Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė K. Š. (toliau – ir ieškovė) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo J. Š. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „Š.“; 3) nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo kreipimosi į teismą dienos; 4) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole pagal 2021 m. gruodžio 18 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB Lizingas“; 5) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės prievole pagal 2022 m. vasario 3 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Finansų bitė“; 6) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1.1. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė.

1.2. Atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, prasidėjo grasinimai panaudoti smurtą, įžeidinėjimai. 2022 m. spalio 13 d. dėl atsakovo elgesio šeimoje buvo kviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas šeima nesirūpina, gautus pinigus naudoja tik savo poreikiams. Ieškovės bandymai sudrausminti jį, atsisakyti alkoholinių gėrimų vartojimo buvo nesėkmingi.

1.3. Ginčo šalys nebegyvena kartu, sutuoktinių ryšių nepalaiko, neveda bendro ūkio. Sutuoktiniai bendrų interesų neturi, nebendrauja, jų niekas nesieja. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo.

2. Trečiasis asmuo UAB „Finansų Bitė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, kad po santuokos nutraukimo ieškovė prisiimtų ir asmeniškai vykdytų finansinius įsipareigojimus pagal su UAB „Finansų bitė“ sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

4. Ieškovė K. Š. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas yra labai agresyvus, ypač kai yra išgėręs. Atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovės vaikus bei ją, be to, praeityje buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie metus laiko gyvena atskirai. Ieškovė mokėjo ir šiuo metu moka po 100 Eur antstoliams už atsakovo skolas. Dėl šių priežasčių mano, kad automobilis turėtų likti jai, atsakovui nemokant kompensacijos. Pažymi, kad šiuo metu išmokėta didesnė skolos dalis nei automobilio vertė. Atsakovui trūko pinigų, kad galėtų išsilaikyti teises, tad ieškovė atsakovui davė 800 Eur, tačiau už gautus pinigus atsakovas nupirko transporto priemonę, tad faktiškai pinigai buvo ieškovės.

5. Atsakovas J. Š. teismo posėdžio metu, vykusio 2023 m. kovo 30 d., paprašė susipažinti su bylos medžiaga, todėl teismo posėdis buvo atidėtas. Tolimesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimo tiek į ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti bei apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai (elektroniniu paštu, telefonu).

Ieškinys tenkinamas.

6. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

7.1. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.2. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

7.3. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu 2021 m. gruodžio 29 d. registruota transporto priemonė „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė apie 800 Eur. Atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota.

7.4. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.

7.5. Iš antstolio Dariaus Jonaičio pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. buvo sudarytas ieškovės turto aprašas bei priimtas patvarkymas dėl sutuoktinio atlyginimo sustabdymo. Ieškovė 2023 m. kovo 29 d. antstoliui Dariui Jonaičiui pervedė 382,65 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtyje nurodytas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovė sumokėjo dalį įsiskolinimo už atsakovą.

7.6. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, jog atsakovo atžvilgiu yra užvesta virš 10 vykdomųjų bylų.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą. Tuo tarpu atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė.

9. Teismas pažymi, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

10. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

11. Ieškovė savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Atitinkamai, ieškovė įrodinėja, kad atsakovas prieš ieškovę vartojo fizinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi).

12. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra teistas už tyčinį nusikaltimą, t. y. už tai, kad naudojo ieškovės atžvilgiu smurtą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje teistas 1 kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1956-213/2019, t. y. už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu su sutuoktine K. Š., gulint lovoje, sugriebė ją ranka už gerklės ir smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovas turi daug įsiskolinimų, kurių dalį moka ieškovė. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovės, kaip sutuoktinės kaltę, dėl šalių santuokos nutraukimo (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Įvertinęs aukščiau aprašytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai ir jų santuokinių ryšių išsaugoti nėra galimybių. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis liko nenuginčyti, o atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovės nepagarbą sutuoktiniui ir (ar) patvirtinančių kitokią jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės (CPK 185 straipsnis).

14. Tad teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nedėjo pastangų pakeisti su šeimyniniu gyvenimu nesuderinamų įpročių ir gyvenimo būdo, naudojo smurtą prieš sutuoktinę (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai bendro gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, todėl dėl pirmiau nustatytų priežasčių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.26, 3.27 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

15. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina „Š.“ pavardė, o atsakovui – „Š.“ (CK 3.69 straipsnis).

16. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl įgyto turto padalinimo

17. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti jai asmenine nuosavybės teise transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

18. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

19. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota ieškovės vardu. Ieškovės paaiškinimais, minėta transporto priemonė buvo pirkta iš ieškovės lėšų. Tuo tarpu atsakovas pozicijos nepateikė, tad laikytina, jog tam neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir minėtą transporto priemonę priteisia ieškovei.

20. Šiame kontekste pažymėtina, jog byloje esant objektyvių duomenų, jog ieškovė dengė atsakovo įsiskolinimą, kompensacija atsakovui nepriteistina, pažymint, kad atsakovas prieštaravimų tam neteikė.

Dėl prievolių kreditoriams

21. Ieškovė, be kita ko, po santuokos nutraukimo prašo pripažinti atsakovo asmenine prievole pagal 2021 m. gruodžio 18 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB Lizingas“, tuo tarpu 2022 m. vasario 3 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Finansų bitė“ – ieškovės asmenine prievole.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos A. T. 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

23. Pasisakant dėl prievolės UAB „Finansų bitė“, pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek kreditorė sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovė prisiimtų ir toliau asmeniškai vykdytų finansinius įsipareigojimus pagal sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tad teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo 2022 m. vasario 3 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Finansų bitė“ laikytina asmenine ieškovės prievole.

24. Tuo tarpu pasisakant dėl prievolės pagal 2021 m. gruodžio 18 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB Lizingas“, teismas pažymi, kad kreditorei procesiniai dokumentai įteikti CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. elektroninėmis ryšių priemonėmis per EPP sistemą. Kreditorė prieštaravimų tiek dėl ieškinio, tiek dėl patikslinto ieškinio reikalavimų neteikė, todėl laikytina, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka. Atsakovas prieštaravimų taip pat nepateikė, todėl teismas daro išvadą, jog 2021 m. gruodžio 18 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB Lizingas“ po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento

25. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo kreipimosi į teismą dienos.

26. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.

27. Teismų praktikoje dėl CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms, išaiškinta, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. (Lietuvos A. T. 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-916/2015).

28. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 19 d. Nesant byloje dėl šio prašymo ginčo, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

30. Nustatyta, jog ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTP) 2022 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-04867 buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų.

31. VGTP pateikė prašymą dėl 441,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tad, ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteitina 441,67 Eur dydžio suma už ieškovei tiektiną antrinę teisinę pagalbą.

32. Kaip minėta, ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktais, 80 straipsnio 7 dalimi, ieškovė už patikslinto ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 131 Eur žyminį mokestį (109 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, 22 Eur už turto padalijimą). Kadangi ieškinys tenkintas 100 procentų, šios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 131 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

33. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,56 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo J. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. Š. palikti santuokinę pavardę – „Š.“, o J. Š. – „Š.“.

Priteisti K. Š. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, pagal 2022 m. vasario 3 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, lieka asmenine K. Š. prievole.

Nustatyti, jog prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, juridinio asmens kodas 234995490, pagal 2021 m. gruodžio 18 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, lieka asmenine J. Š. prievole.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių teisėms ir pareigoms pasekmes sukelia nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 19 d.

Priteisti iš atsakovo J. Š. iš viso 572,67 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė