Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei R. Č., atsakovės atstovams advokatui Rokui Rudzinskui ir advokatei Laimutei Petraitienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei R. Č. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Iš bylos medžiagos (šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų) nustatyta, kad T. R. ir R. Č. gyvendami kartu nesudarant santuokos susilaukė nepilnamečio vaiko G. R., gimusios (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 32). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19517-967/2015, nepilnametės G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. Č., o iš atsakovo T. R. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. R., mokamas po 160,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis bei 1 600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos klausimas minėtu sprendimu išspręstas nebuvo. Taip pat nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. Č. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 31).

15. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo (T. R.) bendravimo su nepilnamete dukra G. R. tvarkos nustatymo, taip pat dėl iš skyrium gyvenančio tėvo (T. R.) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo (padidinimo).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

17. Minėta, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo (T. R.) bendravimo su nepilnamete dukra G. R. tvarkos nustatymo. Ieškovas pateiktu ieškiniu (patikslintu) nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią:

19. Nagrinėjamu atveju šalys (tėvai) nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (dukra) tvarkos, taip pat tokia bendravimo tvarka nėra nustatyta teismo procesiniu sprendimu. Taigi, šiuo atveju konstatuotinas teisinis pagrindas nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (dukra) tvarką teismo sprendimu. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog šiuo atveju turėtų būti nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų (turinio).

20. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad emocinis ir socialinis ryšys tarp ieškovo ir nepilnametės dukters yra nutrūkęs. Minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje atliktos G. R. teismo psichologijos ekspertizės išvada. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko psichologinę-psichiatrinę būklę, ryšį su abiem tėvais bei kitus aktualius bylos išnagrinėjimui klausimus, 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi paskyrė byloje nepilnametės G. R. ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologams ekspertams. Teisme 2020 m. lapkričio 18 d. buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-120/2020 (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 45–61), iš kurio išvadų turinio matyti, jog nepilnametė G. R. pažįsta savo biologinį tėvą (ieškovą), tačiau vengia atskleisti, kokias emocijas kai kelia prisiminimai apie biologinį tėvą (atsakymai į 3–4 klausimus); G. R. santykiai su tėvu yra emocinė įtampa, susikaustymas, rodantys, kad yra reikalinga specialistų pagalba juos atkurti (atsakymas į 5 klausimą); G. R. prieraišumas su tėvu yra nepakankamai susiformavęs (atsakymas į 6 klausimą). Taip pat ekspertizės išvadoje yra nurodytam, kad G. R. nuomonę ir nuostatas tėvo (ieškovo) atžvilgiu formuoja jos motina (atsakovė), o toks motinos daromas poveikis dukrai yra atitinkantis aplinkybes bei nepilnametės amžiui būdingus individualius ypatumus (atsakymas į 8 klausimą). Taigi, apibendrinant teismo psichologijos ekspertizės akto turinį, taip pat įvertinus aplinkybę, jog nors teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, tačiau realaus ir faktinio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra per visą tą laikotarpį nebuvo, darytina išvada, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į saugią aplinką, yra pagrindas, prieš nustatant nuolatinę ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų atkurtas (sukurtas) ir nuosekliai stiprinamas ieškovo emocinis ir socialinis ryšis su nepilnamete dukra. Teismo vertinimu tai, jog tarp ieškovo ir vaiko, pagrinde dėl paties ieškovo kaltės, yra nutrūkęs ryšys, savaime nesudaro pagrindo riboti ieškovo teisę ateityje siekti atkurti šį ryšį, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė sudaro pagrindą nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vyktų tarpininkaujant trečiajam abiejų tėvų atžvilgiu neutraliam asmeniui (tarpininkui), turinčiam kompetencijų vaiko psichologijos srityje, tokio tarpininko nurodytoje ar šalių pasirinktoje neutralioje aplinkoje. Teismo vertinimu, tokiu būdu būtų užtikrintas vaiko saugumas bei sukurta vaikui palanki aplinka, skatinanti tėvą ir vaiką megzti ir stiprinti tarpusavio ryšį, taip pat toks pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos nustatymas mažintų tėvų tarpusavio konfliktinių situacijų dėl abiejų tėvų valdžios įguvendinimo kilimo tikimybę.

21. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo dėl poreikio nustatyti pereinamąjį skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos laikotarpį iš esmės nėra. Taip pat abi šalys bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko, kad pereinamuoju laikotarpiu tėvo ir vaiko bendravimas turėtų vykti neutralioje aplinkoje stebint neutraliam tarpininkui. Tačiau tarp šalių nebuvo sutarimo dėl pereinamojo laikotarpio trukmės. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, tačiau bylos nagrinėjimo metu prašė nustatyti ne ilgesnį kaip 4 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad ieškovo bendravimas su dukra vyktų tarpininkaujant mediatorei Ūlai Dusevičienei, kuri yra išreiškusi tam rašytinį sutikimą (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 71). Tarp šalių taip pat nebuvo ginčo dėl to, jog pereinamuoju laikotarpiu ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra vyktų gyvai kas antrą sekmadienį nuo 13.00 val. iki 16.00 val. Pažymėtina, jog paprastai psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens tarpininkavimo bendraujant su vaiku paslaugos yra mokamos. Ieškovo nuomone, šią finansinę naštą turėtų dalintis abi šalys. Vis dėl to, įvertinus tai, kad ryšys tarp ieškovo ir dukros nutrūko arba nebuvo pakankamai susiformavęs didžiąja dalimi dėl paties ieškovo kaltės, jam iš dalies nusišalinus nuo rūpinimosi vaiku, teismas sprendžia, jog apmokėti už tarpininko paslaugas turėtų pats ieškovas.

22. Vis dėl to, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovės nuomone, nustatant nuolatinę ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, turėtų būti nustatyta tam tikras saugus laikotarpis, kurio metu ieškovo betarpiškas bendravimas su dukra vyktų be nakvynių, iki iš esmės nesusiformuotų nuoseklus ir saugus vaiko ryšys su tėvu. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, vaiko amžių, susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. tai, jog tėvo ir vaiko ryšys iš esmės yra nutrūkęs ir niekada nebuvo pakankamai susiformavęs, todėl reikės nemažai laiko ir abiejų tėvų pastangų, kad susiformuotų stabilus (nuoseklus) ir saugus tėvo ir vaiko ryšys, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti iš esmės du pereinamuosius tėvo bendravimo su vaiku laikotarpius, kuomet pirmojo pereinamojo laikotarpiu metu tėvo bendravimas su vaiku vyktų neutralioje aplinkoje tarpininkaujant neutraliam asmeniui, o antrojo pereinamojo laikotarpio metu tėvo bendravimas su vaiku vyktų betarpiškai tėvo ir vaiko pasirinktoje vietoje, tačiau be nakvynių. Pasibaigus abiem pereinamiems laikotarpiams turėtų įsigalioti teismo nustatyta įprastinė (nuolatinė) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kurioje turėtų būti ieškovui sudarytos galimybės bendrauti su dukra nepertraukiamai su nakvynėmis, taip pat ir atostogų metu. Pažymėtina, jog duomenų apie tai, jog vaiko bendravimas su tėvu (ieškovu), su kuriuo emocinis ryšys yra nutrūkęs ar netgi nesusiformavęs, savaime prieštarautų jo interesams ar darytų žalą jo raidai, byloje nepateikta.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

24. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

25. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

26. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkas bei jų bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, byloje pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akto turinį, sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į šalių dukros amžių ir kitas reikšmingas aplinkybes, iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tuo tarpu atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra pernelyg siaura ir nepagrįstai ribojanti ieškovo kaip tėvo teisę bendrauti su vaiku, t. y. tėvų lygiateisiškumo principą. Tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, ypač į šio sprendimo 23–24 punktuose padarytas išvadas, ieškovo siūloma bendravimo tvarka koreguotina, įtraukiant į ją pereinamuosius laikotarpius, taip pat numatant galimybę ieškovui bendrauti su dukra pasiimant ją su nakvyne. Pažymėtina, jog pagal esamą situaciją, kol dar nėra atkurtas saugus ir tvarus ryšys tarp ieškovo ir nepilnametės dukros, t. y. negalint patikimai prognozuoti kokia bus situacija pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, teismo vertinimu, šiuo metu netikslinga nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su dukra tvarką vaiko gimimo dieną bei valstybinių ir (ar) religinių švenčių dienomis, taip pat rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu, tačiau tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką vasaros atostogų metu, taip pat numatyti ieškovo bendravimo su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis tvarką. Teismo vertinimu, šiuo metu tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką pereinamaisiais laikotarpiais bei bent minimalią bendravimo tvarką pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams. Remdamasis išdėstytu, teismas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkina iš dalies bei nustato ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra G. R. tvarką, pagal kurią:

27. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

28. Taigi, pasikeitus faktinei situacijai, t. y. pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams ir paaiškėjus, jog ieškovo ryšys su nepilnamete dukra pasidarė tvarus ir saugus, šalys gali geranoriškai susitarti dėl platesnės (maksimalesnės) ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, o kilus tarp tėvų ginčui, bet kuri iš šalių galės kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo pagal konkrečią situaciją.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

29. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19517-967/2015, nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas iš dalies sutinka su atsakovės reikalavimu, sutinka, kad šalių dukros poreikiai yra pasikeitę (padidėję), tačiau nurodo, jog dėl savo turtinės padėties galėtų mokėti vaikui ne didesnio kaip 200,00 Eur dydžio išlaikymą.

30. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

31. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).

32. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).

33. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19517-967/2015, priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 160,00 Eur kas mėnesį periodinėmis iki vaiko pilnametystės, paskirdamas išlaikymą uzufrukto teise valdyti vaiko motinai R. D. (šiuo metu Č.) (el. b. priedas, b. l. 16–17). Minėta, atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo pakeisti minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 300,00 Eur. Atsakovė priešieškinį grindžia ta aplinkybe, jog nuo minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo daug laiko, pasikeitė aplinkybės ir kainos, tuo metu vaikui buvo treji metai, todėl nuo to laiko esmingai pasikeitė vaiko poreikiai, atsirado naujos išlaidos, vaikas pradėjo lankyti mokyklą neformalųjį ugdymą (duomenys neskelbtini), todėl minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis nebeatitinka faktinių vaiko poreikių. Ieškovas su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis dėl padidėjusių vaiko poreikių sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad vaiko išlaikymas būtų padidintas iki 200,00 Eur per mėnesį.

34. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

35. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

36. Minėta, atsakovė priešieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Atsakovė nepilnametės dukters G. R. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 80) nurodo, kad dukters poreikių patenkinimui viso reikalinga apie 1 180,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui (namuose ir darželyje/mokykloje) – 450,00 Eur; aprangai ir avalynei – 150,00 Eur; už ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymą – 213,00 Eur; už neformalųjį ugdymą (būrelį) – 40,00 Eur; vaiko lavinimui, žaislams – 20,00 Eur; vaiko higienos priemonėms – 30,00 Eur; vaistams ir vitaminams – 60,00 Eur; vaiko pramogoms, poilsiui – 20,00 Eur; transportui – 50,00 Eur; už vaikui tenkančią dalį būsto išlaikymui – 150,00 Eur.

37. Teismo posėdyje atsakovė patikslino vaiko poreikius, nurodydama, kad bylos nagrinėjimo metu šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsakovė nebepatiria išlaidų už darželį, tačiau atsirado kitos išlaidos, susijusios su ugdymo ir mokymosi priemonių, reikalingų mokymuisi mokykloje, įsigijimu, taip pat su mokyklos rinkliavomis (apie 10,00 Eur per mėnesį). Taip pat šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes, kurios kainuoja 70,00 Eur per mėnesį, be to, yra perkama su (duomenys neskelbtini) treniruotėmis susijusi atributika, kuri vidutiniškai per mėnesį kainuoja 100,00 Eur, taip pat yra mokamas 20,00 Eur per mėnesį mokestis Vilniaus sporto centrui. Nurodė, kad šalių vaikas serga alergija, dėl ko dukra geria specialius vaistus (apie 20,00 Eur per mėnesį) ir maisto papildu. Taip pat atsakovė patikslino, jog šiuo metu vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis sumažėjo iki maždaug 100,00 Eur sumos per mėnesį.

38. Atsakovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: pirkimo kvitais (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 3–32; 4 t., b. l. 171–180), savo banko sąskaitų išrašais už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 118–162), vaiko sveikatos raidos istorija (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 33–117), išlaidomis už komunalines ir ryšio operatoriaus paslaugas (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 169–170, 181–186), 2020 m. lapkričio 11 d. neformaliojo ugdymo paslaugų teikimo sutartimi (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 3–5) bei įrodymais, patvirtinančiais vaiko pasiekimus/dalyvavimą šioje veikloje (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 46–53).

39. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

40. Pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su išlaidomis vaiko maitinimui, ugdymui, aprangai, laisvalaikiui ir poilsiui, sveikatos priežiūrai ir kitiems kasdieniams poreikiams, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, jeigu išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina atsakovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

41. Įvertinęs šio sprendimo 38 ir 39 punktuose nurodytas nepilnametės G. R. išlaikymui reikalingas sumas, atsakovės paaiškinimus, taip pat šio sprendimo 40 punkte nurodytų rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaiko maitinimui, aprangai ir avalynei, formaliajam ir neformaliajam ugdymui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms transportui ir būsto išlaikymui yra pagrįstos tik iš dalies. Tuo tarpu atsakovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaiko lavinimui ir žaislams (20,00 Eur), higienos priemonėms (30,00 Eur), taip pat vaiko pramogoms ir poilsiui (20,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, yra realaus ir protingo dydžio, atitinka vaiko geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos visa apimtimi nėra pagrįstos detaliais įrodymais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki bendros 60,00 Eur sumos, kuri pripažintina įrodyta.

42. Atsakovė nurodo, kad per mėnesį vaiko maitinimui, tame tarpe ir darželyje/mokykloje, vidutiniškai išleidžia 450,00 Eur. Pažymėtina, kad minėta atsakovės nurodoma suma vaiko maitinimui yra artima minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) sumai (533,65 Eur), kuri laikytina minimalių (būtinųjų) vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, kurios, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų įrodinėti. Vis dėl to, atsakovė neapsiriboja vien tik išlaidomis vaiko maitinimui, t. y. atsakovės įrodinėjama vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma gerokai viršija minimalios mėnesinės algos dydį, todėl atsakovė turi pareigą tokias išlaidas pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kiek jų nepagrindžia visuotinai žinomos faktinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (pirkimų čekiai, taip pat atsakovės banko sąskaitų išrašai) nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė vien tik vaiko maitinimui per mėnesį išleidžia iki 450,00 Eur. Paminėtina, jog atsakovės šeimą sudaro trys asmenys (atsakovė, sutuoktinis ir dukra), taigi ir kitiems šeimos nariams yra reikalingas maitinimas, tuo tarpu tiek atsakovės, tiek jos sutuoktinio pajamos neviršija vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Iš to darytina išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad vien šalių vaikui per mėnesį tenkanti išlaidų maitinimui dalis sudaro 450,00 Eur, t. y. daugiau nei pusę atsakovės atlyginimo, preliminariai įvertinus proporcingai ir išlaidas, reikalingas atsakovės ir jos sutuoktinio maitinimui, atsakovės nurodomos išlaidos vaiko maitinimui iš esmės neatitinka atsakovės šeimos finansinių galimybių (vertinant šeimos pajamas), net gi įtraukiant į šeimos pajamas atsakovės nurodomą artimųjų giminaičių teikiamą materialinę paramą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog šalių dukra turėtų kokių nors specialiųjų poreikių, susijusių su vaikui reikalinga specifine mityba ar dieta. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, įrodinėti nereikia, taip pat tai, kad atsakovė išsamiais rašytiniais įrodymais neįrodinėja vaiko maitinimui reikalingų lėšų mastą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės nurodomą vaiko maitinimui (namuose ir ugdymo įstaigoje) reikalingą sumą sumažinti iki 200,00 Eur sumos per mėnesį, kuri laikytina realaus ir protingo dydžio.

46. Atsakovė poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo, kad vaikui tenkanti būsto išlaikymui dalis sudaro apie 150,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino, jog tuo metu vaikui tenkanti tokių išlaidų dalis sudarė iki 100,00 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovė su sutuoktiniu ir vaiku gyvena jos močiutei ir motinai priklausančiame name, t. y. atsakovė nuomos mokesčių už būsto nuomą nemoka. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (banko sąskaitų išrašų) (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 169–170, 181–186), teismas gali daryti pagrįstas išvadas tik apie išlaidas susijusias su elektros tiekimu bei ryšio išlaidas. Pavyzdžiui, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 6 d. išlaidos už elektrą viso sudarė 510,64 Eur, t. y. vidutiniškai apie 57,00 Eur per mėnesį. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 6 d. išlaidos už mobiliojo ryšio operatoriaus suteiktas paslaugas sudarė 797,43 Eur, t. y. vidutiniškai apie 88,00 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų už ryšio paslaugas sąsajumą su būtent vaiko poreikių tenkinimu bei tokių poreikių tenkinimo mastu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės šeimą sudaro trys asmenys, taip pat į šiuo metu visoje Europoje galiojančias tendencijas, susijusias su elektros brangimu, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šiuo metu vaikui tenkanti būsto išlaikymo (elektros) išlaidų dalis sudaro ne 150,00 Eur, bet 40,00 Eur per mėnesį. Minėta suma pripažintina realaus ir protingo dydžio.

47. Atsakovė taip pat nurodo, kad išlaidos, susijusios su ikimokyklinės ugdymo įstaigos (darželio) ir būrelio lankymu, priešieškinio pateikimo momentu, sudarė 253,00 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovė patikslino, jog šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl išlaidos už darželį nebėra patiriamos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pasikeitus aplinkybėms, teismas nevertina vaiko poreikių, susijusių su ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymu. Tačiau atsakovė patikslino, jog šalių dukrai pradėjus lankyti mokyklą, atsirado kitokio pobūdžio išlaidos, susijusios su mokyklos rinkliavomis (apie 10,00 Eur per mėnesį), mokymosi ir kitų lavinimo priemonių įsigijimu, taip pat dukra lanko (duomenys neskelbtini) būrelį, važinėja į varžybas, reikia pirkti (duomenys neskelbtini) treniruočių lankymui reikalingą aprangą ir inventorių ir pan., kas sudaro vidutiniškai apie 100,00 Eur per mėnesį. Atsakovė pateikė į bylą 2020 m. lapkričio 11 d. neformaliojo ugdymo paslaugų teikimo sutartį (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 3–5), iš kurios matyti, jog mėnesinis mokestis už (duomenys neskelbtini) treniruotes sudaro 70,00 Eur. Pažymėtina, jog atsakovė mokėjimus už (duomenys neskelbtini) treniruotes grindžia rašytiniais įrodymais (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 185–186). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog dukra (duomenys neskelbtini) treniruotes lanko 10 mėnesių per metus. Taigi, metinės išlaidos už (duomenys neskelbtini) lankymą sudaro 700,00 Eur arba apie 58,00 Eur per mėnesį (700,00 / 12 mėn.). Byloje taip pat pateikti įrodymai apie G. R. pasiekimus minėtame sporte bei dalyvavimą varžybose/konkursuose (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 46–53). Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė išsamių įrodymų apie patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko dalyvavimo (duomenys neskelbtini) varžybose, taip pat su sportui reikalingos aprangos ar inventoriaus įsigijimu. Kita vertus, vaiko geriausius interesus atitinka ne tik vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas, tačiau ir individualių poreikių patenkinimas, tokių kaip gabumų ir talentų ugdymas ir lavinimas, ir pan. Taigi, vertindamas minėtas išlaidas kaip būtinas ir tuo pačiu hipotetinio pobūdžio, kurios labiau tikėtina, jog šiuo metu yra patiriamos arba ateityje būtinai bus patirtos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog atsakovė iš esmės dalinai pagrindė minėtų išlaidų realumą ir pagrįstumą. Vis dėl to, kadangi minėtos išlaidos, susijusios su šalių dukros (duomenys neskelbtini) treniruočių lankymu, dalyvavimu varžybose/konkursuose, būtinumu pirkti specialią aprangą ir inventorių, nėra pagrįsti detaliais įrodymais, teismas sprendžia, jog bendra 80,00 Eur suma per mėnesį (960,00 Eur per metus), reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui (duomenys neskelbtini) treniruočių lankymui), taip pat sportinei aprangai ir sporto renginiams, yra reali ir protingo dydžio bei atitinka vaiko geriausius interesus. Tuo pačiu, teismo vertinimu, protinga ir atitinkančia vaiko geriausius interesus pripažintina 30,00 Eur dydžio išlaidų suma per mėnesį (360,00 Eur per metus), susijusi su vaiko formaliojo ugdymo procesu, t. y. pasiruošimu mokyklai, mokymosi priemonių įsigijimu, mokyklos rinkliavomis, pagal poreikį mokyklos uniformos pirkimu ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog pagrįsta ir reali suma vaiko formaliajam ir neformaliajam ugdymui yra 110,00 Eur (80,00 + 30,00) per mėnesį.

48. Taigi, vadovaudamasis šio sprendimo 43–49 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 41 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, taip pat sveikatos būklę, teismas konstatuoja, kad šalių dukters G. R. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 550,00 Eur (60,00 + 200,00 + 70,00 + 40,00 + 30,00 + 40,00 + 110,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

49. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukters G. R. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 550,00 Eur.

50. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį atsakovei nuo 2022 m. sausio 1 d. iš valstybės biudžeto mokama 73,50 Eur dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 p.).

51. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovė minėtos vaiko išmokos (vaiko pinigų) nenaudoja vaiko poreikiams, t. y. ją kaupia, atsižvelgiant į tai, kad tėvų turtinė padėtis nėra tiek gera, kad galima būtų teigti, jog nėra teisinių prielaidų vaiko išmoka lengvinti tėvų naštos išlaikant vaiką, nesudaro pagrindo bendrą vaiko išlaikymui reikalingą sumą nemažinti vaiko išmokos suma. Esant nurodytoms aplinkybėms, vaiko išlaikymo suma mažintina minėta vaiko išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių dukros G. R. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo teismo sprendimo priėmimo metu valstybės mokamą vaiko išmoką, ją suapvalinus, sudaro 475,00 Eur (550,00 - 73,50), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.).

52. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

53. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenų ir ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudarė apie 517,50 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių; nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudarė apie 561,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių; nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo gaunamas darbo užmokestis už 2021 m. spalio ir lapkričio mėnesius sudarė vidutiniškai apie 1 800,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių; taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. periodiškai buvo registruojamas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), kaip bedarbio statusą turintis asmuo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 62–64; 4 t., b. l. 108, 154–155, 165–166; 5 t., b. l. 27, 61–62). Teismo duomenimis bylos išnagrinėjimo metu ieškovas niekur nedirbo ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 43,98 kv. m ploto 1-o kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 119–120; 4 t., b. l. 147, 149). Duomenų apie kitą vertingą ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nepateikta. Ieškovas pateikė duomenis, jog 2021 m. kovo 12 d. jis buvo įsiskolinę Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 415,78 Eur sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 121; 4 t., b. l. 108¹). Duomenų apie ieškovo turimus kitus išlaikytinius ar kitokio pobūdžio ilgalaikes prievoles, taip pat apie ieškovo ribotą darbingumą byloje nėra.

55. Iš byloje pateiktų įrodymų ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė verčiasi individualia veikla, SoDros duomenimis jos pajamos 2021 m. IV ketvirtį sudarė vidutiniškai apie 1 208,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 84; 4 t., b. l. 143–146; 5 t., b. l. 63–64). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė neturi nekilnojamojo turo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 85; 4 t., b. l. 148).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši – turimais duomenimis atsakovės pajamos yra stabilesnės ir šiek tiek didesnės nei ieškovo, tačiau ieškovas turi jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, kurį galėtų naudoti efektyviau, kadangi jame negyvena. Paminėtina ir tai, kad ieškovas yra įgijęs statybininko-apdailininko kvalifikaciją, kuri šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai paklausi ir pakankamai gerai apmokama. Ieškovas nurodo, kad Šilutėje, kuri jis gyvena, jam yra sudėtinga rasti darbą pagal turimą kvalifikaciją, nors Šilutę ir Klaipėdą, kur darbo rinkos sąlygos (įsidarbinimo pagal kvalifikaciją galimybės) yra geresnės nei Šilutėje, skiria mažesnis nei 60 km atstumas. Anot ieškovo, jam būtų sudėtinga ir finansiškai nenaudinga važinėti į darbą į Klaipėdą, tačiau ieškovas šių teiginių nepagrindžia jokiais racionaliais argumentais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas iš esmės neišnaudoja protingumo kriterijus atitinkančių galimybių, kad pagerinti savo turtinę padėtį ir gauti daugiau pajamų bei tuo pačiu daugiau prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovo sudėtinga finansinė padėtis susidarė iš dalies dėl paties ieškovo neveiklumo, neišnaudojimo protingų ir efektyvių galimybių pagerinti savo finansinę padėtį, todėl šiuo atveju aplinkybė, jog ieškovo gaunamos pajamos yra nestabilios ir nedidelės nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

58. Šio sprendimo 53 punkte nustatyta, kad nepilnametės G. R. poreikius, atskaičius valstybės mokamą išmoką, sudaro 475,00 Eur suma per mėnesį. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių ir iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) jo poreikius, taip pat į vaiko ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (475,00 Eur), įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, siekdamas užtikrinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrą, įvertinęs šio sprendimo 59 punkte konstatuotas aplinkybes apie ieškovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikams lygiomis dalimis.

59. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. R., mokamą po 237,50 Eur (475,00 / 2) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

60. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

61. Atsakovė skirtina šalių vaikui priteisto išlaikymo iš ieškovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

62. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

63. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

64. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 181–185) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

66. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 7), taip pat ieškovas patyrė 88,39 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 11). Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovas nepateikė. Taigi, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 163,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu atsakovės reikalavimas dėl jos siūlomos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nelaikytinas savarankišku reikalavimu, kadangi jis pateiktas kaip atsikirtimas į ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą, todėl žyminis mokestis už tokį reikalavimą nemokėtinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei grąžintinas jos sumokėtas 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

69. Tuo pačiu nustatyta, kad atsakovė pagal advokato Roko Rudzinsko 2019 m. gegužės 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. FA-18/18-4 sumokėjo advokatui 200,00 Eur už atskirojo skundo dėl teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos ieškovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo parengimą (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 11, 21). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas, ši išlaidų už advokato pagalbą suma atsakovei neatlygintina.

70. Taigi, viso atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 908,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 820,00 Eur (1 020,00 - 200,00) išlaidos už advokato pagalbą bei 88,39 Eur išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą.

71. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies. Teismo vertinimu ieškovo ieškinys patenkintas 70 proc. (neturtinis reikalavimas), o atsakovės priešieškinis – 55 proc. patenkintų reikalavimų (turtinis reikalavimas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 114,37 Eur (163,39 Eur x 0,70) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 499,61 Eur (908,39 Eur x 0,55) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 385,24 Eur (499,61 - 114,37) bylinėjimosi išlaidų.

72. Pažymėtina, kad byloje buvo atlikta teismo psichologijos ekspertizė, už kurios atlikimą ieškovas ir atsakovė į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo po 88,50 Eur dydžio užstatus (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 11, 37–38). Bylos duomenimis už teismo ekspertizės atlikimą buvo sumokėta 176,78 Eur suma (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 43), taigi, tiek ieškovo, tiek atsakovės nepanaudoto užstato suma sudarė po 0,11 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui ir atsakovei grąžintina jų sumokėto ir nepanaudoto užstato suma.

73. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 21,00 Eur (77,50 x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

74. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 8,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio patenkinimo apimtis, teismas sprendžia, kad teismo patirtas išlaidas yra pagrindas priteisti iš šalių lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 4,43 Eur (8,85 / 2), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš atsakovės nepriteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistas žyminis mokestis, iš ieškovo papildomai priteistina 4,43 Eur (8,85 / 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

75. Viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 25,43 Eur (21,00 + 4,43) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. kol bus atkurtas T. R. ir nepilnametės dukros G. R. emocinis ryšys, nustatomas pereinamasis laikotarpis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu porinėmis savaitėmis sekmadienį T. R. su nepilnamete dukra bendrauja nuo 13.00 val. iki 16.00 val. neutralioje aplinkoje, susitikimą stebint T. R. ir R. Č. bendru sutarimu pasirinktam psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui. R. Č. nurodytą sekmadienį privalo nepilnametę dukrą atvežti į T. R. ir nepilnametės dukros susitikimo vietą, t. y. psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens nurodytą vietą (neutralią aplinką), iki 13.00 val. ir pasiimti vaiką 16.00 val. T. R. su nepilnamete dukra pas psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį bendrauja nedalyvaujant vaiko motinai, išskyrus, kai psichologas ar kitas psichologinių žinių turintis asmuo konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip. Psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui, t. y. tarpininkui, už paslaugas apmoka T. R.. T. R. ir R. Č. nesutarus – psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą R. Č. pasirenka iš trijų T. R. pasiūlytų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų. R. Č. psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą privalo pasirinkti per 7 kalendorines dienas nuo T. R. pasiūlymo pateikimo dienos. Apie pasirinktą psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį R. Č. informuoja T. R.. R. Č. per nustatytą terminą nepasirinkus iš T. R. pasiūlytų trijų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų, psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį turi teisę pasirinkti pats T. R. Pereinamasis laikotarpis nustatomas 4 (keturiems) mėnesiams, tačiau pereinamasis laikotarpis baigiasi ne anksčiau nei įvyksta 6 (šeši) pereinamuoju laikotarpiu nustatyti T. R. susitikimų su dukra dalyvaujant tarpininkui;

2. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, T. R. 8 (aštuonis) mėnesius porinėmis savaitėmis sekmadienį bendrauja su nepilnamete dukra betarpiškai, t. y. nedalyvaujant vaiko motinai ir (ar) tarpininkams, nuo 13.00 val. iki 17.00 val. neutralioje aplinkoje. R. Č. nurodytą sekmadienį privalo nepilnametę dukrą atvežti į T. R. nurodytą vietą (neutralią aplinką) Vilniaus mieste iki 13.00 val. ir pasiimti vaiką iš tos pačios ar kitos šalių sutartos vietos Vilniaus mieste 17.00 val. Minėtu laikotarpiu T. R. taip pat turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis T. R. ir R. Č. sutartu laiku, jeigu tai atitinka vaiko teisėtus interesus ir nepažeidžia vaiko dienotvarkės. T. R. apie norą pabendrauti su nepilnamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis informuoja R. Č. ne vėliau nei prieš 24 valandas. Jeigu T. R. nurodomu laiku vaikas dėl objektyvių aplinkybių negalės bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, R. Č. nedelsiant apie tai informuoja T. R. ir pasiūlo kitą ieškovui tinkamą bendravimo su vaiku laiką, jeigu iki siūlomo laiko lieka ne mažiau nei 12 val. T. R. bendravimui su nepilnamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis privalo nupirkti atitinkamą nuotolinio ryšio įrangą, o R. Č. šalių sutartu bendravimo laiku privalo užtikrinti dukters prieigą prie nuotolinio ryšio įrangos;

3. pasibaigus 28.1 ir 28.2 punktuose nurodytam laikotarpiui, T. R. su dukra bendrauja:

3.1. porinėmis savaitėmis nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos Vilniaus mieste ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą Vilniaus mieste;

3.2. vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 14 (keturiolika) dienų, iš kurių nepertraukiamai gali trukti ne trumpiau kaip 7 dienos. Apie konkretų T. R. su dukra ketinamą praleisti atostogų laiką ir pobūdį T. R. informuoja R. Č. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su dukros atostogų grafiku jos mokymosi įstaigoje. T. R. atostogų su dukra laikui turi pasiimti vaiką iš šalių iš anksto suderintos vietos Vilniaus mieste pirmąją atostogų dieną iki 10.00 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną į šalių iš anksto suderintą vietą Vilniaus mieste iki 18.00 val. Apie ketinimą vasaros atostogų metu su vaiku išvažiuoti atostogauti į užsienį T. R. privalo informuoti R. Č. ne mažiau nei prieš dvi savaites. R. Č. privalo užtikrinti, kad atostogų laikui dukra turėtų sezoniškumui tinkamus rūbus, avalynę, kitus reikalingus asmeninius vaiko daiktus, vaistus ir dokumentus, reikalingus atostogoms;

2. T. R. bendravimo su dukra metu užtikrina jos dienotvarkės režimą, rūpinimąsi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais;

3. T. R. turi teisę pasveikinti dukrą su gimimo diena, Šv. Velykomis, Šv. Kalėdomis, taip pat Naujaisiais metais atitinkamą dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. T. R. apie norą pasveikinti dukrą su minėtomis šventėmis nuotolinio ryšio priemonėmis informuoja R. Č. ne mažiau nei prieš 2 valandas;

4. T. R. bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti R. Č. netrukdomo bendravimo su dukra galimybes nuotolinio ryšio priemonėmis;

5. vaikui susirgus ar atsitikus kitokiam nenumatytam atvejui bendravimo su T. R. metu, T. R. privalo nedelsiant informuoti apie tai R. Č.;

6. negalėdamas sutartu laiku atvykti bendrauti su dukra, T. R. privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną, pranešti apie tai R. Č.;

7. šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios T. R. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, kuri atitiktų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus;

8. T. R. ir R. Č. susižinojimas (bendravimas) derinant T. R. ir dukros bendravimo laiką ir kitas aplinkybes vyksta mobiliuoju ryšiu (telefoniniais skambučiais), sms žinutėmis ir (ar) elektroniniu paštu.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19517-967/2015, iš ieškovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto vaikui išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 385,24 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 25,43 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 43 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Grąžinti atsakovei R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. gruodžio 17 d. AB SEB banke (mokėjimo užduoties ID: ZJ97134), išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šiuo sprendimu.

Grąžinti ieškovui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš teismo depozitinės sąskaitos 0,11 Eur (vienuolika euro centų) užstato, sumokėto 2019 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100, pervedant nurodytą sumą į sąskaitą Nr. LT51 7044 0001 8264 1841, esančią AB SEB banke.

Grąžinti atsakovei R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), iš teismo depozitinės sąskaitos 0,11 Eur (vienuolika euro centų) užstato, sumokėto 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 179, pervedant nurodytą sumą į sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0800 0555, esančią AB SEB banke.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.