Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-498-480/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2A-498-480/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05631-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: V. K.
Trečiasis asmuo: AS Inbank filialas, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Sotero LT“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Energijos skirstymo operatorius, Legal Balance, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AS Inbank filialas, Sotero LT

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-498-480/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05631-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.3.1; 2.3.2.6.3.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8.; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3225-217/2021 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, vedybų sutarties nuginčijimo ir pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei R. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AS Inbank filialas, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Sotero LT“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance, T. K., E. K., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2021 m. spalio 13 d. patikslino (Nr. DOK-129789) ir prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K., o atsakovui pavardę – K.; 3) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4 000 Eur) (toliau – transporto priemonė); 4) po santuokos nutraukimo asmenine ieškovės prievole palikti ieškovės prievolę uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sotero LT“ pagal 2019 m. gegužės 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 12614; 5) po santuokos nutraukimo asmenine ieškovės prievole palikti jos prievolę AS Inbank filialui (Mokilizingas) pagal 2020 m. sausio 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VDD00121JMPA; 6) po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo prievole palikti jo įsiskolinimą už išlaikymą vaikams bei vykdymo išlaidas antstolei G. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 7) po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis palikti jo prievoles valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 8) po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo prievole palikti jo prievolę UAB Legal Balance bei vykdymo išlaidas antstolei V. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 9) po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo prievole palikti jo prievolę akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ bei vykdymo išlaidas antstoliui A. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 10) pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 1-ajame notarų biure tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vedybų sutarties 2.1 punktą ir taikyti restituciją; 11) nepatenkinus 10 punkte nurodyto reikalavimo dėl vedybų sutarties 2.1 punkto pripažinimo negaliojančiu, spręsti klausimą dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo: padalinti vedybų sutarties 2.1 punkte nurodytą turtą 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus ir panaudotas statybines medžiagas, sekančiai: 11.1) ieškovei nuosavybės teise priteisti 3/4 dalis 0,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3/4 dalių sklypo vertė – 6 198,62 Eur), 3/4 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3/4 dalių sodo pastato vertė – 11 112,53 Eur), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų, kurių vertė 46 802,41 Eur, viso vertė 64 113,56 Eur; 11.2) atsakovui nuosavybės teise priteisti 1/4 dalį 0,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/4 dalies žemės sklypo vertė – 2 066,2 Eur), 1/4 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/4 dalies sodo pastato vertė – 3 704,18 Eur), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), 1/4 atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų, kurių vertė yra 15 600,80 Eur, viso vertė 21 371,18 Eur; 11.3) patenkinus 11 punkte nurodytą alternatyvų reikalavimą dėl turto padalijimo, visą ginčo turtą: 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (vertė – 8 264,82 Eur), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su neregistruotais garažo pamatais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) (vertė – 77 219,92 Eur, viso vertė – 85 484,74 Eur) priteisti ieškovei natūra, atsakovui išmokant 21 371,18 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį, nustatant, kad kompensacija turi būti išmokėta per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis iki visiško kompensacijos atsakovui išmokėjimo; 12) iš atsakovo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiai dienai yra pilnamečiai. Nuo santuokos sudarymo šalys gyveno ieškovės motinai priklausiusiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuris vėliau ieškovei buvo padovanotas. 2010 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė iš savo motinos gavo dovanų nekilnojamąjį turtą – 0,0700 ha žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties metu pagal faktą sodo pastatas buvo jau nebe 78,55 kv. m, o 186,20 kv. m, nes namas buvo rekonstruotas ieškovės motinos. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 1-ajame notarų biure tarp šalių buvo sudaryta vedybų sutartis (toliau – Vedybų sutartis). Vedybų sutarties 2.1 punkte numatyta, kad 0,0700 ha žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), ir jame esančiam sodo pastatui (duomenys neskelbtini), kuriame yra 78,55 kv. m bendro ploto, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, sutuoktiniai susitarė pakeisti ir nustatė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Vedybų sutarties 2.3 punkte numatyta, jog bet koks kitas turtas, kiekvieno sutuoktinio paveldėtas, gautas dovanų ar įgytas kitokiu būdu ir įregistruotas jo vardu, po šios sutarties sudarymo, lieka kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šis turto režimas taikomas visam turtui, išskyrus tuos atvejus, kada abu sutuoktiniai susitaria jį įregistruoti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovė santuokos metu dėl nesibaigiančių atsakovo smurto protrūkių, nuolatinės įtampos šeimoje bei sukeliamų konfliktinių situacijų susirgo depresija ir dėl jos gydėsi (duomenys neskelbtini), gėrė stiprius antidepresantus. Atsakovas pasinaudodamas ieškovės sunkia bejėgiška būkle, papildomai grasindamas, jog paliks ją, atims vaikus, privertė pasirašyti Vedybų sutarties nuostatą, kuria ji savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ką tik motinos padovanotą sodo pastatą bei žemės sklypą, pripažino esant ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. pasirašė sau visiškai nepalankią Vedybų sutartį, todėl vedybų sutarties 2.1 punktas pripažintinas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89, 1.91 straipsnius. Jei nebūtų tenkintas reikalavimas dėl Vedybų sutarties 2.1 punkto pripažinimo negaliojančiu, ieškovė nesutinka, kad šis turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, kaip to prašo atsakovas, todėl teikia alternatyvų reikalavimą ir prašo teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovas nepagerino ginčo sodo pastato, nes turtas buvo pagerintas ieškovės mamos lėšomis, jai esant savininkei, iki turtą padovanojant ieškovei. Gyvenamasis namas nebuvo įrengtas, todėl ieškovė 2011 m. spalio 19 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo iš pirkėjos gautu avansu – 30 000 Lt – ieškovė minimaliai prisitaikė sodo namą gyvenimui su šeima, o paskui, pardavusi butą (sutarties suma – 132 000 Lt) ir gavusi galutinį atsiskaitymą, už gautas lėšas įrengė namą pilnai. Atsakovas neprisidėjo ir neprisideda nei prie namo išlaikymo, nei prie namo gerinimo. Ieškovė prašo ginčo turtą ieškovei priteisti natūra, atsakovui išmokant 21 371,19 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį, nes jeigu teismas neišspręstų ginčo ieškovės prašomu būdu, ieškovė būtų ne tik kad priversta gyventi su smurtaujančiu ir pavojingu asmeniu vienuose namuose, bet ir jai būtų užkirstas kelias disponuoti savo nuosavybe, nes atsakovas neturi intereso sutvarkyti namo nelegalių statybos darbų įteisinimo procedūras. Ieškovė sutinka, kad jos ir atsakovo santuoka būtų pripažinta faktiškai iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei išlaikymas nereikalingas. Santuokos metu ieškovė įsigijo transporto priemonę pagal 2019 m. gegužės 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, sudarytą su UAB „Sotero LT“. Transporto priemonė po santuokos nutraukimo turi likti jai, nes ji įgyta šalims jau nebegyvenant faktinėje santuokoje, ir iš ieškovės asmenine prievole gautų lėšų. Santuokos metu šalys jokio kito turto kaip tik tas, kuris nurodytas Vedybų sutarties 2.1 punkte, neįgijo. Šalys jokių bendrų kreditorių neturi. Ieškovė turi kreditorius UAB „Sotero LT“ bei AS Inbank filialą. Šios ieškovės prievolės Vedybų sutarties 5.1 punkto nuostatomis laikytinos asmeninėmis, todėl po santuokos nutraukimo ir lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsakovas turi 13 595,14 Eur įsiskolinimą už išlaikymą vaikams, kuris nėra išieškotas. Atsakovas turi prievoles valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), prievolę UAB Legal Balance bei vykdymo išlaidas antstolei V. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prievolė AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vykdymo išlaidas antstoliui A. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vedybų sutarties 5.1 punktu, šios prievolės yra laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, todėl po santuokos nutraukimo ir lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. K. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, jog santuoka būtų nutraukta ir šalims paliktos santuokinės pavardės bei palikta atsakovo asmenine prievole G. A. vykdomojoje byloje, o kitose dalyse prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog Vedybų sutarties 2.3 punkte, transporto priemonė yra registruota ieškovės vardu, todėl yra jos asmeninis turtas. Nereikia pripažinti ir nustatyti šio daikto juridinio statuso, ir kelti jam reikalavimo civilinėje byloje, kai de jure juridinis statusas yra nustatytas įstatyme ar sutartyje. Sutiko, kad prievolės kreditoriams UAB „Sotero“ ir AS Inbank filialui būtų palikti asmeniškai vykdyti ieškovei. Atsakovas nesutiko, kad vedybų sutarties 2.1 punktas būtų pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, o teismui šio reikalavimo netenkinus – nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Sutartį sudarė abu, sąmoningai, gera valia, aptarę visas pasekmes ir iš esmės siekdami nustatyti indėlius į bendro ūkio kūrimą, kuris iš ieškovės pusės buvo šeimos būsto statyboms skirtas žemės sklypas ir sodo pastatas, kuris santuokos metu ūkio būdu buvo iš esmės rekonstruotas į gyvenamąjį namą, o iš atsakovo pusės – jo rankomis atliekami statybos ir įrengimo darbai ir finansinis prisidėjimas. Per visą šį laikotarpį ieškovė nekėlė realių pretenzijų, nesiėmė realių teisinių veiksmų, kad sutartis būtų panaikinta ar panašiai. Ieškovė buvo ir yra veiksni, atsakanti už savo veiksmus, jos veiksnumo apribojimų nėra. Jei nebūtų pasirašę Vedybų sutarties, atsakovas nebūtų gerinęs ieškovės asmeninio turto, nei statęs, nei remontavęs, nei prisidėjęs prie to finansiškai. Gyvenamojo namo esminė rekonstrukcija (ploto padidinimai, antro aukšto iškėlimas, kanalizacijos, elektros sistemų darbai, apšiltinimas ir kt.) buvo atlikti ir baigti 2006–2008 metais. Ieškovė gautas lėšas pardavus butą, investavo į baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus (šioje byloje nėra dalijamas šis kilnojamasis turtas, atsakovas į jį nepretenduoja), tačiau ne į namo rekonstrukcijos darbus. Ieškovės itin akcentuojamas pradinis indėlis į dabartinį turtą nebeturi esmės, nes turto būklė iš esmės pakito atsakovui iki dabartinės turto būklės prisidedant rekonstrukcijos darbais ir lėšomis. Atsakovas nesutinka, jog visas santuokoje užgyventas turtas turėtų būti priteisiamas natūra ieškovei: nepilnamečių vaikų, kurių interesus reiktų ginti, nėra, nei vienas iš jų neturi piniginių lėšų išmokėti vienas kitam pinigines kompensacijas, pats prašymas išdėstyti įmokas patvirtina, kad ieškovė neturi pinigų išmokėti piniginę kompensaciją iš karto). Tenkinus šį ieškovės reikalavimą, atsakovas iš esmės nukentėtų, nes dėl įmokų išdėstymo lygiomis dalimis 5 metams į priekį neturėtų realios galimybės įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Be to, per tuos 5 metus atsakovui reikės kažkur gyventi (nuomotis), taigi, mokamos periodinės išmokos bus naudojamos tik laikino gyvenimo nuostoliams padengti.

4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio ir laikomi asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkas turi atsakyti savo asmeniniu turtu.

5. Trečiasis asmuo UAB Legal Balance atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškinio 8 punktu dėl atsakovo prievolės pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15336-490/2018 kreditorei palikimo jo asmenine prievole.

6. Trečiasis asmuo AS Inbank filialas atsiliepime nurodė, jog ieškovė 2019 m. vasario 28 d. yra sudariusi Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VHJ90228HJPA, 2020 m. sausio 21 d. sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VDD00121JMPA, šie įsipareigojimai yra asmeniniai ieškovės įsipareigojimai.

Šalies argumentai

7. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kurį 2021 m. spalio 13 d. patikslino (DOK-109663). Patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti pavardes – K. ir K.; 3) prievolę kreditorei UAB „Sotero“ palikti vykdyti asmeniškai ieškovei iš ieškovės asmeninio turto; 4) prievolę kreditoriui AS Inbank filialui palikti vykdyti asmeniškai ieškovei iš ieškovės asmeninio turto; 5) prievoles sumokėti baudas kreditorei valstybei ir vykdymo išlaidas antstoliams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) palikti vykdyti asmeniškai atsakovui iš atsakovo asmeninio turto; 6) prievolę sumokėti skolą kreditorei UAB Legal Balance ir sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti vykdyti asmeniškai atsakovui iš atsakovo asmeninio turto; 7) prievolę sumokėti skolą kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis iš jų asmeninio turto; 8) padalinti santuokoje įgytą turtą: 8.1) ieškovei asmeninė nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 0,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 4 132,41 Eur), 1/2 dalį pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 7 408,36 Eur), 1/2 dalį atliktų sodo valdos, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), statybos-rekonstrukcijos darbų, kurių 1/2 dalies vertė – 31 201,62 Eur (sodo pastato, dalies rekonstrukcijos darbai, 1/2 dalies vertė 26 495,56 Eur, garažo pamatų statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 1 111,94 Eur, pavėsinės statybos darbai, 1/2 dalies vertė - 399,87 Eur, tvoros statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 2 956 Eur, malkinės statybos darbai, vertė - 238,25 Eur), iki būklės, fiksuotos eksperto J. U. 2021 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 273; 8.2) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 0,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 4 132,41 Eur), 1/2 dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 7 408,36 Eur), 1/2 dalį atliktų sodo valdos, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), statybos-rekonstrukcijos darbų, kurių 1/2 dalies vertė – 31 201,62 Eur (sodo pastato, dalies rekonstrukcijos darbai, 1/2 dalies vertė 26 495,56 Eur, garažo pamatų statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 1 111,94 Eur, pavėsinės statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 399,87 Eur, tvoros statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 2 956 Eur, malkinės statybos darbai, vertė – 238,25 Eur), iki būklės, fiksuotos eksperto J. U. 2021 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 273.

8. Patikslintame priešieškinyje nurodė, jog jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi turtą: 0,0700 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šiai dienai yra padaryti tokie rekonstrukcijos darbai: ginčo sodo namas yra ne 78,55 kv. m, o 186,20 kv. m, sklype yra pastatyti garažo pamatai, pavėsinė, malkinė sklypas aptvertas tvora. Rekonstrukcija atlikta ūkio būdu, kooperuojant šalių darbą ir lėšas, atlikta rekonstrukcija neįteisinta dėl tarpusavio nesutarimų. Santuokos nutraukimo metu galima žemės sklypą ir pastatus (atliktus statybos-rekonstrukcijos darbus) dalinti po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Santuoką nutraukus, atlikti įteisinimo procedūrą, vėliau padaryti atidalijimo projektą, vienam savininkui suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą pirmame aukšte, kitam savininkui – antrame aukšte. Atitinkamai padarant sklypo atidalijimo projektą. Toks turto padalijimo variantas nepažeis sutuoktinio interesų, o tik labiau apsaugos, nes turtą padalijus ir padarytas rekonstrukcijas vėliau įteisinus ir atidalijus į du atskirus vienetus, tai bus atskirų fizinių asmenų turtas, aiškiai apribotas, ieškovei nebeliks galimybių piktnaudžiauti tariamai savo turtu, išlupinėti spynas ir atlikti neteisėtus veiksmus svetimam turtui. Pagal Vedybų sutarties 5.1 punktą ieškovė asmeniškai atsako už savo prievoles, todėl ieškovės prievolės kreditoriams UAB „Sotero“ ir AS Inbank filialui paliekamos vykdyti asmeniškai ieškovei iš ieškovės asmeninio turto. Vadovaujantis Vedybų sutarties 5.1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad skola kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ kilo dėl elektros tiekimo į šalių bendrą turtą, paslaugos buvo teikiamos šalių šeimos poreikiams tenkinti, ši skola paliktina vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

Ieškovė R. K. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, išskyrus punktą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsiliepime nurodė, kad kategoriškai nesutinka su reikalavimu dėl turto padalinimo. Ieškovė savo asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį, kurį buvo ką tik gavusi dovanų iš motinos, vedybų sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perleido atsakovui. Ieškovė ieškinyje yra aiškiai išdėsčiusi, jog Vedybų sutartis yra naikintina, nes ji buvo sudaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, grasinimo, spaudimo ir kt. aplinkybių, o taip pat dėl ieškovės ligos – depresijos, dėl ko ji sudarė sau nenaudingą sandorį, esant valios trūkumams. Sodo pastatas iš dalies buvo pagerintas dar ieškovės mamos lėšomis, jai esant savininkei. Kita dalį pagerinimų atliko ieškovė, 2011 m. spalio 19 d. pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas per visą gyvenimą dirbo tik pavienius darbus, praktiškai visiškai neprisidėdavo prie šeimos finansinės gerovės, o ir uždirbtus pinigus išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Šiuo atveju atsakovas elgiasi išskirtinai nesąžiningai, kadangi žinodamas, jog visiškai neprisidėjo prie ginčo turto (nei įsigijimo, nei pagerinimo), privertęs ieškovę ir pasinaudojęs jos sunkia būkle pasirašyti jai nepalankią vedybų sutartį, kuria ji gauto dovanoto turto dalį padovanojo atsakovui, siekia pasipelnyti ir nepagrįstai praturtėti. Jeigu vis dėlto teismas spręstų, jog ginčo namas priklauso ir atsakovui, ieškovė visiškai nesutinka dėl turto padalijimo lygiomis dalimis, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Ieškovė visiškai nesutinka, jog prievolė AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vykdymo išlaidos antstoliui A. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinos vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis. Iš pateiktos antstolių rūmų pažymos matyti, jog atsakovas yra vienintelis AB „Energijos skirstymo operatorius“ skolininkas, ieškovė nėra laikytina bendraskole. Šalys prievolių pasidalijimo klausimus yra aptarusios vedybų sutartyje, todėl šiomis nuostatomis ir reikėtų vadovautis santuokos nutraukimo byloje.

9. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio ir laikomi asmeninėmis prievolėmis, už šia prievoles skolininkas turi atsakyti savo asmeniniu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o patikslintą priešieškinį visiškai. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp R. K. ir V. K., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes – K. ir K.; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį 0,0700 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-sodo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį atliktų sodo valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), statybos-rekonstrukcijos darbų, kurių 1/2 dalies vertė – 31 201,62 Eur (sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbai, 1/2 dalies vertė 26 495,56 Eur, garažo pamatų statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 1 111,94 Eur, pavėsinės statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 399,87 Eur, tvoros statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 2 956 Eur, malkinės statybos darbai, vertė – 238,25 Eur) iki būklės, fiksuotos eksperto J. U. 2021 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 273; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį 0,0700 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-sodo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį atliktų sodo valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), statybos-rekonstrukcijos darbų, kurių 1/2 dalies vertė – 31 201,62 Eur (sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos darbai, 1/2 dalies vertė 26 495,56 Eur, garažo pamatų statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 1 111,94 Eur, pavėsinės statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 399,87 Eur, tvoros statybos darbai, 1/2 dalies vertė – 2 956 Eur, malkinės statybos darbai, vertė – 238,25 Eur) iki būklės, fiksuotos eksperto J. U. 2021 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 273; pripažino transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo asmeninėmis ieškovės prievolėmis paliko jos prievoles: UAB „Sotero LT“ pagal 2019 m. gegužės 30 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 12614 ir AS Inbank filialui (Mokilizingas) pagal 2020 m. sausio 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VDD00121JMPA; po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis paliko jo prievoles: valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Legal Balance bei vykdymo išlaidas antstolei V. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vykdymo išlaidas antstoliui A. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat – įsiskolinimo prievolę už išlaikymą vaikams bei vykdymo išlaidas antstolei G. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vykdymo išlaidas antstoliui A. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko mokėti šalims lygiomis dalimis. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 1-ajame notarų biure (notarė R. S.) tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vedybų sutarties 2.1 punkto ir taikyti restituciją, atmetė jo neįrodžius. Priteisti iš atsakovo ieškovei 272,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės valstybei 1 590,85 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteisė iš atsakovo 35,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

11. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl remiantis CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalimis, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Šalys neturi nepilnamečių vaikų, išlaikymo viena iš kitos nereikalavo. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokoje įgytą pavardę – K., atsakovui – K.

12. Teismas dėl turto padalijimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė Vedybų sutartį, pagal kurią sutuoktiniai nustatė savo tarpusavio turtines teises ir pareigas santuokos metu įgytam turtui iki šios sutarties pasirašymo ir santuokos metu įgytam turtui po šios sutarties sudarymo, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutarties 2.1 punktu, 0,0700 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir jame esančiam sodo pastatui (duomenys neskelbtini), kuriame yra 78,55 kv. m bendro ploto (toliau – ginčo turtas), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė R. K., šalys susitarė pakeisti ir šiam turtui nustatė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Byloje esantys įrodymai, šalių, atsakovo ir trečiųjų asmenų šalių vaikų E. K. bei T. K. paaiškinimai pagrindžia bylos aplinkybes, kad tikroji šalių valia sudarant Vedybų sutartį buvo pakeisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto režimą į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, šalys buvo ir yra veiksnios, suvokė savo veiksmų prasmę ir veiksmus valdė, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, turtas perduotas šalių sutarimu ir laisva valia bendrajai sutuoktinių nuosavybei. Ieškovė galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, sudaryti sandorius, ji sėkmingai tuo pat metu ar vėliau sudarė ir kitus sandorius, vykdė Vedybų sutarties sąlygas, išdavė įgaliojimą V. K. atlikti tam tikrus veiksmus pagal 2014 m. įgaliojimą tvarkyti turtą, šalis neklydo dėl savo atliekamų veiksmų, jų siekė, suvokė esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, sandorį sudarė notaro akivaizdoje, notaras išaiškino atitinkamas pasekmes, patikrino šalies veiksnumą, be to šalis nebuvo apgauta, nenustatyta, kad patyrė smurtą, ekonominį spaudimą ar realius grasinimus, ar dėl vienos šalies piktavališko susitarimo su kita šalimi, ar dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis, siekė šio sandorio, galutinėje išdavoje turtas jungtinei sutuoktinių nuosavybei abiejų sutuoktinių lygiomis pastangomis pagerintas ir žymiai pagausintas.

13. Teismas vertino, kad Vedybų sutartis atspindėjo tikrąją šalių valią. Ieškovė ieškinį pateikė 2020 m. kovo 4 d., t. y. likus 2,5 mėnesio iki 10 metų ieškinio senaties termino suėjimo. Per visą šį laikotarpį ieškovė nekėlė realių pretenzijų, nesiėmė realių teisinių veiksmų, kad sutartis būtų panaikinta, sutartis buvo vykdoma. Nei ieškovė, nei ieškovės tėvai G. per visą statybos procesą nekėlė pretenzijų atsakovui dėl turto pagerinimo, priimtų statybinių sprendimų, rekonstruotu ginčo turtu faktiškai naudojosi tiek pati, tiek ir visa šeima. Ieškovė neįrodė, neprašė pateikti ataskaitų dėl įvykdytos rekonstrukcijos masto ir finansinių lėšų panaudojimo, nepareiškė, kad Vedybų sutartis žeidžia jos interesus ir turi būti pripažinta negaliojančia ar nutraukta, kad sutartis būtų buvusi ieškovei itin nenaudinga. Į bylą pateikta turto vertinimo ekspertize įrodyta, namo esminiai statybos darbai, įtakoję tūrio ir erdvės pakeitimus, vyko 2006–2008 m., 2011 m. šalys su mažamečiais vaikais jau atsikraustė gyventi į namą, kurį šalys rekonstravo į visiškai naujos kokybės ir vertės daiktą: namą, kurio bendras plotas tapo pagerintas iki 186,20 kv. m Ieškovei tenkanti 1/2 šiuo metu esančio rekonstruoto namo dalis netgi didesnė, nei jai teko pagal dovanojimo sutartį. Vedybų sutarties pasirašymo metu ginčo namas jau buvo esminiai rekonstruotas. Taigi, Vedybų sutartis nebuvo ir nėra ieškovei nenaudinga.

14. Teismas nustatė, jog ieškovė neįrodė tariamų psichologinio ar ekonominio spaudimo aplinkybių, kad atsakovas iki Vedybų sutarties sudarymo būtų ieškovei grasinęs atimti vaikus ar kreipėsi su skundu dėl savavališkos statybos (yra duomenys, kad savavališka statyba buvo nustatyta 2012 m. gruodžio 17 d.), ieškovė grindžia psichologinę jos būseną atsakovo pateiktais išrašais iš policijos įstaigų. Tačiau visi atsakovo pateikti įrodymai apie nuolatinį ieškovės skundimąsi ir vėliau paaiškinimų rašymą yra gerokai po Vedybų sutarties sudarymo. Ieškovės teigė, jog sirgo depresija, tačiau tai nekliudė jai pilnavertiškai gyventi, toliau dirbti (dirbo urmo bazėje pagal individualią veiklą), netrukdė bendrauti su klientais, vykdyti pirkimo–pardavimo funkcijas, sudaryti su klientais sandorius, kurie reikalauja budrumo, skaičiavimo, adekvataus elgesio. Byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovė buvusi labai palaužiama, neturėjo savo valios, kad psichologinė būklė neleido tinkamai įvertinti sandorio pasekmių.

15. Teismas nustatė, jog 2014 m. balandžio 1 d. ieškovė parašė atsakovui platų įgaliojimą tvarkyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą ginčo turtą. Vedybų sutartis visa apimtimi atitiko šalių valią, yra galiojanti, pati ieškovė savo veiksmais veikė pagal Vedybų sutartį, deklaravo ginčo turtą kaip bendrą per visą laiką nuo jos sudarymo perduotą bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, sutartis buvo vykdoma beveik 10 metų, ir tik pradėjus skyrybų procesą iškeltas reikalavimas šią sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia.

16. Teismas nustatė, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pripažino, kad sprendimus dėl rekonstrukcijos vykdymo priimdavo atsakovas. Byloje nepateikti įrodymai, jog sprendimus dėl rekonstrukcijos būdo būtų priėmusi V. G. ar ji faktiškai vykdė statybas: atliko ar organizavo atlikti darbus, vežė ar organizavo medžiagų atvežimą į statybvietę. Byloje apklausti liudytojai paliudijo, kad realiai ir faktiškai didžiąją dalį statybos darbų (išskyrus tuos, kuriems reikėjo pagalbos – (būtent karkaso kėlimas – buvo samdomi darbininkai) atliko būtent atsakovas, kuris dirbo statybinėje įmonėje, turėjo autobusiuką, suveždavo statybines medžiagas, atsiskaitydavo su darbininkais. Šias aplinkybes įrodo ir pagrindžia netiesiogiai ir atsakovo pateiktos teismui ir prijungtos prie bylos išlikusios pateiktos užrašų knygutėje užfiksuoti detalūs įrašai, kam, kiek reikėjo sumokėti už pagalbą, kokios medžiagos buvo pirktos. Tokio smulkumo ir detalumo parodymus gali duoti tik tas asmuo, kuris realiai tuos darbus ir atliko. Nėra jokio įrodymo, kad ieškovės tėvai būtų finansavę statybas perduodami realius pinigus darbininkams ar pirkę statybines medžiagas, per visą laiką nebuvo prašoma pateikti ataskaitas dėl rekonstrukcijos masto, investuotų lėšų, kaip panaudotos tariamai įdėtos lėšos į statybas. Sodros pažymos rodo, kad ieškovė iš viso neturėjo jokių pajamų 2006–2008 m., atsakovo pajamos šiuo laikotarpiu fiksuotos beveik 50 000 Lt. Teismas padarė išvadą, jog šalys turėjo pajamų ir kiekviena po lygiai prisidėjo prie turto pagerinimo.

17. Teismas konstatavo, jog turto padalijimui natūra yra teikiamas prioritetas, nėra kitų priežasčių, dėl kurių visas santuokoje užgyventas turtas turėtų būti priteisiamas natūra ieškovei: šalys neturi nepilnamečių vaikų, kurių interesus reiktų ginti, nei viena iš šalių neturi pakankamai piniginių lėšų išmokėti viena kitai piniginę kompensaciją (tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė teismo atidėti žyminių mokesčių mokėjimo klausimus dėl sunkios turtinės padėties, pats ieškovės prašymas išdėstyti įmokas patvirtina, kad ieškovė neturi sukaupusi lėšų išmokėti piniginę kompensaciją iš karto). Tenkinus šį ieškovės reikalavimą iš esmės nukentėtų atsakovo interesai, nes dėl įmokų išdėstymo lygiomis dalimis 5 metams į priekį atsakovas neturėtų realios galimybės įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir tenkinti šeimos narių būsto poreikį, atsižvelgiant į šiandienos aktualijas, kai nekilnojamojo turto rinkos vertė auga. Teismas vertino atsakovo atsikirtimus, kad 5 metus atsakovui reikės kažkur gyventi (nuomotis), jis gi yra nekilnojamojo turto lygiavertis bendrasavininkas, turi lygias teise kaip ir ieškovė. Teismas atmetė ieškovės alternatyvų reikalavimą padalinti turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo, nesant pagrindo jo tenkinti.

18. Dėl prievolių teismas nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl asmeninių prievolių, todėl po santuokos nutraukimo asmeninėmis ieškovės prievolėmis paliktinos prievolės: UAB „Sotero LT“ ir AS Inbank filialui. Po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis paliko jo prievoles: valstybei bei vykdymo išlaidas antstoliams vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Legal Balance bei vykdymo išlaidas antstolei V. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei vykdymo išlaidas antstoliui A. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat – įsiskolinimo prievolę naujiems kreditoriams tretiesiems asmenims E. K., T. K. pagal antstolės G. A. patvarkymą dėl išieškotojų pakeitimo (2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) už išlaikymą vaikams bei vykdymo išlaidas antstolei G. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgęs į tai, kad kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ skola pagal Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. Nr. S-26912-37154 pažymą yra kilusi už elektros energijos tiekimą šalių ginčo turtą, paslaugos buvo teikiamos šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl šią skolą paliko vykdyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis.

19. Teismas nurodė, jog transporto priemonę ieškovė įsigijo 2019 m. gegužės 30 d., t. y. po Vedybų sutarties sudarymo, kurioje 2.3 punktu šalys susitarė dėl po šios sutarties sudarymo įgyto turto atskirtinumo, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai susitaria jį įregistruoti kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę, todėl transporto priemonę registruotą ieškovės vardu, teismas nelaikė bendru turtu ir pripažino transporto priemonę ieškovės asmenine nuosavybe.

20. Teismas nustatė, jog ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (41,67 proc.), atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti visiškai (100 proc.), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Ieškovė R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties aktualiu laikotarpiu 2006–2008 m, kai vyko namo esminiai statybos darbai, įtakoję tūrio ir erdvės pakeitimus, kurių bendra vertė pagal nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktą sudaro 62 403,21 Eur. Dėl to teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad namo statybas finansavo ne ieškovės mama V. G.. Teismas padaryta išvada iš esmės prieštarauja priimtam sprendimui, kuriame teismas konstatavo faktą, kad ieškovė iš viso neturėjo jokiu pajamų 2006–2008 m.

1.2. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ginčo turtas buvo rekonstruotas jos motinos ieškovei dovanotomis lėšomis. Tuo pagrindu ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais, pateikė į bylą dokumentus įrodančius V. G. pajamas 2006–2008 m. Atsakovas 2006–2008 m. nemokėjo teismo priteistų alimentų nepilnamečių vaikų išlaikymui, buvo skolingas, jo atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla pas antstolius. Atsakovas iki šios dienos yra skolingas visai eilei kreditorių, su kuriais vengia atsiskaityti, antstoliai jau daugybę metų negali rasti pas atsakovą jokių pajamų ir jokio turto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos A. M. parodymais nustatant esminį bylos faktą – iš kieno lėšų vyko namo esminiai statybos darbai, įtakoję tūrio ir erdvės pakeitimus.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotų teismų teisės aiškinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir netinkamai nustatė aplinkybes, kurios įeina į bylos įrodinėjimo dalyką. Nurodytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Atsakovas laikotarpiu 2006–2008 m. iš viso neturėjo jokių skolų ir iš jo nebuvo išieškomos skolos, kurios tęstųsi nuo 2006 m. iki šios dienos. Net ir tariamą alimentinę skolą ieškovė pateikė antstoliui tik 2012 m., kai buvo kritinis konfliktinis santykis šeimoje. Jokio alimentinio išieškojimo atsakovo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2006–2008 m. nebuvo. Įsiskolinimai, vykdomi antstolių kontorose šiuo metu, yra atsiradę po vertinamojo laikotarpio 2006–2008, ir yra vykdomi tiek, kiek numato įstatymai, turtas yra rastas ir areštuotas. Atsakovo turtinė ir sveikatos būklė leido jam statyti namą tiek perkant medžiagas, tiek ir savo rankomis atliekant didelę dalį statybos darbų, jokių skolų nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad V. G. ar K. G. būtų finansavę statybas, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teismas pagrįstai vertino pateiktas vienkartines pajamų deklaracijas, kurios įrodo tik tiek, kad V. G. 2005 m. balandžio 18 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vienkartinę 2003 m. gruodžio 31 d. (dar gerokai anksčiau, nei prasidėjo statybos) turėto turto deklaraciją, kurioje nurodžiusi, kad 2003 m. gruodžio 31 d. ji turėjusi 53 000 Lt, o sutuoktinis K. G. turėjo 55 000 Lt piniginių lėšų. Kad realiai tokių pinigų būtų turėję ir deklaravimo metu ir 2003 m. gruodžio 31 d. momentu, įrodymų nėra. Apeliantė, teigianti, kad jos tėvai finansavo statybas, privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Nors ieškovė ir įrodinėja tariamų šių lėšų perdavimą liudytojų pagalba, tačiau nei liudytoja A. E., nei A. M. negalėjo nurodyti nei vietos, nei pinigų dydžio, nei pinigų davimo tikslo. Liudytojos A. M. liudijimas buvo skaitomas iš paruošto lapo, kur ji pripažino, kad pasirašiusi, liudijimas neinformatyvus, todėl teismas juo negalėjo remtis ir pagrįstai nesirėmė.

2.3. Pažymos iš Sodros rodo, kad ieškovė iš viso neturėjo jokių oficialių pajamų 2006–2008 m., atsakovo pajamos šiuo laikotarpiu fiksuotos beveik 50 000 Lt. Apeliantė nepagrįstai 62 403,21 Eur statybos-rekonstrukcijos darbų vertę pagal eksperto nustatytą aktą traktuoja kaip vertinamąjį piniginių lėšų turėjimą aktualiu laikotarpiu 2006–2008 m. Byloje ekspertizės aktu nebuvo nustatinėjama aplinkybė, kiek retrospektyviai kainavo Namų valdos rekonstrukcija 2006–2008 m. Tuo metu ir statybinių medžiagų kainos buvo kitokios ir statybinių darbų įkainiai buvo kitokie. Ieškovė tokios užduoties teismo ekspertui nepateikė, tokio klausimo nesuformulavo. 62 403,21 Eur yra ekspertizės aktu nustatyta statybos darbų vertė šiai dienai.

2.4. Apeliantė iš esmės ginčija, kad teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį 2006–2008 m. Teismas priėmė sprendimą vertindamas tuos įrodymus, kurie buvo surinkti teisme. Jokių naujų įrodymų, susijusių su šalių turtine padėtimi, objektyviai nebus galima pateikti byloje, visi jie yra pateikti. Dėl turtinę padėtį nusakančių įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismas jau pasisakė. Todėl byla šiuo aspektu yra iš esmės išnagrinėta ir bylos esmė atskleista. Pagrindo grąžinti bylą nagrinėti į pirmąją instanciją iš naujo, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys, atstovaujamos advokatų, savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą (sprendžiama tik dėl turto padalijimo) ir byloje esančią medžiagą, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacine tvarka nagrinėjamas ieškovės R. K. (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliacinis skundas, kuriame keliamas ginčas dėl turto padalijimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotų teismų teisės aiškinimo taisyklių, todėl padarė neteisingas išvadas dėl turtinės šalių padėties ir nepagrįstai turtą šalims padalijo po lygiai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

27. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

28. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 3.123 straipsnio nuostatas, yra pakankamai gausi ir išplėtota.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

31. Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

33. Minėti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, suteikiantis teismui galimybę, įvertinus kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, konstatuoti tokio nukrypimo būtinybę, jeigu nustatomas poreikis apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastą konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, netenkinus 10 nurodyto reikalavimo dėl vedybų sutarties 2.1 punkto pripažinimo negaliojančiu (pastaba: ši sprendimo dalis nėra apeliacijos objektas), prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą – nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti 3/4 bendro turto, o atsakovui – 1/4 dalį, nes ginčo turtas – namas buvo rekonstruotas jos motinos ieškovei dovanotomis lėšomis. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais, pateikė į bylą dokumentus, jos teigimu, įrodančius motinos V. G. pajamas aktualiu laikotarpiu 2006–2008 metais. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. priteisti kiekvienam po 1/2 dalį ginčo turto. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių bendro turto padalijimo klausimą, išsamiai išnagrinėjo ieškovės nurodomas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įrodymų, kad ieškovės tėvai būtų finansavę statybas ar sudarę leistiną sutartį, teismui nepateikta, o ieškovei įrodinėjant tariamą šių lėšų perdavimą liudytojų pagalba, nei liudytoja A. E., nei A. M. negalėjo nurodyti nei vietos, nei pinigų dydžio, nei pinigų davimo tikslo. Todėl teismas ieškovės alternatyvų reikalavimą padalinti turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo atmetė, nesant pagrindo jo tenkinti.

35. Visų pirma, pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus ir juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai per se (iš lot. savaime) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006).

36. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog V. G. ar K. G. būtų finansavę statybas, o jų suteikta finansinė parama būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika). Nepaisant to, kad deklaravimas reglamentuotas viešosios teisės normų, šios deklaracijos gali būti įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o jose esanti informacija gali būti vertinama kaip netiesioginiai įrodymai civiliniame procese įrodinėjant civiliniuose teisiniuose santykiuose reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. G. 2005 m. balandžio 18 d. pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vienkartinėje 2003 m. gruodžio 31 d. (dar gerokai anksčiau, nei prasidėjo statybos) turėto turto deklaracijoje, kurioje nurodžiusi, kad 2003 m. gruodžio 31 d. ji turėjusi 53 000 Lt, o sutuoktinis K. G. – 55 000 Lt piniginių lėšų, esančią informaciją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisyklės, taikytinos byloje įrodinėjamoms aplinkybėms, nes išvadą dėl neįrodyto tėvų lėšomis statybos finansavimo fakto pagrindė byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, V. G. ar K. G. turėtų pinigų perdavimo ieškovei fakto nepatvirtino nei liudytoja A. E., nei A. M.. Teismas teisingai pastebėjo, kad liudytoja A. E. patvirtino prie rekonstruojamo namo buvusi vieną kartą, statybų proceso nemačiusi, iš principo nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš ieškovės.

37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad liudytoja A. M. yra ieškovės mamos V. G. sesuo. Sekant kasacinio teismo praktika, toks asmuo teismo gali būti vertinamas kaip suinteresuotas šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog ieškovė neįrodė savo nurodytos aplinkybės, kad jos tėvai finansavo statybas, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Silpni pagal prigimtį ir suinteresuotos pagal bylos aplinkybes liudytojos A. M. parodymai nepakankami faktui, kad iš ieškovės tėvų lėšų vyko namo esminiai statybos darbai, įrodyti (išklausytas 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) (CPK 185 straipsnis).

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su santuokos metu įgyto turto padalijimu, tinkamai jas įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai), padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl turtas padalytinas ir priteistinas šalims po 1/2 dalį turto (turtas ir statybos darbai) teisingai ir teisėtai. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.

39. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

40. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Iš apeliantės atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, – 400 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto jų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas