parengtą atlikus sezoninę apžiūrą. Pagal šį aktą daroma išvada, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. daugiabučio namo bendroji inžinerinė įranga – buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynai buvo susidėvėję, stovų sujungimai paveikti korozijos. Atsakovės apžiūros vadovas 2023 m. rugsėjo 1 d. rekomendavo darbus defektams šalinti: pakeisti susidėvėjusius buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynus. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuotekų vamzdynas 2022 m. turėjo nusidėvėjimo požymių (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė pateikė į bylą Statinio techninės priežiūros žurnalą (I t., e. b. l. 116–118). Pagal šį žurnalą daroma išvada, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. buvo rastas nesandarus kanalizacijos trišakis. Atsakovės darbuotojas, atlikęs apžiūrą, 2023 m. rugsėjo 2 d. rekomendavo priemones defektams šalinti: pakeisti nesandarų kanalizacijos trišakį. Pagal Statinio techninės priežiūros žurnalo (I t., e. b. l. 116–118) duomenis daroma išvada, kad iki 2023 m. rugsėjo 23 d. susidėvėję buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynai, nesandarus kanalizacijos trišakis nebuvo pakeisti. Nesutiktina su atsakovės atstove, kad atsakovės apžiūros vadovas 2023 m. rugsėjo 1 d. įrašė į statinio apžiūros aktą rekomenduojamus darbus defektams šalinti (pakeisti susidėvėjusius buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynus) tik dėl to, kad tai standartinis pasiūlymas. 2023 m. rugsėjo 1 d. statinio apžiūros akte ne prie visų apžiūrėtų objektų buvo įrašytos rekomendacijos, pasiūlymai. Todėl laikytina, kad atsakovės apžiūros vadovas 2023 m. rugsėjo 1 d. įrašė į statinio apžiūros aktą rekomenduojamus darbus defektams šalinti ne standartiškai pildydamas akto formą, bet rekomenduodamas atlikti darbus dėl jo rastų, egzistuojančių defektų.
19. Atsakovė pateikė į bylą 2023 m. gegužės 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolą (I t., e. b. l. 121–125), daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (I t., e. b. l. 75–113), pagal kuriuos nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pritarė daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), kurio vienas iš priemonių yra buitinių nuotėkų stovų keitimas, buitinių nuotėkų rūsio vamzdynų keitimas (I t., e. b. l. 93). Tai patvirtina, kad jau 2023 m. gegužės 19 d. daugiabučio namo buitinių nuotekų vamzdynas buvo tokios būklės, kuri reikalavo jų keitimo. Kadangi 2023 m. gegužės 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą organizavo atsakovė, tai laikytina, kad atsakovei jau 2023 m. gegužės 19 d. buvo žinoma apie nuotekų vamzdyno netinkamą būklę.
20. Sprendimo 18–19 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinė įranga – nuotekų vamzdynas, buvo su trūkumais.
21. Pagal STR 87 punktą namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.). Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad ji vykdė nuolatinius stebėjimus ir periodines (sezonines) apžiūras. Atsakovės atstovė paaiškino, kad nuotekų vamzdyno apžiūras atliko vizualiai tiek, kiek vamzdynų matėsi, trūkimo vieta buvo uždengta, perdangoje, draudėjos Bute ir virš jo esančiame bute nebuvo revizinių durelių, todėl negalėjo trūkimo vietos matyti. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas nesiejamas su jos kaip daikto valdytojos veikimu ar neveikimu ir jos rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, atsakovė turėjo pasirinkti tokius apžiūros būdus, kurie būtų tinkami tiriamiems objektams įvertinti. Byloje esančios nuotraukos (I t., e. b. l. 72, 119) patvirtina, kad atsakovei vamzdynas vizualiai buvo matomas rūsyje, kur buvo ertmės, galimos panaudoti platesnę, išsamesnę vamzdyno apžiūrą. Vamzdyno trūkimas įvyko tarp pirmo ir antro aukštų, todėl trūkimo vieta nebuvo pernelyg nutolusi nuo rūsyje esančių vamzdyno dalių, ertmių. Pagal atsakovės atstovės paaiškinimus, atsakovei vėliausiai nuo 2022 m. atliktų sezoninių apžiūrų buvo žinoma apie vamzdynų nusidėvėjimo požymius. Todėl sutiktina su ieškovės atstovu, kad esant tokiai situacijai, atsakovė privalėjo pareigas vykdyti apdairiai, organizuoti remonto darbus. Tačiau to atsakovė neatliko. Todėl laikytina, kad atsakovė nuolatinius stebėjimus ir periodines (sezonines) apžiūras vykdė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.
22. Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, pateikė teismui 2023 m. birželio 1 d. pranešimą, kurį ji skelbė savitarnos svetainėje. Pranešimu butų ir kitų patalpų savininkų buvo prašoma, pastebėjus bute ar bendro naudojimo patalpoje esančius inžinerinės įrangos gedimus ar netinkamą jų būklę, apie tai informuoti (I t., e. b. l. 114–115). Atsakovės atstovė nurodė, kad pranešimų nebuvo gauta. Pažymėtina, kad pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, ne butų ir kitų patalpų savininkų, bet daugiabučio administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Taigi butų ir kitų patalpų savininkų nesikreipimas į atsakovę iki 2023 m. rugsėjo 23 d. įvykio nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, kad būtent atsakovė turėjo pareigą administruoti namo bendrojo naudojimo objektus bei kad ji valdė nuotekų vamzdyną, turintį trūkumų.
23. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovės atstovai neapžiūrėjo Buto sudarant draudimo sutartį, grindys galėjo būti sugadintos anksčiau nuo drėgmės ar netinkamos priežiūros, kad nėra duomenų, jog Buto remontas atliktas 2020 m., kad ieškovė netinkamai tyrė įvykio aplinkybes. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 yra konstatuota, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, neturi reikšmės, ar ieškovė laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką. Todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė netinkamai ištyrė įvykio aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, t. y., kad ieškovės atstovai nesilankė Bute sudarant draudimo sutartį.
24. Nustatyta, kad ieškovės atstovas, nuvykęs po įvykio į Butą, atliko apžiūrą, įvertino nuostolius ir nustatė, kad patirti draudėjos nuostoliai sudaro 2 201,00 Eur (I t., e. b. l. 14–31). Ieškovė išmokėjo draudėjai 2 161,00 Eur išmoką, taikant 40,00 Eur išskaitą (I t., e. b. l. 14–31, 33). Įvertinus byloje esančias nuotraukas, ieškovės atstovo paaiškinimus, sąmatą, daroma išvada, kad Butui buvo padaryta žala, kurios dydis – 2 201,00 Eur, nusidėvėjimas sudaro 89,00 Eur (I t., e. b. l. 2, 14–31). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – sąmata, nuotraukos, patvirtina, kad Buto remontas buvo atliktas 2020 m. (I t., e. b. l. 14–31). Byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Todėl laikytina, kad atsakovė nepagrindė, jog ieškovė išmokėjo per didelę išmoką ar kad nuostolių dydis buvo mažesnis.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, t. y. nustačius, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas, ieškovė pagrįstai draudėjai išmokėjo draudimo išmoką, kad žala Butui padaryta apliejus jį dėl bendrojo naudojimo daugiabučio namo inžinerinės įrangos – nuotekų vamzdyno trūkumų, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės 2 072,00 Eur sumą (2 201,00 Eur (žala) – 89,00 Eur (nusidėvėjimas) – 40,00 Eur (išskaita)) (CK 6.266, 6.1015 straipsniai).
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės palūkana
s
26. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šiame straipsnyje nustatyto dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK 6.261 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistina ieškovei 167,57 Eur kompensacinių palūkanų, kurios apskaičiuotos, taikant 6 proc. dydžio metinių palūkanų normą nuo 2 072,00 Eur, skaičiuojant nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2023 m. spalio 22 d. (18 dienų nuo pranešimo (2023 m. spalio 3 d.) atsakovei išsiuntimo (I t., e. b. l. 36)) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025 m. vasario 24 d.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio (I t., e. b. l. 37) ir patyrė 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I t., e. b. l. 128–130). Atsakovė patyrė 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I t., e. b. l. 179–184). Šalių patirtos išlaidos laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis. Duomenų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Valstybė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Mano Būstas Dainava“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 072,00 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt du eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 167,57 (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 57 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 239,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 655,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.