- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-444-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01168-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- E. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. atstovo advokato J. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-752-523/2019 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinį ieškovei E. J. ir atsakovui L. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“ ir institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovės E. J. ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo L. J. santuoką, sudarytą 2016 m. balandžio 22 d. Jurbarko rajono teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 28, pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – J., atsakovui – J.; nustatė nepilnamečio vaiko Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui Ą. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Eur piniginėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą: transporto priemonę KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur kompensaciją; priteisė atsakovui nuosavybės teise transporto priemonę VW Passat Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur; pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17- 034345-GV lieka solidariomis šalių prievolėmis; likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė; trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės ir iš atsakovo po 5 Eur valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
2. Atsakovas 2019 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Prašyme nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime teismas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl atitinkamai pagal tenkintų reikalavimų apimtį atsakovui turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
4. Teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d.), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Atsakovas už atstovavimą ir suteiktas teisines paslaugas patyrė 7 517,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti teismui 2019 m. lapkričio 19 d. iki bylos nagrinėjimo pabaigos;
1.2. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepaskirstė. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl atitinkamai pagal tenkintų reikalavimų apimtį atsakovui turėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės;
1.3. Teismas CK 3.61 straipsnio 3 dalimi galėjo vadovautis tik tada, jeigu tarp šalių nebūtų buvę ginčo dėl kitų reikalavimų – turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, vaiko išlaikymo ir ieškovės reiškiami turtiniai reikalavimai būtų patenkinti visa apimtimi;
1.4. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į tai, kad tik nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), tuo tarpu šalių ginčas buvo nagrinėjamas ginčo teisena, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. J. prašė tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo išspręsti iš esmės.
7. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 277 straipsnio 1dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Analizuojama teisės norma suponuoja išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Vienas iš įstatyme reglamentuotų pagrindų priimti papildomą sprendimą yra neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
12. Kaip minėta, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali priimti papildomą sprendimą tik tuo atveju, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių santuoką pripažinus iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d.), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir jį atmetė. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.) tenkinti atsakovo prašymą ir priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pasirinko perteklinį savo pažeistų teisių gynimo būdą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą, įskaitant ir jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami tie patys argumentai kaip ir jo atskirajame skunde. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, klausimas dėl 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo ir teisėtumo bus sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.
14. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.