Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

- nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jiems turimas pavardes – K. ir K., priteisti transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4 000 Eur) ieškovei asmeninės nuosavybės teise; po santuokos nutraukimo asmeninėmis ieškovės prievolėmis palikti jos prievolę: UAB „Sotero LT“ pagal 2019 m. gegužės 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir AS Inbank filialas (Mokilizingas) pagal 2020 m. sausio 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo prievole palikti jo įsiskolinimą už išlaikymą vaikams bei vykdymo išlaidas antstolei G. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis palikti jo prievoles valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Legal balance“ bei vykdymo išlaidas antstolei Virginijai Paunovienei vykdomojoje bylojeNr. (duomenys neskelbtini); AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vykdymo išlaidas antstoliui Aleksandrui Ščiukinui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

- pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini)Kauno rajono 1-ajame notarų biure (notarė R. S.) tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vedybų sutarties 2.1punktą ir taikyti restituciją, o šio reikalavimo nepatenkinus, spręsti klausimą dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo, padalinti vedybų sutarties 2.1 punkte nurodytą turtą 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus ir panaudotas statybines medžiagas, sekančiai,

-ieškovei nuosavybės teise priteisti ¾ dalis 0,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (¾ dalių sklypo vertė – 6 198,62 Eur), ¾ dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(¾ dalių sodo pastato vertė – 11 112,53 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), ¾ dalis atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų, kurių vertė 46 802,41 Eur, viso vertė 64 113,56 Eur.

-atsakovui nuosavybės teise priteisti ¼ dalį 0,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (¼ dalies žemės sklypo vertė – 2 066,2 Eur), ¼ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(¼ dalies sodo pastato vertė – 3 704,18 Eur), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų, kurių vertė yra 15 600,80 Eur, viso vertė 21 371,18 Eur.

Patenkinus alternatyvų reikalavimą dėl turto padalijimo, visą ginčo turtą: 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(vertė – 8 264,82 Eur), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su neregistruotais garažo pamatais, esančiais (duomenys neskelbtini)(vertė – 77 219,92 Eur, viso vertė - 85 484,74 Eur) priteisti ieškovei R. K. natūra, atsakovui V. K. išmokant 21 371,18 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį, nustatant, kad kompensacija turi būti išmokėta per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis iki visiško kompensacijos atsakovui išmokėjimo, iš atsakovo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepaisant to, siekiant šioje byloje priimti teisingą sprendimą, yra svarbu atidžiai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su šalių bendru gyvenimu, nes tai betarpiškai susiję su reikalavimu dėl vedybų sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu. Gyvenant santuokoje praktiškai nuo pat pradžių atsakovas ieškovės atžvilgiu vartojo smurtą, tiek psichologinį, tiek vėliau ir fizinį. To pasekoje atsakovui ne kartą buvo kviesta policija dėl ieškovės atžvilgiu taikomo smurto ir sveikatos sužalojimų bei pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau atsakovui vis atleisdavo (tai patvirtina paties atsakovo pridėti įrodymai apie jo atžvilgiu buvusius ikiteisminius tyrimus. Ieškovė kelis kartus lankėsi pas Teismo medicinos ekspertus dėl jai sukeltų sužalojimų masto nustatymo, tačiau tuo metu būdama psichologiškai palūžusi ir siekdama išsaugoti šeimą, tikėdama, jog atsakovo elgesys pasikeis vis jam atleisdavo, tačiau atsakovo elgesys tik blogėjo. Negana to, atsakovas nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, jam ne kartą netgi buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes nuolat prie vairo sėdo išgėręs, nepaiso teisės aktų. Atsakovas ieškovę nuolat terorizuodavo, psichologiškai gniuždydavo ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovė santuokos metu dėl nesibaigiančių atsakovo smurto protrūkių, nuolatinės įtampos šeimoje bei sukeliamų konfliktinių situacijų susirgo depresija ir dėl to gydėsi VšĮ Kauno m. poliklinikos Kalniečių padalinio Psichikos sveikatos centre nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. spalio 7 d., gėrė antidepresantus. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo paaiškino, kad santuokos metu šalys jokio kito bendro turto, kuris nurodytas Vedybų sutarties 2.1 punkte, neįgijo. Ieškovė savo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, gautą dovanų iš motinos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esant jos valios trūkumams perleido atsakovui, kuris inicijavo vedybų sutarties pasirašymą. Vedybų sutarties 2.1 punkte numatyta, kad 0,0700 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiam sodo pastatui 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 78,55 kv. m. bendro ploto, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso R. K., sutuoktiniai susitaria pakeisti ir nustato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Šiai dienai atlikus kadastrinius matavimus sodo pastatas yra padidėjęs, t. y. jo plotas yra ne 78,55 kvm., o 186,20 kv.m.

Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžių metu ieškovės teiktų paaiškinimų, Vedybų sutarties sudarymo metu ieškovė sirgo depresija, negana to atsakovas jai nuolat grasino paliksiantis ją, grasino atimsiantis iš jos vaikus, grasino skundais statybos inspekcijai, todėl sutarties sudarymo metu ieškovė buvo išties sunkios psichologinės būklės, vartojo antidepresantus ko pasekoje pasirašė sutarties 2.1. punktą, kuris yra jai visiškai nenaudingas. Atsakovas pasinaudodamas ieškovės sunkia bejėgiška būkle, (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 1-ajame notarų biure privertė ieškovę pasirašyti Vedybų sutarties 2.1. nuostatą, kuria ji savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 0,0700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį sodo pastatą 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino esant ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. pasirašė sau visiškai nepalankią Vedybų sutartį. Tos pačios sutarties 2.3 p. numatyta, jog bet koks kitas turtas, kiekvieno sutuoktinio paveldėtas, gautas dovanų ar įgytas kitokiu būdu ir įregistruotas jo vardu, po šios sutarties sudarymo, lieka kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šis turto režimas taikomas visam turtui, išskyrus tuos atvejus, kada abu sutuoktiniai susitaria jį įregistruoti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Taigi vedybų sutartimi šalys susitarė dėl turto ir prievolių visiško atskirumo principo (sutarties p. 2.3, 2.5, 3.1, 4.1, 5.1), tačiau ginčo sodo pastatą įregistravo kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovė buvo gavusi iš motinos turtą, rekonstruotą sodo pastatą su žemės sklypu, todėl ji pasirašė sau akivaizdžiai nenaudingą vedybų sutarties sąlygą. Ji neturėjo tikslo savo mamos padovanotą turtą atiduoti atsakovui, tai padarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, o vedybų sutartis prieštarauja įstatymo imperatyvams. Todėl vedybų sutarties 2.1. punktas pripažintinas negaliojančiu pagal Civilinio Kodekso 1.80, 1.89, 1.91 straipsnius. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimus imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje.

Ieškovė ir atsakovas sandoriu – vedybine sutartimi pakeitė ginčo turto teisinį rėžimą. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (Civilinio Kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Vedybų sutarties 2.1 punktas ieškovei yra visiškai nepalankus, kadangi ji buvo priversta pasirašyti jai visiškai nenaudingą sutarties sąlygą, t. y. savo asmeninį turtą pripažįstant sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mano, kad (duomenys neskelbtini) vedybų sutartis naikintina esant valios trūkumų ir kitų priežasčių, turtas laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe. Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo dėl vedybų sutarties 2.1 punkto nuginčijimo, reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sutuoktinis, kuris būdamas santuokoje, panaudojo asmenines lėšas įgyti turtui, turi teisę į didesnę to turto dalį. Taip pat teismas gali atsižvelgti į sutuoktinių rūpinimąsi bendru turtu, jo gausinimą bei priežiūrą, asmeninių lėšų panaudojimą jį rekonstruojant.

a) ½ dalį 0,0700 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 4 132,41 Eur), esančio (duomenys neskelbtini),

b) ½ dalį pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(1/2 dalies vertė – 7 408,36 Eur), esančio (duomenys neskelbtini),

c) ½ dalį atliktų sodo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos-rekonstrukcijos darbų, kurių ½ dalies vertė – 31 201,62 Eur (sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbai, ½ dalies vertė 26 495,56 Eur, garažo pamatų statybos darbai, ½ dalies vertė – 1 111,94 Eur, pavėsinės statybos darbai, ½ dalies vertė - 399,87 Eur, tvoros statybos darbai, ½ dalies vertė – 2 956 Eur, malkinės statybos darbai, vertė - 238,25 Eur), iki būklės, fiksuotos eksperto J. U. 2021 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 273,

- atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

a) ½ dalį 0,0700 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(1/2 dalies vertė – 4 132,41 Eur), esančio (duomenys neskelbtini);

b) ½ dalį pastato – sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(1/2 dalies vertė - 7.408,36 Eur), esančio (duomenys neskelbtini),

c) ½ dalį atliktų sodo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos-rekonstrukcijos darbų, kurių ½ dalies vertė – 31 201,62 Eur (sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbai, ½ dalies vertė 26 495,56 Eur, garažo pamatų statybos darbai, ½ dalies vertė – 1 111,94 Eur, pavėsinės statybos darbai, ½ dalies vertė - 399,87 Eur, tvoros statybos darbai, ½ dalies vertė – 2 956 Eur, malkinės statybos darbai, vertė - 238,25 Eur), iki būklės, fiksuotos eksperto J. U. 2021 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 273.

Paaiškino, kad santuokinį gyvenimą nuolat lydėjo tarpusavio nesutarimai ir pykčiai, pagyvenimai atskirai. Dar 2013 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau susitaikė. Santuokos metu ieškovė nuolat nepagrįstai keldavo konfliktines situacijas ir nepagrįstai kviesdavosi policijos pareigūnus, po to rašydavo pasiaiškinimus apie nepagrįstus iškvietimus. Yra ne kartą smurtavusi nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Santuokos nutraukimo byloje 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi teismas patvirtino bylos šalių susitarimą, kad R. K. gyvens atskirai nuo šeimos, išsikraustys iš šeimos namo (duomenys neskelbtini)ir netrukdys gyventi šeimos name jam su nepilnamečiais vaikais. Su ieškove gyventi buvo labai sunku. Dėl to yra kalti abu, nes santuoka gali būti tvari tik abiejų sutuoktinių pastangomis. Santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl turto padalijimo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)su ieškove sudarė Vedybų sutartį, pagal kurią visas turtas, išskyrus Vedybų sutartyje nurodytą turtą (Vedybų sutarties 2.1 p.), yra abiejų asmeninė nuosavybė. Santuokos metu ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas, tačiau rekonstrukcija neįteisinta. Jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turime turtą: 0,0700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)sklype, sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį sodo pastatą 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra fiksuota 78,55 kv. m. bendro ploto, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai dienai po rekonstrukcijos ginčo sodo namas yra ne 78,55 kv m., o 186,20 kv.m., sklype yra pastatyti garažo pamatai, pavėsinė, malkinė sklypas aptvertas tvora. Padarytų rekonstrukcijų mastas ir vertė yra nustatyti teismo ekspertizėje. Rekonstrukcija atlikta ūkio būdu, kooperuojant šalių darbą ir lėšas, atlikta rekonstrukcija neįteisinta. Dar 2014 metais buvo pradėti organizuoti padarytų rekonstrukcijų įteisinimai (ieškovė išdavė įgaliojimą, kad galėtų dokumentus tvarkyti vienas iš sutuoktinių), tačiau dėl tarpusavio nesutarimų, šių darbų iki šiol nepavyko atlikti. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios . Taigi, tiek atsakovui, tiek ir ieškovei priklauso po ½ dalį turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei po lygiai teisė įteisinti atliktą rekonstrukciją ir padidėjusį plotą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo išaiškinta, kad sutuoktinių vardu neįteisintas ginčo žemės sklype pastatytas ūkinis pastatas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje. Kadangi rekonstruojant sodo valdą statybos medžiagos buvo pilnai panaudotos rekonstrukcijai atlikti, ir jų negalima vertinti atskirai, atlikti statybos darbai yra įtrauktini į bendrą turto balansą ir dalintini. Statybos-rekonstrukcijos darbų adresu (duomenys neskelbtini), vertė pagal nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktą Nr. 273 sudaro 62 403,21 Eur (85 484,74 Eur – 23 081,53 Eur). Turtas yra dalus. Santuokos nutraukimo metu galima žemės sklypą ir pastatus (atliktus statybos-rekonstrukcijos darbus) dalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Santuoką nutraukus, atlikti įteisinimo procedūrą, vėliau padaryti atidalijimo projektą, vienam savininkui suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą pirmame aukšte, kitam savininkui – antrame aukšte, atitinkamai padarant sklypo atidalijimo projektą. Paaiškina, kokiu būdu būtų galima atskirti turtą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų: vienam asmeniui palikti naudotis I aukšto, antram – II aukšto patalpas, daryti išorinius laiptus į II aukšto patalpą 1-6, įėjimą, esantį iš pirmo aukšto į antrą aukštą užsandarinti. Vandens padavimas antrame aukšte yra, elektros dėžutė taip pat yra, į kurią galima atvesti elektrą ne iš I aukšto, o tiesiai iš lauko. Visus darbus galėtų atlikti pats atsakovas, turtas dalus ir galima padalinti į atskirus kadastrinius vienetus, nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Mano jog toks turto padalijimo variantas nepažeis nei vieno nei kito sutuoktinio interesų, o tik labiau apsaugos, nes turtą padalijus ir padarytas rekonstrukcijas vėliau įteisinus ir atidalijus į du atskirus vienetus, tai bus atskirų fizinių asmenų turtas, aiškiai apribotas, ieškovei nebeliks galimybių piktnaudžiauti tariamai savo turtu, išlupinėti spynas ir atlikti neteisėtus veiksmus svetimam turtui, atsakovas, o taip pat ir tretieji asmenys - vaikai E. K., T. K. neturi savo nuosavybės ir gyvens kartu V. K. priteistinoje namo dalyje. Atsakovas šiuo metu neturi darbinių pajamų ir kito būsto, kur galėtų gyventi. Dėl sveikatos būklės periodiškai turi gultis į stacionarą, jam diagnozuoti daugybiniai rimti lėtiniai susirgimai, dėl kurių sunku susirasti darbą. Iš atsakovo yra išieškomas ne vienas skolinis įsipareigojimas antstolių kontorose. Atsakovas nors ir turi ginčo turtą (duomenys neskelbtini), tačiau dėl teismo apribojimų jame gyventi negali. Ieškovės reikalavimas, kad vedybų sutarties 2.1 p. būtų pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, o teismui šio reikalavimo netenkinus – nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, padalinti turtą išmokant ¼ dalį pinigais per 5 metus, būtų neteisinga. (duomenys neskelbtini)šalys pasirašė vedybų sutartį, kuria 0,0700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)sklype, sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiam sodo pastatui 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 78,55 kv. m. bendro ploto, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Ginčo turtas), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė R. K. susitarė pakeisti ir šiam turtui nustatė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tokią sutartį sudarė abu sutuoktiniai sąmoningai, gera valia, aptarę visas pasekmes ir iš esmės įgyvendinami susitarimą bendromis jėgomis statyti šeimai namą, siekiant nustatyti šalių indėlius į bendro turto kūrimą, kuris iš ieškovės pusės buvo šeimos būsto statyboms skirtas žemės sklypas ir sodo pastatas (kuris mūsų santuokos metu ūkio būdu buvo iš esmės rekonstruotas į gyvenamąjį namą, ten persikraustė ir gyveno su vaikais), o iš atsakovo pusės – atsakovo rankomis atliekami statybos ir įrengimo darbai, organizacija ir finansinis prisidėjimas, statybinių medžiagų suvežimas, atsakovas turėjo technines galimybes, pats pirkdavo statybines medžiagas ir pats suveždavo turima automašina. Ieškovė nurodo, kad Vedybų sutarties 2.1 p. negalioja ir Civilinio Kodekso 3.105 straipsnio 2 punkto pagrindu, pagal kurį negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (šio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Pagal Civilinio Kodekso 3.105 straipsnio 2 punktą vedybų sutarties sąlygos negalioja tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai priešingai yra pasirinkę kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės režimą (Vedybų sutarties 2.3 p.), išskyrus ginčo turtui. Toks Vedybų sutarties punktas atitinka Civilinio Kodekso 3.104 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 ir 3 dalis ir neprieštarauja Civilinio Kodekso 3.105 straipsnio 2 punktui pagal teisminę praktiką. Vedybų sutartis visa apimtimi atitiko šalių valią, yra galiojanti, pati ieškovė savo veiksmais veikė pagal Vedybų sutartį, deklaravo ginčo turtą kaip bendrą per visą laiką nuo jos sudarymo. Nors ieškovė teigia, kad ginčo turtą rekonstravo ieškovės motina (ir tuo pagrindu prašo nukrypti nuo lygių dalių principo), tačiau jokių įrodymų tam nepateikė. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad būtų nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes nėra tam jokio pagrindo. Šalys pripažino, kad sprendinius dėl to, kaip turi būti vykdoma rekonstrukcija, priimdavo V. K.. Jokių įrodymų nėra, kad sprendinius dėl rekonstrukcijos būdo būtų priėmusi V. G., kad V. G. faktiškai vykdė statybas - atliko ar organizavo atlikti darbus, vežė ar organizavo medžiagų atvežimą į statybvietę. Surinkti įrodymai patvirtina, kad didžiąją dalį statybos darbų (išskyrus tuos, kuriems reikėjo pagalbos – (būtent karkaso kėlimas – buvo samdomi darbininkai) , atliko būtent V. K., kuris dirbo statybinėje įmonėje, turėjo autobusiuką, suveždavo statybines medžiagas, atsiskaitydavo su darbininkais. Šias aplinkybes įrodo ir užrašų knygutėje užfiksuoti detalūs įrašai, kam, kiek reikėjo sumokėti už pagalbą, kokios medžiagos buvo pirktos. Užrašus vedė V. K.. V. K. labai smulkiai ir detaliai nurodė, kur kokie darbai atlikti, kokio pločio storio brusai sudėti ir t.t. Tokio smulkumo ir detalumo parodymus gali duoti tik tas asmuo, kuris realiai tuos darbus ir atliko. Nėra jokio įrodymo, kad V. G. ar K. G. būtų finansavę statybas. Pateiktos deklaracijos įrodo tik tiek, kad V. G. 2005 m. balandžio 18 d. pateikė VMI vienkartinę 2003 m. gruodžio 31 d. (dar gerokai anksčiau, nei prasidėjo statybos) turėto turto deklaraciją, kurioje nurodžiusi, kad 2003 m. gruodžio 31 d. ji turėjusi 53 000 Lt, o sutuoktinis K. G. turėjo 55 000 Lt piniginių lėšų. Kad realiai tokių pinigų būtų turėję ir deklaravimo metu ir 2003 m. gruodžio 31 d. momentu, įrodymų nėra. Ir šis įrodymas negali būti laikomas turtinės padėties įrodymu be tą deklaraciją pagrindžiančių įrodymų: išrašų iš banko sąskaitų, paveldėjimo teisių liudijimų, dovanojimų ar kitų sandorių. Nėra jokio įrodymo, kad ieškovės tėvai būtų finansavę statybas perduodami realius pinigus ar darbininkams, ar pirkę statybines medžiagas.

Tretieji asmenys E. K., T. K. ieškovo pusėje atsakovo V. K. priešieškinį prašė tenkinti, paaiškino, kad kiek prisimena tėvas V. K. rūpinosi statybomis šeimos būstu adresu (duomenys neskelbtini), pirko statybines medžiagas, jas vežė, atliko statybos darbus. Mama R. K. be pagrindo kviesdavo policiją, konfliktuodavo, mama išvarė juos iš šeimos būsto (duomenys neskelbtini) kaime ir jie negali toliau jame gyventi. Gyvenamasis namas adresu Jonavos rajonas, (duomenys neskelbtini) kaime yra dviejų aukštų, kiekviename aukšte įvesta kanalizacija, elektra, turto padalijimo atveju, būstas dalus, aukštus galima atskirti ir izoliuoti, kad tėvai galėtų gyventi atskiruose aukštuose, nesusitikdami ir nekonfliktuodami.

UAB „Sotero LT“ pateikė prašymą nagrinėti byla atstovui nedalyvaujant, paaiškino, kad ieškovė yra sudariusi su UAB „Sotero LT“ automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį, klientė tvarkingai vykdo jos sąlygas.

Informuoja, kad R. K. su Trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini)sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimai pagal šias sutartis yra asmeniniai R. K. įsipareigojimai. V. K. neturi sudaręs galiojančių sutarčių su Trečiuoju asmeniu. Prašo bylą nagrinėti Trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos antstolių rūmų duomenimis išieškojimas iš V. K. valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai yra vykdomas: antstolio Nikolajaus Alenino kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 579,00 Eur, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 115,00 Eur, antstolio Nikolajaus Alenino kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 90,00 Eur, antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 1 800,00 Eur, antstolės R. S. kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 1 850,00 Eur, antstolės R. G. kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 1 560,00 Eur, V. K. skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkas atsako savo asmeniniu turtu. VMI prie FM prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Ieškovė R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – G.) ir atsakovas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. 3), sutuoktiniai būdami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra pilnamečiai. Patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodo, kad nėra galimybės išsaugoti šeimą ir prašo neskirti termino taikytis, kadangi visi ryšiai nutrūkę, sutuoktiniai gyvena atskirus gyvenimus, santykiai konfliktiniai. Atsakovas sutiko, kad abu sutuoktiniai yra kalti, santuoka gali būti tvari tik abiejų sutuoktinių pastangomis, vesti bendro ūkio neįmanoma.

(duomenys neskelbtini) dieną šalys pasirašė vedybų sutartį, kuria 0,0700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sklype, sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančiam sodo pastatui 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 78,55 kv. m. bendro ploto, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Ginčo turtas), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė R. K. susitarė pakeisti ir šiam turtui nustatė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Atsakovas paaiškino, kad tokią sutartį sudarė abu sutuoktiniai, sąmoningai, gera valia, aptarę visas pasekmes ir iš esmės įgyvendinami susitarimą bendromis jėgomis statyti šeimai būstą, gyvenamąjį namą, siekiant nustatyti šalių indėlį į bendro turto kūrimą, kuris iš ieškovės pusės buvo šeimos būsto statyboms skirtas žemės sklypas ir sodo pastatas (kuris santuokos metu ūkio būdu buvo iš esmės rekonstruotas į gyvenamąjį namą, šalims su vaikais reikėjo būsto gyventi, ten persikraustė ir gyveno su vaikais, o iš atsakovo pusės – atsakovo rankomis atliekami statybos ir įrengimo darbai, organizacija ir finansinis prisidėjimas.

Byloje esantys įrodymai, šalių, atsakovo ir trečiųjų asmenų šalių vaikų E. K. bei T. K. paaiškinimai pagrindžia bylos aplinkybes, kad tikroji šalių valia sudarant (duomenys neskelbtini). vedybų sutartį buvo pakeisti R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto režimą į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, šalys buvo ir yra veiksnios, suvokė savo veiksmų prasmę ir veiksmus valdė, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu Civilinio Kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, turtas perduotas šalių sutarimu ir laisva valia bendrojon sutuoktinių nuosavybėn (R. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, sudaryti sandorius), ji sėkmingai tuo pat metu ar vėliau sudarė ir kitus sandorius, vykdė vedybų sutarties sąlygas, išdavė įgaliojimą V. K. atlikti tam tikrus veiksmus pagal 2014 metų įgaliojimą tvarkyti turtą, šalis neklydo dėl savo atliekamų veiksmų, jų siekė, suvokė esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, sandorį sudarė notaro akivaizdoje, notaras išaiškino atitinkamas pasekmes, patikrino šalies veiksnumą, be to šalis nebuvo apgauta, nenustatyta kad patyrė smurtą, ekonominį spaudimą ar realius grasinimus, ar dėl vienos šalies piktavališko susitarimo su kita šalimi, ar dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis, siekė šio sandorio, galutinėje išdavoje turtas jungtinei sutuoktinių nuosavybei abiejų sutuoktinių lygiomis pastangomis pagerintas ir žymiai pagausintas.

Teismas vertina, kad Vedybų sutartis atspindėjo tikrąją šalių valią, tai patvirtina ir šios aplinkybės: Vedybų sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) dieną. Ieškovė ieškinį pateikė 2020 metų kovo 4 d., t. y. likus 2,5 mėnesio iki 10 metų ieškinio senaties termino suėjimo. Per visą šį laikotarpį ieškovė nekėlė realių pretenzijų, nesiėmė realių teisinių veiksmų, kad sutartis būtų panaikinta, sutartis buvo vykdoma, nesikreipė į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar panašiai. Nei ieškovė, nei ieškovės tėvai G. per visą statybos procesą nekėlė pretenzijų atsakovui dėl turto pagerinimo, priimtų statybinių sprendimų, rekonstruotu ginčo turtu faktiškai naudojosi tiek pati, tiek ir visa šeima. Ieškovė neįrodė, neprašė pateikti ataskaitų dėl įvykdytos rekonstrukcijos masto ir finansinių lėšų panaudojimo, nepareiškė, kad Vedybų sutartis žeidžia jos interesus ir turi būti pripažinta negaliojančia ar nutraukta, kad sutartis būtų buvusi ieškovei itin nenaudinga. Priešingai, į bylą pateikta turto vertinimo ekspertize, 2012 m. gruodžio 17 d. savavališko statybos patikrinimo aktu, UAB „Homo novus“ atliktais ginčo namo matavimais, įrodyta, kad ieškovei padovanotą 78,55 kv. ploto sodo namą (tokia juridinė (bet ne faktinė) būklė fiksuota dovanojimo sutartyje, vedybų sutartyje, nors byloje įrodyta, kad namo esminiai statybos darbai, įtakoję tūrio ir erdvės pakeitimus vyko nuo 2006-2008 metais, 2011 metais šalys su mažamečiais vaikais jau atsikraustė gyventi į namą, kurį šalys rekonstravo į visiškai naujos kokybės ir vertės daiktą: namą, kurio bendras plotas tapo pagerintas iki186,20 kv.m., t. y. po 93,10 kv.m. bendro ploto kiekvienam sutuoktiniui. Ieškovei tenkanti ½ šiuo metu esančio rekonstruoto namo dalis netgi didesnė, nei jai teko pagal dovanojimo sutartį. Vedybų sutarties pasirašymo metu ginčo namas jau buvo esminiai rekonstruotas. Taigi, Vedybų sutartis nebuvo ir nėra ieškovei nenaudinga.

Ieškovė, nurodydama šios sutarties negaliojimo pagrindus įvairiu laikotarpiu ir įvairioms institucijoms, yra nenuosekli, nurodo kitas sutarties negaliojimo tariamas aplinkybes: kad atsakovas, tariamai pasinaudojęs ieškovės sunkia bejėgiška būkle dėl ligos, dar papildomai grasindamas, kad paliks ieškovę ir atims vaikus, neva privertė pasirašyti vedybų sutarties nuostatą, kuria ieškovė savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažino esant ieškovės ir mano bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau ieškovė neįrodė tariamų psichologinio ar ekonominio spaudimo aplinkybių, kad atsakovas iki (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarties sudarymo būtų ieškovei grasinęs atimti vaikus (ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik 2013 metais), ar kreipėsi su skundu dėl savavališkos statybos (yra duomenys, kad savavališka statyba buvo nustatyta 2012 m. gruodžio 17 d.), ieškovė grindžia psichologinę jos būseną atsakovo pateiktais išrašais iš policijos įstaigų. Tačiau visi atsakovo pateikti įrodymai apie nuolatinį ieškovės skundimąsi ir vėliau paaiškinimų rašymą yra gerokai po Vedybų sutarties sudarymo.

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia Vedybų sutartį CK 1.89, 1.91 straipsnių pagrindais. Ieškovė buvo ir yra veiksni, jos veiksnumas nėra apribotas, nepateikti tokie įrodymai teismui. Ieškovė nesiekia panaikinti visos Vedybų sutarties, o tik 2.1 punktą. Pasak ieškovės tokią sutartį ji buvo įtakota pasirašyti atsakovo dėl sveikatos būklės, tačiau prašo panaikinti tik vieną jai itin naudingą punktą, kurį panaikinus ji įgytų didžiąją dalį bendrai renovuoto, įrengto ir padidinto gyvenamojo būsto. Kita vertus ieškovė teigia tuo metu sirgusi depresija, tačiau tai nekliudė pilnavertiškai gyventi, toliau dirbti (dirbo urmo bazėje pagal individualią veiklą), tai netrukdė bendrauti su klientais, vykdyti pirkimo-pardavimo funkcijas, sudaryti su klientais sandorius, kurie reikalauja budrumo, skaičiavimo, adekvataus elgesio. Kad ieškovė dirbo bazėse apatinio trikotažo skyriuje patvirtino liudytoja A. E., sutuoktinių vaikai T. K., E. K., sutuoktinis V. K., pripažino ir pati ieškovė, pripažindama ir tas faktines aplinkybes, kad dirbo individualiai, t. y. sugebėjo vykdyti veiklą susijusią su turto apskaita, su sandoriais, pirkimu-pardavimu, išreiškė savo valią, ir t. t. Be to, susirgimas pagal (duomenys neskelbtini)išrašą iš med. dokumentų(VšĮ Kauno m. poliklinikų sveikatos priežiūros įstaiga pažymi, kad R. K. nuo 2009-12-17 iki 2011-10-07 gydėsi (duomenys neskelbtini)padalinyje, diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas vidutinio sunkumo, depresinis epizodas, neturėjo lemiamos įtakos sandorių suvokimui, valiai, apsisprendimui, gydytojo pažymėta, kad pagerėjus sveikatai nuo 2011-10-07 R. K. PSC nesilanko.

Šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovė buvusi labai palaužiama, neturėjo savo valios, kad psichologinė būklė neleido tinkamai įvertinti sandorio pasekmių.

Ieškovės nurodyta teisme aplinkybė, kad V. K. rašė skundus dėl nelegalios statybos, siekdamas, kad būtų sudaryta vedybų sutartis, nepasitvirtino, pateiktais įrodymais įvertinta, kad V. K. pats kreipėsi į institucijas dėl savavališkos statybos įteisinimo.

2014 m. balandžio 1 d. ieškovė parašė V. K. platų įgaliojimą tvarkyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą ginčo turtą. Ieškovė nurodo, kad Vedybų sutarties 2.1 punktas negalioja ir Civilinio Kodekso 3.105 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (šio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Taigi pagal CK 3.105 straipsnio 2 punktą vedybų sutarties sąlygos negalioja tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Nagrinėjamu atveju, sutuoktiniai priešingai, yra pasirinkę kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės režimą (Vedybų sutarties 2.3 punktas), išskyrus ginčo turtui. Taigi, toks vedybų sutarties punktas atitinka CK 3.104 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 ir 3 dalis ir neprieštarauja CK 3.105 straipsnio 2 punktui (teisminė praktika išaiškinta 2013 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-3-191/2013). Vedybų sutartis visa apimtimi atitiko šalių valią, yra galiojanti, pati ieškovė savo veiksmais veikė pagal Vedybų sutartį, deklaravo ginčo turtą kaip bendrą per visą laiką nuo jos sudarymo perduotą bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, sutartis buvo vykdoma beveik 10 metų, ir tik pradėjus skyrybų procesą iškeltas reikalavimas šią sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ skola pagal Lietuvos antstolių rūmų 2020-09-15 Nr. S-26912-37154 pažymą yra kilusi už elektros energijos tiekimą šalių ginčo turtą ,Vadovaujantis Vedybų sutarties 5.1 p., atsižvelgiant į tai, kad skola kreditoriui kilo dėl elektros tiekimo į šalių bendrą turtą, paslaugos buvo teikiamos šalių šeimos poreikiams tenkinti, ši skola paliktina vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.