- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-492-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01168-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J., atsakovo L. J. ir trečiojo asmens J. J. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-752-523/2019 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinį ieškovei E. J. ir atsakovui L. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“ ir institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. J. prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą Jurbarko rajono teisės ir civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 28, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko Ą. J. išlaikymą, priteisiant 400 Eur dydžio periodinį mėnesinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki jo pilnametystės, nustatant, kad jo išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti J. pavardę, o atsakovui – J.; 6) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka 59,64 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, ir ½ dalis garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur ir transporto priemonės: KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 200 Eur, HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 800 Eur, ir ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur; pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17- 034345-GV lieka solidariomis šalių prievolėmis; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šeimoje nesutarimai prasidėjo netrukus po santuokos sudarymo. Abiejų sutuoktinių susitarimu, atsakovas išvyko trumpam padirbėti į Islandiją. Praėjus keliems mėnesiams po išvykimo, atsakovas ėmė vengti bendrauti su ieškove, nesirūpinti šeima, nustojo gerbti ieškovę, kaip sutuoktinę, nepalaikė moraliai, prasidėjo barniai. Atsakovas nuolat siekė sukurti konfliktines situacijas, žemino ieškovę, naudojo psichologinį terorą jos atžvilgiu. Dėl šių priežasčių šalių šeima faktiškai iširo, jie negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko, jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo iki šiol gyvena su ja, kuri viena juo rūpinasi, tarp ieškovės ir mažamečio sūnaus susiklostė glaudūs santykiai, o su atsakovu ryšiai nutrūkę, be to, atsakovas dėl to neprieštarauja. Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl nereiškiamas toks reikalavimas. Vaiko išlaikymui iš viso per mėnesį reikalinga 645 Eur, kur: komunaliniams patarnavimams – 45 Eur; maistui – 250 Eur; drabužiams, batams – 150 Eur; vitaminams, vaistams, maisto papildams, skiepams – 20 Eur; higienos reikmenys (sauskelnėms ir kt.) – 70 Eur; lėšos transportui (į gydymo įstaigą, parduotuves) – 50 Eur, namų apyvokos reikmėms – 20 Eur; ugdymo reikmėms – 40 Eur. Kadangi šalys pradėjo gyventi dar iki santuokos kartu ir vesti bendrą gyvenimą, todėl turi būti padalintas visas turtas, kurį įgijo tiek kartu gyvenant, tiek santuokoje. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW Passat Variant yra įgyta dar iki santuokos ir už jos asmenines lėšas, todėl ji nepatenka į dalintino turto sąrašą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka dalyse: dėl paties santuokos nutraukimo fakto; dėl turto padalinimo dalyje dėl transporto priemonių, registruotų atsakovo vardu padalinimo, t. y. transporto priemonių pripažinimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise, bei sutinka su ieškinio reikalavimu ieškovės naudai priteisti ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); dėl tarpusavio išlaikymo, t. y. atsakovas nereikalauja išlaikymo sau iš ieškovės, o taip pat sutinka, kad ieškovei nebūtų priteistas išlaikymas iš atsakovo. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka dalyse: dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; dėl turto padalijimo, t. y. su ieškovės reikalavimais: priteisti ieškovei 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 5 000 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos neva atliktus pagerinimus, taip pat su ieškovės teiginiu, jog transporto priemonė VW Passat įgyta iki santuokos, todėl nedalintina; dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo; dėl kreditorių, t. y. ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ palikti solidariu šalių įsipareigojimu; dėl neturtinės žalos priteisimo; dėl pavardžių, t. y. atsakovas pasilieka savo iki santuokos turėtą pavardę – „J.“ ir nesutinka su ieškinio reikalavimu po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „J.“. Atsakovo manymu, gyvenimas kartu yra negalimas. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas sutinka, kad nepilnametis vaikas netrukdomai bendrautų su skyriumi gyvenančiu tėvu. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga skirti net 625 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisiant iš atsakovo 400 Eur per mėnesį mokamas periodines išmokas.
4. Trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. J. pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš ieškovės ir atsakovo solidariai priteisti 12 104 Eur pinigines lėšas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. iš savo banko sąskaitos pervedė: į atsakovo banko sąskaitą iš viso 8 304 Eur piniginių lėšų, o į ieškovės banko sąskaitą iš viso 3 800 Eur piniginių lėšų. Šios lėšos buvo pervestos kreditan, sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui, todėl sutuoktiniai turi jas grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2016 m. balandžio 22 d. Jurbarko rajono teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 28, pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovei – J., atsakovui – J.; nustatė nepilnamečio vaiko Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui Ą. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Eur piniginėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą: transporto priemonę KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris 12326, kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur kompensaciją; priteisė atsakovui nuosavybės teise transporto priemonę VW Passat Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur; pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17- 034345-GV lieka solidariomis šalių prievolėmis; likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė; trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės ir iš atsakovo po 5 Eur valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo įregistruota 2016 m. balandžio 22 d., (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus Ą. J.. Ieškovė dirba ir gauna apie 400 Eur darbo užmokestį. Ieškovė turi dukrą P. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW Passat Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo vardu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi dukrą G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai iš atsakovo priteistas išlaikymas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2018 m. spalio 6 d. neterminuotai. 2019 m. balandžio 26 d. atsakovas registravosi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
7. Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtino abiejų sutuoktinių elgesys ir bylos nagrinėjimo metu. Viena iš esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
8. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Be to, šalys turi bendrą nepilnametį vaiką. Nurodė, kad dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tenkinamas visiškai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „J.“, o atsakovui – „J.“.
9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kadangi santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.
10. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. J. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja sutinka atsakovas ir tokiam ieškovės reikalavimui pritaria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nusprendė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.
11. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kadangi ieškovė neprašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, o atsakovas tokiai ieškovės pozicijai pritarė, teismas atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nenustatė.
12. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad ginčo, jog atsakovas turi teikti Ą. J. išlaikymą nėra, tačiau atsakovas nesutinka su išlaikymo dydžiu. Ieškovė dirba ir gauna apie 400 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovas šiuo metu nedirba, jo pajamas per mėnesį sudaro 385 Eur dydžio pensija. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nuolat dirba užsienyje, jo darbo užmokestis yra didelis, iš byloje esančių įrodymų atsispindinti atsakovo turtinė padėtis nėra teisinga ir neatspindi atsakovo tikrosios turtinės padėties, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje ieškovė nepateikė ir šių argumentų neįrodė. Šalys turi dar po vieną išlaikytinę. Abi šalys tiek kartu tiek atskirai, turi nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad šiuo metu šalių finansinė padėtis daugmaž panaši. Nurodė, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 400 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius yra per didelis ir nepagrįstas jokiai objektyviais duomenimis, todėl turi būti sumažintas. Teismo vertinimu 300 Eur išlaikymo dydis, skiriamas abiejų tėvų, tenkins būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, todėl iš atsakovo turi būti priteista 150 Eur išlaikymas.
13. Dėl santuokoje įgyto turto. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo turtą, t. y.: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę VW Passat Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonę KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); transporto priemonę HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); transporto priemonę ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
14. Dėl registruotino kilnojamojo turto padalijimo. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl dalintinų transporto priemonių vertės. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1 200 Eur, o atsakovas nurodo, kad ji buvo įsigyta už 600 Eur ir šia suma ją vertina bei pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus dėl šio turto vertės, laikė, kad minėto dalintino turto vertė yra 600 Eur. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1 800 Eur, o atsakovas nurodė, kad ji buvo įsigyta už 600 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus dėl šio turto vertės, laikė, kad minėto dalintino turto vertė yra 600 Eur. Ginčo dėl ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės nebuvo. Teismas įvertinęs šalių pozicijas, sprendė, kad atsakovui turi būti priteistos asmeninės nuosavybės teise minėtos transporto priemonės, o ieškovei priteista ½ dalis šio turto vertės. Kadangi ieškovė sutiko, kad transporto priemonė VW Passat Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų priteista atsakovui ir kompensacijos už atsakovui tenkančią šio turto dalį ji nereikalavo, teismas šią transporto priemonę priteisė atsakovui.
15. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas nustatė, kad dėl garažo (bokso Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp šalių ginčo nekilo, tai kiekvienai iš šalių priteisė po ½ dalį garažo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės visą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko ir prašė butą padalinti lygiomis dalimis. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos nustatyti pagrindui leidžiančiam nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl ginčo butą padalino šalims lygiomis dalimis.
16. Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Teismas šalių prievoles pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17-034345-GV paliko solidariomis, nes dėl to ginčo tarp šalių nekilo.
17. Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinio. Teismas nustatė, kad J. J. pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino, jog tarp šalių ir jos susiklostė paskoliniai santykiai. Ieškovė nepripažino nei skolinimosi fakto, nei prievolės. Nors atsakovas teigė, kad jo motina skolino pinigus jų šeimai, tačiau teismas šiuos atsakovo teiginius vertino kritiškai. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad J. J. ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
18. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl 10 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių valstybei priteistinos lygiomis dalimis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Ą. J. išlaikymą po 400 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė nagrinėti jos apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi reikia ištirti naujas aplinkybes; apklausti liudytojus, kuriuos ieškovė pati atsivestų į teismo posėdį, kadangi šio prašymo netenkino pirmosios instancijos teismas; įpareigoti atsakovą pateikti atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Islandsbank išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. ir duomenis apie lėšų likutį 2018 m. lapkričio 27 d., pateikti sutartį, pagal kurią atsakovas dirba Islandijoje; išreikalauti duomenis iš SJSC RIGA International Airport, 10/1 RIGA Airport, Marupe district, LV 1053, Latvija apie atsakovo išvykimus ir atvykimus laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d.; pateikti duomenis apie sumokėtas pinigų sumas pagal kredito sutartį iki ieškinio priėmimo dienos. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
19.1. Teismas pažeidė imperatyvius reikalavimus dėl teismo pareigos padalinti visą santuokos metu įgytą turtą. Teismui buvo pateikti prašymai dėl duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas Islandijoje išreikalavimo, tačiau teismas juos atmetė. Teismas išnagrinėdamas bylą, neišreikalavęs iš atsakovo visų reikalingų įrodymų, kurie būtų leidę nustatyti tikrąją santuokoje įgyto viso turto vertę ir turinį, pažeidė tiek procesines teisės normas, tiek materialias teisės normas, reglamentuojančias teismui pareigą nustatyti santuokoje įgyto turto ir prievolių balansą, bei remiantis juo padalinti santuokoje įgyta turtą;
19.2. Teismas pažeidė procesines teisės normas, neišreikalaudamas įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią atsakovo turtinę padėtį priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas turėjo pareigą surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį, kurie leistų padaryti išvadas dėl nepilnamečio vaiko kiekvieno iš tėvų turtinės padėties. Teismas tik pabandė, bet nesurinko visų įrodymų, kurie reikalingi pasisakant apie kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį;
19.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, pasisakydamas dėl šalių turtinės padėties, turėjo įvertinti viešo registro pateikiamą informaciją apie sutuoktinių turimą asmeninį turtą. Teismas turėjo pareigą įvertinti, kokio dydžio išlaikymas buvo skiriamas nepilnamečiui vaikui iki kreipimosi į teismą. Atsakovas laikėsi tarpusavio susitarimo, kad atsakovas skirs 400 Eur dydžio išlaikymą. Tuo pagrindu, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo mokamą 400 Eur dydžio išlaikymą mažamečiui sūnui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės. Teismas formaliai nurodė, kad mažamečio vaiko išlaikymui reikalinga mažesnė suma;
19.4. Teismas negalėjo pradėti bylos nagrinėti iš esmės, bei priimti sprendimą, atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo pateikti duomenis iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Islandijoje. Reikalavimas sudaryti šeimos turto balansą ir tik tada padalinti turtą, yra suformuotas kasacinės instancijos teisminėje praktikoje. Teismas, įpareigojęs atsakovą pateikti tokius duomenis, vėliau, be jokių motyvų, leido atsakovui nepateikti duomenų apie visą santuokos metu įgytą turtą. Dėl to turėtų būti panaikintas sprendimas šioje dalyje;
19.5. Ieškovei turi būti priteista 2/3 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo butas), o atsakovui priteista 1/3 dalis ginčo buto. Teismas neįvertino, kad dalintinas butas yra trijų kambarių. Šiame bute gyvena ieškovės vyresnė dukra ir mažametis sūnus, kurio ji susilaukė su atsakovu, kad atsakovas nuolat gyvena užsienyje ir jam nereikalingas butas. Atsakovo vardu yra įregistruotos dvi sodybos, kurios yra tinkamos gyventi. Pripažintina ir tai, kad turtinė šalių padėtis yra labai skirtinga. Atsakovas dirbdamas Islandijoje turi pakankamai dideles pajamas. Ieškovė, gaudama 500 Eur pajamas, privalo rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais. Teismas neįvertino, kad atsakovas yra labai konfliktiškas asmuo. Ginčo butas yra sąlyginai nedidelės vertės. Nukrypimas nuo lygių dalių principo atsakovui jokių žymių praradimų nesukels;
19.6. Teismas neišnagrinėjo dalies ieškinio reikalavimų, t. y., dėl bendro iki santuokos metu įgyto turto ir jo pagerinimo. Atsakovas savo vardu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Gerindama atsakovo vardu registruotą sodybą, ieškovė kartu su savo tėvų pagalba atliko įvairius darbus: išlygino virš 10 arų žemės sklypo, nugriovė malkinę, nugriovė mūrinę rūkyklą, prižiūrėjo avis, sodino vaismedžius, prižiūrėjo aplinką, panaikino elektros stulpus, 50 arų dirvos paruošė ir apsėjo žole, įrengė terasą už 3 000 Eur, pastatė gyvenamąjį vagonėlį už 600 Eur sumą, pastatė šildymo katilą, radiatorių ir hidroforą. Sodybos pagerinimui ir paskolos išmokėjimui yra išleista daugiau nei 10 000 Eur suma, kuri bus tikslinama atsakovui pateikus duomenis apie grąžintos paskolos ir sumokėtų palūkanų sumą;
19.7. Teismas nepasisakydamas dėl šio ieškovės reikalavimo, pažeidė kasacinės instancijos teisminę praktiką. Teismas nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą;
19.8. Ginčo buto vertė 19400 Eur. Priteisus 2/3 buto ieškovei, atsakovui tenkančios 1/3 buto dalies vertė yra 6 466 Eur. Kadangi ieškovė nepageidauja atsakovo vardu registruotos sodybos dalies, todėl mano, kad jai priteistina ne mažiau kaip 5 000 Eur kompensacija už atliktus pagerinimus. Tai reiškia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija yra 6 900 Eur (1900+5000). Ieškovei turėtų atitekti visas ginčo butas, nepriteisiant jai jokios kompensacijos už atliktus atsakovo turto pagerinimus;
20. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuriose iš atsakovo priteistas 150 Eur kas mėnesį išlaikymas nepilnamečiui Ą. J., atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys bei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos; prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nurodytas dalis, priteisti iš atsakovo 120 Eur kas mėnesį išlaikymą nepilnamečiui Ą. J., J. J. ieškinį patenkinti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
20.1. Dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas pagal jo gaunamas pajamas šiai dienai neturi galimybės mokėti teismo nustatyto išlaikymo, yra priverstas skolintis pinigus. Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisė neproporcingą išlaikymą jo finansinėms galimybėms. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo finansinę būklę bei galimybę mokėti išlaikymą. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 385,36 Eur. Atsakovo patiriamos mėnesio išlaidos 510 Eur: paskola pagal kredito sutartį Nr. 17-034345-GV apie 90 Eur, paskola pagal kredito sutartį Nr. 14-057789-FA apie 150 Eur, alimentai dukrai G. J. 120 Eur, alimentai sūnui Ą. J. 150 Eur. Atsakovo patiriamos išlaidos, neskaičiuojant būtinųjų išlaidų pragyvenimui akivaizdžiai viršija jo gaunamas pajamas;
20.2. Sūnui Ą. J. išlaikymui pakaktų 120 Eur per mėnesį, kadangi tokias pačias išlaikymo sumas tiek ieškovė, tiek atsakovas moka savo dukroms, kurios yra paauglės;
20.3. Atsakovas yra ne tik skolingas bankui, tačiau ir savo motinai J. J., kuri nuolatos skolino pinigus šeimai;
20.4. Atsakovas gauna valstybės nustatytą pareigūno pensiją. Tuo atveju, jeigu jis pradėtų dirbti oficialų darbą, jo pensija būtų mažinama;
20.5. Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. J. ieškinio. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Akivaizdu, kad pinigai buvo skolinami, o ne dovanojami, nes dalyje mokėjimo pavedimų pinigų skolinimas yra įvardijamas kaip paskola, pavyzdžiui, 2018-06-03, 2018-06-17, 2018-06-24, 2018-08- 24, 2018-09-15, 2018-09-25 mokėjimo pavedimuose yra įforminta „paskola sūnui“;
20.6. Teismas nevertino, jog iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad į ieškovės sąskaitą buvo pervesti 3 800 Eur, t. y. 2018-03-12 buvo pervesta 1000 Eur garažo įsigijimui, 2018-03-30 pervesta 1 000 Eur buto rankpinigiams, 2018-08-08 pervesta 1 100 Eur (už pavėsinę), 2018-08-09 pervesta 700 Eur (už pavėsinę). Ginčo dėl pinigų gavimo nėra. Ieškovė gautus pinigus priėmė ir jais disponavo, tačiau jų negrąžino. Ieškovė, norėdama paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu;
20.7. Teismas nevertino, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Buvo įvykdytos abi būtinosios sąlygos paskolos teisiniams santykiams atsirasti: 1) buvo perduoti (pervedami) pinigai; 2) ieškovė ir atsakovas įsipareigojo tokią pačią skolos sumą grąžinti (toks buvo žodinis šalių susitarimas);
20.8. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas CK 3.61 str. 3 d. galėjo vadovautis tik tada, jeigu tarp šalių nebūtų buvę ginčo dėl kitų reikalavimų - turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, vaiko išlaikymo ir ieškovės reiškiami turtiniai reikalavimai būtų patenkinti visa apimtimi;
20.9. Atsakovas patyrė 7 517,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl atitinkamai pagal tenkintų reikalavimų apimtį atsakovui turėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės;
20.10. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į tai, kad tik nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), tuo tarpu šalių ginčas buvo nagrinėjamas ginčo teisena, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
21. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo J. J. prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys ir ieškinį tenkinti, priteisti J. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
21.1. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir netinkamai interpretavo trečiojo asmens bylos metu duotus parodymus;
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina paskolinių santykių, tačiau neaišku kuo remdamasis teismas padarė tokias išvadas, kadangi dalyje mokėjimo pavedimų yra nurodyta, jog pinigai yra skolinami. Dalyje mokėjimų, t. y. 2 700 Eur mokėjimo pavedimuose buvo nurodyti konkrečiai kaip paskola, dalyje mokėjimo pavedimų yra nurodyta konkrečiai kokiems dalykams skolinami pinigai. Į ieškovės asmeninę banko sąskaitą pervesti pinigai, t. y. 3 800 Eur niekada nebuvo grąžinti. Ieškovė pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau ginčija, jog pinigai buvo jai skolinami. Ieškovė gautus pinigus priėmė ir jais disponavo;
21.3. Teismas nevertino, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės bei atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Buvo įvykdytos abi CK 6.870 str. būtinosios sąlygos paskolos teisiniams santykiams atsirasti: 1) buvo perduoti (pervedami) pinigai; 2) ieškovė ir atsakovas įsipareigojo tokią pačią skolos sumą grąžinti žodiniu šalių susitarimu, kadangi šalis siejo šeiminiai santykiai;
21.4. Teismas nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos;
21.5. Teismas neteisingai interpretavo trečiojo asmens byloje duotus parodymus. Pavartodama žodį „daviau“ apeliantė nepaneigė pinigų skolinimo fakto. Apeliantė patvirtino, kad dalį pinigų davė, o dalį (ieškinio sumą) skolino.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė prašė apeliacinius skundus atmesti, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
22.1. Dėl atsakovo L. J. apeliacinio skundo. Atsakovas dirba Islandijoje gerai apmokamą darbą, todėl nurodydamas savo pajamas turėjo pareigą įtraukti visas savo mėnesines pajamas, įskaitant savo pajamas uždirbtas ir Islandijoje. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie visas savo pajamas. Aplinkybė, kad atsakovo išlaidos viršija jo pajamas, rodo, kad atsakovas neatskleidė visų savo pajamų;
22.2. Dėl trečiojo asmens J. J. apeliacinio skundo. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad apklausiama J. J. teigė, kad „davusi“ pinigus, bet neteigė, kad siekė paskolinti. Be to, apklausiama teismo posėdyje apeliantė pripažino, kad šių pinigų nereikalavo ir nebūtų reikalavusi, jeigu santuoka nebūtų iširusi. Nėra jokių duomenų apie sutartas pinigų grąžinimo datas. Pavedimus vykdė ne pati J. J., o jos vardu pinigus pervedinėjo atsakovas;
22.3. J. J. turėjo pareigą pateikti duomenis, iš kurių būtų galima matyti, kad buvo su abiem sutuoktiniais susitarta dėl tam tikros konkrečios paskolos sumos, kurią reiktų grąžinti sutartu laiku. Trečiajam asmeniui reikalaujančiam priteisti skolą, tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko - pinigų - perdavimo atsakovams faktą, o tuo pačiu ir paskolos sutarties sudarymo faktą.
23. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
23.1. Vien faktas, kad ieškovės netenkino atsakovo paaiškinimai, kad duomenų jis pateikti negali, negali būti vertinamas kaip teismo pažeidimas dėl įrodymų rinkimo. Atsakovas banko sąskaitos Islandijos banke neturi, o pateiktas banko kvitas tai yra pinigų keitimo kvitas. Darbo sutartis neegzistuoja. Ieškovė tapačius įrodymus bandė išreikalauti mažiausiai tris kartus. Rinkti ir pateikti įrodymus, kuriais Ieškovė grindė savo reikalavimus, buvo ieškovės, o ne teismo pareiga. Ieškovė turėjo pakankamai laiko duomenis išsireikalauti savo iniciatyva;
23.2. Galimybę apklausti liudytojus ieškovė turėjo pirmosios instancijos teisme. Teismas neturėjo pareigos vadovautis ieškovės samprotavimais dėl galimai atsakovo Islandijoje uždirbamų lėšų, todėl sutuoktinių turto balansą nustatė tinkamai. Ieškovė neprašė dalinti turto, atsiradusio iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o šalys ieškinio padavimo dieną jau gyveno skyriumi, todėl teismas teisingai padalino turtą, atsiradusį iki bylos iškėlimo teisme dienos;
23.3. Reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo yra nepagrįstas. Atsakovo patiriamos išlaidos, neskaičiuojant būtinųjų išlaidų pragyvenimui (maistui, rūbams, gyvenamai vietai ir t.t.), viršija jo gaunamas pajamas. Ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo, 240 Eur išlaikymas per mėnesį yra pakankamas tokio amžiaus vaikui, neturinčiam specialių poreikių;
23.4. Nukrypimas nuo lygių dalių principo ir deklaratyvūs ieškovės samprotavimai dėl neva atsakovo gaunamų lėšų iš Islandijos, yra visiškai nesusiję. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo;
23.5. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl 5 000 Eur ar 6 900 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo už jam asmenine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą ar šios kompensacijos įskaitymo. Sprendime nėra pasisakyta apie ieškovei priklausančią kompensaciją už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
24. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime iš esmės pakartojo trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, su kuriais sutiko.
25. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. J. prašė atsakovo apeliacinį skundą dalyje dėl jos ieškinio tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
27. Byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus ieškinio pagrįstumo.
28. Apeliantė E. J. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi reikia ištirti naujas aplinkybes. Sutinkamai su CPK 321 straipsniu apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į apeliantės nurodytą argumentą, žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl išlaikymo dydžio
29. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo L. J. išlaikymą nepilnamečiui Ą. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei E. J. uzufrukto teisę į šias lėšas.
30. Ieškovė E. J., nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu nurodo, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, nustatančias teismui pareigą surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus, juos visapusiškai įvertinti. Apeliantė nurodo, kad teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti visus išrašus iš savo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, tame tarpe ir užsienyje, duomenis apie gaunamas pajamas užsienio valstybėje, tačiau atsakovas šių duomenų nepateikė, o teismas tokį atsakovo elgesį toleravo. Kadangi iki kreipimosi į teismą, pagal abipusį šalių susitarimą atsakovas mokėjo 400 Eur išlaikymą, todėl apeliantė prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 400 Eur per mėnesį.
31. Atsakovas L. J. apeliaciniu skundu prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 120 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes teismo priteistas išlaikymas yra neproporcingas jo finansinėms galimybėms.
32. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
33. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dirba ir gauna apie 400 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovas šiuo metu nedirba, jo pajamas per mėnesį sudaro 385 Eur dydžio pensija. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė teigia, jog atsakovas nuolat dirba užsienyje, jo darbo užmokestis yra didelis, iš byloje esančių įrodymų atsakovo turtinė padėtis nėra teisinga ir neatspindi atsakovo tikrosios turtinės padėties, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė ir šių argumentų neįrodė (CPK 12, 178 straipsnis). Tiek atsakovas, tiek ieškovė turi dar po vieną nepilnametę išlaikytinę. Abi šalys tiek kartu tiek atskirai, turi nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius sprendė, kad 300 Eur išlaikymo dydis skiriamas abiejų tėvų, tenkins būtinus šalių nepilnamečio vaiko Ą. J. poreikius – maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o jo dydis bus proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį.
35. Ieškovė E. J. nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir teigia, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie savo tikrąją finansinę padėtį, kas turėtų įtakos priteistino išlaikymo dydžiui, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą tokius duomenis pateikti. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 14 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matosi, byloje buvo sprendžiama dėl duomenų apie atsakovo finansinę padėtį išreikalavimo, tame tarpe ir apie turėtas atsiskaitomąsias sąskaitas Islandijos banke. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovą L. J. iki 2019 m. lapkričio 15 d. teismui pateikti, tame tarpe ir atsakovo disponuojamos atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Isladsbank, išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. ir duomenis apie lėšų likutį 2018 m. lapkričio 27 d; sutartį, pagal kurią ieškovės teigimu, atsakovas dirba/dirbo Islandijoje. Atsakovas 2019 m. lapkričio 15 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis atsiskaitomųjų sąskaitų Islandijos bankuose neturėjo ir neturi, duomenis apie gaunamas pajamas užsienio valstybėje taip pat pateikti negali, nes jokia darbo sutartis neegzistuoja.
36. Ieškovė byloje nurodžiusi, kad atsakovas nuo 2017 metų su trumpomis pertraukomis dirba Islandijoje, o grįždamas iš Islandijos parsiveža skirtingas pinigų sumas, kurios būdavo maždaug iki 10 000 Eur už tris – keturis mėnesius. Ieškovė pateikė į bylą pinigų keitimo kvitą, iš kurio matosi, kad atsakovas L. J. 2018 m. sausio 18 d. Islandijos banke galimai keitė valiutą 3 500 Eur sumai. Šių duomenų pagrindu ieškovė yra įsitikinusi, kad ieškovas turi ar turėjo Islandijos banke atsiskaitomąją sąskaitą, todėl prašė pirmosios instancijos teismo, o šiuo metu ir apeliacinės instancijos teismo įpareigoti atsakovą L. J. pateikti atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Islandsbank išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. ir duomenis apie lėšų likutį 2018 m. balandžio 27 d.
37. Kaip matyti, duomenys iš Islandijos banko apie atsakovo galimai turimą atsiskaitomąją sąskaitą banke byloje pateikti nebuvo, teismas šių duomenų taip pat nereikalavo. Kadangi ieškovė pati neturi galimybės gauti jos prašomus išreikalauti įrodymus, byloje liko nepašalintos abejonės dėl atsakovo turėtų ar turimų piniginių lėšų Islandijos banke, kas leistų spręsti dėl atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė su ieškinio pareiškimu pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matosi, kad atsakovas 2018 m. lapkričio mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui teikė 398 Eur išlaikymą, 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 378,17 Eur išlaikymą, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrosios atsakovo turtinės padėties.
38. CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas šeimos santykių bylas teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju byloje kylant abejonėms dėl atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų dydžio bei siekiant teisingai išnagrinėti bylą, teismas turėjo galimybę pats reikalauti ieškovės nurodytus įrodymus, tačiau teismas jam suteikta procesine teise nesinaudojo. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovė nurodžiusi, kad nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga per mėnesį 645 Eur. Pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas nepilnamečio vaiko poreikių nustatė, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 300 Eur per mėnesį, tačiau šių išvadų nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius tikrosios atsakovo turtinės padėties bei realių nepilnamečių vaiko poreikių pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 150 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Įvertinus aptartas aplinkybes skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo naikintina, neatskleidus šios bylos dalies esmės ir gražintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi nepareikalavus papildomų įrodymų šio reikalavimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl santuokinio turto padalijimo
39. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.
40. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo turtą, t. y.: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); garažą (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonę VW Passat Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonę KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonę HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); transporto priemonę ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
41. Teismas dalindamas tarp šalių santuokoje įgytą turtą nusprendė: priteisti atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą: transporto priemonę KAWASAKI ZZ-R 600, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę HUMBAUR HT 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; transporto priemonę ZIL431412 (130-63B gaisrinė), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė 800 Eur; priteisti ieškovei E. J., iš atsakovo L. J., 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) kompensaciją, t.y. ½ dalį šio turto vertės. Teismas priteisė atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VW Passat Variant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau ieškovei piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią šią transporto priemonę nepriteisė. E. J. ir L. J. teismas priteisė asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį garažo (boksas Nr. 73), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur ir po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19 400 Eur.
42. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl buto padalinimo, prašo teismo sprendimo dalį pakeisti ir jai priteisti 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3 buto, o taip pat nurodo, kad teismas neišnagrinėjo jos dalies ieškinio reikalavimo, t.y. dėl bendro iki santuokos metu įgyto turto pagerinimo, nepriteisė jai jokios kompensacijos už atliktus atsakovo turto pagerinimus, nepasisakė dėl kompensacijos užskaitymo dalijant santuokoje įgytą turtą. Be to, apeliantė nurodo, kad nebuvo padalintos atsakovo sąskaitoje esančios piniginės lėšos, nes pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovą pateikti tokius duomenis, vėliau, be jokių motyvų leido atsakovui nepateikti duomenų dėl piniginių lėšų.
43. Byloje nustatyta, kad ieškinio pareiškime ieškovė nurodžiusi, jog dar iki santuokos sudarymo atsakovas 2014 m. rugpjūčio 5 d. savo vardu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Turtas buvo pirktas ir panaudojant kreditą. Gerindama atsakovo vardu registruotą sodybą, ieškovė kartu su savo tėvų pagalba atliko įvairius darbus: išlygino virš 10 arų žemės sklypo, nugriovė malkinę, nugriovė mūrinę rūkyklą, prižiūrėjo avis, sodino vaismedžius, prižiūrėjo aplinką, panaikino elektros stulpus, 50 arų dirvos paruošė ir apsėjo žole, įrengė terasą už 3 000 Eur, pastatė gyvenamąjį vagonėlį už 600 Eur sumą, pastatė šildymo katilą, radiatorių ir hidroforą. Sodybos pagerinimui ir paskolos išmokėjimui yra išleista daugiau nei 10 000 Eur suma, kuri turėjo būti tikslinama atsakovui pateikus duomenis apie grąžintos paskolos ir sumokėtų palūkanų sumą. Kadangi, ieškovės nuomone, jai priklausytų ne mažiau kaip 5000 Eur kompensacija už atliktus pagerinimus, todėl šią kompensaciją užskaičius dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovei turėtų atitekti visas santuokoje įgytas trijų kambarių butas.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimą. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaitą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015).
45. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl atsakovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise turto pagerinimo ir piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo neišnagrinėjo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas dalindamas santuokoje tarp sutuoktinių įgytą turtą, netinkamai sudarė bendrą sutuoktinių turto balansą ir dėl to sprendimo dalis dėl turto padalijimo negali būti pagrįsta ir teisėta.
46. Be to, iš Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matosi, kad ieškovės atstovas dar pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu prašė išreikalauti duomenis apie atsakovo galimai turėtas pinigines lėšas Islandijos banke ieškinio pateikimo dienai ir dėl to, kad šios lėšos būtų įtrauktos į dalintino turto balansą ir tarp sutuoktinių padalintos. Kaip matyti, duomenys apie atsakovo galimai turėtas pinigines lėšas Islandijos banke yra svarbūs nustatant ne tik tikrąją atsakovo turtinę padėtį, bet ir nustatant bendrą sutuoktinių turto balansą.
47. Be to, ieškovė ieškinio pareiškime yra nurodžiusi, kad atsakovas savo asmeninį turtą - sodybą įgijo 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir už skolintas lėšas, sudaręs sutartį su „Swedbank“, AB, kurią mokėjo ir santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų. Su ieškiniu ieškovė pateikė atsakovo L. J. 2014-08-27 prašymą „Swedbank“, AB išmokėti kreditą 97 500 LTL, paskolos numeris 14-057789-FA su įrašu „pinigai išmokėti“. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji negali gauti duomenų, kokią paskolos dalį bendrai gyvenant atsakovas yra sumokėjęs iš bendrų lėšų, todėl prašė įpareigoti atsakovą šiuos duomenis pateikti, tačiau duomenys į bylą pateikti nebuvo.
48. Nors ieškovė ieškinio pareiškime konkretaus reikalavimo dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo ir piniginės kompensacijos ieškovei bei atsakovo mokėtų piniginių lėšų pagal paskolos sutartį gyvenant santuokoje padalijimo nebuvo suformulavusi, tačiau šios faktinės aplinkybės buvo nurodytos ieškinio pareiškime ir teismo posėdžių metu. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas ne tik neišreikalavo ieškovės prašomų įrodymų, kurių ji pati negalėjo gauti, bet ir nesiėmė priemonių ieškinio trūkumams šalinti CPK 138 straipsnio tvarka.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, neišnagrinėjus ieškovės reikalavimo dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo ir piniginės kompensacijos ieškovei bei neišreikalavus duomenų apie atsakovo galimai turėtas pinigines lėšas Islandijos banke ir duomenų apie atsakovo mokėtą kreditą pagal paskolos sutartį Nr. 14-057789-FA nėra galimybės nustatyti bendrą sutuoktinių turto balansą ir jį padalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kiti apeliantės prašomi išreikalauti įrodymai nėra reikšmingi bylos aplinkybių tinkamam įvertinimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nereikalavo.
Dėl paskolų
50. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. J. pareiškė ieškinį, prašydama iš ieškovės ir atsakovo solidariai priteisti 12 104 Eur dydžio piniginių lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. iš savo banko sąskaitos pervedė: į atsakovo banko sąskaitą iš viso 8 304 Eur piniginių lėšų; į ieškovės banko sąskaitą iš viso 3 800 Eur piniginių lėšų. Šios lėšos buvo pervestos kreditan, sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui, todėl sutuoktiniai turi grąžinti lėšas.
51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. J. paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog tarp šalių ir jos susiklostė paskoliniai santykiai, ieškovei nepripažinus nei skolinimosi fakto, nei prievolės, teismas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
52. Apeliantė J. J., nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai interpretavo jos pačios duotus parodymus, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl jos pareikšto reikalavimo. Apeliantė nurodo, kad ji suteikė sutuoktiniams pinigines lėšas ne tik nuosavo būsto įsigijimui, tačiau kreditavo ir kitus jos nurodytus sutuoktinių finansinius įsipareigojimus, kurie kilo iš poreikio pagerinti sutuoktinių buitį ar reikalingumo atlikti tam tikrus darbus.
53. Apeliantas L. J., nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo atmestas J. J. ieškinys, apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp šalių ir J. J. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, nes tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei jo ir J. J. paaiškinimai.
54. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).
55. Kaip nurodo apeliantė J. J., šalims pinigus skolindavo pervesdama pinigus į jų asmenines bankų sąskaitas. Iš apeliantės mokėjimo pavedimų matosi, kad atsakovui L. J. ji pervedė: 2018-06-03 – 500 Eur, 2018-06-17 – 300 Eur, 2018-06-24 – 200 Eur, 2018-08-24 – 700 Eur, 2018-09-15 – 500 Eur, 2018-09-23 – 500 Eur ir visais atvejais mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolina sūnui“. Apeliantė nurodo, kad šeimos būsto įsigijimui ji kreditavo sutuoktinius, o pastarieji sutiko gauti kreditavimą piniginėmis lėšomis buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui: 2017-03-30 ieškovei E. J. į jos asmeninę sąskaitą pervedė 1000 Eur, o 2017-04-02 į atsakovo L. J. asmeninę sąskaitą pervedė 1 000 Eur. Garažo įsigijimui 2018-03-12 ir 2018-03-13 apeliantė pervedė kiekvienam sutuoktiniui į jų asmenines sąskaitas po 1000 Eur. Tikslu pagerinti sutuoktinių buitį ir dėl apmokėjimo už tam tikrus darbus apeliantė į atsakovo sąskaitą pervedė 2018-05-08 – 270 Eur, 2018-05-26 – 500 Eur, o į ieškovės sąskaitą – 2018-08-08 1100 Eur ir 2018-08-09 Eur. Iš į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų matosi, kad laikotarpiu nuo 2016-11-25 iki 2018-09-23 apeliantė į atsakovo asmeninę sąskaitą pervedė 5534 Eur. Apeliantė nurodė, kad visais jos pateiktais į bylą mokėjimo pavedimais piniginės lėšos buvo paskolintos sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui, kurias jie privalo grąžinti.
56. Kaip matyti, dalies pateiktų mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolina sūnui“, dalies mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta – sąskaitos papildymas ir dalies mokėjimo pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodyta konkreti paskirtis ( už tam tikrus daiktus ar už atliktus darbus). Byloje nėra ginčo, kad šalys apeliantės nurodytas pinigų sumas gavo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių mokėjimo pavedimų neanalizavo, netyrė ir nevertino ar buvo įvykdytos abi būtinosios sąlygos paskolos teisiniams santykiams atsirasti, nesiaiškino kokiems tikslams buvo panaudoti J. J. šalims perduoti pinigai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, visapusiškai neišanalizavus aukščiau aptartų konkrečių rašytinių įrodymų (mokėjimo pavedimų, kuriais pervestos šalims piniginės lėšos) nepakanka nuspręsti, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl sprendimo dalis dėl J. J. ieškinio, konstatavus bylos esmės neatskleidimą, naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, atsižvelgtina į tai, kad teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
58. Atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas CK 3.61 straipsnio 3 dalimi galėjo vadovautis tik tada, jeigu tarp šalių nebūtų buvę ginčo dėl kitų reikalavimų – turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, vaiko išlaikymo ir ieškovės turtiniai reikalavimai būtų patenkinti visa apimtimi. Teisėjų kolegija, pritardama atsakovo apeliacinio skundo argumentui, konstatuoja, kad nepaisant to, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau išnagrinėjus šalių ginčą dėl kitų ginčijamų reikalavimų (turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir kt.) santuokos nutraukimo byloje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalies numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
59. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas 2019-11-19 iki bylos nagrinėjimo pabaigos, tačiau skundžiamu teismo sprendimu atsakovo patirtos bylinėjimo išlaidos paskirstytos nebuvo. Kadangi ieškovės ieškinio pareiškimas buvo patenkintas iš dalies, atitinkamai pagal patenkintų reikalavimų apimtį, turėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą, nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamojoje byloje šalių turėtos išlaidos nepriteisiamos, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų naikintina kaip nepagrįsta.
Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir procesinės bylos baigties
61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
62. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
64. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys, kadangi tik surinkus visus įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui ir įvertinus visas aplinkybes bei įrodymų visumą, spręstinas klausimas dėl byloje ginčijamų pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Skundžiamo teismo sprendimo aukščiau aptartos dalys naikintinos dėl neatskleistos bylos esmės ir grąžintinos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti iš dalies: panaikinti sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių ir valstybei paskirstymo bei sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. J. ieškinys ir bylos dalį dėl šių reikalavimų perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl prievolių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 17-034345-GV pripažinimo solidariosiomis šalių prievolėmis – palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.